- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- N1-318-564/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00195-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Civilinis ieškovas
- E. O.
- Civilinis atsakovas
- R. Ž.
- Advokatai
- Ramunė Grefienė
2013 m. liepos 10 d.
Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriojeD.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, mokosi(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis D. Ž. pasikėsino pagrobti automobilį, yra 2013 m. vasario 3 d. apie 21.20 val., veikdamas bendrai su M. B., gim. 1999-02-22, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, iš Kosmonautų g., Marijampolės m., nupjaudamas užvedimo spynelės laidus ir juos sujungdamas pasikėsino pagrobti E. O. priklausantį automobilį Audi 100, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilio variklis neužsivedė.
Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškindamas, kad automobilio vogti jis neketino, tik norėjo su draugais jame pasėdėti ir gal ką nors pavogti. Automobilis Audi 100 stovėjo Kosmonautų g. jau gana ilgai, jo durelės buvo paliktos praviros. Eidami apie 21 val. su M. B. ir K. P. susėdo į šį automobilį, kalbėjosi, kad gal pasiims akumuliatorių ar ką nors kitą. M. B. atsineštu atsuktuvu judino garso kolonėles, esančias priekinėje automobilio panelėje, norėdamas jas išimti, o jis pjaustė automobilio užvedimo spynelės laidus. Apklausos pradžioje nurodė, kad kodėl pjaustė užvedimo spynelės laidus-nežino, po to paaiškino, kad norėjo užvesti automobilį ir pažiūrėti, ar veikia automagnetola. Garso kolonėlių nepaėmė. Automobilio neužkūrė, tuomet išsiėmė akumuliatorių. Iš pradžių jį su M. B. nusinešė iki jo namų, po to pasislėpė laukuose. Vėl grįžo į automobilį pasėdėti ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Sėdint automobilyje kalbėjosi ir jis pajuokavo, kad automobilį nori nusivaryti iki garažų. Jo tėvai turi garažą Vokiečių g. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., 4 d. perskaičius parodymus( bl. l. 73), duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis paaiškinęs, kad automobilio laidus, einančius į užvedimo spynelę, pjaustė dėl to, kad norėjo užkurti automobilį ir juo pasivažinėti, paaiškino, kad šie parodymai neteisingi, nes automobiliu pasivažinėti nenorėjo, kodėl taip nurodė tyrėjai, negalėjo paaiškinti. Ieškinio dėl turtinės žalos nepripažįsta, nes garso kolonėlių jis nesugadino, automoagnetolą traukė M. B., bet nespėjo, automobilio neapgadino. Ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepripažįsta.
Nukentėjusysis E. O. parodė, kad 2013 metų pradžioje jam paskambino tyrėjas ir pasakė, kad buvo bandyta pavogti jo automobilį Audi 100, kurį jis buvo pirkęs 2012 m. ir palikęs Marijampolėje, kadangi neturėjo galimybės jį parsivaryti į Klaipėdą. Jo automobilį policijos pareigūnai buvo nuvarę į UAB „Tobra ir ko“ saugojimo aikštelę. Perkant automobilį jis buvo tvarkingas. Apžiūrėjęs aikštelėje automobilį pamatė, kad vairo apsauga nuplėšta, nudraskyta visa laidų, ateinančių prie vairo ir užvedimo spynelės pynė, nebuvo akumuliatoriaus, išplėštos ir sugadintos garso kolonėlės, esančios automobilio priekinėje panelėje ir durelėse. Automobilį remontavę elektros instaliacijos meistrai rekomendavo keisti visą elektros laidų prie vairo pynę. Dėl automobilio apgadinimo, transportavimo patyrė turtinę žalą ir prašo ieškinį tenkinti. Išlaidos už pirktas detales ( pirko ne naujas, o dėvėtas) ir atliktas paslaugas nurodytos ieškinyje bei pridėtuose dokumentuose. Taip pat prašo priteisti 519 litų už išlaidas degalams, kadangi du kartus iš Klaipėdos vyko į Marijampolę pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, vieną kartą – pasiimti iš aikštelės automobilio. Važiavo automobiliais, naudojančiais dyzelinį kurą –du kartus automobiliu VW GOLF, naudojančiu 6-7 litrus degalų /100 km., vieną kartą Audi A8, naudojančia 10-12 litrų degalų /100 km. Taip pat prašo priteisti išlaidas sumokėtas advokatui už ieškinio surašymą bei 1000 litų neturtinės žalos Žala neatlyginta, kaltinamasis ir jo atstovai net neparodė jokios iniciatyvos.
