Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, supaprastinto proceso tvarka žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvoje, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, mokosi Tauragės PRC, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. V. 2024 m. kovo mėn. 13 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia važiavo link jo važiuojamąja kelio dalimi atbėgančio M. G., dėl ko M. G., siekdamas išvengti užvažiavimo, pašoko, kojomis trenkėsi į pastarojo automobilio priekinį stiklą, nugara į stogą ir nukrito ant žemės. Dėl tokių veiksmų M. G. patyrė poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės sąnaryje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinės čiurnos sąnaryje, išorinio kulkšnelio projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. K. M. V. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų kovo mėn. 13 d. jam priklausančiu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur jis mokosi. Po dviejų pamokų, per laisvą pamoką jis kartu su savo pusbroliu H. Z. nusprendė truputį pasivažinėti. Nuvažiavo iki netoliese esančių Norkaičių. Jis vairavo automobilį, o H sėdėjo šalia. Jis teisę vairuoti turėjo apie 1 metus laiko. Tą dieną buvo blaivus. Nuvažiavus į Norkaičius jis buvo padidinęs greitį galbūt iki 60-80 km/val. Nuvažiavęs panašiai į Norkaičių galą, kur yra žvyrkelis, jis apsisukinėjo. Tuo metu užtraukė rankinį stabdį. Tuo metu aplink kitų automobilių ar žmonių nebuvo. Pavojaus niekam nesukėlė. Kai apsisuko, važiavo atgal link Tauragės m., kai jo automobilį aplenkė galimai BMW X3 ir sustojo dešinėje kelio pusėje. Jis taip pat sustojo, nes jam nebebuvo kaip pravažiuoti. Staiga pamatė, kad iš automobilio išlipo vyras, kurio jis nepažinojo. Jis atrodė agresyviai nusiteikęs, ėjo link j o automobilio. Ranka jam rodė ateiti pas jį. Jis išsigando, iš karto ėmė važiuoti atgal. Vyras pradėjo bėgti link jo automobilio. Tada pamatė, kad iš galo atvažiuoja kitas automobilis - Peugeot markės. Tai pamatęs jis sustojo, bet matydamas, kad vyras vis dar atbėga link jo automobilio, jis įjungė pirmą pavarą ir pradėjo važiuoti tiesiai. Tikėjosi, kad vyras pasitrauks. Taip pasielgė, nes išsigando, nes galvojo, kad "gaus į galvą", be to pats neseniai buvo po kojos operacijos, manė, kad nelabai galėtų apsiginti. Kai pradėjo važiuoti į priekį, staiga vyras šoko ant jo automobilio - užšoko ant priekinio stiklo, tada per stogą. Ar jis nušoko ant žemės, ar nukrito, jis nematė. Jis jo automobiliu nekliudė, jis pats ant jo užšoko. Automobilio priekinėje dalyje jokių įlenkimų nėra. Tik ant variklio dangčio ir stogo yra kaip slydimo pėdsakai ir skilęs stiklas. Po viso šio įvykio jis iš ten pasišalino, nuvažiavo prie savo mokyklos. Apie tai niekam nepranešė ir niekur nesikreipė, tačiau kodėl, negali paaiškinti. Manė, kad tas vyras taip pat niekur nesikreips. Gailisi, kad taip atsitiko. K. M. V. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Be kaltinamojo M. V. kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais: Nukentėjęs M. G. parodė: 2004-03-13 ryte stovėjo su tėvais kieme, adresu (duomenys neskelbtini)rūkė su tėčiu A ir pamatė, kaip pro kiemą pravažiavo sidabrinės spalvos Audi A4, jų dėmesį patraukė tai, kad šio automobilio vairuotojas važiavo po kelią užtraukęs rankinį stabdį ir "raižė" po kelią. Tada jis sėdo į savo automobilį BMW x5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė pasivyti tą Audi automobilį, kad jį įspėti, jog čia aplink filmuojama ir kad gavęs filmuotą medžiagą nuneš į policiją, jei nesiliaus taip važinėtis. Išvažiavo iš kiemo ir ėmė vytis šį automobilį ir (duomenys neskelbtini)namo jis aplenkė Audi ir aplenkęs pradėjo lėtinti, kad už jo važiavęs Audi automobilis irgi stabdytų, todėl kai jis galiausiai sustojo dešinėje kelio pusėje, už jo sustojo ir Audi A4. Kai pilnai sustojo automobilis už jo, jis išlipo ir pradėjo eiti link vairuotojo, bet jis pradėjo važiuoti atgal, tačiau tuo momentu iš galo atvažiavo tėvai A ir L, jie pradėjo naudoti garsinį signalą, nes Audi ėmė važiuoti atbulas į juos, o tada Audi vairuotojas prasikasė ir apvažiavęs prieš jį stovintį jo automobilį, nestabdęs važiavo kaire kelio puse, kuria jis ėjo link jo ir kliudė jį. Atsitrenkė į vairuotojo pusę, kojomis trenkėsi į stiklą, su nugara į stogą ir nukrito ant asfalto, ant dešinės alkūnės. Jis bandė jį vytis, bet iš paskos važiavę tėvai jį dar šiek tiek vijosi, jis irgi bandė, bet pavažiavus truputį tėvai sustojo ir pasakė, kad neverta, nes nufilmavo valstybinius numerius. Eidamas link vairuotojo, kai Audi automobilis sustojo, matė tik tiek, kad priekyje sėdi du 20-22 metų amžiaus vaikinai su gaubtuvais ant galvų, kas jie galėtų būti nežino. Šio automobilio anksčiau Norkaičiuose nėra matęs. Po šio įvykio nuvyko į Tauragės ligoninės priimamąjį, kur jam padarė kraujo tyrimus, pilvo echoskopiją, nustatė tik sutrenkimus pilvo, dešinės alkūnės, kairės kojos sumušimus, todėl po apžiūros jį paleido. Nedarbingumą gavo vienai savaite. Reikia civilinį ieškinį 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Liudytojas A. G. parodė: 2024-03-13 ryte, apie 10 val. iš savo namų adresu(duomenys neskelbtini)visa jo šeima išsiruošė važiuoti į Tauragės miestą, jis su žmona L sėdo į savo automobilį Peugeot 3008, valst. nr. (duomenys neskelbtini) o sūnus M sėdo į BMW automobilį, bet prieš sėsdami važiuoti, pamatė kaip pro j o namus pagrindiniu keliu Miško gatve pralėkė sidabrinės spalvos Audi A4 automobilis. Pamačius tokį važiavimą pirmas iš kiemo išvažiavo M su tikslu sustabdyti šį automobilį ir sudrausminti vairuotoją, o paskui jis kartu su žmona išvažiavo iš paskos. Sūnus pasivijo Audi automobilį ir aplenkęs jį stojo ant kelio, (duomenys neskelbtini), kad sustabdytų Audi automobilį. Audi automobilis tada sustojo priešais sūnaus BMW automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas, nes tuo metu iš automobilio išlipo sūnus M ir ėmė eiti link Audi automobilio. Tuo metu jis privažiavo iš iš galo, tarp jo ir Audi liko gal 5 metrų atstumas ir ėmė spausti garsinį signalą, nes manė, kad Audi įvažiuos atbulas į jį, bet jam paspaudus garsinį signalą, Audi vairuotojas prasikasęs ratus staigiai pakilo iš vietos ir apvažiuodamas priešais jį stovėjusį M automobilį, nuvažiavo tiesiai ir kliudė link jo einantį M, kuris prieš pat smūgį pašoko, trenkėsi į kairės pusės priekinį stiklą bei persivertė per stogą, o Audi vairuotojas nuvažiavo link Tauragės. Tada jis dar šiek tiek prisivijo Audi automobilį, kad žmona užfiksuotų valstybinius numerius, nes nors j o automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau nėra tikras ar šio įvykio metu jis filmavo, turėdamas laisvo laiko šiomis dienomis peržiūrės, nes įvykio vietoje nėra tam galimybės. U. A. numerius, sustojo šalikelėje ir netrukus iš galo privažiavo pats M, kuris teigė, kad spėjo pamatyti, kad priekyje važiavo du jauni vaikinai, daugiau detalių įsižiūrėti jam nepavyko. Tada