Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Arnoldui Šukaičiui,

gynėjams advokatams: Vytautui Kupcikevičiui, A. Cemnolonskui, Lidijai Blinkevičienei, Jonui Milčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Ž., asmens kodas 3, gimęs, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „A. B.“ komercijos direktoriumi, nevedęs, gyvenantis Panevėžio rajone, , teistas Panevėžio apygardos teismo 2001-09-25 pagal BK 273 str. 3 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 metams, Panevėžio apygardos teismo 2003-07-08 nutartimi veika perkvalifikuota pagal BK 183 str. 3 d., 178 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-09-03 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2003-07-08 nutartis pakeista ir veika iš 1961 m. BK 273 str. 3 d. perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 181 str. 3 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė sumažinta iki 5 metų 6 mėnesių; 2004-03-10 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų, lygtinai 2 metams 7 mėnesiams 11 dienų, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.;

A. M., asmens kodas gimęs Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis Panevėžyje, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.;

R. Š., asmens kodas gimęs Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis deklaravęs gyvenamąją vietą Panevėžyje, teistas, teistumas išnykęs;

M. D., asmens kodas, gimęs, Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis nevedęs, gyvenantis mieste, deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas Panevėžio m. apylinkės teismo 1998-02-03 pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 233 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. Ž. ir A. M., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, pavartodami psichinę ir fizinę prievartą, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, būtent:

G. Ž. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2010-07-12, apie 22 val. 10 min., G. Ž. apgaule išviliojus M. J. iš namų, esančių P g. 25-17, Panevėžyje, ir automobiliu „Mercedes E200“, angliškas valstybinis numeris L5 RHH, nuvežę į kaimo teritoriją, kur, pavartodami psichinę bei fizinę prievartą, su nusikaltimo bendrininkais atėmė laisvę M. J. ir sudavė rankomis, kojomis bei kitais bukais daiktais ne mažiau kaip 14 smūgių M. J. į galvos, veido, rankų, kojų bei kitas kūno sritis, taip padarydami nukentėjusiajam pakaušio ir kaktos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimus, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje ir juosmens kairėje pusėje, poodines kraujosruvas juosmenyje, dešiniajame dilbyje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, dešinėje čiurnoje bei dešinėje pėdoje, apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, taip nukentėjusiajam M. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę – reikalavo, kad M. J. perduotų jiems kaip laimėjimo lažybose dalį – 20 000 eurų (69 000 litų) bei kaip užstatą, kol bus perduoti 20 000 eurų (69 000 litų), reikalavo, kad M. J. perduotų turtą – 60 000 litų vertės automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris EEK 747, bei apie 7500 litų.

K. R. Š. ir M. D., veikdami bendrininkų grupe, 2010-08-27, apie 12 val., sporto rūmų patalpose adresu, įtikinėdami pakeisti parodymus, siūlydami nueiti pas advokatą, kuris nurodys, kokius duoti parodymus, kad įtariamiesiems G. Ž. ir A. M. būtų skirtos švelnesnės bausmės, siekė paveikti nukentėjusįjį M. J., kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus;

po to, kaltinamasis R. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-09-01, apie 12 val., sporto rūmų patalpose adresu Panevėžys, Jakšto g. 1, siūlydamas nueiti pas advokatą, kuris nurodys, kokius duoti parodymus, kad įtariamiesiems G. Ž. ir A. M. būtų skirtos švelnesnės bausmės, siekė paveikti nukentėjusįjį M. J., kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-09-06, apie 13–14 val., sporto rūmų patalpose adresu, įteikdamas advokato vizitinę kortelę ir siūlydamas nueiti pas advokatą, kuris nurodys, kokius duoti parodymus, kad įtariamiesiems G. Ž. ir A. M. būtų skirtos švelnesnės bausmės, siekė paveikti nukentėjusįjį M. J., kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su M. J. buvo pažįstamas apie metus laiko. Jam kartais pasiskambindavo, klausinėdavo įvairių dalykų, kurie gali būti svarbūs, siekiant nuspėti varžybų rezultatą. Praeitų metų pavasarį jam paskambino Jius ir pasakė, kad yra galimybė „pastatyti“ daug pinigų, klausė, gal jis (Žis) žino kokių futbolo komandų, už kurias būtų galima „statyti“. Jis pasakė, kad A. M. draugas Das, Estijoje žaidęs daug metų, pažįsta nuo seniau daug žaidėjų. Po kurio laiko susitarė su Jiumi važiuoti į Estiją. Estijoje bendravo su A. D. ir kitu asmeniu, kurie juos patikino, kad galima per kitas UEFA varžybas sudalyvauti lažybose ir pasiekti teigiamą rezultatą. Pokalbio metu daugiausia kalbėjo Jius. Jius pasakojo apie asmenį, pravarde Senis, kuris galėtų „pakelti“ apie 200 000 eurų. „Pakelti“ – tai reiškia uždirbti. Jius pasiūlė 50 000 pasidalinti keturiems: jam, Mčiui, Jiui, Dui, 50 000 būtų skirta estams, 100 000 būtų Seniui, kadangi žmogus rizikuoja savo pinigais. Tokios dalybos tenkino visus. T. J., pasinaudojęs pažintimi su Dinu, juos apgavo. Mis jam pranešė, kad Jius viską padarė pats vienas. Das papasakojo, kad buvo nuvažiavęs į Estiją, kur sužinojo, kad buvo išlošta krūva pinigų, Jius su jais nepasidalijo. Liepos 12 d. vakare jis susitiko su Jiumi prie pastarojo namų, važiavo maudytis į V pusę. Pakeliui paėmė Mį. V. M. pradėjo Jiui priekaištauti, kam jis meluoja, sakė, jog Jius statė ir užsidirbo pinigų. Kilo kivirčas, Jius atsisukęs atžagaria ranka čiupo Mį, tada jis (Žis) sustojo. Mis su Jiumi išlipo iš mašinos, pradėjo muštis. Jie voliojosi ant žemės, jis (Žis) juos pradėjo skirti, kad ramiai pakalbėtų, smurto jo atžvilgiu nevartojo. Tada buvo paskambinta estams ir buvo išsiaiškinta, kad Jius meluoja ir nesako, jog buvo Estijoje, statė pinigus, dalyvavo lažybose. T. J. sakė, jog reikia paskambinti Seniui, su juo susitikti, šnekėtis dėl pinigų. 20 000 eurų iš Jiaus nereikalavo. Buvo tik ankstesnis susitarimas, kurio esmė tokia: jie (Žis su draugais) suveda su komanda, o Senis stato pinigus. Po to jie važiavo atgal, Mį paleido prie namų, parvežė Jių. Jis (Žis) į Jiaus butą užėjęs nebuvo. Po to su Jiumi susitikti daugiau nebandė. Tik vėliau Jiaus iniciatyva buvo su juo susitikęs prie mėsos kombinato, su juo kalbėjosi. Pokalbio išklotinėje nurodytus žodžius „kam tie pašaliniai žmonės reikalingi“ reikia suprasti taip, kad J. S. sakė, jog pašaliniai žmonės, t. y. jis (Žis), Mis, Das, nereikalingi. Po įvykusio konflikto jis niekieno neprašė pakalbėti su Jiumi apie parodymų keitimą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad anksčiau jo pavardė buvo Šys, kurią pakeitė į Mis. Jis su Žiu turėjo bendrą pomėgį – sporto lažybas, dažnai aptardavo įvykius, rezultatus, ir jam paminėjo, kad pažįstą M. D., kuris yra žaidęs futbolą Estijoje. Žis jam pasakė, kad žmogus, t. y. Jius, kuris irgi domisi sporto lažybomis bei ieško žmonių, kurie pažinotų sportininkus – futbolininkus, kad su jais susipažintų ir jiems pasiūlytų būdą, kaip uždirbti pinigų. Paklausė, ar negalėtų pasikalbėti su Du, nuvažiuoti, kad susipažintų su juo drauge. Jis pakalbėjo su Du, sutarė, kad gegužės mėnesį jis pasikalbės su estais, kad važiuos susutikti su jo draugais. Praėjus kuriam laikui, gegužės 29 d. paskambino Das ir pasakė, kad Estijoje vyks varžybos, kuriose estų futbolininkai prašo pastatyti pinigų. Jis (Mis) paskambino Žiui, o šis – Jiui. Po kelių minučių Žis pranešė, kad viskas gerai, tas žmogus pasiruošęs daryti statymą, tik reikia sužinoti, už kokią komandą reikia pastatyti. 17 valandą jis parašė G. Ž., kad reikia pastatyti už „M. T.“ – tai aukščiausios lygos Estijos futbolo komanda. Vykstant varžyboms, jis susirašinėjo ir suprato, kad yra laimėta 1450 eurų, apie tai pranešė Dui, šis perdavė tai estų futbolininkams, kad tokia suma yra laimėta. Po to jis išsiaiškino, kad 145 buvo koeficientas ir neapsimoka statyti. Tas nesusipratimas ir buvo pagrindinis tikslas važiuoti į Estiją išsiaiškinti to nepavykusio statymo priežastis bei atiduoti 1000 eurų už tą nepavykusį statymą. Kitą dieną atvažiavo Žis, Das ir Jius, kurį matė pirmą kartą. Jius pradėjo kalbėti, kodėl nepavyko statymas: trūko laiko pasiruošti, įvyko nesusipratimas, viskas buvo nekonkretu, taip nedaroma, ir jis pasakė, kad būtų buvę ne jo pinigai, o Senio, kuris Azijos šalyse registruotose lažybų bendrovėse turi sąskaitas, kuriose įmanoma pastatyti įvairias pinigų sumas. Kelionės metu jis pasiūlė nuvažiuoti visiems į Estiją, pasiūlyti estų futbolininkams 50 000 eurų. Jiems, t. y. Žiui, jam (Mčiui), Dui ir pačiam Jiui, Jius pasiūlė lygiai taip pat – 50 000 eurų. Patikino, kad tą 1000 eurų atloš ir dar uždirbs. Nuvažiavus į Estiją, Tartu mieste susitiko su estais, tarp jų buvo ir Dinas, vienam jų padavė 1000 eurų. E. J. paaiškino, kodėl nepavyko statymas, pasiūlė vėl tą patį – 50 000 už ateityje nusimatančias tarptautines varžybas. Sąlygos turėjo būti maždaug tokios, kad estų futbolininkai neturi tartis su kitais žmonėmis dėl tų statymų, turi pranešti likus keletui dienų iki varžybų, kad būtų laiko pasiruošti į sąskaitą pervesti pinigus. Sutarė, kad estai per Dą duos savo atsakymą ir, jeigu bus teigiamas, tai likus keletui dienų iki varžybų, jie vėl atvažiuos ir viską pabaigs tartis. Maždaug po dviejų savaičių paskambino Das, pasakė, kad estai susidomėjo, kad pasakytų, jog Jius pasiruoštų važiuoti ir pabaigti tartis. Dar po kelių dienų jis paskambino Žiui ir šis pasakė, jog jokios kelionės nebus ir davė telefono ragelį Jiui, kad įvardytų priežastis. Jius pasakė, kad sužinojo, kad estai derasi dar su kitais žmonėmis dėl tų būsimų statymų, ir Senis savo pinigais nerizikuos, ir viskas atidedama kitam kartui. Liepos 9 d. jam paskambino Das ir pasakė, kad Jius nuvažiavo į Estiją, susitiko su Dinu, uždirbo tuos pinigus, apie kuriuos kalbėjo važiuodamas kartu su jais į Estiją, kad statymas įvyko ir juos apgavo. Susitikus su Jiumi, šis neigė buvęs Estijoje, patvirtino, jog susitarimas galioja. Liepos 12 d. Žio vairuojamu automobiliu važiavo link V. Jis (Mis) sėdėjo gale, Jius šalia Žio. Jius pradėjo kalbėti, kad žino visokios informacijos, kiek bus galima vėl uždirbti pinigų. Jis (Mis) Jiui pasiūlė pirmiausia išsiaiškinti dėl Estijos. Jis pradėjo išsisukinėti, kad Estijoje nebuvo. Jis (Mis) priekaištavo Jiui, jog šis prižadėjo, kad 1000 eurų bus „atžaista“, kad dar bus ir uždirbta, pasinaudojo pažintimis, vienas nuvažiavo ir viską uždirbo. Dėl to įvyko konfliktas ir Jius atsisukęs stuktelėjo jam į smakrą. Žiui sustabdžius automobilį, jie išlipę susimušė, Žis juos išskyrė. Mano, kad konfliktą išprovokavo pats Jius neigimu ir stuktelėjimu į smakrą. P. D. sužinojo esto numerį. Paskambino ir kalbėjo su estu įjungęs telefono garsiakalbį, prašė esto patvirtinti, kad Jius buvo nuvažiavęs vienas. Estas patvirtino, kad Jius buvo nuvažiavęs ir uždirbo pinigų. Jius suprato, kad jis pagautas meluojantis, teigė, kad viską Senis padarė. Buvo sutarta viską išsiaiškinti su Seniu. G. Ž. jį paleido prie namų. P. J. jis nebuvo nuėjęs. Už miesto kitų asmenų nebuvo, jie buvo trise. Kalbos apie tai, kad Jius privalo perduoti 20 000 eurų, automobilį nebuvo. Do neprašė, kad jis darytų poveikį Jiui.

K. R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. vasaros pabaigoje jis Du nuėjo į sporto rūmus susitikti su M. J., kad detaliau sužinotų apie visą įvykį, dėl ko sulaikytas jo brolis A. M.. Jis žinojo, kad brolis kaltinamas turto prievartavimu. Kelias minutes palaukus, atvyko Jius su žmona Jiene, jis prisistatė, kad yra Mčio brolis, klausė, kodėl sulaikytas jo brolis. Jius buvo nervingas, šiek tiek vengė pokalbio, jo (Šio) pokalbis labiau užsimezgė su Jiene. Visas pokalbis vyko ramiai, negąsdinant, jis klausė, ar įmanoma susitaikyti, kam visos tos nemalonios procedūros, sakė, kad brolis turi vaiką, žmoną, kurie liko be jo. Jius kalbėjo, kad ir jam pačiam atsibodo visos tos procedūros, tačiau jis nežino, ką galima pakeisti, sakė, pirma nuvažiuosiąs į Vilnių, pasitarsiąs su kažkokiu giminaičiu ar pažįstamu, siūlė susitikti per kitą treniruotę. Jienė klausė, ką jie siūlo. Jis (Šys) pasiūlė pasitarti su advokatu. Grasinančių frazių jis nevartojo. Kad grasintų Das, jis negirdėjo. Į antrą pokalbį sporto rūmuose jis atvyko po kelių dienų, norėjo sužinoti, ką Jius nutarė, ar jam patarė kažkoks giminaitis, apie kurį minėjo pirmame pokalbyje. Pasakė, kad jam niekas nieko nepatarė. Jam (Šiui) susidarė toks įspūdis, kad Jius kažką galbūt norėtų keisti, bet bijo atsakomybės, kad pakeitus parodymus, žmona nukentės. Trečią kartą, tai gali būti rugsėjo 6 d., galvodamas apie tai, kad galbūt jis neturi laiko, paprasčiausiai norėdamas padėti, jeigu neranda advokato, nuvežė Jiui advokato vizitinę kortelę, kurią šis paėmė. Susitikimų su Jiumi metu jis siekė, kad brolis, kuris kaltinamas sunkiu nusikaltimu, susitaikytų su Jiumi.

K. M. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad į susitikimą su Jiumi ėjo draugiškai pabendrauti, išsiaiškinti situaciją, kodėl jo draugai A ir G atsidūrė už grotų. Jokių grasinimų iš jo pusės Jiui nebuvo. Siūlė surasti kompromisą, susitaikyti. Jius pradėjo sakyti, kad jį čia viskas nervuoja, tie teismai, atseit nėra ramybės, tai Jis (Šys) pasakė, kad savaime suprantama „visi mes norim gyventi ramiai, pagalvojam, kaip padaryti“. Jis pripažįsta, kad pasakė tą frazę, kad „mes visi norim gyventi ramiai“, bet visai kitame kontekste. Jis norėjo pasakyti, kad yra patarlė „bijok Dievo“ ir visi mes norim gyventi ramiai, kad nereikia meluoti ir kažką išgalvoti. Jokių grasinimų, gąsdinimų iš jo pusės nebuvo Jius neigė važiavęs į Estiją, nors jo (Do) žiniomis buvo kitaip.

Be to, kaltinamasis M. D. parodė, kad jis bendrauja su sportininkais, žino, kurios komandos stipresnės, kurios silpnesnės, dalijasi informacija, kad būtų galima lažybų punktuose „užmesti“ pinigus ir užsidirbti. Dar žaidžiant futbolą jam kartais skambindavo žmonės, klausdavo, kokia komandos savijauta, kas žais ir pan. Jis galėdavo pakonsultuoti dalyvaujančius lažybose. Dar bendraudamas su Dinu, kuris žaidė Estijoje, buvo susitaręs, kad paskambintų, jeigu bus kažkokių varžybų, kur aiškiai matyti, kas laimės. Taip jis pasiskambindavo. Mis jam pasakė, kad yra žmogus, kuris labai susidomėjęs sporto varžybomis ir gal yra galimybė „užmesti“ už kokias varžybas. Jam paskambino Dinas ir pasakė, kad bus varžybos, yra didelis šansas užsidirbti pinigų ir galima „užmesti“. Jis tai pasakė Mčiui, o šis – Jiui. Važiuojant į Estiją, Jius pradėjo sakyti, kad čia viskas paprasta – nuvažiuoji, pasiūlai lagaminą pinigų, čia viskas kaip „du kart du“ ir kad galima gerus pinigus užsidirbti iš tų visų varžybų. Kelionės metu daugiausia iniciatyvą rodė Jius, kad nuvažiavus, susitarus su estais, visiems labai gerai galima užsidirbti. Toks buvo jų kelionės tikslas. Nuvažiavus į Tartu miestą, jie susitiko su Dinu ir dar vienu futbolininku, kurį žino tik iš matymo. Jius su Dinu tada susitiko pirmą kartą. Kelionės metu buvo kalbama apie 1000 eurų, kuriuos jie grąžino Dinui, kadangi įvyko apsirikimas. Kelionės į Estiją metu buvo kalbama, kad komanda gauna 50 000 eurų, jeigu sužaidžia taip kaip reikia, ir, kaip Jius tvirtino, važiuojant jau atgal, kad ir jiems 50 000 eurų suma išeina, Seniui – 100 000. Po kurio laiko iš savo bičiulio jis sužinojo, kad Jius jau po neilgo laiko tarpo važiavo be jų ir tarėsi vienas, „nupirko“ varžybas ir pats užsidirbo.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė padarius nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad su Žiu susipažino kavinėje po krepšinio varžybų. Žis domėjosi krepšiniu. B. Ž. pasiūlė, kad jis turi pažįstamų Rusijoje, Estijoje, Baltarusijoje, kurie užsiima sportu, ir iš jų galima išgauti varžybų baigties informaciją, lažybų punktuose pastatyti pinigų ir gerai užsidirbti. Iš Žio kalbos suprato, kad siūloma jam (Jiui) „statyti“. Žis pasiūlė važiuoti į Estiją susitikti su žmonėmis, kurie duos kažkokią informaciją apie komandas, kurios gali laimėti, o kurios – pralošti. Jis sutiko. Praeitų metų birželio mėnesį jis kartu su Žiu, Mčiu ir Du važiavo į Estiją. Nuvažiavus susitiko su asmenimis, su kuriais nekalbėjo, stovėjo šone, tų žmonių adresų, telefonų neužsirašė, Dino tarp jų nebuvo. Grįžtant atgal jam pasakė, kad nieko konkrečiai nesusitarė, reikės dar kartą važiuoti liepos mėnesį. Jis pasitarė su žmona, kuri patarė į šiuos dalykus pinigų neinvestuoti. Jis pradėjo vengti Žio, kuris jam dar skambino kelis kartus. Birželio pabaigoje jis buvo išvažiavęs į Estiją savais reikalais, o Žis tuo momentu buvo Vokietijoje. Buvo pas futbolininką A. D., kurį pažįsta jau seniai. Po to dar važiavo į Taliną susitikti su kitais žmonėmis, vėliau – į Latviją. Jo išvyka į Estiją su lošimais nebuvo susijusi. Tų asmenų, su kuriais susitiko, neatsimena. Netrukus po to, kai grįžo iš Estijos, susitiko su Mčiu, kuris klausė, kur jis (Jius) buvo dingęs, pasisakė, kad buvo išvažiavęs į Estiją, Latviją. Po kelių dienų, vakare apie 22 val. paskambino Žis, pakvietė išeiti. Išėjus pasiūlė važiuoti išsimaudyti, išgerti alaus. Jis sutiko, pakeliui Žis paėmė Mį. Važiavo pro V gyvenvietę keliu, vedančiu link autostrados, staiga pasuko į keliuką. Mis iš nugaros griebė jam už kaklo, ir iš krūmų išbėgo dar du asmenys. Žis laužė rankas, atsidarė durys ir vienas asmuo, kuris šiuo metu yra pasislėpęs, pradėjo jį (Jių) mušti. Mušė su golfo lazda, kol ta lazda lūžo, paskui su ta lazda badė. Daužė apie valandą laiko. B. Ž., Mis aiškino, kad jis buvo nuvažiavęs į Estiją pas jų pažįstamus. Jis neigė, girdėjo, kaip bemušant jie kažkam skambino, kalbėjo rusiškai, klausinėjo, ar jis buvo Estijoje. Iš to pokalbio suprato, kad tie asmenys, kuriems skambino, nepatvirtino, kad jis buvo Estijoje. Mušdami reikalavo atiduoti pinigus. Norėdamas, kad jo nebemuštų, prisipažino, kad turi 20 000 eurų. Sakė, jog mažai. Pasakė, kad turi piniginėj apie 1500 Lt ir kortelėj apie 5000 Lt. Sako gerai, dabar tuos pinigus atiduodi, tada jie vėl tarėsi, kad kol jis atveš pinigus, jie paims jo automobilį ir privers pasirašyti raštą, kad už skolą paima jo automobilį „VW Touareg“ ir pinigus, kuriuos turėjo kortelėje. Tuo metu automobilio vertė buvo 60 000 Lt. Su savimi turėjo automobilio raktelius ir piniginę, kurių iš jo nepaėmė. Mis su Žiu buvo išlipę iš automobilio, tuo metu jį saugojo nepažįstamas asmuo. Po to, kai prižadėjo viską atiduoti, smurto nebevartojo. Parvažiavus į jo namus ėjo Mis ir dar vienas asmuo. Įėjus į butą atsikėlė žmona, kuriai pasakė, kad jį reketuoja, sukilo panika, jie pradėjo trauktis prie durų, ir jis staiga užtrenkė ir užrakino duris. Paskui dar skambino Žis, klausė, ar jis išeis, palinkėjo sėkmės. Kitą dieną 11 val. skambino Mis, sakė „ką siūlai“. Po to karto jam daugiau nebeskambino. Tada jis kreipėsi į policiją. Po kurio laiko į sporto rūmus, kur jis treniruojasi atėjo Šys su Du. Iš jų kalbų suprato, kad jie prašo pakeisti parodymus. P. D. žodžius „mes visi norim gyventi ramiai“, o Šys sakė „turi vaiką, žmoną, pagalvok“. Iš tų pasakymų suprato, kad gąsdina. Sakė, kad pasamdys jam advokatą, kuris viską surašys, nereikės vaikščioti pas tyrėjus, viską sutvarkys, tik reikės pakeisti parodymus. Šys buvo dar du kartus atėjęs į Sporto rūmus. Jis norėjo to paties. Šys atnešė advokato vizitinę kortelę, kurią perdavė tyrėjai. Tiksliai negali pasakyti, kas jam sulaužė žandikaulį, nes mušė Žis, Mis ir dar vienas asmuo. Estijoje jis buvo susitikęs su A. D., su kuriuo susipažino seniai, po to sužinojo, kad Dinas buvo Do bendraklubis. Nėra sakęs, kad yra žmogus, vadinamas Seniu, kuris turi didelių galimybių lažybose ir gali pastatyti daug pinigų. Neatsimena, ar su Žiu „Skype“ rašinėjosi apie estų komandas. Už Estijos futbolo varžybų rezultatus nėra statęs, apie koeficientų kilimą, kritimą nesiaiškino. Po to su Žiu buvo susitikęs Kerbedžio gatvėje. Žis pasakė – niekas nesikeičia, turėsi vis tiek sumokėti.

L. V. J. parodė, kad vasarą Žis paskambino jos vyrui M. J. ir iš jų pokalbio ji suprato, kad po kurio laiko atvažiuos Žis ir Mius turės nusileisti į apačią pasikalbėti. Po kiek laiko Žis paskambino ir Mius išėjo, telefoną paliko. Negrįžo pakankamai ilgą laiką. Grįžo naktį, įėjęs į kambarį uždegė šviesą ir ji pamatė, kad jo drabužiai purvini. Mius pasakė, kad jį reketuoja. Ji atsikėlė ir išgirdo, kad kambaryje kažkas vaikšto, kalba. Įėjusi į svetainę pamatė du vaikinus. Ji paklausė, kas čia yra, jie atsakė – nieko. Jie klausė „tai, Miau, tu ten greitai, tu jau baigi“, o Mius kambaryje stalčiuose kažko ieškojo. Ji ėjo į jų pusę, jie traukėsi link durų ir išėjo už slenksčio, po ko ji su Miumi uždarė duris ir užrakino. Po kelių minučių kažkas paskambino Miui į mobilųjį telefoną ir jis pasakė, kad nebeišeis. Paklausus, kas įvyko, Mius papasakojo, kad su Žiu buvo užvažiavę į degalinę, nusipirko alaus, matė, kaip Žis telefonu kažkam skambino, ir paskui neva važiavo alaus atsigerti, dar paėmė Arūną, ir jie nuvažiavo, kaip jai pasakojo, kažkur link V, sustojus atbėgo dar du asmenys, pradėjo jį mušti. Dar pasakojo, kad reikalavo atiduoti automobilio raktelius, kortelę. Vyras jai yra pasakojęs, kad važiavo Žis ir jo draugai į Estiją su kažkuo susitikti. Iš to susitikimo grįžo tą pačią parą ir, kai ji paklausė, dėl ko važiavo, ar viskas gerai, sakė, kad susitiko su vienu žmogum, siūlo daryti „statymus“, tai ji pasiūlė to nedaryti. Po kelionės, kai važiavo su Žiu ir jo draugais į Estiją, vyras dar buvo išvykęs į Estiją. Mį ji pirmą kartą pamatė, kai atėjo į namus to įvykio naktį. Jis atėjo su dar vienu asmeniu.

Šį ir Dą ji yra mačiusi sporto rūmuose praeitų metų rugpjūčio mėnesį, kai ji su Mium ten buvo nuėję. Šie asmenys norėjo pasikalbėti su Mium. Mius rodė nenorą kalbėtis, vengė kontakto. Šys kalbėjo, kad galima susitaikyti, kažką pakeisti, nes vis tik yra mažas vaikas, žmona, vis tiek čia yra jo brolis. Ji suprato, kad jis kalbėjo apie savo brolio vaiką, kurio prašė pagailėti. Šys kalbėjo labai gražiai, mandagiai, negrasindamas, neįžeidinėdamas. Ji suprato, kad jis nori padaryti gera broliui. Jis daugiausia kalbėjo su ja. Su Miumi daugiau kalbėjo Das. Ji su Šiu diskutavo, klausė jo, ar jis žino, kad už tai, ką jis dabar daro, irgi yra baudžiamoji atsakomybė, kad yra poveikis liudytojui ir t. t. Jis atsakė, kad yra neteisininkas, galbūt būtų galima pasiūlyti kokį teisininką, galbūt rasti kažkokį sprendimą, kad jiems būtų mažesnė atsakomybė, siūlė, prašė nueiti pas advokatą, kuris nurodytų, kokius parodymus duoti. Buvo kalbama apie susitaikymą. Mius, norėdamas greičiau pabaigti pokalbį, pasakė, kad jis turi Vilniuje pažįstamų ir žadėjo su jais pasitarti. Ji girdėjo, kaip Das pasakė, kad „mes visi norim gyventi geriau“. Tas pasakymas nebuvo pasakytas maloniu, mandagiu tonu. Ji suprato, kad ta frazė skirta Miui. Ji žino, kad Mius dalyvauja lažybose. Mius bendrauja su kažkokiu asmeniu iš Estijos.

Specialisto išvadoje Nr. G 813/10(05 nurodyta, kad 2010-07-13 M. J. kreipėsi asmeniškai ir jam buvo nustatytas pakaušio ir kaktos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje ir juosmens kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos juosmenyje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, dešinėje čiurnoje bei dešinėje pėdoje, apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, padarytas kietu buku daiktu, galbūt 2010-07-12. M. J. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (l t., 46 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2010-07-13 M. J. parodė vietą už V gyvenvietės, kur atvažiavus su G. Ž. ir pažįstamu vardu Arūnas, jis buvo sumuštas keturių asmenų, jam buvo grasinama bei prievartaujamas iš jo turtas (1 t., 47–52 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad M. J. 2010-07-14 atpažino A. M. (ankstesnė pavardė – Šys), kaip G. Ž. draugą vardu Arūnas, sėdėjusį automobilio gale už jo, jį smaugusį, mušusį, reikalavusį pinigų, po to kartu ėjusį į butą paimti pinigų. Taip pat tai asmuo, kuris kitą dieną paskambino ir paklausė jo, ką jis siūlo (l t., 53–55 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad M. J. 2010-09-07 atpažino R. Š., kaip Arūno brolį, kurį pirmą kartą sutiko 2010-08-27, apie 12 val., sporto rūmuose. Taip pat atpažino M. D., kuris kartu su juo, Arūnu ir G. Ž. važiavo į Estiją. Abu šie asmenys 2010-08-27 prašė jo pakeisti parodymus įtariamųjų atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje, siūlė eiti pas advokatą, kuris viską paaiškins, ką reikia sakyti per apklausą (1 t., 56–59 b. l.).

2010-09-07 M. J. pateikė advokato Rolando Vaitekūno vizitinę kortelę (1 t., 60–63 b. l.).

Liudytojas A. D., apklaustas Estijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų pagal teisinės pagalbos prašymą, parodė, kad 2010 m. birželio mėnesio pradžioje, jam dalyvaujant treniruotėje Sillamae mieste, prie jo priėjo vyriškis, prisistatęs M. J. ir paklausė, kada jam baigiasi kontraktas su „Kalevo“ komanda, kurioje jis tada žaidė. M. J. pasiūlė tapti jo agentu ir paklausė, ar jis nenorėtų žaisti užsienyje. M. J. atsakė, kad norėtų ir paaiškino, kad jis turi agentą Vokietijoje, bet jei M. J. surastų naudingesnį pasiūlymą jis sutiktų. Pokalbio metu apsikeitė telefonų numeriais. Daugiau su M. J. susitikęs nebuvo. Maždaug po savaitės M. J. skambino, nes norėjo pasitikslinti kažkokius su kontraktu susijusius duomenis. Nežino, ar M. J. buvo dar su kuo susitikęs Sillamae mieste. Su M. J. jokiose lažybose nedalyvavo, jokios kalbos apie pinigus tarp jų nebuvo. Jis nepažįsta G. Ž., A. M., R. Š., pažįsta M. D., su kuriuo prieš keletą metų žaidė vienoje futbolo komandoje Viljandėje. M. D. ir jo santykiai išliko draugiški. Kartais su juo bendrauja telefonu. Nepatvirtino, kad su M. D. būtų aptarinėjęs savo susitikimą su M. J. (l t., 88–90 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad, V. J. 2010-09-07 atpažino R. Š. ir M. D., kuriuos sutiko 2010-08-27, apie 12 val., sporto rūmuose ir kurie prašė jo sutuoktinio pakeisti parodymus įtariamųjų atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje. R. Š. siūlė eiti pas advokatą, kuris viską paaiškins ką sakyti per apklausą, tada įtariamiesiems grėstų mažiau metų, kad pakeitęs parodymus palengvintų jų padėtį. M. D. sakė, kad „visi mes norim ramybės, ar norim gyventi, ar ne Miau?“ (1 t., 100–103 b. l.).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2010-10-07 protokole ir jo prieduose užfiksuoti G. Ž., besinaudojančio judriojo ryšio abonento numeriu 860611508, telefoniniai pokalbiai:

įrašas Nr. 174: užfiksuotas G. Ž. pokalbis su A. M. 2010-07-15. Kalba apie lažybas. G. Ž. pasako, kad „tas man nekėlė vakar”. A. M. paklausė, „o kaip jį pagaut“. G. Ž. pasako, kad yra namai, sportas bei patikslina, kad sportas gal dabar nelabai. A. M. pasiūlo susirasti jį per kitus pažįstamus;

įrašas Nr. 388: užfiksuotas G. Ž. pokalbis su A. M. 2010-07-19. Kalba apie lažybas. G. Ž. pokalbio metu sužinojęs, kad A. M. šiuo metu kavinėje, pasiteirauja, ar jis laukia „to glušo”, po to abu svarsto, kur jis galėtų treniruotis;

įrašas Nr. 1147: užfiksuotas G. Ž. pokalbis su nukentėjusiuoju M. J. 2010-08-10. G. Ž. paskambino M. J. ir pasiteiravo, ar jis niekur neplanuoja išvažiuoti sportuoti (1 t., 132–136 b. l.).

2010-10-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti įtariamojo A. M., besinaudojančio judriojo ryšio abonento numeriu 864037754, telefoniniai pokalbiai:

įrašas Nr. 20: užfiksuotas 2010-07-14 A. M. pokalbis su G. Ž.. Pokalbio metu A. M. teiravosi G. Ž., ar jo dar niekas neieško. A. M. nustebęs, kad jų dar niekas neieško. A. M. vėl sako, kad reikia „jo” vėl ieškoti. G. Ž. pokalbio metu pasako, kad jis turi nekilnojamojo turto Vilniuje, tad ten turėtų ir būti. A. M. pasako, kad būtinai reikia su juo toliau šnekėti, G. Ž. tam pritaria, kad reikia nepaleisti;

įrašas Nr. 198: užfiksuotas 2010-07-17 A. M. pokalbis su M. D.. Pokalbio metu planuoja, kad reikia pagauti tą „Ilgą”;

įrašas Nr. 406: užfiksuotas A. M. 2010-07-21 pokalbis su M. D.. Pokalbio metu M. D. pasako, jog savo žmonėms sakęs, kad Miaus jie neranda, jis dingo, tačiau jo ieško, o A. M. M. D. pasako, kad perduotų savo žmonėms, kad „sulaužėm mes tą gaidį”, „tiesiai šviesiai sakyk, sulaužėm mes tą piderą, sulaužėm ir dabar neaišku kur jis yra”. A. M. liepia pasakyti, kad jis (Mius) apgavo, bet jie žino, kad buvo nuvažiavęs, suderino viską. Abu kalba apie lažybas;

įrašas Nr. 421: užfiksuotas 2010-07-22 A. M. pokalbis su G. Ž.. Kalba apie lažybas. Pokalbio metu A. M. pasako, kad „Ilgas” gavo per kuprą;

įrašas Nr. 1451: užfiksuotas 2010-08-10 A. M. pokalbis su G. Ž.. G. Ž., paskambinęs A. M., pasako, kad prie jo yra „Ilgas”, tačiau jis su juo bijo šnekėti, nes mano, kad jis gali įrašinėti pokalbį. A. M. pasako G. Ž., kad jis turi atiduot viską, ką buvo pažadėjęs (1 t., 137–149 b. l.).

Apžiūrint kratos metu paimtą A. M. kompiuterį, nustatyta, kad „Skype“ programoje užfiksuoti pokalbiai (žinutės) tarp A. M., pasivadinusio „broliukaipipiriukai1031“ ir G. Ž., pasivadinusio „gediminas712“. Šių pokalbių metu jie kalbasi apie lažybas. A. M. siūlo važiuoti į Estiją dėl lažybų, G. Ž. tam pritaria, pasako, kad turi ką estams pasiūlyti. G. Ž. sako A. M., kad krepšininkas neatsako jam antra diena, planuoja važiuoti iki jo namų, o A. M. tam pritaria, kad jį reikia gaudyti, nes kitą dieną turi įvykti susitikimas su estais. G. Ž. atsako, kad kai pagaus jį – už pakarpos ir į mašiną. 2010-07-03 G. Ž. pasako A. M., kad bus išvykęs prie jūros, tad A. M. davė M. J. telefono numerį, nes po dviejų savaičių turėtų vėl vykti susitikimas. Kalba apie asmenį, kurį vadina Seniu (1 t., 163–183 b. l.).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus mobiliųjų ryšių telefonų abonentų, kuriais naudojosi nukentėjusysis M. J., įtariamieji G. Ž. ir A. M., išklotinių analizę, nustatyta, kad G. Ž., prieš skambindamas M. J., bendraudavo su A. M.. Laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-07-13 G. Ž. skambino M. J. 89 kartus, M. J. skambino G. Ž. 40 kartų. A. M. su M. J. bendravo 2010 m. liepos 9, 10, 11, 13 dienomis. 2010-07-12, 22:08:03 G. Ž. skambino A. M. ir tuo metu jo telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios adresu P g. 12, Panevėžyje, kuris apima P g. 25 namą, kuriame gyvena M. J.. 2010-07-12, 22:19:25 G. Ž. skambino A. M., tuo metu jo telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Aukštaičių g. 80, Panevėžyje, kuris apima Žemaičių g. 6 namą, kuriame gyvena A. M.. 2010-07-12, 23:07:40 G. Ž. telefonu bendravo su bendradarbiu S. S., tuo metu jo telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios Panevėžio r., V sen., Paberžio k. 2010-07-13, 00:05:23 G. Ž. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios adresu P g. 12, Panevėžyje, kuri apima P g. 25 namą, kuriame gyvena M. J.. 2010-07-12, 22:08:03 G. Ž. skambino A. M.. A. M. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios adresu Aukštaičių g. 80, Panevėžyje, kuri apima Žemaičių g. 6 namą, kuriame gyvena A. M.. 2010-07-12, 22:44:33 A. M. skambino M. D., tuo metu jo telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios adresu Panevėžio r., V sen., k. 2010-07-12, 23:32:06 A. M. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios adresu Panevėžio r., V sen., Paberžio k. 2010-07-13, 00:35:48 A. M. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, esančios adresu Vilniaus g. 8, Panevėžyje (2 t., 1–8 b. l.).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2010-08-30 protokole užfiksuoti M. D., besinaudojančio judriojo ryšio abonento numeriu 865426765, telefoniniai pokalbiai:

įrašas Nr. 83: užfiksuotas 2010-08-24 M. D. pokalbis su A. M.. Pokalbio metu A. M. liepia M. D. nueiti ir šnekėtis su juo pačiu, kad M. D. bandytų jam sakyti, kad jis „nepjautų grybo”, nes nebus, kaip išsisukti iš šios situacijos, nes jeigu niekas nepasikeičia, lieka reketas. A. M. klausia, ar M. D. susisiekė su estais. M. D. pasako, jog kalbėjo tik su vartininku, su pagrindiniu nepavyko susisiekti. A. M. liepia M. D. spausti estus, kad estai paspaustų M. J., nes kitaip jie degs;

įrašas Nr. 84: užfiksuotas 2010-08-24 M. D. pokalbis su A. M.. Pokalbio metu M. D. teiraujasi A. M., ką reikės sakyti M. J., kai jį pasigaus;

įrašas Nr. 121: užfiksuotas 2010-08-25 M. D. pokalbis su R. Š.. Pokalbio metu abu tariasi, kada reikės važiuoti pasigauti M. J.;

įrašas Nr. 216: užfiksuotas 2010-08-27 M. D. pokalbis su R. Š.. Pokalbio metu M. D. pasako, kad prieš einant pas M. J. reikia nueiti pas advokatą;

įrašas Nr. 289: užfiksuotas 2010-08-27 M. D. pokalbis su A. M.. Pokalbio metu M. D. pasako, kad buvo susitikęs su M. J.. A. M. paklausė, ar jis buvo pas advokatą. M. D. paaiškino, kad buvo pas advokatą, po to pas M. J., kuriam pasakė „ko čia dantį grieži, čia dabar ant tiek metų žmonėms, čia šeimos, viską, vaikai dabar tu čia, kaip pagalvok pats žinai“. Pasako, kad su M. J. buvo ir jo žmona. Jis siūlė M. J. advokatą, pakeisti parodymus, kad „srokas“ būtų mažesnis. M. D. pasako, kad pasikalbėti su M. J. buvo su jo (A. M.) broliu. M. D. kalba, kad M. J. jiems skolingas. Kalba vyksta ir apie Estijos futbolininkus;

įrašas Nr. 311: užfiksuotas 2010-08-28 M. D. pokalbis su A. M.. Pokalbio metu A. M. teiravosi, ką M. D. kalbėjosi su advokatu, ką advokatas jam patarė. M. D. atsako, kad advokatas nieko gero pasiūlyti negalėjo, jog patiems reikia ieškoti kompromiso. Abu tariasi, kas dar galėtų jiems padėti, galvoja, kaip nuvažiuoti į Estiją, kaip atsiimti pinigus iš M. J. (2 t., 15–28 b. l.).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2010-12-29 protokole užfiksuoti A. M. telefoniniai pokalbiai. Iš pokalbio turinio matyti:

įrašas Nr. 694: užfiksuotas 2010-09-05 M. D. pokalbis su A. M.. Pokalbio metu M. D. aptarinėjo susitikimą su M. J.. Kalba, jog M. J. nepasako, kad buvo Estijoje;

įrašas Nr. 3032: užfiksuotas A. M. pokalbis su moterimi, vardu Vanda. Kalba vyksta apie gresiančią bausmę. Pokalbio metu A. M. pasako, kad M. J. nepasako visos tiesos. Viską žino tik jis (A. M.), G. Ž. ir M. J. (2 t., 53–59 b. l.).

Iš ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų teismas daro išvadą, kad visų keturių kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta, tačiau jiems pateiktuose kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka bylos duomenų.

G. Ž. ir A. M. kaltinami prievartavę didelės vertės turtą iš M. J., pavartojant psichinę prievartą ir fizinį smurtą. Šis kaltinimas pasitvirtino iš dalies.

Nukentėjusysis M. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kad G. Ž. išviliojus jį iš namų ir nuvežus į nuošalią vietą, jis buvo sumuštas G. Ž., A. M. ir dar dviejų jiems talkinusių nenustatytų asmenų. Šią jo parodymų dalį objektyviai patvirtina specialisto išvadoje nurodyti kūno sužalojimai bei V. J. parodymai apie tai, kad M. J. iš namų G. Ž. pakviestas išėjo sveikas, o grįžo, lydimas A. M. ir dar vieno asmens, sumuštas.

Be to, M. J. nuo pat pradžių nurodė, kad iš jo buvo reikalaujami pinigai – 20 000 eurų, kaip užstatas, reikalaujant iki sumokės šiuos pinigus perduoti jo turimą automobilį „VW Touareg“ bei turimus grynuosius pinigus – apie 7 500 litų. Liudytoja V. J. patvirtino, kad grįžęs M. J. pasakė, kad jį reketuoja, t. y. reikalauja pinigų. Kaltinamieji G. Ž. ir A. M. savo parodymuose nepripažino, jog reikalavo konkrečios – 20 000 eurų sumos, tačiau aiškino, jog būtent panašią – apie 20 000 eurų sumą, jų manymu, M. J. buvo skolingas. Nors nukentėjusysis M. J. neigė bet kokias skolas ar susitarimus su kaltinamaisiais, tačiau būtina pripažinti, kad jo parodymai šioje dalyje nėra visiškai nuoseklūs.

Savo 2010-07-13 protokole-pareiškime, rašytame iš karto po įvykio, bei tą pačią dieną surašytame M. J. liudytojo apklausos protokole, kurio tekstas su tomis pačiomis klaidomis perkeltas iš protokolo-pareiškimo, M. J. nenurodė, t. y. nutylėjo svarbias aplinkybes, kurios turi reikšmės tinkamam nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui. M. J. nenurodė, kas jį sieja su kaltinamaisiais G. Ž. ir A. M.. Tik pradėjus kontroliuoti kaltinamųjų telefoninius pokalbius ir iš jų nustačius, kad kaltinamuosius G. Ž. ir A. M., kaip ir nukentėjusįjį sieja pomėgis dalyvauti lažybose ir jie tais reikalais lankėsi Estijoje, M. J., 2010-08-11 papildomai apklaustas, pripažino, kad su G. Ž., A. M. ir dar vienu asmeniu buvo nuvykę į Estiją, siekdami užmegzti kontaktus su asmenimis, kurie gali padėti laimėti lažybas ir tokiu būdu pasipelnyti; šiuo pasiūlymu jis susigundė. Tuo tikslu jie 2010 m. birželio pradžioje buvo nuvažiavę į E. T. miestą, G. Ž. ir A. M. kalbėjosi su dviem asmenimis. Kadangi nieko konkrečiai nesutarė, planavo dar kartą į Estiją važiuoti liepos mėnesį. Be to, M. J. nurodė, kad į Estiją dviem dienoms jis buvo nuvažiavęs dar kartą 2010 m. birželio pabaigoje, tačiau kitais reikalais, aiškino, kad buvo susitikęs su savo pažįstamais sportininkais. Vėlesnėje apklausoje (2010-08-27) M. J. patikslino, kad išvykos į Estiją metu Sillamae mieste jis buvo susitikęs su savo pažįstamu A. D., kuris žaidžia futbolo klube. Nurodė, kad dvi dienas jis bendravo tik su A. D.. Su kitais asmenimis susitikęs nebuvo, apie jokias lažybas, statymus už komandas nešnekėjo, šių reikalų nederino. Mano, kad G. Ž. ir A. M., sužinoję apie jo išvyką į Estiją, pyko ant jo, manydami, kad jis vyko į Estiją derėtis dėl lažybų. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. J. taip pat nurodė, kad buvo išvykęs į Sillamae asmeniniais reikalai, tačiau nenorėjo detalizuoti kokiais. Be to, nurodė, kad mano, jog jis buvo mušamas už tai, kad, G. Ž. ir A. M. manymu, vienas buvo Estijoje, ten susitiko su žmonėmis ir „pasidarė“ pinigų.

Apklausiami kaltinamieji G. Ž. ir A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigė prievartavę turtą iš M. J.. Savo pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-12 G. Ž. tik nurodė, kad jis su M. J. yra kalbėjęs apie lažybas, pinigų statymus; M. J. patardavo jam, kuri komanda gali laimėti. Vėlesnėje apklausoje jis detaliau nurodė apie savo santykius su M. J., jų bendravimą lažybų reikalais, bendros kelionės į Estiją tikslą ir rezultatus. Po kurio laiko jis sužinojo, kad M. J. buvo išvykęs į Estiją, kad estams, su kuriais jie tarėsi, davė pinigų. Jis su A. M. suprato, kad M. J., kurį suvedė su estais ir kuriam suteikė visą informaciją, tuo pasinaudojo, nenorėjo dalintis pinigais, t. y. juos apgavo. Panašius parodymus apie konflikto su M. J. priežastį G. Ž. davė ir teisiamajame posėdyje. A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, o teisiamajame posėdyje davė panašius parodymus kaip ir G. Ž., aiškindamas, kad į Estiją visi važiavo aptarti reikalų dėl lažybų, ten buvo susitikę su A. D. ir dar vienu asmeniu, o po kurio laiko sužinojo, kad M. J. į Estiją buvo nuvažiavęs vienas.

M. J. parodymus apie jo kelionę į Estiją ir santykius su A. D. pats A. D. patvirtino tik iš dalies. Priešingai, nei nurodė M. J. savo 2010-08-27 apklausoje bei duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, A. D. teigė, kad jis su M. J. susipažino ir bendravo tik treniruotės metu 2010 m. birželio mėnesį, kur apsikeitė telefono numeriais (M. J. nurodė, kad su A. D. jis buvo pažįstamas, nuvažiavęs pas jį, bendravo su juo dvi dienas). Šių prieštaravimų teismui pašalinti nepavyko, nes šaukimų A. D. įteikti ir tiesiogiai apklausti teisme nepavyko. Nors teismas negali spręsti, kuris iš šių dviejų asmenų duoda neteisingus parodymus, tačiau šie parodymų skirtumai duoda pagrindą išvadai, kad tarp šių asmenų vyko bendravimas, kurio aplinkybių vienas iš jų arba abu nenori atskleisti. Ta aplinkybė, kad A. D. iš futbolo klubo „Kalev“ buvo atleistas už pasitikėjimo praradimą, netiesiogiai rodo jo nesąžiningumą klubo atžvilgiu ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo dalyvavimo neteisėtuose sandoriuose. Be to, nukentėjusysis M. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis iki įvykio dar yra buvęs Estijoje, bendravo su sportininkais, tačiau negalėjo nurodyti nė vieno iš jų pavardės. Neapklausus A. D., nėra galimybės patikrinti ir A. D. parodymų teisingumo toje dalyje, kur jis teigė, jog su G. Ž., A. M. nėra bendravęs. Kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo metu apie šias aplinkybes nebuvo apklaustas, o teisiamajame posėdyje patvirtino kaltinamųjų G. Ž. ir A. M. parodymus, kad Estijoje kartu su G. Ž., A. M. bei M. J. buvo susitikę su A. D. ir dar vienu futbolininku. Jo manymu, tai buvo pirmas M. J. ir A. D. susitikimas.

Nukentėjusysis M. J. nurodo, kad jis buvo susidomėjęs lažybomis dėl Estijos futbolo komandų rungtynių, tačiau supratęs, kad norima pasinaudoti jo pinigais, ėmė vengti kontaktų su G. Ž.. Kaltinamasis G. Ž. nurodo, kad M. J. ne kartą yra sakęs, kad pinigus į lažybas investuos M. J. pažįstamas asmuo, kurį vadindavo Seniu. Viso proceso metu M. J. neigė, kad pokalbiuose su G. Ž. jis minėjo šį asmenį. Vis tik teisiamajame posėdyje susipažinęs su teismui pateikta susirašinėjimo „Skype“ programa istorija, nukentėjusysis M. J. pripažino minėjęs asmenį, vadinamą Seniu.

Teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo M. J. parodymai toje dalyje, kur jis nurodė, kad buvo mušamas G. Ž., A. M. ir dar dviejų asmenų. Tokius jo parodymus patvirtino ne tik specialisto išvada apie nustatytus kūno sužalojimus, bet ir liudytojos V. J. parodymai apie tai, kad naktį grįžęs M. J. buvo sumuštas, jį atlydėjo į namus A. M. ir dar vienas nepažįstamas asmuo, nes G. Ž. ji pažinojo gerai.

Kaltinamieji G. Ž., A. M. ir M. D. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad M. J. jiems aiškino, jog jo pažįstamas, kurį vadino Seniu, gali investuoti į lažybas didelę sumą pinigų ir laimėjimas gali siekti iki 200 000 eurų. Sėkmės atveju jiems, t. y. G. Ž., A. M., M. D. ir M. J. atitektų 50 000 eurų. Nors kaltinamieji ir nenurodė, kokią konkrečią sumą pinigų iš šio laimėjimo jie turėjo kiekvienas gauti, tačiau 20 000 eurų suma, kurią reikalavo perduoti kaltinamieji G. Ž. ir A. M., nėra didesnė už tą, kurią G. Ž. ir A. M., kartu veikdami ir M. D. naudai, numatė gauti.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai rodo, kad kaltinamieji G. Ž. ir A. M. buvo įsitikinę, jog M. J. nesilaikė ankstesnio jų susitarimo bendrai dalyvauti lažybose Estijoje. Žinodami, kad M. J. be jų lankėsi Estijoje ir manydami, kad jis išlošė nemažą pinigų sumą, jie nutarė išreikalauti iš jo savo dalį, kadangi manė, jog supažindindami M. J. su Estijoje žaidžiančiais futbolininkais jie padėjo jam užmegzti ryšius su sportininkais ir gauti reikalingą informaciją, siekiant dalyvauti lažybose. Nukentėjusysis M. J. taip pat patvirtino supratęs, kad G. Ž. ir A. M. buvo įsitikinę, kad jis buvo Estijoje ir dalyvavo lažybose. Nors G. Ž., A. M. ir M. J. dalyvavimas lažybose, prieš tai susitariant su žaidėjais dėl būsimo varžybų rezultato, yra neteisėtas, tačiau tai nepaneigia G. Ž. ir A. M. parodymų, kad jie buvo įsitikinę, jog M. J. be jų dalyvavo lažybose ir pasipelnė. Suprasdami, kad dalyvavimas lažybose, kai varžybose dalyvaujantys asmenys už atlygį siekia susitarto rezultato, yra neteisėtas, jie pasirinko tokį savo teisės į dalį laimėjimo išreikalavimo būdą, kuris prieštarauja įstatymams, t. y. smurto vartojimą. M. J. nepripažino, kad jis lažybose Estijoje laimėjo, t. y. ginčijo G. Ž. ir A. M. teiginius apie jų teisę į dalį laimėjimo. Visa tai rodo, kad kaltinamieji G. Ž. ir A. M. savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą savo tariamą, t. y. egzistuojančią tik jų sąmonėje, teisę į dalį laimėjimo, vartodami fizinį smurtą (mušdami M. J.) ir psichinį smurtą (grasinimus atimti asmeninį M. J. automobilį „VW Touareg“ ir 7 500 litų). Tokia G. Ž. ir A. M. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d., požymius. Kad G. Ž. ir A. M. buvo įsitikinę, jog M. J. juos apgavo, rodo ir tai, kad jie atvirai, t. y. patys, neslėpdami savo tapatybės, reikalavo, jų manymu, jiems priklausančios dalies. Dėl fizinio smurto M. J. buvo padaryti kūno sužalojimai, kas vertinama kaip didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl šių motyvų G. Ž. ir A. M. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 181 str. 3 d. į 294 str. 2 d. Taip perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesikeičia.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. Š. tris kartus, M. D. vieną kartą įtikinėjimais siekė paveikti nukentėjusį nuo G. Ž. ir A. M. nusikalstamų veiksmų M. J., kad šis duotų melagingus parodymus. Nors kaltinamieji R. Š. ir M. D. nenurodė, kokius konkrečiai parodymus turėtų duoti M. J., tačiau siūlė nueiti pas advokatą, kuris patartų, ką reikėtų sakyti, kad įtariamiesiems G. Ž. ir A. M. už jų padarytą nusikalstamą veiką būtų paskirtos švelnesnės bausmės. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. ir A. M. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 233 str. 3 d., kaip poveikis nukentėjusiajam, pavartojant psichinę prievartą. Teismo manymu, tokia kvalifikacija nėra teisinga. Kaltinimuose kaip psichinė prievarta įvardyti tokie veiksmai: grasinimai, kad „turi vaiką, žmoną“, grasinimai, kad „visi mes norime gyventi ramiai“, reikalavimas nueiti pas advokatą, advokato vizitinės kortelės įteikimas. R. Š. teigė, kad pirmo pokalbio su M. J. metu jis kalbėjo, jog jo brolis turi vaiką, žmoną, kurie liko be jo. Liudytoja V. J. patvirtino, kad frazę apie žmoną ir vaiką ji taip pat suprato kaip pasakytą apie vieno iš suimtojo vaiką ir žmoną, o ne apie jos šeimą. Frazę apie tai, kad „visi mes norime gyventi ramiai“, M. D. aiškinimu, jis pasakė ne norėdamas pagąsdinti M. J., o tuo metu, kai M. J. kalbėjo, kad jam jau atsibodo ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuose jis turi dalyvauti, siekdamas, kad M. J. pagalvotų, kaip padėti suimtiems G. Ž. ir A. M.. Vien ta aplinkybė, kad minėta frazė V. J. buvo nemaloni, neduoda pagrindo ją vertinti kaip psichinę prievartą. R. Š. ne reikalavo, o siūlė M. J. dėl parodymų pakeitimo pasikonsultuoti su advokatu ir tuo tikslu trečio susitikimo su M. J. metu net įteikė vieno iš advokato vizitinę kortelę su nurodytais kontaktais. Tokių jo veiksmų negalima vertinti kaip psichinės prievartos. Liudytoja V. J. nurodė, kad pokalbiai su R. Š. ir M. D. vyko ramiai, mandagiu tonu, prašant, o ne grasinant. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimai R. Š. ir M. D. tikslinami, mažinant jų apimtį, o jų veikas perkvalifikuojant iš BK 233 str. 3 d. į to paties straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d., 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

G. Ž. ir A. M. anksčiau teisti, tačiau jų teistumai išnykę. Vis tik tai rodo, kad darydami tyčinį iš anksto suplanuotą nusikaltimą, jie nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnių baudžiamųjų procesų ir paskirtų jiems bausmių. Atsižvelgęs į tai, teismas G. Ž. ir A. M. skiria griežtesnę BK 294 str. 2 d. numatytą bausmės rūšį.

Nustatydamas bausmių dydžius teismas atsižvelgia ir į kitus G. Ž. ir A. M. charakterizuojančius duomenis. Abu jie bausti administracine tvarka už KET pažeidimus. Dėl G. Ž. elgesio nusiskundimų iš gyvenamosios vietos negauta, iš darbovietės jis charakterizuojamas labai gerai. A. M. elgesiu nusiskundimų iš gyvenamosios vietos negauta, jis kartu su faktinėje santuokoje gyvenančia N. D. augina mažametį sūnų Gyrį.

Įvertinęs visus šiuos iš esmės teigiamai charakterizuojančius duomenis teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., kaltinamiesiems G. Ž. ir A. M. skiria laisvės atėmimo bausmes, artimas numatytų sankcijų minimumui.

R. Š. praeityje teistas ir nors teistumai išnykę, vis tik tai rodo jo nenorą laikytis įstatymų. Liudytoja V. J. parodė, kad ji įspėjo R. Š., kad jis, darydamas poveikį nukentėjusiajam M. J., daro nusikaltimą, tačiau R. Š., nežiūrint šio įspėjimo, savo nusikalstamą veiką tęsė. Tai rodo sąmoningą nusikaltimo darymą, o kartu ir didesnį asmens pavojingumą. R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. R. Š. nedirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusiskundimų juo iš gyvenamosios vietos nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes R. Š. skirtina bausmė, švelnesnė nei laisvės atėmimas.

M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. M. D. neteistas (teistumas išnykęs prieš 12 metų), nebaustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), jis turi nuolatinę darbovietę, iš kurios charakterizuojamas labai gerai. Įvertinęs šiuos iš esmės teigiamai M. D. charakterizuojančius duomenis teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės tikslus, M. D. skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydis lygus numatytos sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. birželio 1 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. imtinai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. birželio 1 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. imtinai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones, iki nuosprendis įsiteisės, G. Ž. ir A. M. palikti tas pačias – suėmimą.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmę įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 8 d., nustatyti R. Š. galutinę atliktiną bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą, iki nuosprendis įsiteisės, R. Š. palikti nepakeistas.

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 str. 1 d., ir nubausti jį 50 MGL dydžio, t. y. 6 500 litų bauda.

Į bausmę įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 8 d., iš viso 17 dienų, nustatyti M. D. galutinę atliktiną bausmę – 16 MGL dydžio, t. y. 2 080 litų, baudą, kurią M. D. privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą, iki nuosprendis įsiteisės, M. D., palikti nepakeistas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems G. Ž. ir A. M. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.