Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-25 · Civilinė byla Nr. 2S-305-544/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-25
Bylos Nr.
2S-305-544/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00782-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Kreditorius
Panevėžio

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-305-544/2012

teisėja Ineta Baliukaitytė Proceso Nr. 2-08-3-00782-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 32.5.1; 35.5; 42.9; 63.2; 122.3; 128.1; 128.17;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto daikto savininko M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2012-03-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1614-488/2012, kuria patenkintas kreditorės Panevėžio kredito unijos pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkų ir įkeisto turto savininkų M. S., E. S., V. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė prašė pradėti priverstinį 484 136,44 Lt skolos išieškojimą iš jai hipotekos lakštu ID 04/1/2008/0005239, įregistruotu 2008-11-13, ir hipotekos lakštu ID 04/1/2008/0005354, įregistruotu 2008-11-21, įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad 2008-11-13 su M. S. sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00558 dėl 375 000 Lt paskolos su 15 % metinių palūkanų norma suteikimo, nustatant grąžinimo terminą iki 2019-01-31. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2008-11-13 skolininkas įkeitė jam ir sutuoktinei priklausantį 7,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 6603-0001-0027, esantį Karvelių k., Panevėžio r. sav., o turto savininkas V. S. 2008-11-21 įkeitė 23,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0779-9168, esantį Prūselių k., Panevėžio r. sav.; 29,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0779-9272, esantį Klickų k., Panevėžio r. sav.; 7,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0779-9459, Ratelių k., Panevėžio r. sav.; 6,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0779-9360, esantį Klickų k., Panevėžio r. sav. Kadangi skolininkas laiku nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, 2011-11-05 skolininkui buvo įteikta pretenzija dėl nesumokėtos skolos, pranešta apie vienašalį sutarties nutraukimą, jei skolininkas nesumokės vėluojančios sumos. Skolininkas nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė, todėl paskolos sutartis buvo nutraukta. Skolos suma pagal kredito sutartį yra 484 136,44 Lt: 375 000 Lt negrąžintos paskolos ir 109 136,44 Lt palūkanų (b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2012-03-06 nutartimi kreditorės prašymą patenkino ir nutarė areštuoti hipotekos lakštais ID 04/1/2008/0005239 (įregistruotas 2008-11-13) ir Nr. ID 04/1/2008/0005354 (įregistruotas 2008-11-21) įkeistus minėtuosius virš žemės sklypus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Išaiškino, kad areštavus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, jie netenka teisės nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į juos arba mažinti jų vertę. Skolininkas ir įkeisto turto savininkai įspėti, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 39-40).

Šalies argumentai

Skolininkas ir įkeisto turto savininkas M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-06 nutartį. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad 2008-11-13 jis ir Panevėžio kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00558 dėl 375 000,00 Lt paskolos. Kreditorius, remdamasis Paskolos sutarties 8.3. punktu, kuriame nurodyta, kad gavęs paskolą paskolos gavėjas įsipareigoja iki visiško paskolos grąžinimo papildomo pajaus sąskaitoje išlaikyti ne mažesnę kaip 20 % dydžio sumą, apskaičiuotą nuo faktinės paskolos sumos, jam išmokėjo tik 80 % paskolos sumos, t. y. 300 000,00 Lt, o likusius 20%, t. y. 75 000,00 Lt, pervedė į pajaus sąskaitą. Taigi, faktiškai jam buvo suteikta tik 300 000,00 Lt paskola. Kreditorius, pateikęs teismui pareiškimą dėl priverstinio 375 000,00 Lt skolos išieškojimo, žinodamas, jog dalis paskolos sumos yra pervesta j pajaus sąskaitą ir yra kreditoriaus dispozicijoje, elgiasi nesąžiningai ir siekia praturtėti 75 000,00 Lt suma jo ir įkeistų daiktų savininkų. Todėl kreditorius nepagrįstai teismo prašo šiai sumai areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Teigia, jog paskolos sutartis tarp jo ir kreditoriaus buvo sudaryta vartojimo tikslais - žemės ūkio technikos įsigijimui. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas. Pagal kasacinio teismo praktiką, vartotojų interesai turi būti ginami ir bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, tame tarpe – ir kilusiose iš hipotekos teisinių santykių. Todėl pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo įvertinto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir reikalavimo sąžiningumą (b. l. 49-50).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Panevėžio kredito unija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-03-06 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Laikantis Lietuvos Aukščiausio Teismo formuodamos praktikos, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto bylose, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar paskolos sutartis buvo nutraukta vadovaujantis įstatymo reikalavimo. Kadangi skolininkas tinkamai bei nustatytais terminais nevykdė prievolės, kreditorius vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėja laikėsi CPK 558 straipsnyje numatytos tvarkos, jokių pažeidimų dėl pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo nagrinėjimo ir hipotekos teisėjos nutarties priėmimo nėra. Skolininkas atskirajame skunde nepagrįstai kelia klausimus dėl skolos dydžio, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką dėl bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumų, t. y. tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, ir šioje byloje nėra teisiškai aktualūs. Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (b. l. 64-65).

