Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, o būtent: turėdamas pareigą pagal 2012-04-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-237-726/2012 išlaikyti vaiką E. D., gim. 2005-06-15, laikinai mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės, nuo 2013-09-17 iki 2014-03-17, nuo 2014-05-02 iki 2014-06-02, nuo 2015-04-20 iki 2015-06-01, nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, tokiu būdu vengė pareigos ją išlaikyti, dėl ko iki 2015-06-01 susidarė įsiskolinimas 3 240,70 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Duodamas parodymus paaiškino, jog niekada nevengė išlaikyti savo dukros. 2012 m. balandžio 16 d. teismo sprendimu buvo nustatyta jo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, taip pat iš jo priteistas 500 litų su indeksavimu išlaikymo dydis. 2013 metais liepos mėnesį jis išėjo iš darbo savo noru, dėl to, jog S. B. pradėjo skambinėti darbdaviui ir darbovietėje pradėjo apie jį sklisti gandai. Netekęs darbo pradėjo ieškotis kito darbo. Suradęs darbą įsidarbino 2014 metų gegužės pradžioje Kaune ir dirbo apie mėnesį. Šiame darbe ekonomiškai neapsimokėjo dirbti, todėl išėjo. Gaunamos pajamos buvo nedidelės, kad galėtų mokėti išlaikymą. Pirmiausia gautus pinigus turėjo skirti sau, save išlaikyti, nes nesudaręs sąlygų sau negalėtų dirbti. Vėliau įsidarbino šių metų gegužės mėnesį ir dirbo apie mėnesį. Šis darbas buvo sukurtas partnerystės pagrindu ir buvo sutarta veiklą baigti. Gavęs pajamas buvo nupirkęs vaikui žaislų ir drabužių už 300 eurų sumą. Visą laiką kai nedirbo, tai ieškojo darbo, tam tikrais laikotarpiais registravosi darbo biržoje, bet neatėjęs nustatytu laiku, buvo išbrauktas iš sąrašų. Netekęs darbo, jis neteko pajamų, todėl tai negali būti interpretuota kaip tyčinis vengimas išlaikyti vaiką. Nesiregistravimas darbo biržoje taip pat negali būti laikomas vengimu išlaikyti vaiką. Registracijos darbo biržoje klausimas galėtų būti aktualus tik asmenims, kurie turi virš 18 mėnesių darbo patirtį ir kuriems priklauso išmokos. Jam nepriklauso tokios išmokos, nes neturi pakankamo darbo stažo. Neginčija teismo priteistos vaikui išlaikymo sumos ir išlaikymą mokės, kai turės pajamas. Nesutinka su kaltinamajame akte nurodyta skolos suma, nes dalį šios sumos S. B. yra sumokėjęs Vaikų išlaikymo fondas. Jis pats mokėsi mokykloje 11 metų, yra įgijęs inžinieriaus – mechaniko specialybę, todėl negali ieškotis bet kokio darbo. Ieško darbo tik pagal savo profesiją. Negali eiti dirbti mėsininku ar mezgėju, nėra kvalifikuotas dirbti statybose. Rinka yra maža, emigruoja daug žmonių, todėl sunku surasti darbą pagal specialybę. Šiuo metu pragyvena iš gaunamos 100 eurų pašalpos, gyvena motinos bute, todėl nereikia mokėti nuomos ir už komunalines paslaugas. Vaikas, kurį turi išlaikyti, gyvena su savo mama, turi kur gyventi ir yra visiškai išlaikomas.