Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-320-963/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
1-320-963/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23524-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
N. V.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-320-963/2020Proceso Nr. 1-01-1-23524-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.5.; 1.2.27.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,kaltinamajam N. V. (N. V.), jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2010 spalio 18 d. nuosprendžiu) pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2017 m. lapkričio 10 d.;

4) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui:

N. V. 2019 m. birželio 5 d. apie 17.00 val. Gedminų ir Debreceno gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, policijos pareigūnų sulaikomas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-57413-18 dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, spyrė vieną kartą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pirmos kuopos mobilaus būrio vyriausiajai patrulei G. R., pataikydamas į dešinę kirkšnį ir taip ją pargriaudamas bei savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai dubens srities sumušimą (dešinės kirkšnies ir uodegikaulio skausmingumą), t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis N. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Parodė, kad sutinka su kaltinimu, tik nesutinka, kad spyrė specialiai. Pripažino, kad spyrė pareigūnei ir dėl to jai atsirado sužalojimai. Pareigūnė jį traukė iš automobilio keleivio vietos sukdama jam ranką. Jeigu pareigūnė būtų liepusi išlipti, jis būtų išlipęs, bet ji iš karto puolė traukti jį už rankų, net nelaukė, kol jis atsiseks diržą. Kai jis išlipo iš automobilio, ji vėl jam suko ranką, jis ėmė suktis kartu. Tada atbėgo trys pareigūnai civiliniais drabužiais, pradėjo smaugti jį, pakėlė jį, jis pakibo ant jų rankų, jie paragino pareigūnę panaudoti elektros šoką. Jis kabėdamas bandė siekti kojomis žemę ir netyčia spyrė pareigūnei ir ji nukrito. Jis suprato, kad tai buvo pareigūnė ir nenorėjo jai spirti. Mano, kad pareigūnei galėjo atsirasti sužalojimai. Nurodė, kad nenorėjo taip pasielgti, nes moterį mušti yra negražu, dėl savo tokio poelgio gailisi. Jis buvo blaivus. Neserga psichikos liga, įskaitoje nėra. Nurodė, kad jam sulaikymo metu buvo prakirstas antakis, patyrė subraižymų, jis buvo visas kruvinas, areštinėje jo tokio nepriėmė, todėl jį nuvežė į ligoninę. Su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusioji G. R. parodė, kad 2019 m. birželio 5 d., dirbant kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu R. N., apie 17.00 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gauta informacija, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams reikalinga pagalba sustabdyti automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kaip keleivis važiuoja asmuo, įtariamas narkotinių medžiagų platinimu. Nurodytą automobilį patrulis R. N. sustabdė Gedminų ir Debreceno gatvių sankryžoje, Klaipėdoje. Prie automobilio vairuotojo priėjo patrulis R. N., ji priėjo prie priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčio asmens, kuris ir buvo įtariamas narkotinių medžiagų platinimu. Ji atidarė automobilio duris ir paprašė asmens išlipti iš automobilio, tačiau jis nurodymo nevykdė. Ji dar kartą paprašė išlipti, bet jis ir vėl nevykdė nurodymo. Ji ranka suėmė jam už rankos ir iš automobilio išlaipino. Jai priėjus prie automobilio, keleivio vietoje sėdintis asmuo saugos diržo prisisegęs nebuvo, jėga iš automobilio asmens ji netraukė. Išlaipintam asmeniui nurodė stoti veidu į automobilį, tačiau jis ir toliau nevykdė teisėtai išreikštų reikalavimų, todėl ji asmenį ėmė statyti prie automobilio jėga ir jie susistumdė. Tuo metu pribėgo kriminalinės policijos pareigūnas, tik neprisimena kuris, po to atbėgo dar du pareigūnai. Tuo momentu ji nuo sulaikomo asmens atsitraukė. Sulaikomas trijų kriminalinės policijos pareigūnų asmuo priešinosi, stanginosi, stumdėsi, bandė ištrūkti, todėl ji, stovėdama priešais sulaikomą asmenį, panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ jį priliesdama sulaikomam asmeniui prie pilvo. Tik prilietus elektros impulsinį prietaisą, asmuo iškėlė koją ir sąmoningai, tyčia, vieną kartą pilna pėda spyrė jai ir pataikė į dešinį kirkšnį. Smūgis buvo stiprus, ir ji, neišlaikiusi pusiausviros, griuvo aukštielninka ant ten buvusio žvyro ir pajuto skausmą nugaroje ties kryžkauliu. Elektros impulsinį prietaisą ji panaudojo savo nuožiūra, matydama, kad sulaikomas asmuo priešinasi aktyviais veiksmais ir bando ištrūkti. Ji įsitikinusi, kad sulaikomas asmuo spyrė norėdamas ją nuspirti nuo savęs, kad sulaikančių jį pareigūnų būtų mažiau ir jam būtų didesnė galimybė ištrūkti bei pasišalinti. Visą tą laiką patrulis R. N. buvo kitoje sustabdyto automobilio pusėje su automobilį vairavusiu asmeniu. Vėliau sužinojo, kad pasipriešinęs ir ją sužalojęs asmuo yra N. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šio įvykio metu jai padaryta moralinė ir fizinė žala. Papildomai nukentėjusioji G. R. parodė, kad civilinio ieškinio dėl padarytos moralinės ir fizinės žalos nereiškia. (t. 1, b. l. 31-32, 35).