Liudytojas M. B. parodė, kad kartu su D. Ž. ir K. P. rūsyje, priklausančiame D. Ž., gėrė alų, kurį buvo nupirkęs nepažįstamas asmuo. Įvykio aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo neblaivus. Prisimena, kad visi atsisėdo į Kosmonautų gatvėje, prie „Kubo“ parduotuvės stovėjusį automobilį Audi 100, kurio durelės buvo atrakintos. Norėjo šiaip pasėdėti automobilyje. Jis su D. Ž. sėdėjo automobilio priekyje, kartu su D. Ž. nulupo apsauginę plastmasę prie užvedimo spynelės, peiliu šiaip sau pjaustė užvedimo spynelės laidus. Ką kiti darė, neatsimena. Taip pat atsimena , kad jis iš automobilio išėmė akumuliatorių, nunešė į D. Ž. rūsį ir norėjo pakrauti, tačiau dėl ko jį norėjo pakrauti- nežino, gal būtų pardavę. Po to akumuliatorių nunešė prie netoliese augusių krūmų, tačiau sekančią dieną jo nerado. Vėl sugrįžo į automobilį. Jis išlupo priekinę dešinę panelėje buvusią garso kolonėlę, atvažiavo policija ir juos sulaikė. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., 4 d. perskaityti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( bl.l. 50-51), kur jis nurodęs, jog D. Ž. sugalvojo automobilį užsikurti ir nuvaryti į garažus, esančius Vokiečių gatvėje, jis šiam sumanymui pritarė ir todėl kartu su D. Ž. pjaustė užvedimo spynelės laidus , tačiau nesisekė juos sujungti ir užkurti automobilio, todėl jo pavogti nepavyko, paaiškino, kad šie parodymai neteisingi, jis taip tyrėjui nesakė.
Liudytojas K. P. parodė, kad kartu su M. B. ir D. Ž., pastarojo rūsyje gėrė alų. Jau jam išėjus į namus, šie paskambinę pasikvietė ateiti į lauką, nes rado atrakintą mašiną, kvietė pasėdėti, palaikyti kompaniją. Automobilis Audi 100 stovėjo Kosmonautų gatvėje. Kai jis atėjo, D. Ž. ir M. B. jau sėdėjo automobilyje. Matė, kad vairuotojo vietoje sėdėjęs D. Ž. bandė nupjauti laidus prie užvedimo spynelės, o M. B. jam švietė telefonu. Jie bandė užkurti automobilį ir D. Ž. sakė, kad važiuos į garažus Vokiečių g., kad ten yra D. Ž. garažas. Automobilio neužkūrė. Tuomet išlipo iš automobilio, D. Ž. sakė, kad reikia pažiūrėti, ar yra akumuliatorius, akumuliatorių išėmė ir D. Ž. su M. B. kalbėjo, kad reikia pakrauti akumuliatorių ir automobilį bandyti užkurti kitą dieną. Akumuliatorių nunešė į D. Ž. rūsį. Vėl sugrįžo į automobilį, norėdami išimti garso kolonėles. Jam išimti garso kolonėlės nepavyko, tuomet jas išimti bandė M. B.. Ar šiam pavyko kolonėles išimti, nematė. Juos, sėdinčius automobilyje, sulaikė policijos pareigūnai. Po vagystės D. Ž. telefonu atsiuntė SMS, ką jis turėtų sakyti policijoje- kad ėjo tik taip pasėdėti į tą mašiną. Jo telefone D. Ž. įrašytas „Daugė“.
Civilinė atsakovė ir kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. Ž. pripažino, kad nepilnametis sūnus padarė nukentėjusiajam žalą, tačiau paaiškino, kad pagal savo turtinę padėtį neturi galimybių atlyginti žalą.
Civilinis atsakovas ir kaltinamojo atstovas pagal įstatymą R. Ž. parodė, kad civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi su sūnum kartu negyvena, tuo metu, kai sūnus padarė nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta ( nuo sausio 9d. ) kardomoji priemonė ir uždrausta bendrauti su sūnumi. Jis būtų tikrai sūnų atitraukęs nuo vagystės, nes sūnus būtų atėjęs jo paklausti, kaip užvesti automobilį. Jis tik iš tyrėjo sužinojo apie sūnaus D. Ž. veiksmus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra Kosmonautų g., Marijampolės m., šalia parduotuvės „Kubas“, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Šioje aikštelėje stovi automobilis Audi 100, be valstybinių numerių. Automobilis neužrakintas, durų spynelių laužimo žymių nepastebėta. Apžiūrėjus automobilio saloną matosi sulaužyta užvedimo spynelė, iš prietaisų skydelio išimta dešinės pusės garso kolonėlė, nuo kolonėlės nuimtas apsauginis gaubtas. Ant priekinės vairuotojo sėdynės rastas peilis. Automobilio priekyje ant grindų tarp kitų daiktų taip pat rastas juodos spalvos plastikine rankena peilis (5-11 b.l.);
Iš daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėjus automobilį Audi 100, identifikacinis numeris yra(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilyje nėra akumuliatoriaus, užvedimo spynelės plastmasinė apdaila visiškai sulaužyta, nupjauti užvedimo spynelės laidai, kai kurių nupjautų laidų galai apsilydę, iš savo vietos dalinai ištraukta automagnetola (12-18 b.l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir pačių dokumentų seka, kad M. T. pateikė pažymą iš VĮ „Regitra“ ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, šioje sutartyje nurodyta, jog 2012-10-15 M. T. pardavė, o E. O. nupirko automobilį Audi 100, identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (29 b.l.).
Iš daiktų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolo seka, kad liudytojas K. P. pateikė telefoną Nokia, kurio apžiūros metu nustatyta, kad 2013-02-24 13:43:06, asmuo įvardintas „Dauge“, iš tel. Nr. 8 632 65223 siuntė SMS žinutę K. P. į jo telefono numerį šio teksto: ,,sakyk kad matėm kad visi ten lipa į tą mašiną ir mes sugalvojom įlipti kokių kolonėlių ar pan. pasiimt“ (56, 58-60 b.l.);
Iš neblaivumo nustatymo aktų seka, kad 2013-02-03 22.51 val. M. B. tikrinimo rezultatas- 0,79 prom. , 2013-02-03 22.52 val. D. Ž. tikrinimo rezultatas- 0,44 prom. , 2013-02-03 22.53 val. K. P. tikrinimo rezultatas- 0,00 prom. (48,52, 66 b. l. ).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. veikdamas kartu su M. B., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pasikėsino pavogti svetimą turtą- nukentėjusiajam E. O. priklausantį automobilį Audi 100, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepavyko užvesti automobilio. Nors kaltinamasis parodė, kad jis automobilio pavogti nesikėsino, teismas sprendžia, jog liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga jo kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis kartu su M. B. nulupo automobilio užvedimo spynelės apsaugą, nupjovė ir bandė sujungti laidus, kad automobilį užvestų, nepavykus užvesti automobilio, išsiėmė ir nusinešė į savo namus automobilio akumuliatorių pakrovimui. Paties kaltinamojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nėra nuoseklūs. Pradžioje apklausos įrodymų tyrimo teisme metu jis negalėjo paaiškinti, dėl ko pjovė ir bandė sujungti automobilio užvedimo laidus, po to nurodė, jog norėjo pažiūrėti, ar veikia magnetola. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui ir nurodęs, kad automobilio laidus, einančius į užvedimo spynelę, pjaustė dėl to, kad norėjo užkurti automobilį ir juo pasivažinėti ( šie parodymai buvo perskaityti LR BPK 276 str. tvarka), kodėl pakeitė parodymus, negalėjo paaiškinti, pripažino, kad automobilyje kalbėjo, jog jį reikia nuvaryti iki garažo, tačiau taip sakydamas juokavo. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tik norėjo pasėdėti automobilyje, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti LR BPK 276 str. tvarka ), apklaustas dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei, parodęs, jog D. Ž. sugalvojo šį automobilį nusivaryti iki savo garažų, ten gal būtų automobilį išardę, automobilio užvedimo laidus pjaustė ir bandė sujungti, nes norėjo užvesti automobilį, paaiškino, kad parodymai užrašyti neteisingai, tačiau kaip seka iš protokolo, nei jis pats, nei apklausoje dalyvavausi vaikų teisų apsaugos skyriaus atstovė pastabų dėl protokolo nepareiškė. Liudytojas K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad kaltinamasis D. Ž. kartu su M. B. bandė užkurti automobilį ir nusivaryti į Vokiečių g. esančius garažus, kad norėjo pakrauti akumuliatorių, kad automobilis užsikurtų, tačiau automobilio užvesti nepavyko ir tik tada išlupo garso kolonėles, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Iš šio liudytojo parodymų bei daiktų apžiūros protokolo seka, kad kaltinamasis D. Ž. prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu jam nurodė, kokius parodymus duoti, t. y. sakyti, jog į šį automobilį lipo todėl, kad matė, jog ir kiti lipa, kad gal būtų kolonėles pasiėmę. Įrodymų tyrimo metu nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai- automobilio užvedimo spynelės ardymas ir bandymas sujungti užvedimo laidus, nepavykus užvesti automobilio akumuliatoriaus paėmimas ir parsinešimas pakrovimui, ir tik po to pakartotinai sugrįžus bandymas išlupti ir paimti garso kolonėles, aplinkybė, jog Vokiečių g. yra D. Ž. tėvams priklausantis garažas, kad įtariamasis prieš apklausą liudytojui K. P. nurodė, kokius parodymus duoti, t. y. kad tik šiaip įlipo automobilį, patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie atitinka liudytojo K. P. parodymus, duotus teisme, teisingumą. Visos šios aplinkybės yra pagrindas spręsti, jog neabejotinai nustatyta, kaltinamasis pasikėsino pavogti automobilį. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2 d. požymius, jo veiką kvalifikuojantis požymis- nusikaltimo dalykas ( automobilis).
Civilinis ieškovas E. O. prašo priteisti iš kaltinamojo D. Ž., o jam neturint uždarbio ar pajamų iš jo įstatyminių atstovų R. Ž. ir R. Ž. 3339,64 Lt turtinei, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 250 litų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro išlaidos automobilio saugojimui, automobilio remonto bei kelionės išlaidos. Ieškinyje nurodo, kad po pasikėsinimo pavogti, automobilis buvo pristatytas į UAB „Tobra ir ko“ priklausančią saugomąją aikštelę ir už automobilio transportavimą ir saugojimą jis sumokėjo 200 litų. Buvo sugadinta priekinė panelė, garsiakalbiai ir užvedimo spynelė, sulaužytas posūkių ir valytuvų blokas, nukarpyti užvedimo spynelės-posūkių-valytuvų pajungimo laidai bei pavogtas akumuliatorius. Sugadintas ir pavogtas detales keitė kitomis, ne naujomis, o dėvėtomis , t.y. pirko priekinę panelę, už kurią mokėjo 220 Lt su PVM, akumuliatorių, už kurį mokėjo 270 Lt su PVM, užvedimo spynelę, už kurią mokėjo 50 Lt su PVM, 3 vnt. garsiakalbių, už kuriuos mokėjo po 60 Lt su PVM (viso 180,- Lt su PVM), užvedimo spynelės kontaktų kabelį (PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta - atsarginės dalys- provodkė), už kurią mokėjo 260 Lt su PVM, posūkių ir valytuvų bloką, už kurį mokėjo 40 Lt su PVM. Viso išlaidos detalių pirkimui sudaro 1020 Lt. Kadangi buvo pažeista automobilio instaliacija, dėl jos sutvarkymo kreipėsi į specialistą ir už šiuos darbus jam sumokėjo 1600,-Lt. Taip pat turėjo 519,64 lt išlaidų degalams, vykdamas iš savo gyvenamosios vietos Klaipėdos m. į Marijampolės m. - du kartus į apklausas ikiteisminio tyrimo metu: vieną kartą automobiliu VW Golf( dyzelinas, kuro sąnaudos 6-7l/100 km), kitą kartą automobiliu Audi A8 ( dyzelinas, kuro sąnaudos 10-12 l/100 km, bei vieną kartą tuo pačiu automobiliu VW Golf atsiimti automobilį iš Marijampolėje esančios saugojimo aikštelės. Ikiteisminio tyrimo metu kelionės išlaidos jam nebuvo apmokėtos. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad kaltinamasis jo atžvilgiu atliko tyčinius nusikalstamus veiksmus, apgadino jo turtą, jis, sužinojęs apie tai, kad buvo apgadintas automobilis, pasikėsinta jį pavogti, patyrė stresą ir dvasinį sukrėtimą. Dėl šios nusikalstamos veikos patyrė ir kitų nepatogumų: ne vieną kartą buvo kviečiamas apklausai į policijos komisariatą, todėl reikėjo prašyti atleidimo iš darbdavio, reikėjo jam aiškinti nusikaltimo aplinkybes, atvykti iš Klaipėdos į Marijampolę užtrukdavo beveik visa diena. Kadangi buvo kviečiamas į policiją, tai ši aplinkybė jį veikė psichiškai, jautė nepatogumus. Taip pat reikėjo ieškoti kito automobilio bei asmens, kad kas jį atvežtų į Marijampolę bei parvaryti automobilį, reikėjo ieškoti meistro sutaisyti automobilį bei ieškoti detalių. Taip pat advokato padėjėjui už teisinę pagalbą rengiant ieškinį byloje sumokėjęs 250 litų ir prašo šią sumą taip pat priteisti.
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo dėl išlaidų automobilio transportavimui, saugojimui ir remontui pagrįstas ir įrodytas kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, o taip pat bylos rašytine medžiaga- įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūros protokolais. Nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo ir kartu su juo veikusio asmens, kuris neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, bendrų veiksmų buvo apgadinta automobilio užvedimo spynelės apdaila ir visas užvedimo spynelės blokas, nupjaustyti ir nutraukti šioje vietoje esantys laidai, juos bandyta jungti, apgadinta panelė ir garso kolonėlės, bandant jas išimti, taip pat pavogtas automobilio akumuliatorius. Automobilį po pasikėsinimo jį pavogti, policijos pareigūnai transportavo į saugojimo aikštelę, esančią Kauno g. 160, Marijampolė, priklausančią BUAB „Tobra ir ko“. Civilinio ieškovo išlaidas šių apgadinimų remontui ir detalių įsigijimui bei automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidas patvirtina prie ieškinio pridėti prekių įsigijimo ir paslaugų apmokėjimo dokumentai ( b. l.37-41). Taip pat bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis du kartus buvo atvykęs į Marijampolės AVPK apklausoms ikiteisminio tyrimo metu ( ikiteisminio tyrimo metu išlaidos dėl atvykimo į apklausas nebuvo atlygintos) , be to buvo atvykęs atsiimti ir parsigabenti, automobilį Audi 100, todėl jis turėjo kelionės išlaidas ir šios išlaidos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo nusikalstama veika, todėl ieškovas pagrįstai jas prašo atlyginti. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 519,64 Lt suma už išlaidas degalams pagrįsta ir įrodyta, kadangi įvertinus nukentėjusiojo parodymus apie automobilių, kuriais buvo vykstama iš Klaipėdos į Marijampolę degalų sąnaudų, atitinkančių protingumo kriterijų, vidurkį,( a/m VW Golf- 6-7 l/100km, a/m Audi- 10-12 l/100 km) pateiktų duomenų ( degalų pirkimo čekius ( b. l. 39), apie degalų kainą, vidurkį ( 2013-02-14-4,66 Lt/l, 2013-03-18-4,61 Lt/l ), visuotinai žinomas aplinkybes apie atstumą tarp Klaipėdos ir Marijampolės, ieškovo patirtų išlaidų degalams suma būtų netgi didesnė, negu prašoma priteisti suma. Teismas pats savo iniciatyva didinti ieškinio reikalavimų neturi pagrindo, todėl priteistina ieškovo prašoma suma.
Nukentėjusiojo –civilinio ieškovo E. O. 250 litų išlaidų atstovo advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį patvirtina advokato atstovavimo sutartis, sąskaita už teisines paslaugas bei sąskaitos išrašas (b. l. 42-44 ). Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šių išlaidų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d. Nukentėjusio prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, prašoma priteisti suma atitinka protingumo kriterijus ir atliktų paslaugų apimtį, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis civilinis ieškovas paršo priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusio E. O. ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, individualias nukentėjusiojo savybes, kaltinamojo neteisėtų veiksmų pobūdį, nukentėjusiojo elgesį, kuris turėjo įtakos žalos atsiradimui, žalą padariusio asmens elgesį po veikos padarymo ir kt., taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Neabejotinai nustatyta, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į nukentėjusiojo nuosavybę, buvo apgadintas jo turtas. Neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo atitrauktas nuo įprastinio kasdienio gyvenimo ritmo, privalėjo rūpintis apgadinto turto atstatymu, saugojimu, būdamas dirbantis asmuo patyrė nepatogumus dėl išvykimo darbo metu į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau vien vykimas į policiją, būnant nukentėjusiuoju, negali būti vertinamas kaip neigiamas poveikis ar išgyvenimas. Nukentėjusiajam turtinė žala neatlyginta ir niekas net nebandė jos atlyginti, turtą atstatė savo lėšomis. Jokių liekamųjų neigiamų padarinių nekonstatuota. Šių aptartų duomenų visumos pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusio prašoma priteisti suma ( 1000 litų ), atitinka jam padarytos neturtinės žalos dydį.
Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. padarė turtinę žalą bendrais nusikalstamais veiksmais su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai ( CK 6.279 str. ) , nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį ( LR CK 6.6 str. 4d., 6d., 6.9 str. ). Nukentėjusysis pareiškęs ieškinį D. Ž.. Šis asmuo žalą nukentėjusiajam padarė būdamas 15 metų. Jis už žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. uždarbio ir pajamų neturi, todėl už jo padarytą žalą taip pat privalo atsakyti jo tėvai civiliniai atsakovai R. Ž. ir R. Ž. pagal dalinės atsakomybės taisykles. Kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltė preziumuojama ( CK 6.248 str. 1d. ). Pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra. Tėvų nekaltumo įrodymas gali būti tik išimtinės objektyvios aplinkybės, dėl kurių jie negalėjo ilgai įgyvendinti savo pareigų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. nusikalstamą veiką padarė vėlyvu paros metu, prieš tai jis vartojo alkoholį, jau prieš šios nusikalstamos veikos padarymą jis buvo padaręs teisės pažeidimus ( vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, naudojo ir realizavo turtą, žinodamas, kad jis vogtas ), mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Tėvų valdžia nei vienam iš tėvų neapribota. Šios aplinkybės rodo, kad abu tėvai tinkamai nevykdė pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką. Nors civilinis atsakovas R. Ž. ieškinio nepripažinimą motyvuoja tuo, kad jam nuo 2013 m. sausio 9d. uždrausta bendrauti su sūnumi, tačiau ši kardomoji priemonė jam skirta dėl jo paties elgesio, trumpalaikis šios kardomosios priemonės taikymas jo nuo pareigos tinkamai auklėti vaiką ir vykdyti pareigas neatleidžia. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo D. Ž., o jam iki sulauks pilnametystės neturint savarankiškų pajamų ar turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, išieškojimą nukreipti iš jo atstovų- civilinių atsakovų R. Ž. ir R. Ž. ( LR CK 6.263 str. 2d., 6.276 str. ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą.
Kaltinamasis D. Ž. neteistas, tačiau 2012-08-29 prokuroro nutarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d, kurios padarymu buvo įtariamas D. Ž., nutrauktas LR BPK 3 str. 1d. 4 p. pagrindu, kadangi D. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus
D. Ž. mokosi, tačiau mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai.
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę-laisvės apribojimą, artimą vidurkiui, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas
NUSPRENDĖ:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d. ir paskirti 9 ( devynis ) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)civiliniam ieškovui E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)3339,64 ( tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis litus ir 64 centus ) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000 ( vieną tūkstantį ) litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 250 ( du šimtus penkiasdešimt ) litų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. D. Ž. iki sulauks pilnametystės neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti iš civilinių atsakovų R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), kiekvienam tenkančią atlygintinos žalos dalį- po 2294,82 ( du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis litus ir 82 centus ) litų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilį Audi 100, identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini), kuris pagal pakvitavimą grąžintas E. O. , grąžinti nukentėjusiajam E. O. pilnam disponavimui.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.