Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Živilei Dervaitienei, Jolitai Čarnienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei D. B., nukentėjusiesiems R. S., I. S., jų atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis 10 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyvena (duomenys neskelbtini),

2011-09-15 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 1 d. nutraukiant baudžiamąją bylą, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

2011-05-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir aprašytų 2012-01-04 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 m. birželio mėn., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė nukentėjusiojo ginčijamą savo teisę, panaudodamas fizinį smurtą,- reikalavo iš nukentėjusiojo R. S. 20 litų už apsikeisto telefono aparato remontą: 2010 m. liepos mėn., tiksliau nenustatytą dieną, apie 15 val., Kaune, Palemono g. esančios Palemono keramikos gamyklos teritorijoje, ties geležinkelio bėgiais, sudavė nukentėjusiajam R. S. du smūgius ranka į galvą; 2011 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytą dieną, apie 7 val. 40 min., autobusų stotelėje „Neveronių gatvė“, esančioje Kaune, Neveronių g., sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam R. S. į galvą; 2011 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytą dieną, apie 17 val., Neveronių k., Kauno rajone, daugiabučių namų teritorijoje sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į galvą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d.

Nusikaltimas įrodytas teisiamajame posėdyje ištirtais kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais.

Surinkti įrodymai ir jų analizė.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį R. S. pažįsta, anksčiau su juo draugavo, šiuo metu nebebendrauja. Buvo apsikeitęs su nukentėjusiuoju telefono aparatais, negali pasakyti, kada tai įvyko. Gal rudenį, gal pavasarį, mano, kad tai buvo po įvykio Palemono keramikos gamyklos teritorijoje. Telefono aparatas, kurį gavo iš nukentėjusiojo, buvo sugedęs, tai pastebėjo kitą dieną. Jis norėjo atgauti savo telefono aparatą, tačiau nukentėjusysis jo jau nebeturėjo, todėl telefono aparatą teko remontuoti. Jis prašė, kad nukentėjusysis sumokėtų jam 20 litų už telefono aparatą, tačiau šis nesutiko, nors apie tai su nukentėjusiuoju kalbėjo ne vieną kartą. Panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, tačiau ne visais atvejais, kaip nurodoma kaltinime. Telefono aparatais keisdavosi dažnai, net nepažiūrėdamas, kokį aparatą gauna.

1. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.

Kaltinamasis parodė, kad 2010 m. liepos mėnesį prie geležinkelio, Palemono keramikos gamyklos teritorijoje, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau neprašė atiduoti treningus. Įvykio vietoje buvo R. S., S. B., J. R., E. G.. Dėl ko įvyko konfliktas su R. S., nebeprisimena.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad pažįsta A. B., anksčiau su juo bendraudavo, bet draugais nebuvo. Kalbėjo su kaltinamuoju dėl apsikeitimo mobiliaisiais telefono aparatais, tai, jo manymu, buvo prieš 2010 m. liepos mėn. įvykį Palemono keramikos gamykloje, prie geležinkelio. Telefono aparatais neapsikeitė, nes neleido tėvai. Prie geležinkelio A. B. nei iš šio, nei iš to, sudavė jam smūgį kumščiu į galvą, jis pargriuvo ant žemės, kaltinamasis jam sudavė dar keletą smūgių, po to pasakė „šok iš treningų“, tačiau nepersekiojo, nieko nebedarė, kai jis iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje buvo S. B., tačiau joje nebuvo J. R., E. G.. Po įvykio nesikreipė į policiją, bet apie įvykį papasakojo savo tėvams. Per kelis metus yra pakeitęs keturis mobiliojo ryšio telefono aparatus.

Liudytojas S. B. parodė, kad R. S. pažįsta, jis jo klasės draugas. A. B. pažįsta, J. R., E. G. taip pat pažįsta. R. su A. 2010 m. susimušė prie geležinkelio bėgių. Tiksliau A. jį paauklėjo. Prie bėgių buvo ir R., ir G.. R. buvo nukritęs ant žemės, kiek smūgių buvo suduota, nežino. Apie jokius treningus negirdėjo, nors buvo visai greta. Yra girdėjęs iš paties R. ir aplinkinių, kad A. ir R. tarpusavyje ilgai kivirčijosi.

Liudytojas J. R. parodė, kad buvo 2010 m. įvykio vietoje prie geležinkelio Palemono keramikos gamykloje. Nematė, kad A. B. muštų R. S.: arba tuo momentu jau buvo išėjęs iš įvykio vietos, arba kalbėjosi telefonu.

Liudytoja E. G. parodė, kad buvo 2010 m. įvykio vietoje prie geležinkelio Palemono keramikos gamykloje. Matė, kad A. B. sudavė vieną smūgį R. S.. A. B. neprašė R. S. atiduoti jam treningus. Įvykio vietoje buvo dar viena mergina.

Liudytojas L. S., nukentėjusiojo tėvas, parodė, kad R. S. dar prieš 2010 m. liepos mėn. įvykį, buvusį Palemono keramikos gamykloje ties geležinkelio bėgiais, paprašė jo leidimo apsikeisti telefono aparatais su A. B.. Jis ir jo žmona I. S. nedavė sutikimo, todėl yra įsitikinęs, kad telefono aparatais nebuvo apsikeista, nors kalba apie tai tikrai buvo. Sūnus R. S. pasipasakodavo, kad jį persekioja A. B., prašydamas 20 litų, tačiau į policiją iki 2011 m. birželio 20 d. nesikreipė paties sūnaus R. S. prašymu, kuris pasakydavo, kad taip bus ramiau.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2011-07-15 į namus parbėgo „nuo tų geležinkelio bėgių“ išsigandęs jos sūnus R. S. ir pasakė, jog iš jo nuolat reikalauja pinigų – 20 litų - jo buvęs pažįstamas A. B.. Parodė, jog A. B. pinigų iš jos sūnaus reikalauja nuo 2010 m. vasaros. Tik sūnaus prašymu ji anksčiau dėl to niekur nesikreipė, nors kaltinamasis jau buvo keletą kartų sumušęs jos sūnų. Pirmą kartą jis buvo sumuštas 2010 m. liepos mėn. ant geležinkelio bėgių prie Palemono keramikos gamyklos, antrą kartą – 2011 m. gegužės mėn. prie Neveronių g. esančios autobusų stotelės, trečią – 2011 m. birželio mėn. Neveronyse, Kauno rajone. Tai žino iš sūnaus R. S. pasakojimų, pati savo akimis įvykių nematė. Parodė, kad sūnus R. S. galimai 2010 m. žiemą, o gal ir dar anksčiau prašė, jos, ar negalėtų keistis telefonais su kažkokiu vaikinu, tačiau nesakė, su kuo. Apie tai, kad jis bendrauja su kažkokiu A., tuomet nežinojo. Tik tada, kai šis ėmė jį skriausti, sumušė jos sūnų, sužinojo, kad tai padarė būtent A. B.. Kaltinamojo tėvai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl civilinio ieškinio atsisako.

2. Dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. (veikos 2011 m. gegužės mėn. tiksliau nenustatytą dieną 7 val. 40 min. autobusų stotelėje „Neveronių gatvė“ ir 7 val. 50 min. 39- ojo maršruto autobuse).

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prašė nukentėjusiojo 20 litų, nes su juo buvo apsikeitęs telefonais, o telefonas, kurį gavo iš nukentėjusiojo, buvo brokuotas. Norėjo atgauti savo telefoną, tačiau nukentėjusysis jį jau buvo pardavęs. Todėl ir prašė nukentėjusiojo 20 litų. Autobusų stotelėje „Neveronių gatvė“ įspyrė nukentėjusiajam į sėdmenis ir vėl įlipo į autobusą. Autobuse niekam negrasino.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2011 m. gegužės mėn., tikslios dienos nepamena, apie 7 val. 40 min. stotelėje „Neveronių gatvė“ jam įlipant į 39- ojo maršruto autobusą kaltinamasis sudavė kumščiu į galvą, po to sudavė dar kelis smūgius, į sėdmenis nespyrė. Po to abu vėl įlipo į autobusą. Kaltinamasis prašė 20 litų už telefoną stotelėje ir 39 –ojo maršruto autobuse, tačiau jis nedavė, nes telefonais nebuvo apsikeitęs: neleido tėvai.

Liudytojas K. J. parodė, kad 2011 metų gegužės mėnesį matė, kaip A. B. sudavė vieną smūgį R. S., įlipančiam į 39- ojo maršruto autobusą. R. nenukrito. R. pradėjo ginti G. B. ir D. B.. G. B. sudavė smūgį kaltinamajam, D. B. irgi sudavė smūgius kaltinamajam. Po to visi sulipo atgal į autobusą. Kalbos tarp A. ir R. negirdėjo dėl 20lt. Kad telefono aparatais buvo apsikeista girdėjo iš A. draugų ir iš R. S.. Daug kas žinojo, kad buvo apsikeista telefono aparatais ir, kad už tai buvo prašoma 20 lt., bet jis šito autobuse negirdėjo.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2011 metų gegužės mėnesį stotelėje laukė autobuso, kai autobusas sustojo, A. B. išlipo pro vidurines duris ir iškart sudavė vieną smūgį R. S. į veidą, R. ant žemės nenukrito. Jis, D. B., sudavė kelis smūgius A. B., o G. B. kaltinamąjį pargriovė, patraukė nuo R.. Viskas vyko labai greitai. Paskui visi sulipo į autobusą ir važiavo toliau. Nekreipė dėmesio, ką autobuse A. B. kalbėjo. Kažką autobuse girdėjo apie 20 lt., apie telefoną buvo kalbama. Ikiteisminio tyrimo metu niekas jo neklausė, ar jis kam nors sudavė smūgius, tai jis ir nesakė. Kaltinamasis autobuse sakė, kad jiems blogai bus, kad prisidirbo, dėl to, kad jie kišosi, o dėl ko R. bus blogai, nežino.

