Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24198-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, besimokantis Jonavos suaugusiųjų švietimo centre, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2020 m. birželio 20 d., apie 20.00 val., prie Janinos Miščiukaitės meno mokyklos, adresu Žeimių g. 6, Jonavoje, veikdamas bendrininkų grupėje su L. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021 m. sausio 20 d. prokurorės nutarimu nusikalstamą veiką padarius nepilnamečiui, kuris patvirtintas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 21 d. nutartimi), tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. C. bei K. J. atžvilgiu, o būtent: jis (G. S.) sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. C. į nosį, tuo padarydamas muštinę žaizdą nosyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o priėjęs prie nukentėjusiojo K. J. jam sudavė du smūgius kumščiais į galvos sritį, o L. S. sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiais į K. J. veido sritį, po ko K. J. nukrito kairiu šonu ant žemės, ir nukentėjusiajam K. J. gulint, G. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į K. J. dešinį petį, tuo bendrai nukentėjusiajam K. J. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, pakaušio, nosies, kairio smilkinio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais bendrais su L. S. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų K. J. ir A. C. sveikatas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. dienos metu apie 11-12 val., susitiko su savo pusbroliu L. S. bei draugu M. G., pravarde (duomenys neskelbtini). Visi trys susitikę išgėrė alaus, po vieną skardinę, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikščiojo po Jonavos miestą, vakare apie 20 val. ėjo nuo Neries upės link Meno mokyklos, link Rimkų mikrorajono. Einant pro Meno mokyklą pamatė du važinėjančius riedlentėmis nepažįstamus vaikinus, kurie į juos žiūrėjo. Tuomet jis jiems parodė vidurinį pirštą ir vienas iš vaikinų irgi parodė jam vidurį pirštą atgal. Draugams pasakė „einam iki vaikinų“, priėjo prie to vaikino, kuris jam parodė vidurinį pirštą, paklausė jo, ką jis čia rodo, tas vaikinas jį pastūmė rankomis į krūtinę, ir tada jis vaikinui sudavė ne mažiau nei tris smūgius kumščiais į galvą. Tas vaikinas gynėsi ir mėgino suduoti jam smūgius kumščiais, tačiau jis smūgių išvengė. Vaikinas nuo jo suduotų smūgių nukrito ant žemės, jam gulinčiam spyrė vieną kartą koja į pilvą, ar šoną, tiksliai nepamena. Tada pribėgo prie kito vaikino, kuris buvo prie Meno mokyklos durų, ir jam taip pat sudavė du arba tris smūgius kumščiais į galvą, daugiau nieko nedarė. Pamatė, kad tarpusavyje ant žemės mušėsi L. S. su tuo vaikinu, kuriam pirmasis sudavė smūgius. Tuomet priėjo vėl prie besimušančių ant žemės vaikinų, ir dar du arba tris smūgius kojomis spyrė į nukentėjusiojo kūną, kur tiksliai pataikė, nepamena, bet lyg į pilvo sritį. M. G. nestebėjo, nežino, ar jis mušė tuos vaikinus ar nemušė, to nematė. Paskui pasakė „gana muštis, einam“. L. S. nueidamas pasiėmė netoli nuo nukentėjusiųjų gulinčią riedlentę. Negirdėjo, kad L. S. ar M. G. tiems nukentėjusiesiems ką nors grasintų, ar sakytų, kad su jais susidoros. Jis niekam negrasino, niekas iš jų neturėjo jokių peilių, ar daiktų panašių į peilį. Joninių slėnyje L. S. tą riedlentę padėjo į miškelį, kuris yra prie pat „Skate“ aikštelės. Riedlente nesinaudojo, nesivažinėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, pirmasis inicijavo muštynes, žalą padarytą Valstybinei ligonių kasai atlygino bendrai su L. S. (2 t., b. l. 115-118; 123-125).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo K. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 20 val. su draugu A. C. buvo prie Janinos Miščiukaitės meno mokyklos, Jonavoje, važinėjo su riedlentėmis. A. C. tuo metu sėdėjo ant laiptelių prie Meno mokyklos. Pamatė nuo Žeimių gatvės pusės link jų ateinančius tris vaikinus, vienas jų G. S., o kitų nepažįsta. Šie vaikinai priėjo prie jo, pradėjo vadinti „lopu“, parodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą), tačiau kuris iš jų rodė, neįsidėmėjo, tuomet jis taip pat parodė atgal vidurinį pirštą. Vienas vaikinas norėjo paimti jo riedlentę, tačiau A. C. to padaryti neleido, traukė riedlentę į save. Nepamena, kuriam pirmajam (jam ar A. C.) vaikinas su kepure sudavė smūgį kumščiu į nosį, dėl ko A. C. buvo prakirsta nosis, o paskui pradėjo mušti jį (K. J.). Pirmasis smūgį sudavė G. S. kumščiu į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas bei nukrito akiniai. Po smūgio sudavimo besigindamas G. S. kumščiu bandė suduoti į veidą, bet ar pataikė, nežino. Tada G. S. dar kartą kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir tuomet pradėjo mušti pribėgęs vaikinas su kepure, kuris kumščiu sudavė ne mažiau nei du smūgius į dešinę veido pusę, jis parkrito nuo suduotų smūgių ant žemės kairiu šonu, tuomet prie jo gulinčio ant žemės pribėgo trečiasis vaikinas, kuris sudavė du smūgius kumščiais į dešinį petį. Daugiau jam nieko nedarė, jis atsistojo. Pamatė, kad A. C. nosis kraujavo, o vaikinas su kepure pasiėmė A. C. riedlentę (1 t., b. l. 131-135).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1543/2020 (02) nustatyta, kad K. J. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, pakaušio, nosies, kairio smilkinio sumušimai padaryti kietais bukais daiktais, penkiais ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytais laikais ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 165).