Liudytojas G. S. parodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-57413-18 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kuriame 2019 m. birželio 5 d. apie 16.00 val. gauta informacija, kad N. V., važinėdamas po Klaipėdos miestą, kito asmens vairuojamu automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) platina narkotines medžiagas, todėl buvo būtina minėtą automobilį sustabdyti ir N. V. sulaikyti. Sustabdyti važiuojantį automobilį buvo reikalingi uniformuoti policijos pareigūnai ir tarnybinis automobilis, todėl jis paskambino į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį ir paprašė pagalbos sustabdyti automobilį bei sulaikyti įtariamąjį narkotinių medžiagų platinimu. 2019 m. birželio 5 d. 16.58 val. patrulių rinktinės pareigūnai nurodytą automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė. Tuo metu jis kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnais M. G. ir R. K. buvo apie 50 metrų atstumu nuo sustabdyto automobilio, o kai automobilis buvo sustabdytas, jis bėgo padėti patrulei G. R. sulaikyti N. V., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ar jam atbėgus N. V. jau buvo išlipęs iš automobilio, ar dar sėdėjo, neprisimena. Kartu su patrule G. R. suėmė N. V. už abiejų rankų, kad jį pastatytų prie automobilio priekine kūno dalimi, kad būtų galimybė jam uždėti antrankius ir jį apieškoti. Tačiau N. V. ėmė priešintis ir visais būdais jėga bandė iš jų ištrūkti. Tuo metu į pagalbą atbėgo pareigūnas M. G., tačiau N. V. ir toliau priešinosi, nesileido būti pastatomas prie automobilio, bet kokiu būdu jis fizine jėga stengėsi išvengti sulaikymo. Tuomet į pagalbą atbėgo ir pareigūnas R. K., jie trise sulaikinėjo N. V., o patrulė G. R. pasiruošė panaudoti elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Stovėdama priešais N. V., ji tiesė ranką su prietaisu link N. V.. Ar panaudojo G. R. prietaisą, pasakyti negali, matė, kaip patrulė G. R., paėjusi atatupsta, nugriuvo ant žemės. Jis suprato, kad N. V. patrulei spyrė, tačiau paties veiksmo nematė ir negali pasakyti, kuria koja spyrė ir į kurią kūno vietą pareigūnei pataikė. Po to N. V. buvo paguldytas ant žemės, kur ir toliau priešinosi ir vis bandė ranka pasiekti savo galinę šortų kišenę, todėl buvo akivaizdu, kad jis nori atsikratyti, išmesti narkotines medžiagas. Jam jėga buvo uždėti antrankiai ir įsodintas į automobilį bei pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur atlikus asmens kratą, pas N. V. buvo rasta ir paimta 10 folijos lankstinukų su gelsvos spalvos milteliais bei polietileniniame maišelyje augalinės kilmės medžiaga. Sulaikymas užtruko iki dviejų minučių, buvo didelė sumaištis, kažkas iš pareigūnų, kuris nežino, sušuko naudoti elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kadangi N. V. intensyviais veiksmais vengė sulaikymo. N. V. spyrė patrulei G. R. priešindamasis sulaikymui. (t. 1, b. l. 48-49).

Liudytojas M. G. parodė, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 16.00 val., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-1-57413-18, atliekamame dėl BK 260 straipsnio 3 dalies, gauta informacija, kad būtina sulaikyti įtariamąjį N. V., važiuojantį kito asmens vairuojamu automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį sustabdė policijos patruliai, patrulė G. R. priėjo prie automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusio N. V.. Ar jis pakluso jai ir išlipo iš automobilio, nematė, nes tuo pat momentu nubėgo prie automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens, kurį sulaikinėjo kitas patrulis. Tačiau pamatęs, kad N. V. sulaikomas intensyviai priešinasi G. R. ir pareigūnui G. S., nubėgo prie jų. N. V. ir toliau priešinosi bei visais būdais jėga bandė ištrūkti. Tuomet dar atbėgo pareigūnas R. K. ir jie trise sulaikinėjo N. V.. Kadangi N. V. ir toliau intensyviais veiksmais priešinosi, mano, kad jis šūktelėjo patrulei G. R. panaudoti elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kurį ji, stovėdama priešais N. V. apie vieno žingsnio atstumu per ištiestą ranką, pridėjo prietaisą prie įtariamojo priekinės kūno dalies. Tiksliai prie kurios kūno vietos, nematė, ar panaudojo prietaisą, pasakyti negali. Matė, kaip po prietaiso pridėjimo patrulė G. R. griuvo ant nugaros, todėl suprato, kad N. V.patrulei spyrė, tačiau paties spyrimo veiksmo nematė. Negali pasakyti, kuria koja spyrė ir į kurią kūno vietą pareigūnei pataikė. Po to ir toliau besipriešinantį N. V. pavyko paguldyti ant žemės, uždėti jam antrankius ir įsodinti į automobilį. Mano, kad sulaikymas užtruko iki dviejų minučių laiko. Kadangi N. V. intensyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi, todėl patrulė ir naudojo prietaisą. (t. 1, b. l. 54-55).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17.00 val. Gedminų ir Debreceno gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. S. prašymu policijos patruliai sustabdė automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu sulaikyti įtariamąjį N. V., kuris važiavo sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje. Prie N. V. priėjo patrulė G. R.. Ar įtariamasis priešinosi pareigūnei dar neišlipęs iš automobilio, neprisimena. Pasipriešinimą patrulei matė jau prie automobilio, taip pat matė, kad į pagalbą nubėgo pareigūnas G. S., po to prie jų nubėgo pareigūnas M. G., o dar po to ir jis. Įtariamasis N. V.ir toliau priešinosi, nesileido būti pastatomas prie automobilio, jėga stengėsi išvengti sulaikymo, jį sulaikinėjo trise. Tuo metu M. G. patrulei G. R. pasakė panaudoti elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kurį ji, stovėdama priešais N. V. apie vieno žingsnio atstumu, pridėjo prie N. V. priekinės kūno dalies, kokios vietos tiksliai, nežino. Ar panaudojo prietaisą, t. y. ar jį įjungė, nežino. Matė, kaip po prietaiso pridėjimo įtariamajam, patrulė G. R. greitais žingsniais paėjo atatupsta ir griuvo ant žemės nugara. Jis suprato, kad N. V. patrulei spyrė, tačiau paties veiksmo nematė ir negali pasakyti, kuria koja spyrė ir į kurią kūno vietą pareigūnei pataikė, nes buvo sumaištis. Po to N. V. pavyko paguldyti ant žemės, uždėti jam antrankius ir įsodinti į automobilį, sulaikymas galėjo užtrukti iki dviejų minučių laiko. Elektros impulsinis prietaisas „Taser“ buvo naudojamas esant būtinumui dėl N. V. intensyvaus priešinimosi ir jėga jam stengiantis ištrūkti bei pasišalinti, spyrė įtariamasis sąmoningai ir konkrečiai patrulei vengdamas sulaikymo. (t. 1, b. l. 60-61).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos mobilaus būrio vyriausiosios patrulės G. R. 2019 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo nurodyta, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17.00 val. sulaikant įtariamą dėl narkotinių medžiagų asmenį, jis priešinosi, todėl buvo panaudota specialioji priemonė – elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Norėdamas ištrūkti ir pabėgti, asmuo spyrė į gaktikaulį, praradusi pusiausvyrą ji krito ant nugaros, susitrenkė uodegikaulį, dėl spyrio pajuto fizinį skausmą. Kolegoms padedant, asmuo sulaikytas. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate nustatyta, kad tai N. V., gimęs 1987 m. spalio 21 d. (t. 1, b. l. 27).

2019 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl elektros šoko įtaiso Nr. X00-515821 panaudojimo G. R. nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. sulaikant asmenį, kuris priešinosi, vengė sulaikymo, 17.10 val. Debreceno g. - Gedminų g. sankryžoje pažeidėjui N. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), panaudotas pridedant pilvo srityje. (t. 1, b. l. 28).

2019 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta prie ikiteisminio tyrimo pateikta CD-R laikmena su vaizdo įrašu iš tarnybinio automobilio (L 1924) įrengtos vaizdo kameros, kuriame užfiksuota kaip policijos tarnybinis automobilis pasiveja automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir garsiniu signalu sustabdo. Iš tarnybinio automobilio iššokusi vyriausioji patrulė G. R. ir vyriausiasis patrulis R. N.. G. R. pribėga prie automobilio „Opel Omega“ keleivio pusės priekinių durų, atidaro jas, sugriebia keleivio pusėje sėdinčiam asmeniui už rankos, traukia jį iš automoilio. Traukiamas asmuo išlipa ne iš karto, išlipa pats. Matyti, kad N. V. G. R. laiko už kairės rankos. Tuomet pribėga du neuniformuoti policijos pareigūnai, iš kurių vienas nubėga prie patrulio R. N., kuris iš automobilio „Opel Omega“ traukia vairuotoją, o antras pribėga prie G. R. laikomo N. V., sugriebia jam už dešinės rankos. Abu su patrule G. R. bando N. V. rankas užsukti už nugaros, tačiau N. V. nepasiduoda, priešinasi, muistosi, stengiasi ištrūkti. Tuomet pribėga neuniformuotas pareigūnas, buvęs prie vairuotojo, ir padeda sulaikinėti N. V.. Pareigūnai trise prispaudžia N. V. prie automobilio priekine jo kūno dalimi, bet jis kojomis atsistumia nuo automobilio ir jėga braudamasis ketina ištrūkti. Tuo metu pribėga trečias neuniformuotas pareigūnas. Pareigūnams grumiantis su N. V., patrulė G. R. išsitraukia elektros impulsinį prietaisą, įjungia, atsistoja priešais N. V., kiek pritupia ir laikydama kairėje rankoje, priliečia N. V. prie pilvo srities. Po ko N. V. dešine koja spiria policijos pareigūnei G. R. į dešinės kojos šlaunies sritį. Po spyrio G. R. paeina atatupsta ir nugriūna ant žemės, po to atsistoja ir vėl prieina prie sulaikomo N. V., kurį neuniformuoti pareigūnai paguldo ant žemės. (t. 1, b. l. 74-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje G1082/2019(03) nurodyta, kad G. R. nustatytas dubens srities sumušimas (dešinės kirkšnies ir uodegikaulio skausmingumas). Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryta buka jėga, galėjo gautis spiriant į dešinį kirkšnį ir griūnant - sutrenkus uodegikaulį (dviem poveikiais). Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. (t. 1, b. l. 82).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos 2019 m. liepos 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl G. R. traumos nurodyta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą pripažinta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiosios patrulės G. R. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir sužalojimo. (t. 1, b. l. 98-101).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. 1806 nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas sprendimas, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2019 m. birželio 5 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. (t. 1, b. l. 102).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo G. R. nuspręsta išmokėti viršilai G. R., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pirmos kuopos mobilaus būrio vyriausiajai patrulei, 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (t. 1, b. l. 103-104). 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad G. R. išmokėta 1068,92 eurų kompensacija. (t. 1, b. l. 105).

Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto T. L. 2019 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešimas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje nurodyta, kad pateiktos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudojamo elektros impulsinio prietaiso (EIP) ir užtaiso charakteristikos. (t. 1, b. l. 121-122).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje KG6 (83)/2020(01) nurodyta, kad remiantis gautais elektros impulsinio prietaiso (elektrošokerio) charakteristikos aprašymais ir elektroninėje laikmenoje užfiksuotu įvykio vaizdu, daroma išvada ir į pateiktą klausimą atsakoma, kad pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas įtariamojo spyris, galimai prasidėjęs iki jo kūno poveikio elektros impulsiniu prietaisu, yra nebūdingas elektros impulsinio prietaiso poveikiui į žmogaus organizmą, tačiau būdingas aktyviam sąmoningam spyriui. (t. 1, b. l. 134-135).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis N. V. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. 2019 m. birželio 5 d. apie 17.00 val. Gedminų ir Debreceno gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, policijos pareigūnų sulaikomas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-57413-18 dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, spyrė vieną kartą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pirmos kuopos mobilaus būrio vyriausiajai patrulei G. R., pataikydamas į dešinę kirkšnį ir taip ją pargriaudamas bei savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai dubens srities sumušimą (dešinės kirkšnies ir uodegikaulio skausmingumą), t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties teisme duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai – nukentėjusiosios G. R. parodymai (t. 1, b. l. 31-32, 35), liudytojų G. S., M. G., R. K. parodymai (t. 1, b. l. 48-49, 54-55, 60-61), G. R. tarnybiniu pranešimu dėl pasipriešinimo (t. 1, b. l. 27), tarnybiniu pranešimu dėl elektros šoko įtaiso (t. 1, b. l. 28), kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 74-75), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada G1082/2019(03) (t. 1, b. l. 82), tarnybinio patikrinimo išvada dėl G. R. traumos (t. 1, b. l. 98-101), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo G. R. (t. 1, b. l. 103-105), T. L. 2019 m. rugsėjo 17 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje (t. 1, b. l. 121-122), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-11-04 specialisto išvada KG6 (83)/2020(01) (t. 1, b. l. 134-135). Kaltinamojo N. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo N. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 286 straipsnį kadangi nustatyta, jog kaltinamasis N. V. panaudodamas fizinį smurtą, t. y. vieną kartą spirdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pirmos kuopos mobilaus būrio vyriausiajai patrulei G. R., pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pirmos kuopos mobilaus būrio vyriausiajai patrulei G. R.. Nors N. V. teismo posėdžio metu patį spyrį koja pareigūnei pripažino ir pripažino, kad dėl jo smūgio pareigūnė galėjo patirti nurodytus sužalojimus, bet jis teigė, kad pareigūnei spyrė dėl reakcijos į elektros šoką, tačiau teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadą KG6 (83)/2020(01), kurioje nurodyta, kad remiantis gautais elektros impulsinio prietaiso (elektrošokerio) charakteristikos aprašymais ir elektroninėje laikmenoje užfiksuotu įvykio vaizdu, daroma išvada ir į pateiktą klausimą atsakoma, kad pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas įtariamojo spyris, galimai prasidėjęs iki jo kūno poveikio elektros impulsiniu prietaisu, yra nebūdingas elektros impulsinio prietaiso poveikiui į žmogaus organizmą, tačiau būdingas aktyviam sąmoningam spyriui (t. 1, b. l. 134-135), pripažįsta, kad N. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad spiria policijos pareigūnei, kad spirdamas gali sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas).

Kaltinamasis N. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, šiuo metu teisiamas penktą kartą, (t. 1, b. l. 148-154), administracine tvarka baustas keturis kartus, paskirtų baudų nesumokėjo (t. 1, b. l. 145-147), nevedęs, turi pagrindinį išsilavinimą, nedirba. Nurodytos aplinkybės N. V. apibudina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. N. V. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, padarytos žalos neatlygino, bet teisiamojo posėdžio metu su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę - teistas, nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje iki sulaikymo, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti N. V. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamasis N. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

N. V. nusikalstamą veiką padarė prieš 2019 m. gruodžio 6 d. d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio priėmimą, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir kuriuo paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2019 m. gruodžio 6 d. d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausme – prie griežtesnės 2019 m. gruodžio 6 d. d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (tris mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2019 m. gruodžio 6 d. d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu.

Kaltinamajam N. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 61,04 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 89-95), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios G. R. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 872,29 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 106-108), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai G. R. išmokėtos ligos pašalpos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa. Kaltinamasis su pareikštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniu ieškiniu sutiko, byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa, todėl jis privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiosios ligos pašalpai išmokėti.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 1068,92 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 109-113), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai G. R. išmokėtos kompensacijos dydį, kuris pagrįstas įsakymu bei mokėjimo nurodymu, tarnybinio patikrinimo išvada, specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo kompensacija. Kaltinamasis su pareikštu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniu ieškiniu sutiko, byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama kompensacija, todėl jis privalo atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato lėšas, išleistas nukentėjusiosios kompensacijai išmokėti.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su vienu kompaktiniu disku su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. V. (N. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. V. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. gruodžio 6 d. d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausme – prie griežtesnės 2019 m. gruodžio 6 d. d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirtos dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (tris mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir N. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams vienuolikai mėnesių. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2019 m. gruodžio 6 d. d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo N. V. civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 61,04 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 4 centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo N. V. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai 872,29 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 29 centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo N. V. civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 1068,92 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus 92 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su vienu kompaktiniu disku su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, kuris yra saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė