Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-1-278/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-17
Bylos Nr.: 2A-1-278/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė (pran.), Laimantas Misiūnas
Ieškovas: K. N., G. R., E. J., V. K., V. G., V. V., V. R., D. K., S. J., G. S., A. R., A. Č., V. A., A. T., S. M., A. M.
Atsakovas: AB „Lietuvos dujos”
Trečiasis asmuo: A. J.

Kategorijos

35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-1-278/2012

Teisėjas Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija35.2; 45.12; 114.4; 121.15; 121.18; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieškovams K. N., G. R.,atsakovo atstovui adv. V. Vaitkutei Pavan,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. J., V. K., V. G., V. V., V. R., D. K., S. J., G. S., A. R., A. Č., V. A., A. T., S. M., A. M., K. N., G. R. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos”, trečiajam asmeniui A. J. dėl bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai nurodė, kad Gamtinių dujų įstatymo bei 2001-06-20 Ūkio ministro įsakymu Nr. 201 patvirtintos „Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarka" pagrindu, 2006 metų pabaigoje raštu kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos dujos" prašydami išpirkti ieškovų lėšomis įrengtas bendrojo naudojimo sistemas. Nurodė, kad atsakovas atsisakė tenkinti prašymą, o iš bendrovės raštiško tapo žinoma, kad 1995-11-10 perdavimo-priėmimo aktu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (17-a gyvenamųjų namų), (duomenys neskelbtini) gatvių gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininkas A. J. lauko dujotiekio tinklus perdavė atsakovui neatlygintinai, už bendrą 72 000 Lt balansinę vertę. Nurodė, kad perdavimas buvo būtinas norint gauti dujas. Priėmimo-perdavimo aktu dujotiekio tinklai buvo perduoti atsakovui ir įregistruoti jo nuosavybėn. Teigia, kad ieškovai niekada nepritarė, jog dujotiekio tinklai atsakovui būtų perduoti neatlygintinai, nes tinklai įrengti jų pačių lėšomis ir darbu. LR Gamtinių dujų įstatymo 22 straipsnis nustatė du alternatyvius būdus dujotiekiui perimti - išpirkimą ir neatlygintiną perėmimą eksploatuoti (paliekant nuosavybės teises savininkams, t.y. asmenims pastačiusiems dujotiekio tinklus). Kadangi atsakovas jau yra įregistravęs nuosavybės teises į ieškovų turtą (dujotiekio tinklus), todėl privalo už gautą turtą atsiskaityti ir sumokėti jiems dujotiekio tinklų vertę - 72 000 Lt. Prašė teismą kiekvienam ieškovų priteisti iš atsakovo po 3 600 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priešieškiniu CK 1.90 str. pagrindu atsakovas AB „Lietuvos dujos“ prašė pripažinti 1995-11-10 perdavimo -priėmimo aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją - grąžinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančius lauko dujotiekio tinklus ieškovams bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ginčo aktu perimdama lauko dujotiekio tinklus į savo balansą, AB „Lietuvos dujos" buvo įsitikinusi, kad neatlygintinas tinklų perdavimas atitinka visų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (17 gyvenamųjų namų), (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių, kurių vardu veikė ir aktą pasirašė bendrijos pirmininkas A. J., valią. Teigia, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tikroji tuometinių tinklų savininkų valia nebuvo išreikšta, nes paaiškėjo, kad jie nei tinklų perdavimo metu, nei ateityje neketino atsakovui perduoti tinklų neatlygintinai. AB „Lietuvos dujos" ginčijamą aktą pasirašė išimtinai dėl šios sąlygos, t.y. sutiko dujotiekio tinklus perimti į savo balansą tik už juos neatlygindama. Nurodė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog ieškovai neturėjo ketinimų perduoti dujotiekio tinklus neatlygintinai, AB „Lietuvos dujos" 1995-11-10 perdavimo - priėmimo akte nurodytų tinklų perdavimo metu nebūtų sudariusi atlygintino sandorio.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos dujos" ieškovams A. M., K. N., G. R., E. J., V. K., V. G., V. V., V. R., D. K., S. J., G. S., A. Č., V. A., A. T., S. M. kiekvienam jų po 3 600 Lt kompensaciją už perduotus AB „Lietuvos dujos" dujotiekio tinklus ir 108 Lt bylinėjimosi išlaidų, o A. R. 1 800 Lt kompensaciją ir 54 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė iš atsakovo 5% dydžio-metines palūkanas ieškovams nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi šį teismą dienos, t.y.2007-02-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos dujos" firmai „Aukštaitijos dujos" 1995-11-10 perdavimo-priėmimo aktu nemokamai buvo perduoti 72 000 Lt vertės lauko dujotiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (17 gyvenamųjų namų) ir (duomenys neskelbtini). Inžinieriniai tinklai nuosavybės teise VĮ Registrų centras įregistruoti AB „Lietuvos dujos" steigėjo 1998-12-29 įsakymo Nr. 432 pagrindu. Teismas konstatavo, kad tinklų perdavimo atsakovo filialui metu jų reali vertė buvo 72 000 Lt ir tai įrodyta atsakovo atstovo atžymomis perdavimo-priėmimo akte, aplinkybe, jog tokia verte tinklai pradėti apskaityti atsakovo buhalterinėje apskaitoje, liud. A. M. parodymais, jog tuo metu tai buvo reali, faktines išlaidas atitinka tinklų įrengimo kaina. Teismas nurodė, kad tinklų perdavimo - priėmimo akto sudarymo, steigėjo įsakymo priėmimo metu galioję įstatymai (CK 1964 m. red.) nenumatė statytojų pareigos neatlygintinai perduoti dujotiekio tinklus eksploatuojančioms įmonėms, kaip ir pastarųjų teisės tik neatlygintinai įgyti tokius tinklus. Tinklų perdavimo procedūras numatė poįstatyminiai aktai, tačiau nei vienas iš LR Vyriausybės galiojančių aktų į atitinkamų valstybinių įmonių nuosavybę iš fizinių asmenų dujotiekio tinklų perdavimo neatlygintinai galimybės nenumatė. 1995-11-10 perdavimo-priėmimo akte nėra nurodyta, jog turtas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai (nurodoma, jog neatlygintinai perduodama „į balansą"), todėl iš akto turinio negalima daryti išvados, jog perdavusysis su turtu neatlygintinai perdavė ir nuosavybės teises. Atsakovo pareigą kompensuoti už dujų bendrojo naudojimo sistemą patvirtina vėlesnis specialus teisinis reglamentavimas (Gamtinių dujų įstatymo 22 str.), nustatantis dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių pareigą išpirkti ar perimti eksploatuoti vartotojų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtas bendrojo naudojimo sistemas ir dujų kiekio matavimo priemones. Teismas nurodė, kad atsakovas gavo svetimo turto nuosavybėn neatlygintinai ir be teisinio pagrindo, tačiau ieškovai nereikalauja šio turto natūra sugrąžinti, be to, jo sugrąžinimas natūra yra neracionalus, nesaugus, turto naudojimas pagal paskirtį ieškovų praktiškai neįmanomas, todėl atsakovas AB „Lietuvos dujos" turi sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją. Konstatavo, jog į kompensaciją pretenduoja dalis turtą sukūrusiųjų asmenų - šešiolika iš devyniolikos. Nurodė, kad ieškovas A. R. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. bendraturtis, valdantis 1/2 dalį namo, o kitas namo bendrasavininkas S. I. reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nereiškia ir savo reikalavimo teisės nėra perleidęs. Kadangi tinklai buvo kuriami namų savininkų, jų dalis buvo apskaičiuotos ne pagal savininkų, bet pagal abonentų (namų) skaičių, todėl A. R. gali pretenduoti tik į 1/2 dalį kompensacijos priteisimą, t.y. 1 800 Lt. Kiti ieškovai valdo pastatus asmeninės, bendros jungtinės nuosavybės teisėmis arba yra įgavę reikalavimo teises pagal reikalavimo perleidimo sutartis, todėl gali pretenduoti į visą kompensaciją, tenkančią vienam abonentui (namui). Pirmosios instancijos teismas nurodė kad LR Ūkio ministro 2001 06 20 įsakymu Nr. 201 patvirtinta Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarkos 2.7.p. numato, jog bendrojo naudojimo sistemos išpirkimas yra savininkams nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo sistemų atlygintinas perleidimas dujų perdavimo ir (ar) paskirstymo įmonėms. Teismas konstatavo, jog nors kreipimosi į teismą metu ieškovai nebebuvo tinklų savininkais, todėl patvirtintoji tvarka šio ginčo atveju negali būti tiesiogiai taikoma, tačiau į šia tvarka nustatytą teisinį reglamentavimą reikia atsižvelgti CPK 3 straipsnio 5 dalyje pagrindų (įstatymo analogija). Atmesdamas priešieškinį, teismas nurodė, kad jeigu atsakovas ir klydo dėl tinklų perėmimo neatlyginai pobūdžio, tačiau priėmimo perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, nes atsakovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi dujų tinklų įrengimu, eksploatavimu, dujų tiekimu ir pan., todėl jis privalo žinoti teisinį, tame tarpe ir nuosavybės perdavimo, reglamentavimą. Atsakovas turėjo suvokti, kad vien tik pasirašius perdavimo-priėmimo aktą apie turto „perdavimą į balansą", daugiau nesudarant jokių sutarčių, jis negali teisėtai tokio turto įgyti nuosavybėn.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos dujos" prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nurodo, kad sprendimas yra naikintinas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistos ir neteisingai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu teismo įtrauktas A. J. nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, jam išsiųstas ieškinio nuorašas, tačiau nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jis nebuvo rastas. Duomenų, kad trečiajam asmeniui buvo siųsti bet kokie kiti dokumentai byloje nėra, o atsiliepimo tikrumas ir ant atsiliepimo esantis A. J. parašo tikrumas, atsakovui kelia abejonių, nes parašas akivaizdžiai skiriasi nuo parašų perdavimo-priėmimo, patikrinimo aktuose, kituose dokumentuose. Teigia jog teismas visiškai netyrė, nesiaiškino šių aplinkybių, todėl mano, kad trečiojo asmens netinkamas informavimas apie bylą bei reiškiamą priešieškinį, A. J. nenurodymas sprendime ir sprendimo nuorašo jam neišsiuntimas yra grubus procesinių normų pažeidimas. Teigia, kad dėl minėtų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė, neišsiaiškintos aplinkybės, susijusios su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu, nespręstas trečiojo asmens dalyvavimo teisme būtinumo klausimas, todėl byla grąžintina nagrinėti teismui iš naujo. Be to, teigia, kad ieškovai A. R., V. A., A. M., S. M., G. S., E. J., A. Č., D. K. ir G. R. neturi subjektinės teisės reikšti ieškinį, kadangi jie nebuvo tų namų, į kuriuos vestas dujotiekis, savininkai ir statytojai nei perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu, nei dujotiekių nuosavybės teisės registravimo atsakovo vardu metu 1999-03-03. Kas minėtu metu buvo namų savininkai teismas nesiaiškino, o neįtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis tikrųjų dujotiekio statytojų (abonentų) ir neišsiaiškinęs, ar jie neturi reikalavimo teisės atsakovui, priimdamas sprendimą, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Mano, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, jau pareiškus ieškinį teisme, nesuteikia teisės S. M., G. R., D. K., E. J. teisės kreiptis į teismą. Be to, A. T. neįdėjo jokių savo lėšų, nes jam įvadas įvestas tik 2003 m., pareiškus patikslintą ieškinį, o dalies ieškovų parašai (E. J., V. V., A. Č., V. A., A. T.) akivaizdžiai skiriasi nuo ankstesnių parašų. Nurodo, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi 16 ieškovų, tačiau abonentų buvo 20, nors teismo teigimu tik 19, todėl teismo išvados apie jungtinės veiklos buvimą bei lygių dalių nustatymą turi tiesioginės reikšmės likusių abonentų, ieškinį nepareiškusių asmenų atžvilgiu, nes jie taip pat gali turėti reikalavimų dėl dujotiekių išpirkimo. Teigia, jog jų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą sudaro pagrindą sprendimo naikinimui. Be to, apeliantas nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, nes ji teisminga Vilniaus m. 3 apylinkės teismui. Nurodo, kad nors šį klausimą yra sprendęs Panevėžio apygardos teismas, tačiau atsakovui nebuvo žinoma apie teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, todėl mano, kad bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas netinkamos sudėties teismo ir klausimas svarstytinas iš naujo. Apeliantas nurodo, kad ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas Gamtinių dujų įstatymo 22 straipsniu bei jo pagrindu priimtu LR Ūkio ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 201 patvirtinta „Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarka" (toliau - Tvarka). Teigia, jog teismas konstatavo, kad minėta Gamtinių dujų įstatymo nuostata bei Tvarka gali būti taikoma tik dujotiekių tinklų savininkams, ieškovams nesant tinklų savininkai, šios teisės normos ginčui netaikytinos, tačiau nesutinka su išvada, kad į nurodytą Tvarką reikia atsižvelgti pagal analogiją, taikant vieną konkretų šios Tvarkos 23 punktą, numatantį, kad galutinė bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo kaina nustatoma sandorio dalyvių tarpusavio susitarimu, nes jeigu nėra pagrindo taikyti minėto įstatymo ir norminio akto, nėra teisinio pagrindo atsižvelgti ir į atskirus jų punktus. Mano, jog išvadą, kad atsakovas turi sumokėti ieškovams už turtą piniginę kompensaciją, teismas nepagrįstai grindė CK (1964 m. redakcija) 512 straipsnio taikymu. Šia norma byloje būtų galima vadovautis tik tuo atveju, jei egzistuotų esminė prielaida, kad atsakovas, įgijo turtą be teisinio pagrindo. Tačiau teismas byloje padarė išvadą, kad dujotiekio tinklų įgijimo atsakovo nuosavybėn pagrindas yra teisėtas, tai yra dujotiekio tinklų nuosavybė įregistruota VĮ „Lietuvos dujos" steigėjo LR Ūkio ministro 1998-12-29 įsakymo Nr. 432 3 punkto pagrindu. LR Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28.5 punkto pagrindu, o jei jis teisėtas, CK 512 straipsnio taikymas yra netinkamas ir neteisėtas. Teigia, jog atsakovui teismo posėdyje sužinojus, kad ieškovai dujotiekio tinklų nuosavybės perdavimo bendrovei pagrindu laiko ne perdavimo - priėmimo aktą, o Ūkio ministerijos 1998-12-29 įsakymą Nr. 432, prašė leisti papildyti priešieškinį reikalavimu dėl įsakymo panaikinimo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė leisti tikslinti priešieškinį, nes atsakovui neužkirstas kelias reikšti analogišką reikalavimą kitoje civilinėje byloje. Nurodo, jog jeigu ieškovai niekada neturėjo ketinimų perleisti dujotiekio tinklų atsakovo nuosavybėn, tuomet minėtas Ūkio ministerijos įsakymas yra neteisėtas ir jo pagrindu atlikta dujotiekio tinklų nuosavybės teisių registracija atsakovo vardu yra taip pat neteisėta. Mano, jog neišsiaiškinus Ūkio ministerijos įsakymo teisėtumo, neįmanoma tinkamai išnagrinėti šios bylos. Atsakovas nesutinka su pagrindais, kuriais teismas vadovavosi priteisdamas kompensaciją ir skaičiuodamas jos dydį. Be to, teigia, kad nepagristai teismas atmetė priešieškinį motyvuodamas tuo, jog atsakovas reikalavimą grindė jo negaliojimu dėl ieškovų suklydimo, tačiau atsakovas negali ieškovų vardu reikšti tokio reikalavimo. Atsakovas nesutinka su šiuo teismo teiginiu, nes priešieškinyje nurodė, jog perdavimo - priėmimo akto pasirašymo metu jo ketinimas buvo priimti turtą į savo balansą neatlygintinai, ir neturėjo jokio ketinimo sudaryti pirkimo-pardavimo ar kokią kitą atlygintiną sutartį. Mano, jog ieškovams teigiant, kad jie tokios valios neturėjo, darytina išvada, kad atsakovas suklydo dėl sandorio esmės, todėl AB „Lietuvos dujos“ turi teisę ginčyti perdavimo- priėmimo akto teisėtumą ir priešieškinis yra pagrįstas bei teisėtas. Be to, apeliantas nurodo, kad priteisdamas procesines palūkanas, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Pagal CK 6.210 straipsnį, palūkanas turi mokėti „terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas". Jeigu atsakovas turi sumokėti ieškovams sprendime nurodytus kompensacijos dydžius už tariamai be pagrindo įgytą turtą, tai jis galėtų būti laikomas skolininku tik tuo atveju, jei su prašymu į jį būtų kreipęsi ieškovai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokio prašymo ieškovai atsakovui nepateikė ir atsakovas negalėjo žinoti apie tokią savo „prievolę", nes dujotiekio tinklų nuosavybės teisės iki šiol nenuginčytos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai E. J., A. M., G. R. prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas negali ginčyti sprendimo tuo pagrindu, kad byloje dalyvavę asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nes CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu gali vadovautis tik tas asmuo, kuris nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir kuris pateikia dėl to skundą. Be to, nurodo, kad A. J. buvo tinkamai informuotas apie bylą ir pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, nes atsakovas neginčija, kad gatvės namo statytojai savo lėšomis statė dujotiekio tinklus, kurių paskirtis - aprūpinti gyvenamuosius namus dujomis, todėl šis ginčas yra susijęs su namo savininkų, kurie statė namus, vėliau su dalimi pasikeitusių namų savininkų, teisių gynimu. Į teismą su ieškiniu kreipėsi namų savininkai, kurie šiuo metu namus valdo, juos naudoja. Teigia, kad ieškovų dauguma yra asmenys, kurie ir dujotiekio tinklų statybos metu ir šiuo metu yra namų, į kuriuos nutiesti dujotiekio tinklai, savininkai. Be to, teigia, kad atsakovas reikalavimo perleidimo sutarčių neginčija, todėl minėtos sutartys, kuriomis perleistos reikalavimo teisės į atlyginimą už pastatytus dujotiekio tinklus, yra pakankamas pagrindas priteisti reikalavimą perėmusiems