Nukentėjusiojo A. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. vakare apie 20 val. kartu su draugu K. J. buvo prie Jonavos meno Janinos Miščiukaitės mokyklos, prie mokyklos pastato šono važinėjo riedlentėmis. Paskui jis atsisėdo panaršyti mobilaus ryšio telefonu, o K. J. važinėjo riedlente. Besėdėdamas pamatė nuo Žeimių gatvės pusės ateinančius tris jam nepažįstamus vaikinus. Girdėjo, kad vaikinai pasakė „einam prie jų“, suprato, kad eina link jo ir K. J., nes daugiau jokių aplink asmenų nebuvo. Iš pradžių atėję vaikinai pradėjo bendrauti, ką jie kalbėjo, nepamena, bet kažką įžeidžiančio. K. J. bendraudamas su vaikinais padėjo ant žemės savo riedlentę, prie riedlentės buvo K. J. namų raktai bei mobilaus ryšio telefonas (išmanusis). Jam besaugant K. J. daiktus, prie jo priėjo vienas iš vaikinų, kuris koja užmynė ant K. J. riedlentės ir pasakė „einam iki riedlenčių parko“, jis tai sakė savo draugams. Suprato šį jų pasakymą, kad vaikinai nori pasisavinti (pagrobti) K. J. riedlentę. Tuomet jis pasakė tam vaikinui, kuris buvo uždėjęs koją ant riedlentės, kad jis atsitrauktų. Vaikinas pradėjo juoktis ir nuėjo nuo jo per kelis žingsnius, o K. J. tuo metu buvo per tris žingsnius nuo jo, o tas vaikinas su kepure stovėjo toliau nuo visų, o pirmasis vaikinas stovėjo K. J. iš kairės pusės. Tuomet vaikinai susižvalgė, ir tas vaikinas kuris buvo užmynęs koją riedlentę nuėjo link K. J., o prie K. J. stovintis vaikinas atėjo prie jo, ir nieko nesakęs, sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu jam į nosį, dėl ko nosis buvo prakirsta, pradėjo bėgti kraujas. Akiniai nuo suduoto smūgio susilankstė, nukrito ant žemės. Nuo suduoto smūgio suklupo ir nugara atsirėmė į pastato sieną. Tuomet jam sudavęs vaikinas pribėgo prie K. J., prie kurio jau buvo kiti du vaikinai ir jie visi trys pradėjo pulti K. J., bandė jį pargriauti ant žemės. Pirmasis smūgį dar stovinčiam K. J. sudavė vaikinas tamsiais plaukais, jis sudavė vieną arba daugiau smūgių kumščiu K. J. į galvą. Kiek tiksliai buvo smūgių suduota neatsimena, ir tuo metu pribėgo vaikinas su kepure bei pradėjo rankomis labiau savo svoriu stumti K. J., dėl ko K. J. parkrito ant žemės. Tuomet visi trys vaikinai bendrai sudavė smūgius K. J. į galvą. Kad spardytų K. J. kojomis, nematė, tačiau kiek ir kuris vaikinas sudavė K. J. smūgių kumščiais neskaičiavo. Po smūgių sudavimo K. J. atsistojo nuo žemės ir pabėgo nuo vaikinų, o jis tuo metu atsistojo, paėmė K. J. mobilaus ryšio telefoną su raktais, o riedlentę paliko. Nuėjo link K. J., vaikinas jam sudavęs smūgį kumščiu, pasakė, kad K. J. daugiau jam nerodytų vidurinio piršto, bet jis nematė, kad K. J. būtų apskritai juos rodęs jiems. Vaikinam nieko nesakė, nuėjo, o tas vaikinas taip pat nieko nesakė, kuris pagrobė riedlentę, ir visi trys nuėjo link Jonavos rajono savivaldybės pusės (1 t., b. l. 92-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1542/2020(02) nustatyta, kad A. C. konstatuota muštinė žaizda nosyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 123).

Liudytojos U. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. pavakary, tiksliai valandos nepamena, ėjo kartu su draugėmis G. A. bei M. R. pasivaikščioti. Ėjo į parką pasėdėti prie Jonavos meno mokyklos. Už Meno mokyklos pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje, stovėjo penkių vaikinų kompanija, iš pradžių į juos nelabai kreipė dėmesį, bet paskui tarp jų kilo muštynės. Atpažino K. J., kuris mokosi Senamiesčio gimnazijoje. Jis kartu su draugu dažnai važinėja riedlentėmis, ten toje kompanijoje ir buvo du vaikinai su riedlentėmis. Paskui pastebėjo, kad vyksta muštynės. Matė, kad du vaikinai mušė K. J., o kad būtų mušę kitą K. J. draugą, nepastebėjo. K. J. mušė rankų kumščiais, ar K. J. buvo ant žemės pargriautas, nepastebėjo. Negali įvardinti, kiek ir kas sudavė smūgių K. J. ir į kurias kūno vietas buvo suduota taip pat nestebėjo. Paskui vaikinai nustojo muštis. K. J. su savo draugu pribėgo prie jų, o tie trys vaikinai, paėmę riedlentę, ją rankose nešė L. S., nuėjo Jonavos rajono savivaldybės pusės kryptimi. Tie trys vaikinai buvo G. S., L. S., trečiojo vaikino pavardės nežino, bet Facebook paskyroje jis užsivadinęs (duomenys neskelbtini), jo vardas M. Atbėgę prie jų K. J. ir tas jo draugas pas abu buvo kruvinos nosys ir K. J. draugo nosis buvo prakirsta, jie paprašė iškviesti policiją. Iš sužalojimų nosyje suprato, kad tie vaikinai sumušė K. J. ir jo draugą. Daugiau vaikinai nieko nepasakojo, dėl kokios priežasties tarp jų įvyko muštynės, ir dėl ko buvo pagrobta riedlentė. Nematė ir negirdėjo, kad kuris nors iš tų trijų vaikinų kurie sumušė K. J. su draugu, butų kam nors iš nukentėjusiųjų grasinę, ar su savimi būtų turėję daiktą panašų į peilį (1 t., b. l. 186-189).