Liudytojas G. B. parodė, 2011 m. gegužės mėnesį matė, kaip iš autobuso išlipo A. B. ir puolė R. S.. Nematė, kiek smūgių sudavė kaltinamasis. Jis, G. B., A. B. sudavė vieną smūgį, smūgius sudavė ir D. B., matė, kaip R. jau buvo pasitraukęs nuo A. B., B. S. suduodamo smūgio nematė. B. autobuse visiems grasino dėl to, kad jam sudavėme smūgius. Sakė, kad pasikvies draugų, kad jį ir D. B. pasigaus prie mokyklos. Girdėjo iš pažįstamų, kad A. B. reikalauja iš R. S. 20 litų už telefoną. Pačiam autobuse nieko negirdėjo. Tai išgirdo jau gerokai vėliau. Daug kas apie tai kalbėjo, kad 20 lt yra prašoma dėl to telefono. Nežino, ar B. gavo blogą telefoną, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad B. nepatiko telefonas ir jisai norėjo už tai atgauti 20lt.

3. Dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (veikos 2011 m. birželio mėn. ir 2011 m. liepos 15 d.).

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vietoje Neveronyse daugiabučių namų kvartale 2011 m. birželio mėn., tiksliai neprisimena kurią dieną apie 17 val. buvo kartu su E. V., buvo sutikęs R. S., su juo kalbėjosi apie apsikeitimą telefonais, tačiau jokių smūgių nesudavė.

Parodė, kad 2011-07-15 apie 19 val. nevairavo jokio automobilio, iš viso niekada nėra automobilio vairavęs, todėl automobiliu nekliudė ir negalėjo kliudyti nukentėjusiojo R. S. kojų.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2011 m. birželio mėn. apie 17 val. Neveronyse, prie daugiabučių namų jį sumušė A. B., suduodamas smūgius kumščiu į galvą ir spirdamas koja, o 2011-07-15 apie 19 val. autobusų stotelėje Neveronių g., privažiavęs automobiliu kliudė jo koją, ir jis galvoja, kad abiem atvejais buvo smurtaujama dėl 20 Lt už tai, kad jis nepakluso pasiūlymui keistis telefonais.

Liudytojas E. V. parodė, kad jis buvo kartu su A. B. Neveronyse 2011 m. birželio mėn. apie 17 val. daugiabučių namų kvartale, matė, kaip A. B. kalbėjosi su R. S., tačiau nematė, kad A. B. muštų R. S., parodė, kad nepastebėjo sumušimo žymių ant R. S. kūno.

Teismas A. B. kaltę dėl R. S. sumušimo 2011 m. birželio mėn. Neveronyse, daugiabučių namų kvartale, dėl negrąžintų 20 Lt grindžia nukentėjusiųjų parodymais, darydamas išvadą, kad jais nėra pagrindo netikėti, nes pats A. B. pripažįsta buvęs įvykio vietoje, tai patvirtina ir E. V.. Ta aplinkybė, kad E. V. nematė paties sumušimo momento, dar neleidžia padaryti išvados, kad to ir nebuvo.

Kaltinimą dėl persekiojimo 2011-07-15 apie 19 val. automobiliu teismas atmeta, darydamas išvadą, kad šio kaltinimo nepatvirtina jokie kiti įrodymai, išskyrus nukentėjusiojo parodymus. Ši kaltinimo dalis atmetama dėl neįrodytumo.