paklausė ar jam viskas gerai, jis teigė, kad jam lyg ir viskas gerai. (b. l. 71-72). Liudytojas H. Z. parodė: maždaug prieš kokius 2 mėnesius, tikslios dienos neprisimena, jis buvo Tauragės PRC, kur mokosi. Jam ir jo pusbroliui M. V. nebuvo vienos pamokos, todėl jie nusprendė važiuoti truputį pasivažinėti M automobiliu Audi A4. Važiavo iki netoliese esančių Norkaičių. Jam atrodo, kad M važiavo pakankamai gerai, ramiai, tikrai neagresyviai, neviršydamas važiavimo greičio. Tik buvo taip, kad kai nuvažiavo iki Norkaičių galo, M apsisukdamas žvyruotame kelyje, užtraukė rankinį stabdį, apsisuko ir tada grįžinėjo link Tauragės. Staiga pamatė, kad juos dideliu greičiu aplenkė automobilis M. K. tiksliai jis buvo neprisimena, bet buvo džipas. Jų greitis galėjo būti apie 40-50 km/val., o to kito automobilio 60-70 km/val. Automobilis juos aplenkęs iš karto sustojo važiuojamojoje kelio dalyje ir pamatė, kad iš minėto automobilio išlipo vyras. Jis jiems buvo nepažįstamas. Atrodė, kad buvo agresyviai nusiteikęs, ėjo link jų, ranka rodė jiems, kad ateitų prie jo. Jis atrodė labai supykęs, lyg norėdamas juos mušti. Kodėl jis taip elgėsi, jis nesuprato. Pagalvojo gal Ma kada yra kur nors, ką nors prisidirbęs. Kad tą dieną jie kažką ne taip galėjo padaryti ir jį supykdyti, jis net nepagalvojo. Jie su M abu išsigando. M pamatęs, kad vyras eina link jų automobilio, pradėjo važiuoti atbula. Tada vyras pradėjo bėgti link jų automobilio ir vėl ranka rodė ateiti pas jį. M pamatęs, kad iš už galo atvažiavo kitas automobilis, savo vairuojamą automobilį sustabdė. Kas atvažiavo jiems iš už galo ir ar tai buvo susiję kaip nors su tuo vyru, kuris išlipo iš BMW automobilio, jis nežino. T. M. įjungė pirmą pavarą ir pradėjo važiuoti į priekį. Vyras buvo netoli jų automobilio, galbūt kokių 5 metrų atstumu. K. M. pradėjo važiuoti į priekį, mano, kad vyras turėjo galimybę pasitraukti į šoną, bet jis staiga šoko ant jų automobilio, dėl ko suskilo priekinis stiklas. Ar vyras nukrito, ar nušoko, jie nebematė, nes jie išsigandę nuvažiavo į priekį. Apie tai kas įvyko, kalbėjo su M, bet nei vienas iš jų to vyro nepažinojo ir kodėl jis taip pasielgė, jie tiksliai nesuprato. Apie įvykį niekam nepranešė, nes buvo išsigandę, kad kas blogiau jiems neįvyktų, kad jų tas vyras nesurastų ir nesumuštų. Mano, kad vyras nukentėti negalėjo, nes M vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis. M taip pasielgė ne tyčia, o dėl to, kad išsigando ir tiesiog norėjo iš tos vietos pasišalinti, kad neįvyktų koks incidentas. (b. l. 75-78). Iš atliktos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros matyti, kad rastos ir paimtos automobilio stiklo duženos (b. l. 17-25), kurios priduotos saugoti policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui. (b. l. 86-88). Iš atliktos automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti automobilio sugadinimai - suskilęs priekinis stiklas, įlenkimas ir nubraižymas ant automobilio kapoto bei apibraižymas ant automobilio stogo. Automobilio salone matomos šukės. (b. l. 20-28). Iš Specialisto išvados Nr. G 100/2024(10) matyti, kad M. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnaryje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinės čiurnos sąnaryje, išorinio kulkšnelio projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 65-66). Iš nukentėjusiojo M. G. paimta registratoriaus atminties kortelė (b. l. 79-82), kurioje esantis įrašas apžiūrėtas. (b. l. 83-85).

Dėl veikos kvalifikavimo.

K. M. V. nusikalstama veika kvalifikuojama dėl M. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose BK 140 straipsnio dalyse.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis M. V. 2024 m. kovo mėn. 13 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia važiavo link jo važiuojamąja kelio dalimi atbėgančio M. G., dėl ko M. G., siekdamas išvengti užvažiavimo, pašoko, kojomis trenkėsi į pastarojo automobilio priekinį stiklą, nugara į stogą ir nukrito ant žemės. Dėl tokių veiksmų M. G. patyrė poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės sąnaryje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinės čiurnos sąnaryje, išorinio kulkšnelio projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

K. M. V. veikė tiesiogine tyčia, smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

K. M. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailisi. K. M. V. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), baigtos, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. V. neteistas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Dėl administracinių teisės pažeidimų vienerių metų laikotarpyje M. V. baustas (b. l. 145-146). Psichiatrinio gydymo įstaigoje paslaugos neteiktos. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys.), be intensyvios priežiūros.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui -kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog M. V. nusikalstamą veiką padarė turėdamas specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti M. V. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas mano, kad yra pagrindas M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – vienerių metų laikotarpiui uždrausti įgyti teisę vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 m., terminas pradėtinas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. V. 2024-05-02 paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138-141). Kardomoji priemonė iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 5000.00 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad nukentėjusiajam M. G. dėl kaltinamojo M. V. neteisėtų veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. G 100/2024(10), iš kurios matyti, kad M. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnaryje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinės čiurnos sąnaryje, išorinio kulkšnelio projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 65-66). Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko sukėlė nukentėjusiajam ne tik skausmą, bet ir emocinį sutrikimą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiojo teisme nurodytos aplinkybės, jog jis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą.

Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė 5000 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis yra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiojo M. G. naudai priteistinas 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl proceso išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti

Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 103 str. Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Respublikos BPK 105 str.1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta Lietuvos Repsublikos BPK 106 str. 2 d. norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, jog M. G. advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 3388,00 Eur. Nukentėjusiojo advokatas dalyvavo viename teismo posėdyje, parengė ir teismui pateikė procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. patirtos išlaidos advokatų paslaugoms ir teisinei pagalbai apmokėti buvo betarpiškai, tiesiogiai bei išskirtinai sąlygotos kaltinamojo M. V. nusikalstamų veiksmų, todėl šios išlaidos pripažintinos tiesioginėmis, dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir priteisiamos iš kaltinamojo M. V.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad pažymoje nurodyta 3388,\,00 Eur suma yra reali atlygintina suma, kuri turi būti priteistina iš kaltinamojo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civ. ieškinys 146,38 Eur (b. l. 114-116) sumai įrodytas ir tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: registratoriaus atminties kortelė ir automobilio stiklo duženos, esantys Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-05-07 aktą Nr. PD-00000036623, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b.l.88).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu,

98 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. V. paskirti – laisvės apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams) be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 m. (vieneriems metams ) naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. V., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, 146, 38 Eur (šimtą keturiasdešimt šešis Eur 38 ct.) žalai atlyginti, lėšas pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, a.s. (duomenys neskelbtini) AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000.

Priteisti iš kaltinamojo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam M. G., gim. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 3388,00 (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: registratoriaus atminties kortelę ir automobilio stiklo duženos, esančias Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-05-07 aktą Nr. PD-00000036623, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.