Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-08-07 · Civilinė byla Nr. e2-20621-947/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
e2-20621-947/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12538-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20621-947/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12538-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui G. D. dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 102,96 Eur dydžio permoką ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymus gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikams G. D. ir G. D.. Atsižvelgiant į prašymus bei antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, buvo priimti sprendimai dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo G. D. ir G. D..

Ieškinyje nurodoma, jog 2016 m. vasario 22 d. ieškovė gavo Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. 2-27518-947/2015, kuria nuo 2015 m. gruodžio 4 d. vaikų G. D. ir G. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. V.. Atsakovas neinformavo ieškovės apie minėtą nutartį, todėl už 2015 m. gruodžio mėnesį susidarė permoka.

Ieškovo piniginiai reikalavimai grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, esant ieškovo prašymui nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2009 m. birželio 10 d. atsakovo prašymai išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti, 2009 m. rugsėjo 2 d. Fondo administracijos sprendimai Nr. 1.35-12090, Nr. 1.35-12091, 2009 m. birželio 10 d. antstolio pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, 2009 m. gruodžio 18 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos raštas atsakovui dėl išmokų iš vaiko išlaikymo fondo, 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, 2016 m. kovo 4 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondas) sprendimai Nr. V2-2506, Nr. V2-2507 dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo, 2016 m. kovo 4 d. Fondo pretenzija Nr. (1.34-22071) D2-5010 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo, 2018 m. balandžio 19 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus pretenzija Nr. (9.69) I-7681 dėl išmokų gautų iš vaikų išlaikymo fondo prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžinimo, vokų kopijos.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad atsakovas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriui 2009 m. birželio 10 d. pateikė prašymus gauti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiams vaikams G. D. ir G. D.. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. rugsėjo 2 d. buvo priimti sprendimai dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. 2016 m. vasario 22 d. Fondo administracija gavusi 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27518-947/2015, kuria nuo 2015 m. gruodžio 4 d. vaikų G. D. ir G. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. V., 2016 m. kovo 4 d. priėmė sprendimus dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo. Atsakovui buvo išsiųstos pretenzijos dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo.

Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Pareiškėjas (šiuo atveju – atsakovas) privalėjo pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą, šiuo atveju vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą (Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 straipsnio 3 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo išmokų mokėjimas nutrauktas tik 2016 m. kovo 4 d., gavus 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27518-947/2015, kuria nuo 2015 m. gruodžio 4 d. vaikų G. D. ir G. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. V., t. y. atsakovas per įstatyme numatytą terminą neinformavo ieškovo apie išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindo atsiradimą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir negrąžino nustatytos 102,96 Eur permokos, todėl minėta suma priteisiama iš atsakovo.

Tenkinus materialinį reikalavimą, tenkinamas ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 8,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424 ir 428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, juridinio asmens kodas 191738576, iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,96 Eur (vieno šimto dviejų eurų 96 ct) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (102,96 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,00 Eur (aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, įpareigojant šią sumą sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurtodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis;

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informacija atsakovui: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą atsakovė nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė