Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-551-1172/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13324-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

2025 m. gruodžio 4 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. L. dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. Š., H. S., E. Š., L. B., T. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu teismo prašo leisti jam įregistruoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodara“ paruoštą 2024 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be bendraturčio atsakovo E. L. (toliau – ir atsakovas) sutikimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 58–61).

Ieškovo atstovė patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra žemės sklypo bendrasavininkai. Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, o butas, kurio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovui priskirta individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo ribų plane pažymėta „E“/85 kv. m. Šioje dalyje ieškovas įsirengė terasą ir kreipėsi į UAB „Geodara“, kad būtų parengtas atnaujintas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas. UAB „Geodara“ kadastrinių matavimų planą parengė ir išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo atsakovas buvo kviečiamas susipažinti su planu. Atsakovas neatvyko susipažinti su planu. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ atsisakė pakeisti žemės sklypo duomenis nekilnojamojo turto kadastre, kadangi plane nepasirašė atsakovas. Atsakovui elektroniniu paštu buvo pateiktas planas, atsakovas nuvyko į UAB „Geodara“ susipažinti su planu. Atsakovas informavo, kad apie ketinamus atlikti matavimus nebuvo informuotas, nesutinka su atliktais matavimais ir planu, nurodė nugriauti pastatytą terasą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nurodė, kad stogine?s/terasos statybai ne?ra privalomas statyba? leidz?iantis dokumentas ir projektas. Asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas, atsakovas atsisakyme duoti sutikimą įregistruoti naujus kadastrinius matavimus nesutikimo aplinkybių nenurodė (I t., e. b. l. 58–61). VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymas nebuvo skųstas. Dėl atsakovo argumentų dėl rūkymo, muzikos leidimo terasoje – ieškovas nerūko, garsiai neklauso muzikos, jis nėra gavęs nusiskundimų. Kiti žemės sklypo bendraturčiai yra pasirašę žemės sklypo plane. VĮ „Registrų centras“ nenurodė, jog be atsakovo sutikimo reikalingi kokie nors dar sutikimai (I t., e. b. l. 155–157).

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintame triplike nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad ieškovas nepagrindžia ir nepaaiškina motyvų, kodėl buvo daryti nauji kadastriniai matavimai. Prieš tai žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo daryti 2019 m. rugsėjo 12 d. Palyginus žemės sklypo kadastrinių matavimų taškų koordinates su naujai parengtu planu, jos nesiskiria. Naujame plane pažymėta terasa, su nenustatytomis koordinatėmis, preliminariai esanti žemės plote, priskirtam individualiam ieškovo naudojimuisi. Ieškovas siekia įteisinti terasą, su kurios buvimu jis (atsakovas) nesutinka. Terasa buvo statoma be statybos leidimų, planų ar bendraturčių ir kaimynų sutikimų. Neatlikti terasos kadastriniai matavimai, neparuoštas projektas, bet terasa įtraukta į žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Jo interesus pažeidžia galimas turto nuvertėjimas ir gyvenimo nepatogumai: terasoje yra rūkoma, dažnai sklinda garsūs riksmai ar garsiai leidžiama muzika dienos metu ir po 22 val. vakaro, nebeturi galimybės pasiekti savo buto fasado ir langų jų valymui ir priežiūrai, pažeidžiama namo apdaila, pakeičiama išvaizda ir apipavidalinimas. Terasos konstrukcija sutvirtinta – sugręžta į gyvenamojo namo fasadą, pastatyta apie 20 cm atstumu nuo gretimo besiribojančio žemės sklypo, kas nesutampa su statybų reglamentais statiniui su pamatais. Jis nebuvo informuotas apie kadastrinius matavimus (I t., e. b. l. 84–87). Terasa negali būti laikoma I grupės inžineriniu statiniu, kadangi ji yra susieta pastovia jungtimi su žeme (betoniniai poliniai pamatai), jos negalima greitai išardyti, nepadarant žalos pačiam statiniui ir ji pastatyta taip, kad po ja susiformavusi erdvė iškraipo bendrą statinio estetinį vaizdą ir daro poveikį struktūrai. Tai lemia, kad jos statybai reikėjo projekto ar statybą leidžiančio dokumento, kurių ieškovas neturėjo. Nėra paskaičiavimų, kurie pagrįstų, kad pagal siūlomus pakeitimus dėl terasos neviršijama žemės sklypo užstatymo intensyvumo vertė. Ieškovas neturi gretimo sklypo savininko raštiško sutikimo dėl terasos įrengimo arčiau nei įstatymo numatytu 1 metro atstumu. Terasa buvo įrengta neturint atsakovo sutikimo, ją susieti su pastatu (II t., e. b. l. 1–3).

Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė teismo įpareigoti ieškovą nugriauti terasą, pašalinti jo dalis ir galimai padarytą žalą, vykdant statybas gyvenamajam namui (I t., e. b. l. 84–87, 167–168). Teismas nustatė atsakovui terminą, per kurį atsakovas turėjo galimybę realizuoti teisę pareikšti reikalavimus ieškovui, pateikiant priešieškinį (I t., e. b. l. 189–190), tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. Š., H. S., E. Š., L. B., T. M. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasistatė terasą apie 2019 m. Per VTPSI išsiaiškino, kad statyba teisėta. Susitarė su matininku dėl matavimų atlikimo, šis informavo bendrasavininkus. Jie su atsakovu konfliktuoja. Kiti kaimynai taip pat pasistatę terasas. Terasą pastatė žemės sklypo dalyje, kuri priskirta jo individualiam naudojimui. Kai buvo patikrinti VTPSI, jis ir atsakovas dalyvavo. Į VTPSI jis kreipėsi, prieš statant terasą, gavo atsakymą, kad jokio leidimo nereikia, terasa su stogine. Jis nesutinka su eksperto aktu. Projektas terasai nereikalingas. Jis pats statė, pats darė polius. Iki terasos leido atsakovui prieiti susitvarkyti fasadą. Atliekant matavimus, tikslinami žemės sklypo taškai, tada matuojami terasos taškai, jie įkeliami į planą (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nesutiko su matavimais, nes jam pateikė kadastrinius matavimus netikėtai, nustebo, kodėl jie daryti. Vėliau suprato – norima įteisinti tersas, su kuriomis jis nesutinka. Nėra koordinačių taškų, bendro ploto, neaišku, ar terasa ieškovo žemės sklypo dalyje, naujame plane nėra naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Jie su ieškovu gyvena konfliktiškai. Terasa statoma be sutikimų, be perspėjimų. Terasa – didelis statinys, su pamatais, su dideliu užstatymo plotu, žemės sklype jau yra statiniai. Žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną. Terasa arti gretimo sklypo. Terasoje rėkaujama, rūkoma. Jis dėl terasos nesikreipė į jokias institucijas. Kai buvo poliai, jis nežinojo, kas ten bus, vėliau greitai nutiesė lentas, tada suprato, kad bus terasa, iš karto padaryti kadastriniai matavimai. Jam yra žinoma naudojimosi tvarka, perkant turtą jis buvo su ja supažindintas. Dėl rėkavimo, rūkymo į ieškovą, kitur nesikreipė. Dėl viešos tvarkos pažeidimų kreipėsi į policiją. Iki terasos įrengimo, jis galėjo prieiti prie savo fasado, langų. Tam naudojo faktiškai ieškovo žemės sklypo dalį. Jis bute gyvena nuo 2021 m. pabaigos, nuolat ten gyvena, 2024 m. liepos mėnesį ten gyveno. VTPSI atsakymo neskundė, suprato, kad VTPSI nereikalauja leidimo. Nuvertėjimas yra dėl to, kad terasa po jo langais, komponentai suremti į fasadą, tai turto pakeitimas, apstatymas, iš kaimynų gali būti pretenzijos, bylos. Jis gavo pranešimą, kad gali atvykti susipažinti su byla, pašto dėžutės nelabai tikrina. Po ieškovo advokatės laiško gavimo nuvyko į UAB „Geodara“ susipažinti su matavimais, klausimų neturėjo, klausė tik, ar nereikalingas sutikimas, ar neviršytas užstatymo intensyvumas, jam neatsakė. Dėl paties žemės sklypo išorinių ribų pretenzijų neturi. Nežino, ar terasa saugi, kaip ji suremta į namą, ar ji ieškovo žemės sklypo dalyje. Nežino, ar ieškovas rūko. Jo žodžiu neperspėjo, kad