Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-354/2008

1.2.9.9., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 2 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 3 d., V. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 69 str., V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti nukentėjusio vaiko įstatyminei atstovei K. K. 2532 Lt nusikaltimu padarytą žalą iki 2008 m. lapkričio 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, t.y. esant 2005 m. sausio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimui priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt nuo 2003-12-01 iki dukros pilnametystės, laikotarpiuose nuo 2006-03-03 iki 2006-08-24, nuo 2006-09-27 iki 2006-10-22, nuo 2007-10-12 iki 2008-02-01 nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnametei dukrai L. R., ir jai nesumokėjo 2532 Lt išlaikymo.

Skunde nurodoma, kad prokuroras, nenustatęs V. R. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 str., padarymą prašė skirti V. R. įstatymo sankcijoje numatyto vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas nustatė V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas teigimu, šiuo konkrečiu atveju V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyti nėra pagrindo, kadangi net pats teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio, nesistengia pasitaisyti ir persiauklėti.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai V. R. taikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir taip pažeidė minėtą straipsnį, nes nėra būtinos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos – pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atėmimo. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą V. R., neįvertino to, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pažeidinėjo paskirtas kardomąsias priemones, teisminio bylos nagrinėjimo metu nevyko į posėdžius, slėpėsi, kad yra nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nesimoko, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas teigimu, V. R. 2006 m. rugsėjo 26 d. teismo nuosprendžiu būdamas ateistas už analogišką nusikaltimą, nevykdė paskirtų teismo įpareigojimų pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir iki 2007-09-01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (4900 Lt), todėl jam paskirta bausmė buvo pakeista į areštą 90 parų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. R. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino V. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. To neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis taikant Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas.

Kolegija iš dalies sutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė kai kurias baudžiamojo įstatymo normas, kas turėjo įtakos teisingo sprendimo dėl bausmės skyrimo priėmimui.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nustatė vieną V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kolegija pritaria prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir nesutinka su šiuo apylinkės teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. R. pripažino savo kaltę, tačiau tuo pačiu kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis visiškai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Be to kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, prieštarauja pačiame skundžiamame nuosprendyje išdėstytoms teismo išvadoms, kad kaltininkas nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio, nesistengia pasitaisyti.

Be to teisėjų kolegija pažymi, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu (b. l. 40) jau buvo teistas už vengimą išlaikyti vaiką nuo 1995-04-06 iki 2006-03-01, tačiau ir toliau savo pareigų nevykdė, dėl ko laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista į areštą 90 parų (b. l. 38). Atlikęs arešto bausmę V. R. vis tiek nesiėmė tinkamų priemonių, kad įgyvendintų paskirtus įpareigojimus – neįsidarbino (b. l. 54), darbo biržoje nesiregistravo (b. l. 52-53), t. y. toliau vengė išlaikyti vaiką, neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos. Pirmosios instancijos teisme V. R. savo nusikalstamą elgesį teisino pateikdamas banalius paaiškinimus, kad išlaikymo dukrai negalėjo mokėti, nes neturėjo darbo, o iš darbo biržos buvo išbrauktas, nes jam sunku su dviračiu buvo važiuoti į pastarąją (b. l. 113). Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertino, o tai yra būtina sąlyga pripažįstant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi.

Tokiu būdu, nors ir nustačius kaltininko laisvanorišką kaltės pripažinimą, bet nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. R. prisipažinimą padarius nusikaltimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes pastarasis nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 328 str. 1 p.).

Kaip jau buvo minėta, V. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., o bausmę baigė atlikti 2007 m. spalio 11 d. (b. l. 38). Pagal Lietuvos Respublikos BK 97 str. 3 d. 3 p. ,,a“ p. p. asmenys, nuteisti už tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikomi teistais 3 metus po bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad nuteistojo teistumas pagal minėtą ankstesnį teismo nuosprendį būtų pasibaigęs tik 2010 m. spalio 11 d.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. R. padarytų nusikaltimų recidyvo, nepagrįstai ėmė domėn vien tą nusikalstamą veikimą, kuris buvo iki Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio priėmimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. R. nusikalstamai elgėsi ne tik iki minėto nuosprendžio priėmimo, bet ir po to – nuo 2006-09-27 iki 2006-10-22, nuo 2007-10-12 iki 2008-02-01. Tokiu būdu, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, V. R. padarė tęstinį nusikaltimą.

Tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad V. R. teistumas už tyčinio nusikaltimo padarymą nėra išnykęs ir jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas turi motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 164 str. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, tačiau apeliaciniu skundu Joniškio rajono apylinkės prokuratūra pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. prašo V. R. skirti laisvės atėmimą 1 metams, tai yra bausmę, mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas negali griežtinti nuteistojo padėties labiau, nei to prašo apeliantas.

Tokiu būdu kolegija, atsižvelgusi į skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad V. R. yra recidyvistas, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuteistajam V. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidina iki apeliaciniu skundu prašomo laisvės atėmimo bausmės dydžio, t. y. keičia nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.)..

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs V. R. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėjo. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo skirti V. R. realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis teisine sąmone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, matyti, kad V. R. padarytas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis nusikaltimas, nėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis. V. R. praeityje jau buvo teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, už kurią jam buvo paskirtas laisvės apribojimas ir įpareigojimai. Tačiau nuteistasis įpareigojimų nevykdė ir paskirta bausmė jam buvo pakeista į areštą. Atlikęs arešto bausmę, neišnykus teistumui, jis toliau nusikalstamai elgėsi – toliau vengė išlaikyti vaiką, neatlygino padarytos ir priteistos žalos.

Kartu teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius, kokią poziciją šiuo klausimu išreiškia nukentėjusioji ir kt.

Šioje byloje nukentėjusiosios L. R. motina ir atstovė pagal įstatymą K. K. teisiamajame posėdyje išreiškė aiškią savo poziciją dėl V. R. skirtinos bausmės, prašydama neskirti laisvės atėmimo bausmės ir įpareigoti V. R. įsidarbinti, kad nuteistasis galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 115). Tuo pačiu V. R. pažadėjo susirasti darbą, išlaikyti savo vaiką ir atlyginti padarytą žalą.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atstovės pagal įstatymą poziciją ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į vaiko turtinius interesus, kolegijos nuomone, pagrįstai nusprendė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, įpareigodamas jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti žalą. Kita vertus, jei atidėjus bausmės vykdymą nepavyktų pasiekti bausmės tikslų (BK 41 str.), nuteistasis nevykdytų pažadų, Baudžiamasis įstatymas numato galimybę asmeniui, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, jei jis nevykdo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę (BK 75 str. 4 d. 3 p.).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą V. R. paskyrė įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tačiau, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 3 d. reikalavimų, nenustatė laiko, per kurį šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti. Todėl kolegija keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir ištaiso minėtą nuosprendžio trūkumą (BPK 328 str., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. V. R. laikyti recidyvistu.

V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 3 d. nustatyti 3 mėnesių terminą V. R. paskirtam įpareigojimui – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje – įvykdyti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.