Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsisėdo už automobilio vairo neblaivus ir tada jį sustabdė policijos pareigūnai. Įvykis įvyko 2022 m. spalio 20 d. Prieš vairuodamas gėrė alų, išgėrė mažiausiai 5 butelius alaus. Kai buvo sulaikytas, važiavo susitikti su pažįstamu. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi normaliai. Įvykio dieną vairavo automobilį „Audi A6“, ši transporto priemonė priklauso įmonei. Nespėjo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bet turi normalią profesiją ir mano, kad ras darbą, yra statybininkas. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena su žmona ir dar viena šeima. Dėl šio įvykio jis padarė išvadas, labai gailisi dėl to. Sumokėti baudos visa apimtimi šiuo metu negalėtų. Paskirtą baudą galėtų sumokėti per dvejus metus. Kai dirbdavo, gaudavo 1500 Eur atlyginimą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai tuo kuo yra įtariamas jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. 2022 m. spalio 20 d. apie 12.00 val. būdamas vienas savo išsinuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, tai yra alų ir iki vakaro išgėrė apie 5 skardines. Apie 17.00 val. užmigo, o po valandos prabudęs išgėrė vieną skardinę alaus ir nutarė nuvažiuoti pas pažįstamą vardu S., kurio pavardės neprisimena, jis gyvena netoliese ir susitarė su juo, jog susitiks automobilių aikštelėje esančioje adresu Algimanto Petro Kavoliuko g. 13, Vilniuje, kur dažniausiai susitinka. Kadangi jis gerai jautėsi, nusprendė ten nuvažiuoti savo naudojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 20.50 val. įsėdo į minėtą automobilį, kuris stovėjo prie jo daugiabučio namo nesaugomoje automobilių aikštelėje ir išvažiavęs iš kiemo važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, toliau Justiniškių gatve, Viršilų gatve ir įvažiavęs į Algimanto Petro Kavoliuko gatvę, pasuko link namo Nr. 13, pravažiavo vieną namo arką ir sustojęs prie pat šio namo laiptinės kur yra kavinė, dar jam sėdint automobilyje prie vairuotojo durelių priėjo policijos pareigūnai. Jis automobiliu važiavo vienas ir jokių keleivių neturėjo. Ar policijos pareigūnai atvažiavo iš paskos ar jie jau stovėjo nežino, nes nepastebėjo. Policijos pareigūnai galimai jau įtarė, kad jis vairavo neblaivus, nes jo iš karto paprašė vairuotojo teisių. Jis policijos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą, leidimą gyventi Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) pasą, nurodė savo registracijos ir gyvenamąjį adresą, kurie yra Lietuvoje ir nurodyti asmens duomenų pažymoje. Ar jo policijos pareigūnai klausė dėl alkoholio vartojimo ir ką galėjo pasakyti neprisimena, dėl tuo metu buvusio neblaivumo. Pareigūnams pasiūlius jis iš karto sutiko nusistatyti neblaivumą ir prisimena, kad pirmu pūtimu jam buvo nustatytos 2,16 promilės, o antru 2,42 promilės etilo alkoholio. Su policijos pareigūnais bendravo tvarkingai, jokio konflikto nebuvo ir vykdė visus jų nurodymus. Paklausus jiems ar jis nori vykti su jais į policijos įstaigą ar jis atvyks pats pagal išduotą šaukimą, paprašė išrašyti šaukimą ir įsipareigojo atvykti nurodytą dieną ir laiku ir šie jį išleido pėsčią į namus, o automobilį išvežė į saugomą aikštelę (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 20 d. dirbo kartu su specialistu E. P. pagal iš anksto patvirtintą grafiką, apie 21.04 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Vilniuje, šalia Laisvės pr. ir Rygos g. sankryžoje esančioje degalinėje „NESTE“ stovi automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, vaikšto svirduliuodamas, galimai važiuos. Vykstant pagal šį pranešimą, pranešėjas papildomai pranešė, jog automobilis pajudėjo ir važiuoja link Karoliniškių mikrorajono, pranešėjas sekė ją iš paskos ir pranešinėjo kuria kryptimi juda automobilis. Minėtą automobilį pastebėjo Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 13 jau sustojusį, o iš automobilio iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo V. M. Jie vairavimo fakto nematė, tačiau prie jų priėjo apie įvykį pranešęs asmuo T. A., kuris patvirtino, kad matė, jog būtent šis asmuo vairavo automobilį neblaivus ir surašė raštišką paaiškinimą. Pradėjus bendrauti su V. M. nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai, todėl buvo patikrintas jo blaivumas. Tikrinant alkotesteriu V. M. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Antrą kartą tikrinant alkotesteriu 21.41 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas. V. M. neneigė, kad vartojo alkoholį prieš valandą, taip pat pripažino, kad vairavo automobilį (b. l. 20-21).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2022 m spalio 20 d. apie 21.06 val. gautas pranešėjo T. A. pranešimas, jog degalinėje „NESTE“ vaikšto svirduliuodamas automobilio „Audi“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris galimai yra neblaivus, šiuo metu pilasi kurą (b. l. 12).

Iš rašytinio T. A. paaiškinimo matyti, kad T. A. 2022 m. spalio 20 d. pastebėjo degalinėje neblaivų automobilio „Audi A6“ vairuotoją. Pranešęs policijai jis visą laiką šį sekė iki A. P. Kavoliuko g. 13, Vilniuje. Jo akivaizdoje asmuo nevartojo alkoholio (b. l. 17).

2022 m. spalio 20 d. neblaivumo nustatymo aktu V. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 87).

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2022 m. spalio 20 d. 21.21 val. V. M. nustatytas 2,16 prom. neblaivumas, tą pačią dieną 21.41 val. – 2,42 prom. neblaivumas (b. l. 88).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo valdytojas yra V. M. (b. l. 95).

VšĮ ,,Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, vidutinė rinkos kaina su PVM yra 4420 Eur su PVM (b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. parodė, kad atsisėdo už automobilio vairo neblaivus ir tada jį sustabdė policijos pareigūnai. Įvykis įvyko 2022 m. spalio 20 d. Prieš vairuodamas gėrė alų, išgėrė mažiausiai 5 butelius alaus. Kai buvo sulaikytas, važiavo susitikti su pažįstamu. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi normaliai. Įvykio dieną vairavo „Audi A6“ markės automobilį, šis automobilis priklauso įmonei. Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 44-45).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. A. parodymai, T. A. paaiškinimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, policijos registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. M. 2022 m. spalio 20 d. apie 21.04 val. Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė alkotesterio pagalba, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 prom. etilo alkoholio koncentracijos.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinant asmens neblaivumą du kartus nustatyti skirtingi neblaivumo laipsniai, kaltinamajam V. M. inkriminuotinas lengvesnis neblaivumo laipsnis, t. y. šiuo atveju – 2,16 prom. neblaivumas. Todėl teismas atitinkamai patikslina kaltinimą, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

IV. Dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, jo atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teisiamojo posėdžio metu V. M. nurodytomis aplinkybėmis ir bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis šiuo metu neturi darbo, jo sutuoktinė nedirba, jis neturi pajamų ir gyvena iš santaupų, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas, t. y. vieneri metai.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,16 promilės etilo alkoholio koncentracija, be to, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, baustas ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 mėnesiams, ne visas baudas sumokėjęs, spręstina, kad iš ankstesnių nuobaudų nepasimokė, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių šios priemonės taikymo terminą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas nustatė, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, prieš tai vartojęs nemažą kiekį alkoholio važiavo automobiliu. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, taip pat ir nustatytų neblaivumo akte neblaivumo požymių, policijos įvykio registro išraše užfiksuotų duomenų, kad V. M. svirduliavo, V. M. alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, taip vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 4420 Eur su PVM (b. l. 96), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. M. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4420 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų).

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.