Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-05-25 · Byla Nr. TS-19-297/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
TS-19-297/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-19-297/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 25 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2006-04-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d., taikant BK 64 str. 2 d., 20 parų areštu su 750 Lt bauda;

2) 2007-06-06 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d., taikant BK 64 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 12 metų 20 dienų su 750 Lt bauda.

Bausmės pradžia – 2006-07-21, bausmės pabaiga – 2018-08-10.

Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2008-04-11.

2016-05-08 nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens II byla, II dalis, b. l. 123).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-04-12 nutarimu Nr. 357-151 (asmens I byla, I dalis, b. l. 70–71) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. ir nuteistojo prašymą pakartotinai svarstyti po penkių mėnesių, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo, jis nelinkęs analizuoti ir vertinti savo elgesį, stokoja savikritikos, emocijos labilios, nuotaika greitai kintanti. Nuteistasis teigia, jog alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo, tačiau jo asmens byloje yra duomenų, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu. Alkoholio vartojimo problemos pataisos namuose nesprendė, tik po ankstesnės Komisijos posėdžio vieną kartą dalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje. Pataisos namuose nesimokė, nedirbo, dėl įsidarbinimo į pataisos namų administraciją kreipėsi tik 2008 m. Nuteistasis, turėdamas galimybę atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, jų nevykdo. Nors nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau ji išlieka vidutinė (44 balai). Komisija sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje A. K. nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų, todėl jo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos netenkino.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad jis atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, bausmės atlikimo metu baigė anoniminių alkoholikų reabilitacijos programą, yra pagerinęs emocinę gerovę, baigęs vidurinę mokyklą. Šiuo laikotarpiu neturi galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus, nes nedirba. Jis įvykdė ankstesnės Komisijas rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika mažėja, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galiojančių nuobaudų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis A. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas sąlygas. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galiojančių drausminių neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas dešimt kartų. Jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Laivėje turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 44 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, nuotaika greit kintanti, jis savo elgesio analizuoti ir vertinti nelinkęs, jam trūksta savikritikos, problemas linkęs minimalizuoti, susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Nuteistasis pokalbio metu reiškia nepasitikėjimą teisėtvarkos darbu, jis kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta ir teigia, kad nuteistas neteisingai. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mąstymo ir nuostatų teigiama linkme nepakeitė. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo sumažėjo, nes dalyvavimas elgesio korekcijos programoje pakeitė nuteistojo mąstymą ir elgesį, visgi nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis baigė anoniminių alkoholikų reabilitacijos programą, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja pateiktiems teismui duomenims. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, išgertuvių metu. Ankstesnė Komisija nuteistajam rekomendavo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nurodant, kad anoniminių alkoholikų grupės lankymas suteiktų galimybę spręsti probleminio alkoholio vartojimo atvejus. Nuteistasis, vykdydamas šią rekomendaciją, tik vieną kartą dalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupėje. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta ir bausmės atlikimo metu nerodo aktyvesnių pastangų ją spręsti. Teismas taip pat sutinka su Komisijos išvada, kad nuteistasis nevykdo finansinių įsipareigojimų, nors tokias galimybes turi. Nuteistasis turi atlyginti 1 014,82 Eur civilinį ieškinį, jis nuo 2016-03-20 į savo sąskaitą gavo 1 714,00 Eur ir beveik visą šią sumą (1 684,00 Eur), išleido savo asmeniniams poreikiams, neatlygindamas nei dalies civilinio ieškinio. Tai, kaip nuteistasis tvarko savo pinigines lėšas, patvirtina jo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Nuteistasis skunde nurodo, jog negali atlyginti civilinio ieškinio, nes šiuo metu nedirba, tačiau bausmę jis atlieka nuo 2006-07-21 ir dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją kreipėsi tik vieną kartą – 2008 metais, todėl teigti, kad jis bausmės atlikimo metu rodė iniciatyvą ir norą dirbti, taip gauti pajamų ir vykdyti turimas prievoles, nėra pagrindo. Be kita ko, jo darbinė patirtis laisvėje labai menka, bausmės atlikimo metu jis nedirbo ir nesimokė, nepateikta duomenų, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės realias galimybes įsidarbinti, visa tai rodo, kad jo darbinė motyvacija nėra teigiama, o tai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir paskatintas dešimt kartų, tačiau tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis drausmine tvarka buvo baustas penkis kartus, be to, už padarytus drausmės pažeidimus net dešimt kartų buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens I byla, II dalis, b. l. 158, 173, 175, 180, 192, asmens II byla, II dalis, b. l. 15, 52, 74, 86, 91), paskutinis auklėjamojo pobūdžio pokalbis pravestas 2014-12-12, po to jis paskatintas tik du kartus – 2016-04-19 ir 2016-09-30, nerodo itin pavyzdingo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, toks paskirtų nuteistajam drausminio poveikių priemonių skaičius patvirtina, kad jis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir, teismo vertinimu, šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką. Taigi, nurodytos aplinkybės nerodo akivaizdžių nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamų pokyčių, leidžiančių daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir nenusikals, juolab, kad bausmę jis atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą – nužudymą (BK 129 str. 1 d.), kurį padarė 2006-07-16, t. y. būdamas ką tik nuteistas už kitą nusikalstamą veiką (2006-04-27 nuteistas pagal BK 259 str. 2 d.) ir neatlikęs paskirtos bausmės, anksčiau teistas šešis kartus, ir ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. K. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2017-04-12 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė