Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje V. F., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., teistas:

1. 1994-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2. 1995-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 116 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 117 straipsnio 1 dalį, 4 metų laisvės atėmimo bausme. 1995-06-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 116 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 117 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu subendrinus 4 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo Nr. I-1153 „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalį, bausmė sumažinta ¹/₃, t. y. 8 mėnesiams 28 dienoms. 1996-02-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, vadovaujantis BK 54-2 straipsniu, paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos lygtinai 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų;

3. 1998-08-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 275 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme su ¹/₂ turto konfiskavimu. 1999-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo, vadovaujantis BK 54-2 straipsniu, paleistas lygtinai iš Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos 9 mėnesiams 10 dienų;

4. 2002-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 400 Lt vertės turto konfiskavimu. 2002-10-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo, vadovaujantis BK 43 straipsniu, pridėjus 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-08-10 nuosprendį, 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ¹/₆, t. y. 3 mėnesiais 5 dienomis. 2003-02-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, vadovaujantis BK 54-2 straipsniu paleistas lygtinai iš Vilniaus 2-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos 1 metams 1 mėnesiui 6 dienoms. 2005-10-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą 1 metų 1 mėnesio 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį;

5. 2005-09-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002-05-27 nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-09-14 nuosprendžiu, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2007-04-06 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų;

6. 2009-02-10 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 1 dalį, 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2009-05-20 Lietuvos apeliacinio teismui pakeitus 2009-02-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, veiką perkvalifikavus iš BK 135 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 1 dalį į BK 129 straipsnio 1 dalį, 11 metų laisvės atėmimo bausme. 2016-08-30 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, lygtinai paleistas neatlikęs 3 metų 2 mėnesių 10 dienų teismo paskirtos bausmės. 2016-09-15 paleistas iš Vilniaus pataisos namų; teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens kišenės, o būtent: jis, 2019-12-28 apie 16.55 val., viešoje vietoje, sėdint ant suoliuko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš S. G. (S. G.) striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J6“, 180 eurų vertės.

Kaltinamasis V. F. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, sutinka su data ir laiku nurodytais pranešime apie įtarimą, kad atsitiktinai susitikęs su pažįstamu „Ž.“, tikslus vardas J., pavardės nežino, gyvenamosios vietos, adreso nežino, ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ šiaip, be jokio tikslo, ir J. pamatė prie parduotuvės ant suoliuko sėdinčius du asmenis, kurie jam buvo pažįstami, todėl jie abu prie jų priėjo, ar jie abu buvo J. pažįstami, nežino, vienas iš jų vardu R., jis suprato, kad J. kaimynas, o antras S., abu šiuos asmenis jis matė pirmą kartą, vėliau iš J. sužinojo, kad S. buvo atvykęs iš Vilniaus pas motiną, ar į svečius, ar visam, nežino. S. davė penkis eurus, kad nupirkti vyno, pirkti ėjo J., J. nuėjus į parduotuvę, jis pamatė šalia jo ant suolo sėdėjusio S. atvipusioje, šoninėje striukės kišenėje esantį telefoną ir jį ištraukęs iš jo kišenės, įsidėjo į savo kišenę. Šio momento girtas S. nematė, R. taip pat nematė, nes buvo labai girtas. Jis, būdamas neblaivus, spontaniškai susigundė ir negalvodamas apie tolimesnes pasekmes, telefoną pavogė, manydamas, kad S. būdamas girtas nežinos kur pametė telefoną ir nesužinos, kad telefoną pavogė jis. S. parnešto J. vyno negėrė, nes buvo labai girtas ir abu kartu su R. nuėjo namo, o jis su J. vyną išgėrė ir po to išsiskyrė. Apie tai, kad pavogė telefoną, J. nieko neminėjo, telefono jam nerodė ir jis nežinojo, kad jis pavogė. Pavogto telefono parduoti neketino, telefoną turėjo sau, keletą kartų į jį įdėjo savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad po šių išgertuvių kitą dieną jam paskambino J. ir pasakė, kad pas jį į namus buvo atėjęs S. ir reikalavo atiduoti jo telefoną, sakė, kad rašys dėl telefono vagystės pareiškimą policijoje, jis J. nenorėjau pasakyti, kad telefonas pas jį, todėl pamelavo, kad nieko apie telefoną nežino, kad telefono jis nepavogė. Apie tai, kad jis pavogė S. telefoną J. prisipažino po jo apklausos policijoje, anksčiau jis apie tai nežinojo. SIM kortelę iš pavogto telefono jis išėmė ir kažkur išmetė eidamas, kur tiksliai, nežino, informacijos buvusios telefone netrynė. Pavogtą telefoną savanoriškai pateikė prie tyrimo, telefonas yra tvarkingas toks, koks buvo su dėklu. Jis labai gailisi padaręs vagystę, jis S. atsiprašys, prašys jo atleidimo. (b. l.73-76)

