Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams R. M. ir M. M. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 28-29) nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams. VTAS atstovas teismo posėdyje išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės (Civilinio kodekso 3.148 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, ekspertizės neskyrė, bylą sprendė vertindamas kitus įrodymus pagal Civilinio proceso kodekse numatytas įrodinėjimo priemones.

Išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad atsakovės R. M. ir atsakovo M. M. santuoka nutraukta 2015-11-16 Kauno apylinkės teismo sprendimu (b.l. 10-13). Ištuoka įregistruota 2015-12-22 (b.l. 8). Šalių paaiškinimu, atsakovė su buvusiu sutuoktiniu nuo 2012 metų kartu negyvena. Nuo 2013 m. atsakovė pradėjo gyventi su ieškovu A. P., su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters P. M. (b.l. 9). Nors vaiko gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, vaiko tėvu įrašytas atsakovas M. M., šalių teigimu, jis negali būti ir nėra vaiko tėvu. Biologinis vaiko tėvas yra ieškovas A. P., kuris dar iki atsakovės nėštumo su ja gyveno šeimyninį gyvenimą, vaiką pripažįsta savo dukra ir ja rūpinasi, tarp ieškovo ir dukters susiklostę tėviški santykiai, užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys.

Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.150 straipsnio nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl tėvystės nėra, atsakovai ieškinį pripažįsta. Ieškovo ir atsakovų paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Todėl teismas laiko nustatytu faktą, kad M. M. nėra P. M., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti šiuos asmenis siejantį socialinį ryšį, tokio ryšio pripažinimą, tarp jų susiklosčiusius santykius, vaiko savijautą ir požiūrį į minėtus santykius. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko motina su atsakovu M. M. visus ryšius nutraukė dar iki nėštumo, dukra gimusi (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo gyveno su motina bei ieškovu A. P., kuris laiko save vaiko tėvu. Atsakovas M. M. niekada su vaiku nebendravo, nesidomėjo, todėl jokių socialinių ryšių su vaiku nesukūrė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas M. M. nėra P. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas. Tuo pagrindu turėtų būti panaikintas įrašas P. M. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame 2015-10-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus.

Dėl tėvystės nustatymo.

Nuginčijus M. M. tėvystę, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti P. M. tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Ieškovas prašė nustatyti, kad jis yra P. M., biologinis tėvas. Ieškovas A. P. nurodė, kad nėra jokių abejonių, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, DNR ekspertizė nereikalinga. Atsakovas M. M. su tuo sutiko, pripažino, jog jis nėra biologinis P. M. tėvas. Atsakovė R. M. taip pat patvirtino, kad vaiko tėvas yra ieškovas A. P., o gimimo liudijime esantys duomenys, kad P. M. tėvas yra M. M., yra neteisingi.

Teismas neturi pagrindo šiais šalių paaiškinimais abejoti. Šalių paaiškinimai, ieškovo A. P. tėvystės pripažinimas yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas A. P. (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Nustačius, kad A. P. yra nepilnametės biologinis tėvas, vaiko gimimo liudijime įrašytina, kad P. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vaikui P. M. suteiktina tėvo pavardė – P. (Civilinio kodekso 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 5,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, šios išlaidos paskirstytinos tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. po 1,70 Eur šaliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsižvelgiant į procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą priteistiną iš šalies (1,70 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsnis, 263 straipsnis, 265 straipsnis, 268 straipsnis, 270 straipsnis, 399 straipsnis, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad M. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra P. M. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti įrašą P. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame 2015-10-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės tėvas.

Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. M. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o P. M. yra A. P. dukra.

Įrašyti P. M. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Suteikti P. M. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo A. P. pavardę – P.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.