Kitų byloje surinktų įrodymų teismas neaptaria, darydamas išvadą, kad jie neturi jokios reikšmės paneigiant arba pagrindžiant kaltinamojo kaltę. Veikos kvalifikavimas aptariamas toliau.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. ikiteisminio bylos tyrimo metu iš jam pateiktų atpažinti fotonuotraukų atpažino A. B. kaip asmenį, kuris smurtavo prieš jį ir reikalavo pinigų (b.l. 28-32).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. ikiteisminio bylos tyrimo metu iš jam pateiktų atpažinti fotonuotraukų atpažino E. V., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ kaip asmenį, kurio akivaizdoje A. B. jį sumušė 2011 m. birželio mėn. Neveronyse (b.l. 33-36).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimas.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamojo veika buvo išskaidyta į atskiras veikas ir kvalifikuojama pagal 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. (dvi veikos), 181 str. 1 d. Aprašytų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė vieną tęstinę veiką – savavaldžiavimą, tai yra nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d.: jis reikalavo iš nukentėjusiojo 20 litų už telefono, kurį gavo iš nukentėjusiojo, apsikeisdamas savuoju telefonu, remontą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 4 d. nustatyta tvarka teismas kaltinamųjų veiką vietoje veikų, kaltinime kvalifikuotų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. (dvi veikos), 181 str. 1 d., kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti kaltinamuoju, kad jis buvo apsikeitęs su nukentėjusiuoju R. S. telefono aparatais, kad netrukus po apsikeitimo R. S. telefono aparatą teko remontuoti. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad jie žinojo, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo apsikeitę telefono aparatais. Pats nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad tarėsi su kaltinamuoju dėl apsikeitimo telefono aparatais ir tai buvo prieš 2010 m. liepos mėn. įvykį Palemono keramikos gamyklos teritorijoje. Liudytojas L. S., nukentėjusiojo R. S. tėvas, teisme parodė, kad sūnus R. S. prašė leidimo apsikeisti telefono aparatais, jis nesutiko, parodė, kad tai buvo prieš įvykį, buvusį 2010 m. liepos mėn. Palemono keramikos gamyklos teritorijoje ties geležinkelio bėgiais. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad savavaldžiavimą kaltinamasis pradėjo 2010 m. liepos mėn. ir baigė 2011 m. birželio mėn., padarė tęstinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 10 d.). Teismas pastebi, kad kaltinamasis parodė apie apsikeitimą telefono aparatais, o nukentėjusysis – tik apie pakalbį su kaltinamuoju dėl apsikeitimo. Teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymais, nes visos abejonės pagal in dubio pro reo principą aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas pastebi, kad visų teisiamajame posėdyje apklaustų proceso dalyvių parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Kartu teismas daro išvadą, kad tų parodymų nenuoseklumas neturi įtakos išvadai dėl kaltinamojo kaltės ar nekaltumo padaryti.

Kartu teismas atmeta kaltinimo dalį dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą 2010 m. liepos mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 15 val. Palemono keramikos gamyklos teritorijoje ties geležinkelio bėgiais: nukentėjusiojo R. S. parodymų dalies dėl kaltinimo bandymo pagrobti jo sportinius rūbus nepatvirtina jokie kiti parodymai. Įvykio vietoje buvę ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai parodė negirdėję, kad kaltinamasis būtų sakęs nukentėjusiajam „Šok iš treningų“. Tuo pačiu pagrindu teismas atmeta kaltinimo dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2011 metų liepos 15 d.: nukentėjusiojo parodymų, kad kaltinamasis persekiojo jį, vairuodamas automobilį, nepatvirtino jokie kiti įrodymai, ištirti tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Teismas atmeta kaltinimo dalį dėl turto prievartavimo 2011 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytą dieną, apie 7 val. 50 min., - anksčiau aptartų argumentų pagrindu konstatavus, kad kaltinamasis savavaldžiavo, darė tęstinę nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos veikos padarymu ir baustinas.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis. Čia aprašomą nusikaltimą jis padarė, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ankstesnėje byloje. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, dėl aptartų priežasčių neskiriant kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. numatytos bausmės rūšies. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., bausmės vykdymas anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu atidėtinas, - kaltinamojo atžvilgiu taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatas bei darant išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Paskirtoji bausmė subendrintina su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nuosprendžiu paskirta neatliktąja laisvės apribojimo bausmės dalimi, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. (nusikalstama veika baigta 2011 m. birželio mėn., tai yra po 2011-05-20 nuosprendžio priėmimo) bei Kodekso 65 str. 1 d. b) p. taisykles.

Dėl civilinio ieškinio.

Kaltinamojo A. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė D. B. atlygino nukentėjusiojo R. S. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei I. S. A. B. nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą (b.l. 147), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. nustatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307 str.,

nusprendžia:

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., ir skirti bausmę laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. b) p. bausmę subendrinti su bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nuosprendžiu neatliktąja dalimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 m. 1 mėn. (vieneriems metams ir vienam mėnesiui);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 m., paskiriant dvi auklėjamojo poveikio priemones,- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį tuo laikotarpiu mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.) ir nemokamus 40 val. trukmės auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 str.).

Nustatyti, kad įpareigojimas būti namuose netaikomas moksleivių atostogų metu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti A. B. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei asmens dokumento paėmimą.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.