asmenims konkrečias pinigines sumas. Nurodo, kad teismas sprendė klausimą tik dėl tų asmenų reikalavimų, kurie buvo parašę prašymą kompensuoti dujotiekio statybos išlaidas ir nesant tokių asmenų (statytojų) prašymo, teismas negalėjo spręsti klausimo dėl išlaidų jiems kompensavimo. Teigia, jog suinteresuotais asmenimis galėjo būti tik tie asmenys, kurie buvo pateikę prašymus išmokėti kompensaciją už pastatytus dujotiekio tinklus per Gamtinių dujų įstatyme nustatytą terminą. Nurodo, jog atmestini atsakovo argumentai, kad teismas į bylos nagrinėjimą privalėjo įtraukti visus statytojus, nes dalis statytojų nepasinaudojo teise gauti kompensacijos už dujotiekio tinklus, todėl jie neturi ir jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovai mano, kad byla išnagrinėta nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių, nes dėl teismingumo pasisakė Panevėžio apygardos teismas atskira nutartimi, kuri yra privaloma vykdyti. Nurodo, kad teigdamas, kad priešieškinis atmestas nepagrįstai, AB „Lietuvos dujos“ nenurodo nei procesinių, nei materialinių teisės normų pažeidimo dėl šios sprendimo dalies. Atsakovas turi prievolę su ieškovais atsiskaityti pinigais, šios prievolės nevykdė, todėl palūkanos iš atsakovo priteistos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1995-11-10 perdavimo-priėmimo aktu, kurį pasirašė A. J., į AB „Lietuvos dujos“ firmos „Aukštaitijos dujos“ balansą neatlygintinai, už bendrą 72 000 Lt sumą, buvo perduoti mažo slėgio dujotiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (17 gyvenamųjų namų) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12, 2 t., b. l. 19). Nustatyta, kad minėti tinklai yra registruoti atsakovo AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise (1 t., b.l. 74). Dujų tiekimo, paskirstymo, laikymo ir naudojimo veikla yra specifinė padidinto pavojingumo veikla, todėl saugiai eksploatuoti dujų tiekimo ir paskirstymo sistemas gali tik atitinkamus leidimus, paskirstymo licencijas turintys asmenys. Nepaneigta, jog ieškovai dujotiekio tinklų perdavimo atsakovui metu patys paminėtų dokumentų neturėjo, todėl siekiant gauti dujas privalėjo sudaryti dujotiekio tinklų eksploatacijos sutartį su AB „Lietuvos dujos“ ar kita įmone, turinčia teisę tokius tinklus eksploatuoti. LR Vyriausybės 1993-03-03 nutarimu Nr. 125 patvirtinta „Negamybinės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybos finansavimo laikinoji tvarka“ leido miestuose ir kaimuose statomus energetikos objektus finansuoti fizinių asmenų lėšomis. LR Vyriausybės ir Energetikos ministerijos 1992-1993 m. laikotarpiu priimti nutarimai, įsakymai rekomendavo perimti gamtinių dujų paskirstomuosius dujotiekius ir įrengimus į valstybinių dujų įmonių balansą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įstatymai ir poįstatyminiai aktai nenumatė nei statytojų (fizinių asmenų) pareigos neatlygintinai perduoti, nei dujotiekio tinklus eksploatuojančioms įmonėms neatlygintinai perimti minėtus tinklus (LR Vyriausybės 1992-09-08 nutarimas Nr. 654, Energetikos ministerijos 1992-01-30 įsakymas Nr. 12). Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (17 gyvenamųjų namų) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojai bendrijos nebuvo įkūrę, o teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovų ar ankstesnių namų gyventojai įpareigojo A. J. perduoti ginčo tinklus atsakovui neatlygintinai (1 t., b. l. 140-141). Dėl paminėto, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai, perduodami savo lėšomis įrengtus tinklus, atsisakė teisės gauti kompensaciją tuo metu ar ateityje. Be to, nepaneigti ir trečiojo asmens A. J. atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai, kad perdavimo-priėmimo aktas buvo paruoštas atsakovo, todėl siekiant, kad gyventojų lėšomis sukurta dujotiekio trasa būtų priimta eksploatuoti, teikiamos dujos, šis aktas turėjo būti pasirašytas, kas rodo, jog gyventojai neturėjo pasirinkimo, jų valia buvo apribota (1 t., b.l. 7-8). Atsakovo teiginiai, jog ieškovai turėjo ginčyti sandorį, vertintini kritiškai, nes ieškovai patys neturi teisės ir negali saugiai eksploatuoti dujotiekio tinklų, o įvertinus, kad dujotiekio tinklai AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise priklauso daugiau nei 15 metų, ieškovams nebuvo pagrindo reikalauti perdavimo-priėmimo akto dalį pripažinti negaliojančia.

Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso (1964 m. red.) 512 straipsnio nuostatomis, nes Panevėžio apygardos teismo 2011-12-07 sprendimu yra konstatuota, jog ginčo dujotiekio tinklų nuosavybės teisė AB „Lietuvos dujos“ įregistruota Ūkio ministerijos 1998-12-29 įsakymo Nr. 432 bei 1995-11-10 perdavimo priėmimo akto pagrindu, todėl konstatavus, jog atsakovas nuosavybės teisę į dujotiekio tinklus įgijo perdavimo-priėmimo akto pagrindu, daryti išvadą, jog AB „Lietuvos dujos“ ginčo tinklus įgijo be pagrindo, negalima (4 t., b.l. 6-13). Galiojant Civilinio kodekso 1964 m. redakcijai sudaromi sandoriai, susiję su turto perdavimu nuosavybėn, išskyrus dovanojimą, konfiskaciją, buvo atlygintiniai, todėl nepriklausomai nuo to, jog kreipimosi į atsakovą bei teismą metu ieškovai nebuvo dujotiekio tinklų savininkai, jie turi teisę reikalauti apmokėti už AB „Lietuvos dujos“ perduotus tinklus, nes nuosavybės teisės įregistravimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos kompensuoti už turtą, kurį jis įgijo pagal 1995-11-10 perdavimo-priėmimo aktą. Dėl paminėto, atsakovui AB „Lietuvos dujos“ kyla pareiga kompensuoti ieškovų patirtas išlaidas. Be to, atsakovo pareigą kompensuoti už dujų bendrojo naudojimo sistemą numatė ir vėliau, 2001-01-01 įsigaliojusio Gamtinių dujų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, numatanti dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių pareigą išpirkti ar perimti eksploatuoti vartotojų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtas bendrojo naudojimo sistemas ir dujų kiekio matavimo priemones. Tai numatė ir Ūkio ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 201 patvirtintos „Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarka“ 4 straipsnis, kuris nustatė, jog bendrojo naudojimo sistemos išperkamos vartotojo prašymu ar dujų perdavimo ir paskirstymo įmonės pasiūlymu.

1995-11-10 perdavimo-priėmimo aktu mažo slėgio dujotiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (17 gyvenamųjų namų) ir (duomenys neskelbtini), buvo perduoti už bendrą 72 000 Lt sumą. Iš perdavimo - priėmimo akto matyti, jog balansinė dujotiekio tinklų vertė buvo apskaičiuota įvertinus naudotas medžiagas ir su jų verte atsakovo atstovas sutiko (1 t., b. l. 12, 2 t., b. l. 19). Aplinkybę, jog savo darbu, lėšomis įrengiant dujotiekio tinklus prisidėjo visi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (17 gyvenamųjų namų) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojai, apeliacinės instancijos teismui patvirtino ieškovai K. N., G. R., nurodydami, jog faktiškai tinklų vertė buvo ženkliai didesnė, nes nebuvo įskaičiuotas jų pačių darbas. Tai, jog tinklų perdavimo-priėmimo akte vertė atitiko nurodytą balansinę vertę, pirmosios instancijos teismui patvirtino ir liudytojas E. M., o išlaidų dydį iš dalies ir ieškovų pateikti rašytiniai dokumentai (1 t., b. l. 103-105, 2 t., b. l. 25-52. 3 t., b. l. 90-95). Atsakovo teiginiai, jog tinklai nebuvo teisingai įvertinti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėtų tinklų vertė buvo mažesnė, nes perduoto turto vertę šalys turėjo teisę nustatyti ir tarpusavio susitarimu. Be to, nors AB „Lietuvos dujos“ teigia, kad dujotiekio tinklai skirti tarnauti išimtinai tik tų gyvenamųjų namų poreikiams, į kuriuos eina įvadai nuo bendrojo naudojimo sistemos, tačiau nepaneigti ieškovų teiginiai, jog nuo jų darbu ir lėšomis įrengto dujotiekio yra nutiestos dujotiekio atšakos ir į kitų gatvių namus. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis Vartotojų, prisijungusių prie žemo slėgio dujotiekio tinklų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąrašas bei atsakovo pateikti duomenys pirmosios instancijos teismui, kas leidžia konstatuoti, jog atsakovas įgijo turtą ne tik nenaudodamas bendrovės lėšų ir darbo, bet ir už nustatytą mokestį leisdamas prisijungti prie dujotiekio tinklų kitiems vartotojams, t.y., gavo ir gauna pajamų (3 t., b. l. 82, 84).

Iš byloje esančio 1995-10-31 patikrinimo akto, kuriuo konstatuotas vandentiekio, kanalizacijos ir kt. įvadų įrengimas, matyti, kad laikantis įstatymų reikalavimų minėti įvadai buvo įrengti 19-oje namų (2 t., b. l. 23-24). Atsakovas teigia, jog tinklus įrengė 20 abonentų, todėl teismas neteisingai nustatė abonentų skaičių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog iš atsakovo priteistos sumos ieškovams yra neteisingai apskaičiuotos. Nustatyta, kad ieškovai prašė teismą priteisti iš atsakovo po 3 600 Lt, todėl ir įvertinus, jog abonentų buvo daugiau nei konstatavo teismas, ieškovų prašoma priteisti suma nėra didesnė nei jiems priklauso pagal tarpusavio susitarimą (72 000 : 20 = 3 600 Lt). Byloje nepaneigta, jog dujotiekio įrengimo darbus bendromis jėgomis atliko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (17 gyvenamųjų namų) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai, todėl pagrįstai teismas darė išvadą, kad atsakovui perduotas turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos pagrindu ir jų indėlis yra lygus (CK 472-474 str. str.,1964 m. redakcija).

Kolegija sutinka su teismo išvada, kad priešieškinys atmestinas, nes atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, žinojo, jog perimant ieškovų įrengtus dujotiekio tinklus jis įgyja turtą, už kurį privalo atlyginti. Teiginys, kad žinodamas, jog privalės už gautą turtą apmokėti, sandorio nebūtų sudaręs, vertintinas kritiškai, nes aukščiau paminėti Gamtinių dujų įstatymas bei poįstatyminiai aktai atsakovą įpareigojo perimtus tinklus išpirkti. Be to, net ir konstatavus, jog gyventojai atsisakė jiems priklausančio turto neatlygintinai, atsakovas privalėjo būti atidus ir išsiaiškinti ar perdavimo-priėmimo aktu išreikšta visų abonentų valia.

Teismo išvada, kad atsakovui nuosavybės teise ginčo tinklai priklauso Ūkio ministerijos 1998-12-29 įsakymo Nr. 432 3 p. pagrindu yra nepagrįsta, nes aukščiau minėto Panevėžio apygardos teismo 2011-12-07 sprendimu pripažinta, kad šis aktas nėra nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus įgijimo pagrindas (4 t., b. l. 2-13). Teisė spręsti ar priimti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą bei priešieškinio papildymą pagal CPK 141, 143 straipsnių nuostatas suteikta teismui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti AB „Lietuvos dujos“ pateiktą priešieškinio papildymą (3 t., b. l. 78-80).

AB „Lietuvos dujos“ teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir tai sudaro pagrindą naikinti sprendimą. Nurodo, kad apie teismo posėdį tinkamai nebuvo pranešta trečiajam asmeniui, ieškovai neturi subjektinės reikalavimo teisės reikšti ieškinį, teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles. CPK 329 straipsnio 3 dalis numato santykinius sprendimo negaliojimo pagrindus, iš kurių vienas - kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančiųjų byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinį skundą pateikė atsakovas, o ne tretysis asmuo A. J., todėl prašyti panaikinti sprendimą šiuo pagrindu atsakovui teisė nesuteikta. Be to, tai, jog tretysis asmuo A. J. buvo informuotas apie pareikštą ieškinį, patvirtina jo brolio, ieškovo E. J. teismui pateikta informacija bei paties trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį (1 t., b. l. 117-118, 148, 2 t., b. l. 7-8). Minėtame atsiliepime paaiškintos 2005-11-10 perdavimo-priėmimo akto sudarymo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad trečiojo asmens parašas yra suklastotas. Ta aplinkybė, jog gyvenančiam JAV A. J. procesiniai dokumentų įteikimas neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų, neduoda pagrindo konstatuoti, jog jam nebuvo pranešta apie posėdį, o sprendimo nuorašo neišsiuntimas nėra vada panaikinti sprendimą, nes tik konstatavus, jog dėl minėtų pažeidimų neteisingai buvo išnagrinėta byla, kolegija turėtų pagrindą naikinti sprendimą (CPK 122 - 123 str., 329 str. 1 d.). Vertinant apelianto pateiktas abejones dėl trečiojo asmens A. J. pateikto atsiliepimo į ieškinį bei V. V., A. Č., V. A., A. T. parašų patikslintame ieškinyje tikrumo, kolegija pažymi, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė teismo skirti rašysenos ekspertizės, todėl apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl galimų trečiojo asmens atsiliepimo ar parašų ieškinio patikslinime suklastojimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (3 t., b. l. 144-148, CPK 178 str.).

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ir tų ieškovų naudai, kurie neturi subjektinės reikalavimo teisės. Pažymi, kad ieškovai A. R., V. A., A. M., S. M., G. S., E. J., A. Č., D. K. ir G. R. nebuvo gyvenamųjų namų, į kuriuos vestas dujotiekis, savininkais 1995-11-10 perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys teismui buvo paduotas 2007-02-07, o patikslintas ieškinys - 2007-12-07 (1 t., b .l. 4-7, 2 t., b. l. 15-17). Akivaizdu, kad per laikotarpį nuo dujotiekio perdavimo apeliantui iki ieškinio padavimo teismui galėjo pasikeisti ir pasikeitė namų savininkai, kurie vedė dujotiekį. Savininkų pasikeitimo faktą patvirtina byloje apelianto pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (1 t., b. l. 151-152, 159-162, 163-165, 168-169, 173-174, 175-177, 183-185). Tačiau atsakovo teiginys, kad dalis ieškovų lėšų dujotiekio statybai neįdėjo, atmestinas. Pagal byloje esančius duomenis, kurie nėra paneigti, matyti, kad ieškovas V. A. 1990-12-10 turėjo išduotą leidimą Nr. 286 vykdyti individualinę statybą adresu (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie dujotiekio statybos, sumokėdamas 3 100 Lt, o jo namo rūsys buvo apžiūrėtas 1995-10-31 patikrinimo metu (2 t., b. l. 2, 23-24, 29). Šios aplinkybės patvirtina ieškovo V. A. reikalavimo teisę gauti kompensaciją. Bylos duomenimis, ieškovai A. R., S. M., G. R. gyvenamuosius namus įsigijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (1 t., b. l. 168-169, 173-174, 183-185). Kadangi nėra pateikta duomenų, įrodančių, jog minėti ieškovai buvusiems namų savininkams sumokėjo tik už statinius, nėra pagrindo teigti, jog į sumokėtų sumų pagal sandorius dydį, nebuvo įskaičiuota įvesto dujotiekio kaina ir ieškovai neturi reikalavimo teisės į kompensaciją. Įvertintina, jog AB „Lietuvos dujos“ nepateikė duomenų, kad namų statytojai - pardavėjai yra pareiškę pretenzijas dėl apmokėjimo už perduotus tinklus, kas leidžia daryti išvadą, kad parduodant namus už savo lėšomis įrengtus dujų vamzdynus jie gavo atlygį iš pirkėjų - ieškovų. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir M. C., V. G., A. J., D. K. reikalavimo perleidimo sutartys, kurių atsakovas neginčija (2 t., b. l. 3-6). Be to, gyvenamieji namai bei dujotiekio tinklai buvo statomi naudotis šeimai, todėl vieno iš šeimos narių pareikštas reikalavimas, laikytinas pareikštu visos šeimos interesais ( CK 3.92 str. 1 d.). Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl ieškovų A. Č., A. M. ir G. S. reikalavimo teisės neturėjimo, kadangi pagal bylos duomenis minėti ieškovai savo lėšomis prisidėjo prie dujotiekio statybos (2 t., b. l. 23-24, 29). Vėlesnis gyvenamųjų namų įregistravimas nuosavybės teise viešajame registre nei buvo atliktas dujotiekio perdavimas apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atskiri ieškovai (V. V., A. Č., V. G., S. J., A. T. ir kt.) neturi reikalavimo teisės į jiems priklausančias lėšas. Reikalavimą priteisti pinigines lėšas yra pareiškę asmenys, kurie tokį reikalavimą teikė tiesiogiai atsakovui, todėl tai, jog į bylą nėra įtraukti asmenys nepareiškę tokio reikalavimo, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog sprendimu teismas pasisakė dėl jų teisių ir pareigų, nes priimtu sprendimu jiems neužkertamas kelias reikšti ieškinį atskirai (1 t., b. l. 11).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš turinio elementų yra tas, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą (CPK 319 str. 1 d.). Iš bylos dokumentų matyti, kad atskirojo skundo dėl 2008-06-16 nutarties, kuria buvo sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008-07-04 nutartimi buvo sudaryta kolegija, kuri 2008-07-21 nutartimi buvo pakeista (3 t., b. l. 13, 21). Atskirąjį skundą ir 2008-07-23 nutartį priėmė naujos sudėties kolegija (3 t., b. l. 22-24). Minėta nutartis nebuvo skundžiama, yra įsiteisėjusi, todėl kolegija neturi pagrindo klausimo dėl bylos teismingumo svarstyti iš naujo (CPK 18 str.). Tai, jog apie kolegijos sudėties pakeitimą atsakovas nebuvo informuotas ir jam per apsirikimą pateikta 2008-07-23 nutarties projekto kopija, kuri kolegijos teisėjų nebuvo pasirašyta, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tuo pažeidžiant teisėjų sudėties nekintamumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principus (3 t., b. l. 122-124, 142, CPK 16 str.).

Dėl paminėtų motyvų apeliacinis skundas atmestinas.

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1d. 3 p., 3 t., b. l. 157).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ (į.k. 1200 59523) 156 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Lt ) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė