Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam paskirta 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. vasario 24 d., apie 7.12 val., (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r., vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 prom. girtumo laipsnis), tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas G. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Nors ginčo dėl šio pažeidimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą, tačiau apeliaciniu skundu keliamas G. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuobaudą G. B., atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta visiškai, dėl padaryto pažeidimo gailisi, turi vieną galiojančią nuobaudą, į tai, kad jo apsvaigimo laipsnis vairavimo metu buvo arčiau minimalios leidžiamos ribos.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 st. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas negalimas, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų buvimą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad G. B. paskirtą nuobaudą prašoma sušvelninti motyvuojant tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo atliekamam darbui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina net tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas jo darbui, o taip pat ta aplinkybė, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, yra atmestina. Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, jog turi mažametę dukrą, kurią reikia nuvežti į ugdymo įstaigas, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą, juolab, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jo dukros į minėtas ugdymo įstaigas negali pristatyti kitas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog tos aplinkybės, kad apelianto vairavimo stažas yra 14 metų bei tai, kad jis anksčiau nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, nagrinėjamu atveju niekaip neįtakoja jo padėties. Taip pat pažymėtina, kad apelianto argumentas, jog pažeidimo padarymo rytą, apie 8.30, papusryčiavęs pasitikrino girtumą, o alkotesterio duomenys girtumo nefiksavo, tačiau teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–344/2008).

Akcentuotina ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.