Be kaltinamojo V. F. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis S. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-12-28, apie 16.00 val., jam iš namų einant į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią K. V., Klaipėdoje, pamatė šios parduotuvės kieme ant suolelio sėdinčius keturis nepažįstamus vyrus. Jie jį užkalbino ir paprašė, kad duotų cigarečių. Priėjęs prie vyrų, pradėjo su jais bendrauti, atsigėrė jų turėto alaus. Po to jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko alkoholinių gėrimų. Sugrįžęs prie minėtų vyrų, kartu su jais toliau bendravo, gėrė alų. Apie 18.00-19.00 val., sugrįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad striukės kišenėje nėra jo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J6+“. Mano, kad jo telefoną pavogė kažkuris iš vyrų, su kuriais gėrė alkoholinius gėrimus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Telefono pamesti negalėjo, nes jo striukės kišenės yra gilios ir telefonas iš kišenės iškristi negalėjo. Bendraudamas su vyrais telefono iš kišenės išsitraukęs nebuvo ir juo nesinaudojo. Prieš susitinkant su vyrais mobilų telefoną dar turėjo. Įtaria, kad telefoną galėjo pavogti vyras, vardu J., kurį visi vadina „Ž.“. Naujojo turgaus rajone šį vyrą daug kas pažįsta ir visi jį vadina „Ž.“. Jo telefonas yra juodos spalvos. Ant jo ekrano buvo užklijuotas papildomas apsauginis stiklas, kuris nežymiai įskilęs. Telefoną naują buvo pirkęs prieš penkis mėnesius. Už jį mokėjo 189 eurus. Minėtų vyrų požymių neįsidėmėjo. Apibūdinti „Ž.“ požymių taip pat negali, nes jo gerai neįsidėmėjo, pavogto mobilaus telefono IMEI šiuo metu nežino. (b. l. 1-3)

Papildomai nukentėjusysis S. G. parodė, kad iš jo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J6“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), jam grąžintas tvarkingas, tinkamas naudojimui, toks pat koks buvo iki vagystės, todėl, jam jokia žala dėl jo vagystės nepadaryta. SIM kortelės „Tele2 Pildyk“ , kuri buvo pavogtame telefone materialiai nevertina, numerį atsistatė tą patį. Pirmoje apklausoje jis nurodė, kad iš jo striukės kišenės telefoną pavogė asmuo vadinamas „Ž.“, tačiau vagystės momento jis nematė ir nežinojo, kuris iš su juo kartu girtavusių asmenų pavogė jo telefoną, jis prisiminė kaip kartu buvusį tik „Ž.“ ir todėl jį nurodė, po vagystės kitą dieną iš rajone girtaujančių asmenų sužinojo kur „Ž.“ gyvena ir nuėjo pas jį prašyti grąžinti telefoną, tačiau „Ž.“ patvirtino, kad telefono nepavogė, kas pavogė, nežinojo. Iki išgertuvių jis nepažinojo nė vieno iš trijų asmenų. Po šių išgertuvių kitų asmenų sutikęs nebuvo ir nenori susitikti, pas „Ž.“, kaip minėjo, buvo nuėjęs vieną kartą. Asmeniui pavogusiam telefoną neturi nei turtinių nei jokių kitų pretenzijų ir pašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 17-20)

Liudytojas J. B. (J. B.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos neprisimena, prisimena, kad 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jis kartu su pažįstamu V. F., kurį žino apie tris metus laiko, S., kurio pavardės nežino, jį matė pirmą kartą ir savo kaimynu vardu R., pavardės nežino, gyvena jis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buto nežino, girtavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios priešais turgų „Naujoji turgavietė“. Susitiko jie atsitiktinai, be jokio išankstinio susitarimo, jis atsitiktinai susitiko su V., t. y. su V. F., su kuriuo ėjo ir pamatė ant suoliuko sėdinčius bei alkoholį geriančius S. ir R.. S., kaip minėjo, matė pirmą kartą, jis sakė, kad atvyko iš Vilniaus pas motiną, ar į svečius, ar visam, nežino. S. davė penkis eurus, jis nupirko vyno ir visi išgėrę išsiskirstė. Pas jį telefono nematė, ar tuo metu kai gėrė alkoholį S. naudojosi telefonu, nežino, nematė. Gerdami alkoholį jie tai sėdėjo ant suoliuko, tai stovėjo, ar V. F. sėdėjo prie S., nematė, jokio telefono pas V. F. nematė, jis naudojasi mygtukiniu telefonu, kokiu telefono aparatu naudojasi V. F., niekada nematė ir nežino, jo Nr. (duomenys neskelbtini), jo numerį jis yra išsaugojęs savo telefone, tačiau skambina retai, nes jie nėra draugai ir artimai nebendrauja, kaimynas R. nesinaudoja mobiliojo ryšio telefonu. Jis mano, kad jų išgertuvės užtruko apie 30 minučių laiko ir jie išsiskyrė, R. su S. nuėjo į namus, o jis su V. F. gėrė alkoholio dar, tik kitoje vietoje. Apie pavogtą iš S. telefoną su V. F. nebuvo jokios kalbos, pas V. F. jokio telefono nematė ir ar jis pavogė, nežino. Po šių išgertuvių kitą dieną pas jį į namus atėjo S., kur gyvena jam pasakė R., ir ėmė reikalauti atiduoti jo telefoną, sakė, kad rašys dėl telefono vagystės pareiškimą policijoje, tačiau jis jam kategoriškai patvirtino, kad jo telefono nepavogė ir nieko apie vagystę nežino. Po S. išėjimo iš jo namų, tuojau pat paskambino V. F. ir paklausė, ar jis nepavogė S. telefono, jis patvirtino, kad nepavogė, jis pasakė, kad S. rašys policijai pareiškimą. Po šio įvykio su V. F. porą kartų girtavo, tačiau apie S. telefoną V. F. jam nieko neužsiminė ir jis nieko nežino. Daugiau apie tai nieko pasakyti negali. (b. l. 31-34)

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu V. F. pateikė iš S. G. pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J6“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45).

Daiktų apžiūros protokolu mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J6“ apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam S. G. (b. l. 46-48).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. F. 2019-12-28 apie 16.55 val. viešoje vietoje, sėdint ant suoliuko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš S. G. striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J6“, 180 eurų vertės. Tokiais savo tyčiniais veiksmais V. F. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą - S. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J6“, 180 eurų vertės. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. F. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu (b. l. 80-82).

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvina tai, kad pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis V. F. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. F. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus visus duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant artimą sankcijos vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnis).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. F. skirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti V. F., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas administracija@siauliuti.lt, telefonas 8 41 430921) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jeigu per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykstama atlikti arešto bausmės ir nepranešama pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. F. faktinio atvykimo atlikti bausmę arba faktinio sulaikymo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.