statys terasą (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas matininkas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas buvo užsakovas, atsakovo nepažįsta. Jis atliko žemės sklypo matavimus, vienas iš bendrasavininkų atsisakė pasirašyti, VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad trūkumas tas, jog nėra vieno parašo. Jis dėl užstatymo tankio nematuoja. Matavimai atlikti dėl terasos – ieškovas norėjo įregistruoti terasą, pirma tikslina žemės sklypo kadastrinius duomenis, dėl terasos tik sutikslina, kad ji yra sklype, fiksuojami pasikeitimai sklypo viduje. Po to atskirai daromi kiti terasos kadastriniai matavimai, daroma kita byla. Daromos dvi bylos, jų duomenys turi sutapti, jos gali būti daromos vienu metu, arba viena iš jų pirma, kita vėliau. Ieškovas pats rinko parašus iš bendrasavininkų. Pas jį atsakovas buvo atvykęs vieną kartą susipažinti su byla. Nuo tokių matavimų, kokie dabar atlikti, teisės ir pareigos nesikeičia. Terasos koordinačių taškų nustatyti nereikėjo, ją išmatuoja ir įbraižo į planą. Atstumai nesižymi. Jei statinys su stogu – įskaičiuojama į užstatymo tankį (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismo ekspertas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ turėtų atsižvelgti į užstatymo tankį ir neregistruoti. Jei nesudaryta naudojimosi tvarka, būtinas bendraturčio sutikimas statyti terasą. Tarp bendraturčių nebuvo sutarties, ką galima daryti savo žemės sklypo dalyje, dėl to buvo būtina raštiška sutartis (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 169/613 dalys H. S., 301/1226 dalys K. Š. ir E. Š., 90/613 dalys L. B., 87/613 dalys ieškovui, 119/1226 dalys atsakovui, 57/613 dalys T. M., tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (I t., e. b. l. 23–32, 33–34). Ieškovas individualiai naudoja žemės sklypo dalį, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtą raide E, bendrai su kitais bendraturčiais naudoja žemės sklypo dalis, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtas raidėmis C, J ir D (I t., e. b. l. 66, 71). Atsakovas individualiai naudoja žemės sklypo dalis, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtas raidėmis I ir G, bendrai su kitais bendraturčiais naudoja žemės sklypo dalis, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtas raidėmis C, J ir D (I t., e. b. l. 177, 183). 2019 m. vasario 28 d. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti VĮ „Registrų centras” (I t., e. b. l. 30–31). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 7–8). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 9–10). Ieškovo užsakymu UAB „Geodara“ 2024 m. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė 2024 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (I t., e. b. l. 11–36). UAB „Geodera“ 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2024 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, VĮ „Registrų centras“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą netenkinti prašymo, nes žemės sklypo plane nepasirašė visi žemės sklypo bendrasavininkai, nurodydami pasirašymo datą (I t., e. b. l. 37–42). Žemės sklypo plane nėra vieno bendrasavininko – atsakovo, parašo (I t., e. b. l. 14).

Dėl ieškovo teisių gynimo

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis kartu su kadastro tvarkytojo suderinta (kai suderinti privaloma) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla pateikia nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali. Bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Tokio leidimo davimas sukelia tiesiogiai materialiąsias teisines pasekmes, kadangi asmuo įgyja teisę atlikti teisinius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas išreiškė iniciatyvą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau atsakovas nesutiko pasirašyti ant naujai parengto žemės sklypo plano, tokiu būdu nebuvo gautas atsakovo sutikimas naujai atliktus kadastrinius matavimus įregistruoti viešame registre. Taigi tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad ieškovas, neturėdamas atsakovo sutikimo, negali užbaigti žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo įteisinimo.

Dėl atsakovo nesutikimo su žemės sklypo kadastriniais matavimais pagrįstumo

Tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą tenka nesutinkančiam asmeniui – atsakovui.

Atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia tuo, kad jis nebuvo supažindintas su atliekamais kadastriniais matavimais. Kadastrinių matavimų metu galiojusių Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) (toliau – taisyklės) bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patvirtintų Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių nuostatos nustatė kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą vietovėje tvarką. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo atliekamas ne žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas, kurio metu ir yra atliekamas žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje, bet žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas (taisyklių VI skirsnis). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, liudytojas M. P. nurodė, kad kadastro duomenų tikslinimo priežastis buvo naujai pastatyta terasa (2025 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžių garso įrašai). Todėl nagrinėjamu atveju, tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis dėl naujai pastatytos terasos turėjo būti parengti žemės sklypo planas ir kadastro duomenų forma (taisyklių 44.1, 46 punktai). Galiojusių taisyklių nuostatos nenumatė, kad atliekant kadastro duomenų tikslinimą taisyklių 44.1 punkto pagrindu suinteresuoti asmenys kviečiami į patį kadastro duomenų tikslinimo procesą (pvz. matininko atvykimo į vietovę atveju). Tačiau pagal taisyklių 38.4.5 punktą žemės sklypo plane turėjo pasirašyti žemės sklypo savininkas (bendrasavininkas), nurodyti pasirašymo datą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. liepos 26 d. UAB „Geodera“ registruotu laišku išsiuntė pranešimą atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), siunta įteikta 2024 m. liepos 30 d., atsakovas buvo kviečiamas atvykti susipažinti su planu ir jį suderinti (I t., e. b. l. 19–22, 47–48, 158). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2021 m. pabaigos, ten gyvena nuolat, 2024 m. liepos mėnesį ten taip pat gyveno (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovas taip pat atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad minėtu adresu yra jo nuolatinė ir vienintelė gyvenamoji vieta, 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. rugpjūčio 12 d. nebuvo išvykęs (I t., e. b. l. 85–86). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas 2024 m. liepos 30 d. registruota pašto siunta, įteikiant pranešimą apie parengtą žemės sklypo planą ir kviečiant jį atvykti su juo susipažinti. Minėti įrodymai paneigia atsakovo argumentą, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus, toks informavimas atitiko taisyklių reikalavimus. Be to, atsakovo paaiškinimai, kad gavo ieškovo atstovės elektroninį laišką apie parengtą planą, po ko nuvyko į UAB „Geodera“ (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas), byloje esanti rašytinė medžiaga (I t., e. b. l. 43–45), patvirtina, kad atsakovas 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo papildomai informuotas apie parengtą žemės sklypo planą.

Atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą taip pat grindžia tuo, kad ieškovas nepagrindžia, nepaaiškina motyvų, kodėl atlikti nauji kadastriniai matavimai. Atsakovo teigimu, ieškovas tokiu būdu siekia įteisinti pastatytą terasą , su kuria atsakovas nesutinka.

Taisyklių 44 punktas nustatė tris atvejus, kai žemės sklypo kadastro duomenys ginčo metu turėjo būti tikslinami:

1) jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar nugriauti statiniai, atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių ar kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai;

2) kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, įveistas miškas ar ne miško žemės plotas apaugęs medžių savaiminukais;

3) žemės sklypo savininkui pageidaujant (jeigu pasikeitė žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis, žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ne valstybinėje koordinačių sistemoje).

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadastro duomenų tikslinimo priežastis buvo naujai pastatyta terasa (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taisyklių 44.1 punktas nustatė, kad kai žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, statiniai, žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo (išregistravimo) arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre <...>. Taisyklių 42.8.5 punktas nustatė, kad pildant žemės sklypo kadastro duomenų formą, tuo atveju, jei statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, pildant taisyklių 6 priedo 6 ir 7 lentelių antras skiltis, skliaustuose nurodoma, kad statinys neregistruotas. Pagal minėtų nuostatų analizę daroma išvada, kad žemės sklype pastačius naują statinį, iki jo (naujo statinio) įregistravimo turi būti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuose nurodomas ir naujai pastatytas, bet neįregistruotas statinys. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas, pastatęs terasą, turėjo pareigą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, ką jis ir siekė atlikti. Įvertinus šioje sprendimo pastraipoje nurodytas taisyklių nuostatas, liudytojo M. P. parodymus, daroma išvada, kad žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas nėra pagrindas įregistruoti naujai pastatytą statinį – terasą. Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas yra veiksmas, kurį atlikus, ieškovas galėtų atlikti terasos kadastro duomenų nustatymą, vėliau – įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Taisyklių atskiri skyriai reglamentavo žemės sklypo bei statinių kadastro duomenų nustatymo ir tikslinimo tvarkas, kadastrinių matavimų bylų parengimą. Terasos pažymėjimas žemės sklypo plane tik atvaizduoja faktinį jos egzistavimą, tačiau nenustato terasos kadastro duomenų, kadangi pagal galiojusių taisyklių nuostatas, atliekant žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, tai neturėjo būti nustatoma. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas nepagrindžia, nepaaiškina motyvų, kodėl atlikti nauji kadastriniai matavimai bei kad ieškovas tokiu būdu įteisins terasą, kadangi terasos įteisinimui (įregistravimui) ieškovas turės atlikti kitas procedūras (terasos kadastrinių matavimų atlikimas, įregistravimas VĮ „Registrų centras“).

Taip pat atmetamas atsakovo argumentas, kad UAB „Geodera“ parengtas planas yra su trūkumais, nes plane nenustatytos žemės sklypo ribų posūkių taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl planas neatitinka Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 27.2 punkto (III t., e. b. l. 12, neskaitmenizuotas dokumentas DOK-128061). Nustatyta, kad ieškovo užsakymu kadastriniai matavimai kadastro duomenų patikslinimui atlikti 2024 m. liepos 17 d. (I t., e. b. l. 12, 13). Atsakovo pateiktame 2025 m. spalio 30 d. situacijos įvertinime (III t., e. b. l. 12, neskaitmenizuotas dokumentas DOK-128061) paminėtos Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349, ir įsigaliojo 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. D1-349 4 punkte nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo procedūros užbaigiamos vadovaujantis žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatomis. Taigi atsakovo nurodyto Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 27.2 punkto reikalavimai netaikytini 2024 m. liepos 17 d. atliktiems kadastriniams matavimams.

Atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia tuo, kad terasa pastatyta be statybos leidimo, plano (projekto), bendraturčių ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo. Teismas pažymi, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2, 3, 4, 6, 9 punktai). Viešąjį interesą, jeigu jis pažeistas, gina prokuratūra, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnis).

Atsakovas 2024 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą VTPSI dėl vykdomų terasos įrengimo darbų. VTPSI atliko patikrinimą, nustatė, kad terasos matmenų įvertinimo koeficientas K=3226. VTPSI nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 3 priedo 1.1 punktą, statybą leidžiantis dokumentas privalomas statant I grupės nesudėtingąjį statinį, jei statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose (su numatytomis išimtimis), Kuršių Nerijoje (su numatytomis išimtimis), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijoje (jei statoma ne sodyboje). VTPSI nurodė, kad teritorija, kurioje yra šalių sklypas, nepatenka į minėtas teritorijas, todėl terasos statybai statybą leidžiantis dokumentas ir projektas neprivalomas (I t., e. b. l. 51–54).

CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Taigi kompetentinga valstybės institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, - VTPSI nurodė, kad terasos statybai statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nebuvo būtini. Teismo ekspertas patvirtino, kad terasos įrengimui nebuvo būtinas valstybinių institucijų leidimas, tame tarpe statybos leidimas. Atsakovas į bylą nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių VTPSI atsakyme nurodytą informaciją.

Atsakovo prašymu civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas pateikė patikslintą teismo ekspertizės aktą (buvo tikslinta dėl rašymo apsirikimo klaidos, nurodant šalių duomenis). Teismo ekspertas nurodė, kad ieškovo įrengtos terasos, esančios (duomenys neskelbtini), statybai buvo būtinas atsakovo sutikimas, nes tarp gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių nėra sudaryta naudojimosi bendru turtu tvarka. Tačiau terasos įrengimui nebuvo būtinas valstybinių institucijų leidimas, tame tarpe statybos leidimas. Ieškovo įrengta terasa, esanti (duomenys neskelbtini), negali daryti įtaką pastato, prie kurio yra prijungta, stabilumui ar kitokiu būdu neigiamai veikti pastatą (II t., e. b. l. 152–175). Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei nesudaryta naudojimosi tvarka, būtinas bendraturčio sutikimas statyti terasą, šiuo atveju tarp bendraturčių nebuvo sutarties, ką galima daryti savo žemės sklypo dalyje, todėl, jo vertinimu, buvo būtinas atsakovo sutikimas (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Nustatyta, kad tarp žemės sklypo bendraturčių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji įregistruota VĮ „Registrų centras“, naudojimosi tvarkoje yra nurodyta, kurias žemės sklypo dalis kuris bendraturtis naudoja individualiai, kurias žemės sklypo dalis bendraturčiai naudoja bendrai (I t., e. b. l. 23–32, 33–34, 66, 71–73, 177, 183–184). CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Naudojimo teisė bendrąja prasme – tai gavimas iš daikto naudos, kuria pasireiškia jo ekonominis reikšmingumas, daikto naudojimo teisių grupę sudaro: teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti; teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją (JOVAIŠAS, Karolis. Nuosavybės teisinis režimas. Teisės problemos. Vilnius: Justitia, 2006, Nr. 3 (53)).

Teismo vertinimu, teismo eksperto padaryta išvada, jog ieškovas turėjo gauti atsakovo sutikimą dėl terasos statybos, nes tarp jų nebuvo raštiško susitarimo, ką ieškovas turi teisę daryti jam priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje, yra nepagrįsta. Ji prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (I t., e. b. l. 23–32, 33–34, 66, 71–73, 177, 183–184), kurie patvirtina, kad tarp bendraturčių yra sudaryta rašytinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismo vertinimu, tokia teismo eksperto išvada išplaukia ne iš jo atlikto tyrimo eigos, bet iš teismo eksperto vertinimo, kaip turi būti detaliai apibrėžta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismo nuomone, tai, ar nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra pakankama, kad nustatyti bendraturčių naudojimosi teisės turinį, ar vis dėlto ji turėtų būti detalesnė, yra teisinio vertinimo dalykas. Teismas laiko, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra pakankama, kad atskleisti bendraturčių naudojimosi teisės turinį: tvarkoje yra aiškiai apibrėžta, kuris bendraturtis kuria žemės sklypo dalimi naudojasi individualiai ir bendrai, o naudojimosi teisės kaip daiktinės teisės turinys yra teisinė kategorija, apibrėžta teisės aktuose, detalizuota teismų praktikoje ir doktrinoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas nesutinka su ekspertizės išvada dalyje dėl to, kad ieškovas turėjo gauti atsakovo sutikimą dėl terasos statybos, ir ja nesivadovauja (CPK 218 straipsnis).

Atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia tuo, kad terasos pastatymas lemia galimą jo turto nuvertėjimą, terasa yra po jo buto langais, terasoje yra rūkoma, keliamas triukšmas. Teismo ekspertas nurodė, kad terasa negali daryti įtakos pastato, prie kurio yra prijungta, stabilumui ar kitokiu būdu neigiamai veikti pastatą (II t., e. b. l. 152–175). Atsakovas į bylą neteikė skaičiavimų, kaip terasos įrengimas veikia nekilnojamojo turto vertę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas du kartus kreipėsi į policiją dėl ieškovo elgesio, atsakovas pranešimuose policijai nurodė, kad ieškovas jam grasino, vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, provokavo, rėkė laiptinėje, keikėsi (I t., e. b. l. 169–172, 186–188). Duomenų, kad atsakovas kreipėsi į policiją, kitą instituciją, ieškovą dėl galimo triukšmo, rūkymo būtent terasoje, byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad į jį atsakovas dėl tokių galimų veiksmų terasoje nesikreipė (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nežino, ar ieškovas rūko (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo argumentai, kad terasos pastatymas lemia galimą jo turto nuvertėjimą, kad terasoje yra rūkoma, keliamas triukšmas laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.

Atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą taip pat grindžia tuo, kad dėl terasos jis nebeturi galimybės pasiekti savo buto fasado ir langų dėl jų valymo ir priežiūros. Nustatyta, kad tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (I t., e. b. l. 23–32, 33–34). Ieškovas individualiai naudoja žemės sklypo dalį, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtą raide E, bendrai su kitais bendraturčiais naudoja žemės sklypo dalis, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtas raidėmis C, J ir D (I t., e. b. l. 66, 71). Atsakovas individualiai naudoja žemės sklypo dalis, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtas raidėmis I ir G, bendrai su kitais bendraturčiais naudoja žemės sklypo dalis, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtas raidėmis C, J ir D (I t., e. b. l. 177, 183). Pagal į bylą pateiktus planus (I t., e. b. l. 14, 33, 71, 183), ieškovo paaiškinimus nustatyta (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad terasa įrengta žemės sklypo dalyje, 2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėtoje raide E, kurią individualiai naudoja ieškovas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka jį tenkino iki terasos įrengimo, dėl jos pakeitimo jis nėra atlikęs jokių veiksmų, iki terasos įrengimo prieidavo prie fasado, langų per žemės sklypo dalį, kuri skirta naudoti individualiai ieškovui (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, kad iki terasos įrengimo atsakovas iki namo fasado, langų galėjo prieiti tik per ieškovui priskirtą individualiam naudojimui žemės sklypo dalį (2019 m. rugsėjo 12 d. plane pažymėta raide E), kad jis suvokė, kad šia žemės sklypo dalimi jis naudotis negali, kad tokia naudojimosi tvarka atsakovui buvo priimtina, kad jis nesiėmė veiksmų jai pakeisti, atsakovo argumentas dėl negalėjimo prižiūrėti fasado ir langų dėl terasos laikytinas deklaratyviu ir atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovas nurodo, kad dėl terasos yra viršytas žemės sklypo užstatymo tankis (III t., e. b. l. 12, neskaitmenizuotas dokumentas DOK-128061). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 15(1) dalį sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo užstatymo tankis yra statinio bendrieji rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 15(1), 23 dalis, žemės sklypo užstatymo rodikliai yra aktualūs statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje. Tačiau minėti rodikliai, net jeigu jie ir būtų viršyti, nedaro įtakos žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrai, atliekamai pagal taisyklių reikalavimus.

Atsakovas 2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su planu ir dėl to, kad jame nėra pažymėta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nustatyta, kad tarp žemės sklypo bendraturčių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri yra įregistruota VĮ „Registrų centras“ (I t., e. b. l. 27–28). Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo juridinio fakto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ pagrindai yra pirkimo – pardavimo sutartys (I t., e. b. l. 27–28), kas patvirtina, kad tvarka yra patvirtinta notariškai. CK 4.81 straipsnis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise; jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Taigi nepriklausomai nuo to, ar ieškovo užsakymu parengtame plane pažymėta nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ar ne, ji bendraturčiams yra privaloma. Nustatytos tvarkos nepažymėjimas plane jos galiojimui įtakos nedaro. Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“, atsisakydamas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, nurodė vienintelį plano trūkumą – žemės sklypo plane nepasirašė visi žemės sklypo bendrasavininkai, nurodydami pasirašymo datą (I t., e. b. l. 37–42). Taigi nelaikytina, kad nustatytos naudojimosi tvarkos nepažymėjimas žemės sklypo plane daro jį ydingu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas, teismas sprendžia, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra nepagrįstas. Todėl ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 110,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur išlaidos dėl eksperto iškvietimo į teismo posėdį (I t., e. b. l. 6; III t., e. b. l. 13–14, 27). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 500,00 Eur avansas už ekspertizę ir 1 050,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (II t., e. b. l. 113, 181–185; III t., e. b. l. 15–26). Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, darytina išvada, kad susiklosčiusią ginčo situaciją bei bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovo elgesys. Taigi ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo išlaidos pripažintinos realiai turėtomis, būtinomis ir pagrįstomis. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovui iš atsakovo priteisiama 410,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 147,09 Eur. Valstybei šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Geodara“ paruoštą 2024 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be bendraturčio atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo

Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 410,00 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 147,09 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 09 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Įteikti sprendimą viešo paskelbimo būdu tretiesiems asmenims H. S. ir E. Š..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.