Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su E. Ja., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. S., R. G., E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir M. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ir kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

A. J. 2009 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini), susitarė su U. A., U. I. ir A. M. pirkti iš jų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, susitarė dėl narkotinių medžiagų palikimo vietos ir laiko. Po to nurodė E. J., E. Ja., M. S., R. G. ir M. R. iš sutartos vietos, esančios kelio Nr. 230 Kaunas-Marijampolė automobilių stovėjimo aikštelės (prie (duomenys neskelbtini)) šalikelėje paimti U. A., U. I. ir A. M. paliktą heroiną ir atgabenti į Marijampolę. Vykdydami A. J., nurodymą E. J., E. Ja., M. S., R. G. ir M. R., veikdami įvairiomis grupėmis, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. ne mažiau kaip per tris kartus iš sutartos vietos – stovėjimo aikštelės, esančios šalia kelio Nr. 230 Kaunas-Marijampolė prie (duomenys neskelbtini), šalikelės paėmė ne mažiau kaip 2481,095 gramų birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą automobiliais gabeno į Marijampolę ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis nurodė nusikalstamos veikos bendrininkams E. J., E. Ja., M. S., R. G. ir M. R. dalį – ne mažiau kaip 981,095 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, 2009 m. lapkričio 12-30 dienų laikotarpiu gabenti iš Marijampolės miesto į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, kur dėl netinkamos kokybės palikti sutartoje vietoje ir grąžinti šią narkotinę medžiagą U. A., U. I. ir A. M., iš kur ją pasiėmė U. A. ir A. M.. Dalį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1500 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, jis nurodė E. J., E. Ja., M. S., R. G. ir M. R. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. Marijampolės mieste realizuoti R. B., kuri kaip atlygį už gautą heroiną A. J. perdavė nuosavybės teise su sutuoktiniu K. B. priklausantį 97,85 kv. metrų butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2009 m. gruodžio 21 d. sudarydama apsimestinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria butas parduotas E. Ja. močiutei L. K..

Ši byla 2015 m. rugsėjo 1 d. prokuroro nutarimu išskirta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 64-1-00490-06.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. balandžio 6 d. A. J. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, A. J. sulaikytas 2014 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi A. J. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 3 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės –suėmimo terminas A. J. buvo pratęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 4 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo, kuris galimai padarytas organizuotoje grupėje, sunkumą, gręsiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamasis A. J. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, įvertinęs kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose numatyti suėmimo pagrindai nėra išnykę, todėl pratęsė kaltinamajam A. J. suėmimo terminą trims mėnesiams.

Kaltinamasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį.

Kaltinamojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų suėmimo taikymui, kadangi šis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. paskirto suėmimo terminą, tik formaliai nurodė, jog aplinkybės, sąlygos, pagrindai, kuriais remiantis buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė bei tęsiamas jos terminas, neišnyko, nepasikeitė. Priešingai, nei konstatuota teismo nutartyje, šiuo metu procesinė situacija byloje yra iš esmės skirtinga, nei buvo skiriant suėmimą ir tęsiant jo terminą: iš esmės pasikeitė inkriminuojamų veikų pobūdis ir skaičius, gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumas, duomenys, apibūdinantys socialinių ryšių tamprumą. Kaltinamojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta įtikinamų motyvų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ir dabartinėje iš esmės pasikeitusioje situacijoje išliko realus suėmimo taikymo pagrindas. Teismas, formaliai konstatuodamas, kad kaltinamasis A. J. neturi tvirtų socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, neįvertino, kad kaltinamojo sutuoktinė, kuri šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, turi jai priklausantį būstą Šiauliuose, kuriame gyvens kaltinamasis ir su kuriuo galėtų būti susietos kitos, už suėmimą švelnesnės, kardomosios priemonės. Be to, paleistas į laisvę, kaltinamasis turės darbą – bus priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo teigimu, vien faktas, jog asmuo turi ryšių užsienyje, nesuteikia pagrindo spręsti apie jo intenciją bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kaltinamasis nurodo, kad taip pat yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, jog būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui. Nors, teismo teigimu, bylos medžiagoje yra duomenų apie nurodymus dėl poveikio proceso dalyviams darymo, naudojantis draudžiamomis laikyti ryšio priemonėmis, taip pat šių priemonių naudojimą, tačiau vien naudojimasis neleistinomis ryšio priemonėmis nėra pakankamas patvirtinti faktui, jog buvo siekiama daryti poveikį proceso eigai, kitiems proceso dalyviams. Be to, teismas, konstatuodamas, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas, nevertino dar vienos pasikeitusios aplinkybės – proceso stadijos. Šiuo metu byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teisminiam nagrinėjimui, todėl laikytina, kad visi būtini procesiniai veiksmai yra atlikti, nustatytos visos reikšmingos nusikalstamos veikos aplinkybės, bylos nagrinėjimui reikšmingi duomenys BPK nustatyta tvarka jau yra surinkti ir užfiksuoti. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali atlikti veiksmus, trukdysiančius vykstančiam procesui.

Kaltinamasis pažymi, kad į Kauno apygardos teismo sąskaitą yra sumokėta 20 000 Eur galimo užstato suma. Tokio dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne kardomąja priemone, padėtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus uždavinius.

Kaltinamasis nurodo, kad yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau šiuo metu objektyviai neegzistuoja nė vienas suėmimo taikymo pagrindas, o vien gresiančios bausmės griežtumas nebėra pakankamas tam, kad pateisinti ilgalaikį teisės į laisvę suvaržymą.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. J. gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kaltinamojo A. J. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti specialistų išvadose, kratų protokoluose, liudytojų apklausų protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

A. J. kaltinamas nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika galimai padaryta organizuotoje grupėje. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, kurios galima maksimali trukmė – 15 metų. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. J. iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturi, yra oficialiai deklaravęs išvykimą į Islandiją, yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir Ispanijos Karalystėje, kur iki sulaikymo gyveno. Šios aplinkybės rodo, kad A. J. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, jis turi ryšių užsienyje, kuriais neišvengiamai gali pasinaudoti. Be to, aplinkybę, kad turi ryšių užsienyje, kaltinamasis pripažįsta ir skunde. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. J. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. J., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamojo skundo argumentas, kad būdamas paleistas iš suėmimo jis turėtų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kur šiuo metu gyvena jo sutuoktinė, bei darbą, nepaneigia minėtos apygardos teismo išvados pagrįstumo.

Kaip minėta, suėmimo terminą apygardos teismas A. J. pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pratęsiant suėmimą nurodytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones buvo fiksuoti kaltinamojo nurodymai dėl poveikio proceso dalyviams, taip pat apie tokio poveikio taikymą buvo fiksuota ir liudytojo apklausoje, be to, kaltinamasis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, naudojosi draudžiamu laikyti mobiliojo ryšio telefonu, neteisėtai informacijai gauti ir perduoti galimai verbavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo būrio viršininkę. Šios aplinkybės rodo, kad A. J., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui ir apygardos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimą. Skundo argumentas, kad šiuo metu byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teisminiam nagrinėjimui, nepaneigia A. J. galimybės bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo panaikinti taikytą kardomąją priemonę ir skunde nurodoma aplinkybė, kad už kaltinamąjį A. J. į Kauno apygardos teismo sąskaitą yra sumokėta galimo užstato suma.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. J. taikytos kardomosios priemonės trukmę, į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. J. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. J. pobūdį, sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. J. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.