Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7074-940/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau ir Įsakymas), kuriuo remiantis nutraukta jos ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 2) grąžinti ieškovę į buvusį darbą; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau ir ŠĮ) 5¹ straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“ ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus <...> neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas“, tiek kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir dėl to visam laikui netenka teisės dirbti mokytoju ar paslaugas vaikams teikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą) ir 48 straipsnio (kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju) nuostatoms.

3. Nurodė, kad teismo procesiniu sprendimu jai nebuvo apribota arba atimta teisė dirbti pagal įgytą išsilavinimą, todėl DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo iš darbo pagrindas negalėjo būti taikomas.

4. Pagal (duomenys neskelbtini) m. priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį jai teistumas išnyko (duomenys neskelbtini) metais. ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto nuostata taikoma, kai apkaltinamieji nuosprendžiai yra priimti nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl jai negali būti taikomos nei ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto, nei VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 nuostatos, nes įstatymas atgal negalioja.

5. Atsižvelgiant į konstitucinės justicijos bylose suformuluotą aiškinimą dėl konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimo, kai asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir visam laikui netenka teisės, šis aiškinimas taikytinas ir konkrečiam atvejui dėl teisės dirbti mokytoju apribojimo.

6. ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip, kaip jie įtvirtinti, paneigiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažeidžia pagrindines asmens laisves, todėl negali būti taikomi. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Mano, kad jos atžvilgiu taikytini apribojimai yra neproporcingi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartis sudaryta tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 602,05 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 4 806,15 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių). Priteisė iš ieškovės atsakovui 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) direktorė (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove nutraukė darbo sutartį DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir nurodė paskutinę darbo dieną išmokėti visą jai priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Įsakyme taip pat išdėstyta informacija, kad pagal iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir IRD) (duomenys neskelbtini) gautus duomenis, ieškovė neatitinka ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto ir VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra teista už nusikalstamą veiką, priskirtiną prie sunkių nusikaltimų.

9. Teismas pasisakė, kad ŠĮ 48 straipsnio redakcijoje, galiojusioje 2003 m. birželio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., buvo įtvirtinta nuostata, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančiame šio įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Vienas iš tokių atvejų, yra teistumas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, arba teistumas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punktas taikomas tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas įsigaliojus šiam įstatymui, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 20 d., imperatyviai nustato apribojimus dirbti su vaikais asmenims teistiems ne tik už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, bet ir už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.

10. Teismas akcentavo konstitucinio teisės principo lex retro non agit, susijusio su teisės aktų galiojimu laike, svarbą bei nurodė, kad tiek iki 2018 m. sausio 1 d. (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovės atžvilgiu metu), tiek ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatyme buvo įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai draudžiantys dirbti mokytoju asmenims teistiems už tyčinius nusikaltimus. Tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo ŠĮ pakeitimai, pagal kuriuos padarytos nusikalstomos veikos diferencijuotos ir asmenys, padarę tyčinius nusikaltimus, išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, jeigu teistumas išnykęs ar panaikintas, gali dirbti mokytojo darbą. Teismas konstatavo, kad tai reiškia, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo švelnesnė įstatymo nuostata.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

12. Teismas pasisakė, kad ieškovė teista už tyčinį sunkų nusikaltimą galiojant ŠĮ 48 straipsnio 8 dalies 2 punktui, kuris imperatyviai nustatė, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir teistumo išnykimą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto nuostatai ieškovė negalėjo būti laikoma nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Jos teisė dirbti mokytoja, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat yra apribota VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 20 d.). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė neatitinka imperatyviojo įstatymo reikalavimo keliamo mokytojui, todėl negali dirbti šio darbo.

13. Teismas konstatavo, kad gavęs duomenis apie ieškovės teistumą, atsakovas turėjo pagrindą inicijuoti darbo sutarties su ja nutraukimą vadovaujantis DK 60 straipsniu. Ieškovės reikalavimus dėl 2021 m. gegužės 18 d. darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas vertino kaip nepagrįstus ir juos atmetė.