Liudytojos O. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 21 val., telefonu paskambino nepilnametis sūnus A. C. ir pasakė, kad šiuo metu yra Jonavos policijos komisariate, kadangi jį 2020 m. birželio 20 d. apie 20.30 val., prie meno mokyklos, esančios adresu Žeimių g., Jonavoje, su draugu K. J. sumušė nepažįstami jaunuoliai. Jai atvykus į komisariatą sūnus papasakojo, kad jis kartu su draugu K. J., kuris yra taip pat nepilnametis, sėdėjo už Janinos Miščiukaitės meno mokyklos pastato, ten vaikai važinėjo su riedlentėmis. Įvykio metu sūnus pasakojo, kad jie su K. J. sėdėjo ant kelkraščio ir pamatė ateinančius tris jaunuolius, kurių sūnus nepažinojo. Sūnus A. C. pasakė, kad ateinanti kompanija garsiai pasakė, kad „einam pas juos”. Kaip pasakojo sūnus, viskas nutiko dėl turimų riedlenčių. Vienas iš tų trijų vaikinų priėjo prie jos sūnaus ir jam vieną kartą kumščiu sudavė smūgį sūnui į nosį, dėl ko sūnus prarado pusiausvyrą ir nukrito visu ūgiu ant žemės. Sūnus A. C. sakė, kad norėjo atsikelti nuo žemės, ir padėti K. J., kurį mušė visi trys vaikinai. A. C. sakė, kad jis atsistoti nuo suduoto smūgio nesugebėjo, jautė silpnumą. A. C. sakė, kad surinko K. J. ant žemės nukritusius asmeninius daiktus – mobilaus ryšio telefoną ir raktus, ir abu pradėjo eiti link parko, o iš paskos jų toliau ėjo tie patys vaikinai, ir tuo metu ėjo trys paneles, kurios kaip suprato iškvietė policijos pareigūnus, ir tuomet tie trys vaikinai apsisuko ir nuėjo link savivaldybės pastato. Ji nežino, ar iš K. J. buvo paimta riedlentė, to sūnus nepasakė, tačiau iš sūnaus A. C. jokie asmeniniai daiktai nebuvo pavogti. A. C. buvo padaryti sužalojimai nosyje, jam iš nosies kraujavo, todėl 2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., sūnų A. C. pristatė į Jonavos priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininę pagalba (1 t., b. l. 72-75).

Liudytojos G. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji K. J. mama. 2020 m. birželio 20 d. buvo sumuštas nepilnametis sūnus K. J., ji pati įvykio metu nedalyvavo, bet po darbo apie 20.30 val., paskambino sūnui K. J. ir paklausė, kur jis yra. Sūnus atsakė, kad yra prie meno mokyklos, tačiau neminėjo, kad yra sumuštas. Jai atvykus po 5 min., rado savo sūnų K. J. su draugu A. C., pastarajam buvo prakirsta nosis, pamanė, kad galimai bus nukritę su riedlentėmis, ir pastebėjo, kad K. J. yra be riedlentės ir abu vaikai buvo labai nusiminę. Atėjus paklausė, kas nutiko, ir vaikai pasakė, kad juos sumušė trys vaikinai ir apie tai pranešė praeinančios merginos policijai. Policijos pareigūnai liepė atvykti į Jonavos komisariatą, kur policijos pareigūnai apklausė vaikinus, iš jos priėmė pareiškimą dėl sūnaus sumušimo. Po apklausos nuvyko į priėmimo skyrių apžiūrai, sūnui gydytojai nekonstatavo lūžių, nustatė sumušimus galvoje ir po apžiūros paleido. Perspėjo stebėti sūnaus būseną dėl galvos sumušimo, ar nieko blogo nesidarys, jeigu ką kreiptis atgal pas juos. Bet viskas buvo gerai, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Taip pat įvykio meta iš jos sūnaus jį sumušę vaikinai pagrobė jos pirktą riedlentę. Riedlentė buvo juodos spalvos viršuje su balta dėme , kuri yra ne originali, o padaryta paties sūnaus, kad galėtų atpažinti pagal tai riedlentę, o apačioje nupieštas žmogus su gitara. Šią riedlentę pirko prieš 6 mėnesius, už ją mokėjo 80 eurų. Taip pat įvykio meta buvo sugadinti jos sūnaus dėvimi akiniai, kuomet jam sudavė smūgį, ir akiniai nukrito ir susilankstė. Ji už šiuos akinius mokėjo apie 100 eurų, juos pirko prieš 2 metus (1 t., b. l. 171-174; 175-178).

Liudytojos Ž. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. S. yra jos nepilnametis sūnus. Jis gyvena kartu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus mokėsi Jonavos suaugusiųjų švietimo centre, dėl blogo elgesio buvo išmestas iš mokyklos, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sūnus vėl priimtas į tą pačią mokyklą. Sūnaus charakteris šiuo metu yra geras, anksčiau būdavo problemų su juo, tačiau šiuo metu susitvarkė. Ji anksčiau, tiksliau 2018 m. rugsėjį buvo paskutinį kartą bausta už vaiko nepriežiūrą, nes sūnus jis sumušė žmogų. Yra buvę ir administracinių G. S. pažeidimų, už kuriuos jai būdavo skirtos bausmės (1 t., b. l. 192-195).

L. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021 m. sausio 20 d. prokurorės nutarimu nusikalstamą veiką padarius nepilnamečiui, kuris patvirtintas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 21 d. nutartimi) parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. buvo blaivus, susitiko su savo draugais G. S. bei M. G. Draugai vartojo alkoholį apie 16 val., gėrė vieną butelį alaus Radler 0,5 litro talpos, o jis negėrė. Trise ėjo nuo parduotuvės IKI, esančios J. Basanavičiaus gatvėje, Jonavoje. Einant link Jonavos meno mokyklos, pamatė du jam nepažįstamus vaikinus, kurie važinėjo su riedlentėmis, tada G. S. parodė tiems vaikinams vidurinį savo pirštą, o tie du vaikinai atgal parodė vidurinius pirštus jiems. G. S. pradėjo žodžiu konfliktuoti su vaikinais dėl ko jie rodo vidurinius pirštus ir sudavė pirmasis vienam iš vaikinų vieną smūgį kumščiu į veidą, kuriam iš nukentėjusiųjų pirmajam sudavė, negali pasakyti, nes nei vieno iš jų nepažįsta. Abu vaikinai įvykio metu buvo su akiniais. Tas vaikinas, kuriam sudavė G. S. pradėjo gintis, tuomet prisijungė ir tas kitas nukentėjusysis. Tuomet tiksliai net nematė, kam G. S. sudavė, bet jis galėjo pataikyti smūgį kumščiu ir kitam nukentėjusiajam vaikinui, kadangi buvo grumtynės. G. S. mušėsi su dviem vaikinais, tuomet jis taip pat įsijungė į muštynes ir pradėjo muštis. Nežino kam ir kiek smūgių sudavė, vienas iš vaikinų nukrito ant žemės, ir prie jo gulinčio ant žemės priėjo M. G. ir sudavė kumščiu gulinčiam vaikinu į kūną, kur tiksliai nepamena, bet gali būti, kad į dešinį petį. Paskui muštynes baigė, vaikinai pabėgo nuo jų, link kažkokių einančių mergaičių. Praeidamas pro vieno iš vaikinų paliktą riedlentę, kuri buvo įvairių spalvų, ją pasiėmė su savimi ir nusinešė. Sumušė vaikinus dėl to, kad jie parodė vidurinius pirštus, nors pirmasis vidurinį pirštą parodė G. S. ir paskui įvyko muštynės, kurias pirmasis pradėjo G. S. Pasibaigus muštynėms, riedlentę pasiėmė norėdamas tiems vaikinams atkeršyti už vidurinių pirštų rodymą. Riedlentę nunešė į „Skate“ parką. tačiau su ja nevažinėjo, ten ją ir paliko. Kitą dieną, 2020 m. birželio 21 d. atėjęs riedlentės neberado, matyt ją kažkas pasiėmė. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 63-66; 72-75).

M. G. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas) parodymais nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. kartu su draugu L. S. vaikščiojo Jonavoje, paskui prie jų prisijungė G. S., kurį matė pirmą kartą, jis yra L. S. draugas. Vaikščiojo prie Neries upės, buvo prieš 20 val., jau ėjo link namų, ėjo pro viešąją biblioteką, link Meno mokyklos pusės ir einant G. S. kažkam parodė vidurinį pirštą. Tada pamatė prie Meno mokyklos du nepažįstamus vaikinus, jie važinėjo su riedlentėmis. G. S. parodžius tiems vaikinams vidurinį pirštą, kažkuris iš tų dviejų vaikinų parodė atgal vidurinį pirštą. Tada G. S. pasakė „einam link jų, ką čia tie vaikinai rodo vidurinius pirštus. Visi buvo blaivūs, neapsvaigę narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Priėjus prie vaikinų, G. S. pirmasis priėjo prie to nukentėjusiojo, kuris atgal jam parodė vidurinį pirštą. Jam G. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, tada nuėjo prie kito nukentėjusiojo, kuris buvo tamsių plaukų, ir jam G. S. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Tada L. S. puolė mušti tą pirmąjį vaikiną, šviesių plaukų. Tiksliai nematė, kokius veiksmus atliko L. S., bet vaikinai tarpusavyje grūmėsi, jie nukrito ant žemės. Jis viską stebėjo stovėdamas nuošaliai per 2-3 metrus nuo jų, į konfliktą nesikišo. Nepriėjo prie gulinčio nukentėjusiojo vaikino ir jam niekur smūgio nesudavė. Muštynės baigėsi, nukentėję vaikinai pabėgo nuo jų link parko, už Meno mokyklos. Po muštynių L. S. pasiėmė vieno iš nukentėjusiųjų paliktą riedlentę, ir ją nešėsi rankose. L. S. riedlentę nešėsi iki „Skate“ parko, esančio Jonavos Joninių slėnio, su ta riedlente niekas nevažinėjo, po to jis išėjo į namus. Kas su riedlente atsitiko, nežino. Tarp jų jokio susitarimo ar tikslo iš vaikinų pagrobti riedlentę nebuvo, kaip suprato muštynės įvyko dėl vidurinių pirštu rodymo iniciatorius buvo G. S. (2 t., 49-52).

2020 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (išklausyta jame užfiksuota informacija) (1 t., b. l. 58-60).

2020 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus vietą Žeimių g. 6, Jonava, tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 61).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad G. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis veikdamas bendrininkų grupėje su L. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021 m. sausio 20 d. prokurorės nutarimu nusikalstamą veiką padarius nepilnamečiui, kuris patvirtintas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 21 d. nutartimi), tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. C. bei K. J. atžvilgiu, o būtent: G. S. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. C. į nosį, tuo padarydamas muštinę žaizdą nosyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o priėjęs prie nukentėjusiojo K. J. jam sudavė du smūgius kumščiais į galvos sritį, o L. S. sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiais į K. J. veido sritį, po ko K. J. nukrito kairiu šonu ant žemės, ir nukentėjusiajam K. J. gulint, G. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į K. J. dešinį petį, tuo bendrai nukentėjusiajam K. J. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, pakaušio, nosies, kairio smilkinio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais bendrais su L. S. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų K. J. ir A. C. sveikatas. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialisto išvadose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis G. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (2 t., b. l. 139-141).

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. G. S. neteistas (2 t., b. l. 89-91), tačiau 2019 m. rugsėjo 18 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika (2 t., b. l. 92-98), o 2020 m. sausio 13 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas BK 93 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 99-101). G. S. nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 88), tačiau dėl nepilnamečio G. S. veiksmų administracine tvarka bausta jo mama Ž. S. (1 t., b. l. 199-207). Kaltinamasis mokosi, VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre lankėsi nuo 2010 m. sausio 20 d., diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Paskutinis vizitas konsultacijai – 2019 m. sausio 9 d. (2 t., b. l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam G. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė intensyvią priežiūrą taikyti tik pirmus du mėnesius, tačiau teismas sprendžia, jog intensyvią priežiūrą tikslinga taikyti visu bausmės atlikimo laikotarpiu. Kartu su bausme taip pat skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant G. S. tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1, kuriame yra elektroninė laikmena su nepilnamečio nukentėjusiojo A. C. apklausos garso ir vaizdo įrašu; vokas Nr. 2, kuriame yra elektroninė laikmena su nepilnamečio K. J. apklausos garso ir vaizdo įrašu; vokas Nr. 3, kuriame yra elektroninė laikmena su nepilnametės liudytojos U. B. apklausos garso ir vaizdo įrašu; vokas Nr. 4, kuriame yra elektroninė laikmena su garso įrašu gautu iš Bendrojo pagalbos centro, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 07.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 07.00 val.

Skirti G. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1, kuriame yra elektroninė laikmena su nepilnamečio nukentėjusiojo A. C. apklausos garso ir vaizdo įrašu; voką Nr. 2, kuriame yra elektroninė laikmena su nepilnamečio K. J. apklausos garso ir vaizdo įrašu; voką Nr. 3, kuriame yra elektroninė laikmena su nepilnametės liudytojos U. B. apklausos garso ir vaizdo įrašu; voką Nr. 4, kuriame yra elektroninė laikmena su garso įrašu gautu iš Bendrojo pagalbos centro, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Išaiškinti G. S. kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.