Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012 m gruodžio 27 d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovui J. Š., jo atstovui adv.padėjėjui Arnui Uleckui ,atsakovo atstovui adv.Vaidotui Vaičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą pagal J. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Dėl valdybos priimtų sprendimų teisėtumo

Dėl vieno iš valdybos narių interesų konflikto

Dėl atleidimo pagrindo

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštų priteisimo

Dėl atsakovo valdybos priimto Sprendimo teisėtumo

Dėl sprendimo pagrįstumo

Dėl G. T., atsakovo valdybos nario, tariamo interesų konflikto

Dėl netinkamo atleidimo įforminimo

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš 2012-08-01 (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos L. V. elektroninio laiško UAB”(duomenys neskelbtini)”(b.l.15-16)matyti,kad buvo pranešta apie būsimą 2012-08-02 10 val.valdybos posėdį ir pateikta posėdžio darbotvarkė.

Iš 2012-08-02 UAB”(duomenys neskelbtini)”valdybos sprendimo Nr.7/2012 dėl direktoriaus atleidimo(atšaukimo)iš pareigų (b.l.18)matyti,kad ieškovas buvo atleistas(atšauktas) iš UAB”(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigų,nurodant pagrindą atleidimui LR Akcinių bendrovių įstatymo 34 str.2d.,37 str.3 d.,Darbo kodekso 124 str.1d.1 p ir 140 str.3 d. ,kur 1 p.nurodyta ,jog atleidžiamas nuo 2012-08-03 pagal LR DK 124 str.1 d.1 punktą(darbo sutarties nutraukimas Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais), o 2 p.nurodoma išmokėti ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už 31,63 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Iš 2012-08-02 UAB”(duomenys neskelbtini)”valdybos posėdžio protokolo Nr.6 (b.l.36-38) matyti,kad posėdyje dalyvavo valdybos nariai-L. V.(valdybos pirmininkė) ir valdybos nariai- A. J. S. ir G. T.,kur už direktoriaus J. Š. atleidimą buvo balsuota vienbalsiai.Valdybos pirmininkė nurodė,kad direktoriaus atleidimo klausimas iškeltas valdybai praradus pasitikėjimą direktoriumi J. Š.

UAB”(duomenys neskelbtini)”įstatų,įregistruotų 20003-02-28, (b.l.49-60) 69 p.(Valdybos įgaliojimai)nustatyta,kad valdyba renka ir atšaukia administracijos vadovą,o 86 p.(Bendrovės administracija)numatyta,kad administracijos vadovą skiria ir atšaukia valdyba.

Iš 2011 m. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.71)matyti,kad iš UAB”(duomenys neskelbtini)”valdybos buvo atšaukti valdybos nariai-V. I.,V. P. ir T. V. ir buvo paskirti nauji nariai-A. J. S.,G. T. ir L. V.,bei iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pranešimo UAB”(duomenys neskelbtini)”(b.70)matyti,kad 2011-11-10 UAB”(duomenys neskelbtini)”buvo gautas ir įregsitruotas pranešimas apie bendrovės valdybos narių pasikeitimą,kur pats ieškovas ant pranešimo yra užrašęs rezoliuciją dėl susipažinimo.

Iš ieškovo pateikto 2012-08-24 VĮ Registrų centras išrašo apie UAB”(duomenys neskelbtini)”matyti,kad bendrovės direktoriumi nuo 2011-07-25 nurodytas J. Š.(paskyrimo (išrinkimo) data -2011-07-18),bei valdybos nariai- V. I.,V. P. ir T. V..

LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3d.numato ,kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. 4d.numato,kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme.

Akcinių bendrovių įstatymo 33 str.7d.nurodo,kad Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiems visuotiniam akcininkų susirinkimui ar stebėtojų tarybos posėdžiui,o 8d.nurodo,kad kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo pakeisti įstatus priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

Ieškovas nepateikė įrodymų,kad jo darbo laikotarpiu iki 2012-08-03 būtų buvę keičiami bendrovės įstatai ir būtų reikėję šiuos įstatus įregistruoti iš naujo,bei matyti ,kad ieškovo atleidimo dienai galiojo 2003-02-28 įregistruoti UAB“(duomenys neskelbtini)“įstatai ir dėl to atsakovo valdyba galėjo vadovautis šiais įstatais ir Akcinių bendrovių įstatymo 33 str.7d. ir 37 str.3d.numatančių pagrindus bendrovės vadovo atleidimui.Iš atsakovo valdybos 2012-08-02 protokolo matyti,kad atsakovo valdyba prarado pasitikėjimą ieškovu ir to pagrindu atleido ieškovą iš UAB“(duomenys neskelbtini)“direktoriaus pareigų.Atsakovo valdyba pagal aukščaiu nurodytus įstatymus turėjo tokią įstatyminę teisę ir atsakovo valdybos pasinaudojimas tokia teise atleisti ieškovą neprieštaravo šiems nurodytiems įstatytams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žemiau nurodytomis nutartimis yra suformavęs teisminę praktiką dėl akcinių bendrovių vadovų atleidimo Akcinių bendrovių įstatymo 37 str.pagrindu:

1) 2005-10-05 nutartimi Nr.3K-3-457/2005 nurodė : “Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas vadovauja įmonei organizuodamas kasdieninę jos veiklą, įstatyminio atstovavimo pagrindu veikdamas jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir vykdydamas kitas funkcijas, veikdamas bendrovės ir jos akcininkų naudai. Kolegialūs bendrovės valdymo organai taip pat privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis). Šiais tikslais vadovaudamiesi kolegialūs valdymo organai įgyvendina įstatyme jiems nustatytas teises ir pareigas, ir konkrečiai – teisę vertinti bendrovės vadovo veiklą ir esant reikalui jį atšaukti. Tokios kolegialaus valdymo organo teisės užtikrina efektyvų bendrovės valdymą. Nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso visos įmonės veiklos efektyvumas. Bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, savo veiksmais bendrovei sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Dėl tokios vadovo pareigybės reikšmės būtinas renkančio vadovą bendrovės organo pasitikėjimas juo. Bendrovės valdybai ar kitam vadovą išrinkusiam organui praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti įmonės valdymą bei konstatavus, kad kito asmens gebėjimai valdyti įmonę didesni ir tai suteiks įmonei daugiau naudos, įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Tokie valdymo organų teisiniai santykiai, kurių pagrindinis tikslas – veikti bendrovės naudai yra specifiniai, o tų santykių ypatumai lemia kitokius bendrovės vadovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindus nei numatyta Darbo kodekse.

ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarčių sudarymą, pakeitimą, nutraukimą ir kitus darbo santykių aspektus reglamentuoja Darbo kodeksas. DK 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas - kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Taigi kiti teisės norminiai aktai darbo santykius reglamentuoja tiek, kiek tai numato Darbo kodeksas. Bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl darbo sutartims, sudaromoms su bendrovės vadovu, Darbo kodekse nustatytos bendrų taisyklių išimtys. Viena iš tokių išimčių yra DK 124 straipsnio 1 punktas, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis baigiasi šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, vadovą išrinkusiam organui jį atšaukus iš vadovo pareigų. Šioje normoje ne tik atskleidžiama bendrovės valdybos kompetencija parenkant vadovą (ji atskleista ABĮ 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje), bet ir įtvirtinamas vienas iš darbo sutarties su vadovu nutraukimo pagrindų. Tokį normos aiškinimą patvirtina ABĮ 37 straipsnio 3 dalis, kurioje bendrovės vadovo atšaukimas minimas kaip vienas iš darbo sutarties su juo pasibaigimo pagrindų. Vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, t. y. ji – absoliuti. Bendrovės valdyba šią teisę įgyvendina atsižvelgdama į ABĮ 19 straipsnio 8 dalies reikalavimą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, vadovo pareigybės ir vadovo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala. „

2)2008-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008 nurodo,kad „Uždarosios akcinės bendrovės vadovas yra specifinę teisinę padėtį turintis darbo teisinių santykių subjektas. Bendrovės vadovas visų pirma yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir bendrovės įstatų suteiktas funkcijas. Kita vertus, bendovės vadovas taip pat yra ir bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas. Taigi klausimus, susijusius su bendrovės vadovu, reglamentuoja tiek secialieji teisės aktai, tiek DK normos. Bendrovės vadovo, kaip specifinio darbo teisinių santykių subjekto, teisinį statusą visų pirma reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarka nustatyta ABĮ 37 straipsnyje, kuriame įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo absoliuti kompetencija šiais klausimais. Darbo sutarties pasibaigimo galimybė, sutartį nutraukiant ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose įtvirtintu pagrindu, nustatyta DK 124 straipsnio 1 punkte. Šios normos turi būti nurodytos nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu (ABĮ 37 straipsnis, DK 124 straipsnio 1 punktas).“

3)2007-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2007 nurodė „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Šis DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nurodomas dėl to, kad, pirma, darbo sutartis su įmonės vadovu baigiasi specialiajame, t. y. Akcinių bendrovių, įstatyme nustatytu pagrindu; antra, bendrovės vadovas atleidžiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindą. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai nusprendė, kad, įforminant ieškovės – bendrovės vadovės – atleidimą iš pareigų, turi būti nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir DK 124 straipsnio 1 punktas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad atsakovas, norėdamas nutraukti sutartį su ieškove dėl jos kaltės, turėjo teisę atleisti ją pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktus, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Minėta, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį kompetentingi bendrovės organai turi teisę atleisti iš pareigų administracijos vadovą tiek nesant jo kaltės, tiek ir dėl jo kaltės. Be to, atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Tai jau yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001.“

Tokiu būdu pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str.reglamentavimą dėl vadovo atleidimo matyti,kad šiuo atveju ieškovui užteko prarasti atsakovo valdybos pasitikėjimą ir tai sudarė pagrindą jį atleisti iš direktoriaus pareigų ir šiuo atveju nėra teisinių pagrindų tokį ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu.Ieškovas kartu kėlė klausimą dėl atleidimo pagrįstumo,kad jis galėjęs būti atleistas esant vieno iš valdybos narių G. T. privačių ir viešųjų interesų konfliktui dėl M. ir V. M. atleidimo.Tačiau šie asmenys iš UAB“(duomenys neskelbtini)“ buvo atleisti šalių susitarimu dar 2011-08-31 ir 2011-09-01 ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų,kad toks atleidimas kaip nors galėjo įtakoti ar lėmė G. T. apsisprendimą balsuoti už ieškovo atleidimą.Be to,ieškovas nekelia ginčo dėl kitų dviejų valdybos narių balsavimo teisėtumo,kur vien šių valdybos narių balsų pakako ieškovo atleidimui.Kartu ieškovas savo atleidimo neteisėtumą motyvavo ir tuo,kad viešajame registre nebuvo įregistruoti UAB“(duomenys neskelbtini)“ naujai paskirti(nuo 2011-011-03) valdybos nariai ir tuo buvo pažeistas LR CK 2.66 str.Tačiau LR CK 2.66 str.5d.nurodo,kad šio straipnsio 1 dalies 1-7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų,taip pat steigimo dokumentų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre ,išskyrus įstatymų numatytas išimtis.Būtent specialaus įstatymo-LR Akcinių bendrovių įstatymo 33 str.7d.numato tokią išimtį,kad išrinkus valdybos narius,jie pradeda savo veiklą iš karto po išrinkimo.Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti UAB“(duomenys neskelbtini)“ valdybos,kuri 2012-08-02 priėmė sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš pareigų, neteisėta ir tuo pagrindu laikyti,kad valdyba priėmė neteisėtą sprendimą.

Kartu vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika yra pagrindas patikslinti ieškovo atleidimo pagrindą nurodytą darbo sutartyje įrašant atleidimo pagrindu ir Akcinių bendrovių 37 str.3d.Darbo sutartyje formuluojant atleidimo pagrindą yra nurodytas tik LR DK 124 str.1d.1 p. pagrindas,bet atsakovo 2012-08-12 valdybos sprendime Nr.7/2012 yra nurodytas ieškovo atleidimo pagrindas ir pagal Akcinių bendrovių 37 str.3d.,tačiau šis pagrindas nėra įrašytas darbo sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo.Šis atleidimo pagrindas ieškovui būtų svarbus,kadangi nusako,kad jis buvo atleistas akcininko(akcininkų) valdybos sprendimu,t.y .be jokio jo kaltės dėl netinkamo darbinių pareigų atlikimo buvimo .

Atsakovo atstovas prašo priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas,kurios pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr.00406 ir 00410 sudarytų 9370,43 Lt.Iš pateiktos 2012-10-30 atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ataskaitos matyti,kad atsakovo atstovas nurodo,jog susipažinimas su byla užėmė 2,5 val.,atsiliepimo į ieškinį paruošimas užėmė 9 va.l,tripliko paruošimas užėmė 5 val. ,kur 1 val.apmokėjimas sudaro 350 Lt, ir viso apmokėjimas ,įskaitant PVM, sudaro 6987,75Lt ; 2012-12-04 ataskaita nurodoma,kad konsultacija dėl tolimesnių veiksmų byloje 2012-11-09 užėmė 1 val.,bei kelionė į teismą Varėnoje ir atstovavimas byloje sudarė 3,5 val.,ir viso apmokėjimas,įskaitant PVM,sudaro 1905,75 Lt.Tačiau atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės,kadangi byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį,bei apmokėjimo dydžiai viršija LR Teisingumo ministro įsakymu nustatytus dydžius ir teismnas laiko,kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos 4500 Lt dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį dalyje dėl J. Š. atleidimo iš UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų 2012-08-02 UAB“(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimu pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Pakeisti ieškovo J. Š. atleidimo iš UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų 2012-08-02 UAB“(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimu Nr.7/2012 pagrindą, įrašytą darbo sutartyje Nr.293 ,papildant,kad jis yra atleistas ir pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį.

Priteisti iš J. Š. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui –uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini)) 4500(keturis tūkstančius penkis šimtus)litų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokmėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.