14. Teismas, pasisakęs, kad darbo sutartis turėjo būti nutraukta, ne remiantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Atitinkamai teismas taikė ir atleidimo pagal šį straipsnį padarinius, t.y. priteisė ieškovei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1 602,05 Eur išeitinę išmoką.

15. Teismas vertino, jog atsakovas uždelsė pilnai atsiskaityti su ieškove – atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, todėl taikė DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir ieškovei priteisė trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas – 4 806,15 Eur.

16. Ieškovės argumentus, susijusius su dvigubo baudimo uždraudimo principo pažeidimu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad ieškovei taikyta baudžiamoji atsakomybė ir darbo sutarties nutraukimas dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurių negalima pašalinti, negali būti vertinamas kaip baudimas du kartus už tą patį nusikaltimą, kadangi skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, esmė bei tikslai.

17. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovės nurodyto teisinio reguliavimo konstitucingumo ir jo galimo neatitikimo Konstitucijai, todėl ieškovės prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismas atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrąjį teisės principą lęx retro non agit, konstatuodamas, kad ieškovei nepertraukiamai galiojo ir pagrįstai taikytinos įstatymų leidėjo laiko bėgyje keistos imperatyvios įstatymų nuostatos, draudžiančios dirbti mokytoja. ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas įsigaliojus įstatymui, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d., o iki tol galiojusioje ŠĮ redakcijoje nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nebuvo;

19.2. ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto reikalavimai bei VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies apribojimai negali būti taikomi asmenims, kurie laikomi neteistais, arba kurių atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl šis klausimas yra priskirtinas išimtinai Konstitucinio Teismo kompetencijai, o neišsprendus šio klausimo nėra galimas tinkamas ir teisingas civilinės bylos išnagrinėjimas;

19.3. pirmiau nurodytos teisės normos, paneigiant BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, pažeidžia pagrindines asmens laisves, negali būti taikomi apeliantės atžvilgiu. Pagal BK 68² straipsnį atimti teisę dirbti darbą gali tik teismas, tačiau teismas apeliantei šios teisės neatėmė;

19.4. teismas savo atsisakymą kreiptis į Konstitucinį Teismą grindė Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtame nutarime nenagrinėti klausimai susiję su asmenų turinčių teistumą teisių ribojimu. Teismas taip pat netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo aiškinimą, kadangi pareiga teikti informaciją apie teistumą darbdaviui apeliantės neįpareigojo joks teisės aktas;

19.5. Konstitucinis Teismas (2020 m. birželio 5 d., 2020 m. liepos 24 d., 2021 m. balandžio 14 d.) konstitucinės justicijos bylose yra konstatavęs, jog konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja įstatymų nuostatos tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir visam laikui netenka teisės. Atsižvelgiant į konstitucinės justicijos bylose suformuotą aiškinimą dėl konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimo, akivaizdu, jog šis išaiškinimas taikytinas ir konkrečiam atvejui dėl teisės dirbti mokytoju apribojimo;

19.6. teismas nepagrįstai atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto ir VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“ ir VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus...neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas“, tiek kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir dėl to visam laikui netenka teisės dirbti mokytoju ar paslaugas vaikams teikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą) ir 48 straipsnio (kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju) nuostatoms;

19.7. teismui pripažinus, kad darbo sutartis pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukta nepagrįstai ir pakeitus atleidimo pagrindą į nustatytą DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte, priteisus vieno mėnesinio dydžio išmoką, nepagrįstai nepriteisė šešių mėnesių dydžio netesybas.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, netenkinti prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:

21.1. teismas pagrįstai taikė ŠĮ 5¹ straipsnio nuostatas, nes reikalavimas, kad mokytoju negali dirbti asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą, galiojo ir apkaltinamojo nuosprendžio ieškovei priėmimo, įsiteisėjimo metu. VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas dirbti su vaikais, įsigaliojusi nuo 2019 m. balandžio 20 d., sietinas ne su teistumo faktu, bet su įvykusiu nuteisimo faktu, kuris lieka visą gyvenimą;

21.2. apeliantės nuteisimo fakto vertinimas nepažeidžia jos pagrindinių laisvių, nes ji gali pasirinkti įvairius darbus, išskyrus darbo su vaikais, dirbant mokytoja galimybę. Ieškovė darbo sutarties nutraukimu nebuvo bausta antrą kartą, nes darbo sutarties nutraukimas – tai darbo teises srities normų reikalavimų įvykdymas, o ne bausmė;

21.3. sutinka su teismo vertinimu dėl atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą;

21.4. ieškovės atžvilgiu priimtame nuosprendyje nebuvo apribota ar atimta jos teisė dirbti pagal išsilavinimą, įsiteisėjęs nuosprendis reikšmingas, tuo, kad jam įsiteisėjus, ieškovė nebegali dirbti darbo su vaikais. Uždraudimas dirbti su vaikais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą/panaikinimą, nustatytas tik ypatingais atvejais, kai asmuo padaro sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

21.5. ieškovė nenurodė nė vieno bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pagrindo, todėl toks ieškovės prašymas turi būti netenkinamas.

22. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteistos netesybos ir panaikinti sprendimo dalį dėl 4 806,15 Eur (3 mėnesių) netesybų priteisimo ir netesybų ieškovei nepriteisti arba jas sumažinti, priteisiant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio netesybas 1 602,05 Eur (neatskaičius mokesčių), priteisti iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje darbo ginčų komisijoje bei apeliacinėje instancijoje procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.1. teismas netinkamai aiškino DK 147 straipsnio 2 dalį, priteisdamas ieškovei 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas, neatsižvelgė į bylos aplinkybę, kad atsakovas vykdė imperatyvius įstatymų reikalavimus, o ne nutraukė darbo sutarties savo iniciatyva;

23.2. atsakovas nesiekė delsti atsiskaityti, priešingai, pagal galimybes rūpestingai, pasitikslindamas informaciją apie ieškovės teistumą, siekė įvykdyti imperatyvius įstatymų reikalavimus ir kaip numato DK 60 straipsnio 2 dalis, operatyviai per 5 darbo dienas nutraukdamas darbo sutartį atsiskaitė su ieškove.

23.3. Teismas, priteisdamas trijų mėnesių dydžių netesybas, nukrypo nuo teismų praktikos, nes analogiškoje kitoje byloje, kurioje ta pati ieškovė bylinėjasi dėl neteisėto atleidimo priteistos tik vieno mėnesinio dydžio netesybos. Priteistas netesybų dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijų, nes ieškovė slėpė nuo atsakovo faktą apie jos teistumą, nepateikė darbdaviui nuosprendžio, taip pažeidinėjo DK 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą būti sąžininga su sutarties šalimi;

23.4. atsakovui priteista 4 806,15 Eur netesybų suma atsakovui yra sunki finansinė našta, priteisus tokią sumą nukenčia atsakovo finansinė padėtis, tuo pačiu ir savivaldybės biudžetas;

23.5. priteisdamas 4 806,15 Eur netesybas, teismas netinkamai taikė CPK 2 straipsnį, nes ieškovės materialinės subjektinės teisės nebuvo pažeistos nutraukiant su ja darbo sutartį, nes darbo sutartis nutraukta, vykdant imperatyvius įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo bausti atsakovą;

23.6. atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, kuri yra privaloma, todėl šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovės, turėtų būti keičiama kasacinio teismo praktika. DK norma neleidžia darbo ginčų komisijai šių išlaidų priteisti, tačiau jei procesas yra tęsiamas ir šalis kreipiasi į teismą, teismas turi spręsti dėl šių išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:

24.1. teismas pagrįstai vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis priteisė netesybas. Atsakovas nurodydamas netinkama darbo sutarties nutraukimo pagrindą siekė nemokėti išeitinės išmokos;

24.2. teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą priteisti 300 Eur už šalių ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, nes darbo ginčai nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ų) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, tad yra viešojo intereso požymių klausimų ir galimas apeliaciniuose skunduose numatytų ribų peržengimas ( CPK 417, 418,320 straipsniai).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuteista už sunkų tyčinį nusikaltimą – sukčiavimą (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir už nesunkų tyčinį nusikaltimą - dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis). Teistumas išnyko (duomenys neskelbtini) Duomenys apie šį ieškovės teistumą Pedagogų registre registruoti nuo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, paskutinę darbo dieną jai išmokant visą i priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Įsakyme taip pat išdėstyta informacija, kad pagal iš IRD (duomenys neskelbtini) gautus duomenis ieškovė neatitinka ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto ir VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra teista už nusikalstamą veiką, priskirtiną prie sunkių nusikaltimų

27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pozicija ieškovės atleidimo iš darbo klausimu, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo atliktą teisinį ginčo situacijos vertinimą, sprendžia, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl teismo atlikto netinkamo teisinio reguliavimo galiojimo laike vertinimo, ir atitinkamai, atleidimo iš mokytojos pareigų nepagrįstumo.

28. Priešingai nei nurodo apeliantė, ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, skundžiamame teismo sprendime detaliai aptartas lex retro non agit principo, reiškiančio, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinta teisės subjektų padėtis, kontekste. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu dėl ieškovės atleidimo pagrindo visiškai sutinka.

29. Teisę dirbti mokytoju ir šioms pareigoms keliamus reikalavimus reglamentuoja ŠĮ 48 straipsnis. Iš šio įstatymo redakcijų, galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d., t.y. kuomet ieškovė padarė nusikalstamą veiką ir jos atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, matyti, kad mokytoju negalėjo dirbti asmuo, nuteistas už bet kokią tyčinę nusikalstamą veiką. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos asmuo, dirbantis mokytoju, privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

30. Nepriekaištingos reputacijos, taikomos mokytojams, kriterijai yra įtvirtinti Švietimo įstatymo 5¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 punktas numato, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Taigi, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo švelnesni reikalavimai, nes padarytos nusikalstomos veikos diferencijuotos ir asmenys, padarę tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius ir sunkius, jeigu teistumas išnykęs ar panaikintas, gali dirbti mokytojo darbą.

31. Nors apkaltinamasis nuosprendis apeliantės atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjo iki ŠĮ 5¹ straipsnio įsigaliojimo, tačiau pritarti apeliantės pozicijai, kad jame įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo, jai netaikytini, nėra pagrindo.

32. Kaip jau minėta, reikalavimai mokytojui nebūti teistam už tyčinę nusikalstamą veiką egzistavo tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek įsiteisėjant teismo nuosprendžiui, kuriuo ieškovė buvo pripažinta padariusi tokias veikas. Ieškovės teisinė padėtis, įsigaliojus ŠĮ 5¹ straipsniui, nepablogėjo, nes iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusi ŠĮ 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata numatė ribojimą dirbti mokytoju platesniam asmenų ratui – visiems be išimties padariusiems tyčines nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į jų sunkumo laipsnį.

33. Apeliantės argumentai, kad teistumui išnykus, ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojanti VTAPĮ 30 straipsnis, taip pat numatantis darbo su vaikais apribojimus asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, jai netaikytinas atmestini kaip nepagrįsti.

34. Šiuo aspektu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

35. Mokytojui keliami ne tik kvalifikaciniai, bet ir moraliniai reikalavimai. Reputacijos klausimas švietimo įstaigose dirbantiems asmenims, kurių tiesioginės pareigos susijusios su nepilnamečių teisių ir interesų įgyvendinimu ugdymo srityje yra ypatingai reikšmingas. Tai, kad ieškovės praeityje padarytos nusikalstamos veikos nėra susijusios su nusikaltimais prieš vaikus, neleidžia spręsti, kad jos atžvilgiu netaikytinos ir VTAPĮ 30 straipsnio nuostatos dėl ribojimo dirbti su vaikais. Juolab, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad šios nuostatos taikomos tik asmenims, kuriems dėl minimų nusikalstamų veikų padarymo apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo po atitinkamos nuostatos įsigaliojimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad jos kritikuojamomis teisės normomis buvo sušvelninta asmenų, pripažintų kaltais dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, padėtis, ir tik didesnio pavojingumo (sunkius ir labai sunkius nusikaltimus) nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, taikytini ribojimai dirbti su vaikais.

36. Ginčo klausimui taip pat reikšminga, kad DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas be jokių išlygų įpareigoja nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį (DK 60 straipsnio 2 dalis).

37. Akivaizdu, kad atsakovas, kaip ieškovės darbdavys, gavęs informaciją apie jos teistumą už sunkų nusikaltimą, nenutraukdamas darbo sutarties su mokytoja, neatitinkančia įstatymų nustatytų reikalavimų, būtų pažeidęs imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kurie susiję ir su viešuoju interesu, nes numatyti siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinti tinkamą įstaigai pavestų funkcijų įgyvendinimą.

38. Ginčijamai situacijai nėra reikšminga, kad apeliantei apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo taikyta viena iš BK 68 straipsniuose nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių apribojančių teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šiuo atveju, darbo sutarties nutraukimas buvo sąlygotas ne bausmės paskirtį padedančios įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, bet dėl darbo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurių negalima pašalinti.

39. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punkto ir VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai. Tokio prašymo tenkinimui sąlygų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

40. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų konstitucinės justicijos bylose priimtų nutarimų (nutarties 19.5 punktas) išvados, tokio vertinimo nekeičia, nes jos neaktualios ginčo teisiniams santykiams ta prasme, kad yra teiktos dėl asmenims taikytinų tam tikrų ribojimų teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, kurių profesinė veikla nesusijusi su vaikų ugdymu.

41. Teisėjų kolegija nemato pagrindo vertinti, kad įstatymų leidėjas nustatydamas neterminuotą ribojimą dirbti mokytoju asmenims, teistiems ne už bet kokius, bet už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, nesilaikė Konstitucijos nuostatų, nepagrįstai ar neproporcingai siekiamam tikslui apribojo asmens, pripažinto kaltu, kaip šiuo atveju, dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo, teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Atmestini, kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad neišsprendus įstatymų nuostatų, su kurių taikymu ji nesutinka, konstitucingumo klausimo, negalėjo būti byla tinkamai išspręsta.

42. Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo apeliaciniais skundais nesutinka su priteistų netesybų dydžiu. Ieškovės įsitikinimu teismas turėjo priteisti netesybas už DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalų – šešių mėnesių terminą, kai atsakovė mano, kad teismas neturėjo pagrindo netesybas priteisti už ilgesnį nei mėnesio laikotarpį.

43. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnis).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t.y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-684/2022).

45. Šiuo aspektu reikšminga, kad atleidžiant darbuotoją skirtingais pagrindais, įstatymo leidėjas numato ir skirtingus, papildomus darbuotojams priklausančius mokėjimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, atleidžiant ieškovę iš darbo, jai buvo išmokėtas priklausantis atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atleidžiant darbuotoją, ginčijamame įsakyme nurodytu pagrindu - pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui išeitinę išmoką nėra numatytas. Kai tuo tarpu, pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą darbdavys yra įpareigojamas mokėti atleidžiamam darbuotojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką DK 3 straipsnio pagrindu. Taigi, atsakovei atleidus ieškovę iš darbo neteisingu pagrindu, pastarajai nebuvo išmokėtos visos jai pagal teisinį reguliavimą priklausančios išmokos.

46. Kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių netesybas už pavėluotą darbuotojui priklausančių sumų mokėjimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-684/2022).

47. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad nesavalaikis atsiskaitymas su darbuotoja buvo nulemtas tik atsakovo, kuriam, kaip juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, netinkamai įgyvendinant darbdavio pareigas - nurodyti teisinę situaciją atitinkantį darbuotojo atleidimo pagrindą, todėl mažinti netesybų pagrindo nebuvo.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netesybų mažinimą grindė kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. rugsėjo 30 d., neatsižvelgdamas į tai, kad dėl ankstesnio DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 straipsnio 3 dalies, kuri iš esmės skiriasi nuo DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos taikymo, nes anksčiau galiojusioje teisės normoje konkretus laikotarpis, už kurį priteistinos netesybos, nebuvo nustatytas.

49. Atsakovui išaiškintina, kad apylinkių ar apygardų teismai neformuoja teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl teismo procesinis sprendimas, priimtas kitoje byloje dėl tai pačiai ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžio, nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

50. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl finansinės naštos tiek kaip įstaigai, tiek savivaldybės biudžetui, nepaneigia įstatyminės pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

51. Byloje atsakovei neįrodinėjant, kad ji su ieškove neatsiskaitė laiku dėl pastarosios kaltės, daroma išvada, kad apeliantės reikalavimas priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas yra pagrįstas pilna apimtimi, dėl ko priteistinų netesybų dydis keistinas - ieškovei iš atsakovo priteistinos šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos – 9 612,3 Eur (6 mėn.×1 602,05 Eur) neatskaičius mokesčių.

52. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą dėl patirtų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, priteisimo. DK 217 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Priešingai nei vertina apeliantas, darbo ginčo nagrinėjimas teisme, nėra ikiteisminės darbo ginčo stadijos tęsinys. Atsižvelgiant į DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo darbo ginčą dėl teisės iš esmės, t.y. nustatinėdamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas ir priimdamas procesinį sprendimą. Atsakovo reikalavimas, kad jo patirtos išlaidos, šalių ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje turėtų būti priteisiamos iš ieškovės, yra nepagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu. Argumentai, kad šiuo klausimu turėtų būti keičiama kasacinio teismo praktika nepatenka į apeliacinius skundus nagrinėjančio teismo kompetenciją .

53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimų dėl įsakymo, kurio pagrindu buvo nutraukta ieškovės su atsakovu sudaryta darbo sutartis, panaikinimo ir grąžinimo į darbą, o taip pat pakeisdamas ieškovės atleidimo pagrindą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tačiau netinkamai taikė DK normas, reglamentuojančias netesybų dėl nesavalaikio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, klausimą ir be pagrindo jas sumažino apskaičiuodamas ne už įstatyme numatytą 6 mėnesių laikotarpį, o už 3 mėnesius.

54. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas – 9 612,3 Eur (neatskaičius mokesčių) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl atleidimo teisinio pagrindo pakeitimo ir neginčijo tinkamo atsiskaitymo su ja nutraukiant sutartį, šiuos klausimus pirmosios instancijos teismas sprendė ex officio, todėl, kolegijos vertinimu, pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi nėra.

56. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nesuformulavo, įrodymų dėl jų nepridėjo. Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio, 130 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 300 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

57. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas pilna apimtimi, tai jo patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui ir už apeliacinio skundo parengimą iš ieškovės nepriteistinos. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, siekė ginčijamo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tenkino vieną jos materialųjį reikalavimą – dėl netesybų dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkina 20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų ir atsakovui iš ieškovės priteisia 80 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą, kas sudaro 240 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, iš atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) priteistą 4 806,15 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) sumą padidinti iki 9 612,3 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų dvylikos eurų ir 30 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.