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2012-03-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, kurių šiuo atveju nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, nuspręsdamas, užtikrinant skolininko M. S. prievolės įvykdymą pagal 2008-11-13 paskolos sutartį Nr. 08-00558, kreditoriaus Panevėžio kredito unija prašymu areštuoti hipotekos lakštu ID 04/1/2008/0005239, įregistruotu 2008-11-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, ir hipotekos lakštu ID 04/1/2008/0005354, įregistruotu 2008-11-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeistą nekilnojamąjį turtą, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė. Tokio pobūdžio pažeidimų atskirajame skunde nenurodo ir apeliantas.

Paskolos sutarties bendrosios dalies 7.4 punkte numatyta, kad, esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjęs paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 14 dienų ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, esant nors vienai iš šiame punkte nurodytų aplinkybių. Sutarties 7.4.1 p. numatytas vienašalis sutarties nutraukimo pagrindas yra, jei paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas ir nemoka šių įmokų per 14 kalendorinių dienų nuo Unijos rašytinio pareikalavimo dienos (b. l. 7). Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas M. S. paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal sutartį, ko ir pats neginčija (b. l. 8-12). 2010-11-02 paskolos gavėjas M. S. pateikė prašymą Panevėžio kredito unijos paskolų komitetui dėl įmokų už paskolą atidėjimo (b. l. 9). Panevėžio kredito unijos valdyba 2010-11-03, valdybos posėdžio protokolas Nr. 44, mokėjimus už paskolą atidėjo iki 2011-10-31 (b. l. 10). 2010-12-29 pasirašytas naujas paskolos grąžinimo tvarkaraštis, kuriame numatytas paskolos mokėjimas nuo 2011-10-31, paskolos dalies ir palūkanų mokėjimas nuo 2012-10-31 (b. l. 11). Skolininkas toliau nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, įmokų už paskolą nemokėjo. 2011-11-08 skolininkui bei įkeisto turto savininkui buvo įteikti pranešimai dėl sutarties nutraukimo, pranešta apie vienašalį sutarties nutraukimą, jei per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos skola nebus sumokėta (b. l. 13, 14). Per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos (2011-11-08) skolininkas ir įkeisto turto savininkas pagal sutartį paskolos, palūkanų nesumokėjo. 2012-01-18 Panevėžio kredito unijos valdyba priėmė sprendimą nurašyti M. S. 2008-11-13 suteiktą paskolą ir priskaičiuotas bei nesumokėtas palūkanas į unijos nuostolius ir įpareigojo administraciją kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (b. l. 15), o paskolos sutartį nuo 2012-01-20 dienos nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog Panevėžio kredito unija M. S. išmokėjo tik 80 % paskolos sumos, t. y. 300 000,00 Lt, o likusius 20%, t. y. 75 000,00 Lt, pervedė į pajaus sąskaitą, todėl žinodama, kad 75 000,00 Lt yra pervesta į pajaus sąskaitą ir yra jos pačios dispozicijoje, prašydama areštuoti turtą ir šiai sumai, elgiasi nesąžiningai ir siekia praturtėti. Argumentas vertintinas nepagrįstu. Paskolos sutarties 8.3 p. paskolos gavėjas M. S. įsipareigojo iki visiško paskolos grąžinimo papildomo pajaus sąskaitoje išlaikyti ne mažesnę kaip 20 procentų dydžio sumą, apskaičiuotą nuo faktinės paskolos sumos. Byloje nėra ginčo, kad paskola visiškai negrąžinta, todėl paskolos gavėjas turi laikytis savo paties prisiimto įsipareigojimo (CK 6.189 str. 1 d.). Tai, kad minėtą 20 procentų sumą paskolos gavėjas į papildomo pajaus sąskaitą apmokėjo tos pačios paskolos pinigais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskolos davėja neteko teisės reikalauti išieškoti minėtą paskolos dalį iš skolininkų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad minėta paskolos sutartis turi būti kvalifikuojama kaip sutartis, kylanti iš vartojimo santykių, o apelianto interesų gynimui taikytinos vartotojo interesus ginančios teisės normos. Pirmiausia, pačioje 2008-11-13 paskolos sutarties specialiosios dalies 2.3 punkte yra nurodyta, kad paskolos naudojimo tikslas yra žemės ūkio verslui plėtoti (b. l. 6). Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad paskola buvo suteikta žemės ūkio technikos įsigijimui, t. y. ne vartojimo tikslais (b. l. 28-30). Iš prašymų atidėti paskolų mokėjimus turinio matyti, kad skolininkai užsiima verslu, gauna pajamas iš žemės ūkio, nes ūkininkauja, augino 450 -500 ha pasėlių, 250 ha uogynų (b. l. 9). Vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į visas konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad atskirasis skundas gali būti grindžiamas tik tokiais kasacinio teismo pateiktais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Todėl atmestinas apelianto argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl vartotojų teisių gynimo ypatingosios teisenos byloje, nes nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų aplinkybės yra skirtingos.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, mokėjimo terminais ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš kredito sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė