- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-994-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- P. Z., E. Z., J. Z.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-994-227/2015
Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00400-2015-2
2015 m. gruodžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-537-786/2015, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl veiksmų uždraudimo atsakovams P. Z., E. Z., J. Z., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu prašė uždrausti atsakovams P. Z., J. Z. ir E. Z. dirbti, valdyti ir naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams P. Z., J. Z. ir E. Z. bei jų pasitelktiems asmenims sėti (sodinti) grūdines kultūras ar bet kokius kitus augalus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , taip pat bet kokiu kitu būdu naudoti šį žemės sklypą. Nurodė, kad atsakovas E. Z. 2015-08-29 ginčo sklype nuėmė užaugusį derlių, po ko toliau dirba žemės sklypą, ruošia jį naujai sėjai. E. Z. ar kitam atsakovui, jų pasitelktam asmeniui užsėjus naujas grūdines kultūras ar kitus augalus, o teismui patenkinus ieškovo ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog minėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, dėl šio žemės sklypo vyksta ginčas tarp šalių. Minėtą žemės sklypą ieškovas nuomojo iš S. P. iki 2013 m., o pos mirties (mirė 2013 m. rudenį ), žemės sklypą pradėjo dirbti atsakovai. Įvertino, kad kol kas nėra paaiškėję mirusios S. P. įpėdiniai, į jį pretenduoja atsakovas P. Z., kuris ir leido minėtu žemės sklypu naudotis atsakovams J. Z. ir E. Z.. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės tenkinant jo prašymą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jis turi teisę pagal neterminuotą nuomos sutartį valdyti ir naudotis žemės sklypu, tačiau atsakovams užsėjus žemės sklypą pasėliais ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, nes ieškovas negalėtų naudotis žemės sklypu. Taip pat nukentėtų atsakovai, kurie turėtų nuimti nesubrendusį derlių. Jis žemės sklypą valdo neterminuotos žemės sklypo nuomos pagrindu iki paaiškės S. P. įpėdiniai. Kadangi atsakovai neturi jokios teisės disponuoti žemės sklypu, laikinosios apsaugos priemonės niekaip negalėtų varžyti jų teisių. Ieškovas yra pateikęs visas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovai E. Z., J. Z., P. Z. atsiliepimais į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Teigia, kad laikinąsias apsaugos priemones būtų galima taikyti tik tuo atveju, jei ieškovas pagrįstų savo ieškinio reikalavimus, atsakovas nedirba šio sklypo, uždraudus kada nors dirbti šį sklypą atsakovams būtų jų teisių pažeidimas, draudimas dirbti kažkam žemės sklypą būtų nuostolis šalies piliečiui, valstybės biudžetui, pažeidžiamas viešas interesas. Teigia, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės CPK 145 straipsnyje nenumatytos. Ieškovas žemės sklypo nevaldo, nesinaudoja eilę metų, sutartis seniai jo paties nutraukta, todėl jis neturi teisės naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypu, P. Z. tęsia to žemės sklypo paveldėjimo procesą, todėl uždraudimas būsimam paveldėtojui sklypą dirbti būtų neteisėtas. Ieškovas nepagrindė įrodymais, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 d.1p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. CPK 145 straipsnyje yra išvadintos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir kituose įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13p.)
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymą, skundžiama nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovams P. Z., J. Z. ir E. Z. bei jų pasitelktiems asmenims sėti (sodinti) grūdines kultūras ar bet kokius kitus augalus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat bet kokiu kitu būdu naudoti šį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ieškovas yra žemės sklypo savininkas, jis teigė nuomojęs žemės sklypą iki 2013 metų. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neįvardino, tačiau manytina, kad sprendė, jog šiuo atveju nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įstatymo numatytų privalomų sąlygų, kad, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas.
Pažymėtina, kad be prašymo taikyti ieškinio įvykdymo užtikrinimo priemones, šalis, teikianti šį prašymą, turi tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus, o teismas, nagrinėjantis klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Taigi į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia patikslintą ieškinį dėl veiksmų uždraudimo, teigdamas, jog jis turi teisę valdyti ginčo žemės sklypą neterminuotos žemės nuomos sutarties pagrindu. Tačiau byloje minėta aplinkybė nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, kurie patikslinto ieškinio priėmimo metu, leistų daryti neginčijamą išvadą, jog ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovams, taip pat pastebėtina, kad atsakovai nepripažįsta aplinkybės, jog ieškovas su S. P. buvo sutaręs tęsti anksčiau sudarytą nuomos sutartį, teigia, kad jis du metus žemės sklypo nedirba, sutartį yra nutraukęs. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jis nuo 2007 metų iki 2013 metų rudens dirbo ginčo žemės sklypą, vėliau sklypu pradėjo naudotis atsakovai E. Z., J. Z.. Iš privačios žemės nuomos sutarčių matyti, jog S. P. išnuomavo A. M. 19,40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), trims metams nuo 2007-05-25 iki 2009-05-25, taip pat trims metams nuo 2010-05-25 iki 2012-10-30. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Debeikių seniūnijos 2015-01-17 pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2013 metų ginčo sklype ieškovas vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo žemės ūkio naudmenis. Ieškovas teigia, kad 2013 metais pasibaigus nuomos sutarčiai su S. P. žodžiu buvo sutarta ieškovas ir toliau galės dirbti jai priklausantį žemės sklypą, tačiau 2013 metais S. P. mirus, sklypą pradėjo dirbti atsakovai E. Z., J. Z.. Pastebėtina, kad ieškovas nenurodo žodinio susitarimo su S. P. aplinkybių bei kokios buvo numatytos žemės sklypo nuomos sąlygos, todėl ieškovo teiginys, jog jam naudojantis daiktu po sutarties termino pasibaigimo 2012-10-25 bei nuomotojai neprieštaraujant 2010-05-25 nuomos sutartis tapo neterminuota, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra įrodinėjimo dalykas. Todėl ieškinio pareiškimo metu preliminariai vertinant ieškovo pateiktus įrodymus, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog ieškovas turi neginčijamą teisę valdyti žemės sklypą bei tuo pačiu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant uždrausti atsakovams naudotis žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko preliminarų ieškinio vertinimą bei atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo, manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad atsakovai dirba žemės sklype, augina grūdines kultūras, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tuo pačiu įvertinant, kad pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, turi būti laikomasi šalių interesų pusiausvyros, kad nesuteikti ieškovui perdėto pranašumo ir nevaržyti kitos šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimas, įvertinus šalių teisę į apeliaciją, gali užtrukti, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu būtų neekonomiškos ir neproporcingos, galėtų sukelti neigiamas turtines ir ūkinės veiklos pasekmes atsakovams, nes jie negalės naudotis žeme pagal paskirtį ir iš jos gauti naudą, pati žemė, kaip nekilnojamasis turtas ir ekonomikai svarbus gamtos išteklius, civilinės bylos nagrinėjimo laiku gali tapti iš vis nenaudojama. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CPK 3 str.1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeista.