Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovas T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovės advokatės A. J. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-317-2022 (ROIK: 22161345735) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyrius atliko tyrimą dėl 2020 m. gruodžio 11 d. į UAB „Taurameda“ teritoriją, Lengvenių k. Tauragė, transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabento krovinio (mediena, 7 pakuotės, 22 304 kg masė bruto), kuris buvo deklaruotas Sąjungos tranzito procedūrai (tranzito lydimasis dokumentas (toliau - TLD) MRN 20LV00081413152981, 2020 m. gruodžio 10 d.) ir nustatė, kad muitinės prižiūrimas krovinys, neužbaigus muitinės procedūros formalumų paskirties muitinės įstaigoje, 2020 m. gruodžio 11 d. buvo iškrautas iš transporto priemonės Nr. duomenys neskelbtini) be muitinės leidimo ir muitinės nenustatytoje vietoje adresu Lengvenių k., Tauragė. Tyrimo metu gautais duomenimis nustatyta, kad minėtą krovinį UAB „Taurameda“, remiantis tiekimo sutartimi Nr. TAU 2020 (2020 m. rugsėjo 7 d.), priėmė iš tiekėjo SIA WOOD AB ((duomenys neskelbtini) TLD krovinio gavėjas) kartu su krovinį lydinčiu transportavimo važtaraščiu CMR Nr. 2645/1/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. (3 langelis „Krovinio iškrovimo vieta“ - Lengvenių k., Tauragė), bei sąskaitos Nr. 2645/1/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. specifikacija Nr. 2645. Minėti dokumentai liudija, kad krovinys atgabentas iš trečiosios šalies. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Reglamentas Nr. 952/2013), 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, arba sunaikinamos. Reglamento Nr. 952/2013 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. 2021 m. gruodžio 11 d. UAB „Taurameda“ darbuotojas D. D., neįsitikinęs dėl prekių muitinio statuso, iškrovė krovinį iš transporto priemonės Nr. AE7168-2/A7663A-2 bendrovės teritorijoje, neatitinkančioje Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. IB-385 Dėl leidimo (sutikimo) pateikti prekes muitinei priimtinoje vietoje suteikimo taisyklių patvirtinimo ir muitinės nustatytų ir muitinei priimtinų prekių pateikimo vietų nustatymo (toliau - įsakymas Nr. 1B-385), 2.1 papunkčio nuostatų. Apie gautą krovinį pasirašyta minėto CMR važtaraščio 24 langelyje (antspaudas, data, parašas). D. D., 2020 m. gruodžio 11 d. būdamas atsakingas už krovinio iškrovimą iš transporto priemonės, vykdė muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą be muitinės leidimo ir muitinės nenustatytoje vietoje, ir tuo pažeidė Reglamento Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsakymo Nr. 1B-385 2.1 papunkčio nuostatas.

2. Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu D. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1000 Eur bauda.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškėjo D. D. atstovė pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus šio reikalavimo, prašo neskirti D. D. administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalyje. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Atstovė nurodo, kad D. D. dirba UAB ,,Taurameda“ autokrautuvo vairuotojo pareigose pagal 2016 m. liepos 11 d. darbo sutartį Nr. 405. Taip pat D. D. darbo pareigas reglamentuoja UAB ,,Taurameda“ direktoriaus 2020 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 2020/01/14 patvirtinti krautuvo vairuotojo pareiginiai nuostatai Nr. 14 (toliau - Pareiginiai nuostatai). Pagrindinės autokrautuvo vairuotojo pareigos yra nustatytos šių nuostatų 10-22 punktuose - kokybiškai ir laiku atlikti jam pavestus darbus; važiuojant nuolat stebėti krautuvo prietaisų kontroliuojančių variklio darbą, parodymus, stebėti, kaip dirba mechanizmai ir agregatai; pastebėjus kokį nors krautuvo gedimą, stengtis rasti priežastį ir imtis priemonių gedimui pašalinti; saugiai išvežioti po sandėlį ar įmonės teritoriją jam patikėtus krovinius; vesti degalų, tepalų, ridos ir kitų eksploatacinių medžiagų apskaitą paskirtam krautuvui; laikytis krovinių pakėlimo, vežimo sandėliavimo taisyklių; atlikti krautuvų įtaisų apžiūrą; pakeisti krovinių paėmimo ir krovimo įtaisus; taupiai naudoti medžiagas ir atsargines detales, saugoti patikėtus įrankius ir kitas darbo priemones; prižiūrėti bei remontuoti darbo priemones bei įrengimus; dirbti tik tuos nurodytus darbus, kurių vykdymas yra gerai žinomas ir nekelia pavojaus jo paties ar aplinkinių darbuotojų sveikatai gyvybei; vykdyti kitus tiesioginio vadovo pavedimus, susijusius su pareigų atlikimu; kelti kvalifikaciją ir gilinti žinias, reikalingas pavestoms pareigoms atlikti ir kt.

3.2. Bylos duomenimis, 2022 m. gruodžio 11 d. į UAB „Taurameda“ teritoriją (Lengvenių k., Tauragė) transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atgabentas krovinys (mediena, 7 pakuotės, 22 304 kg masė bruto), kuris buvo užplombuotas plomba Nr. AE739255 (toliau - „krovinys“) ir 2020 m. gruodžio 10 d. buvo deklaruotas Sąjungos/bendrajai tranzito procedūrai (TLD MRN 20LV00081413152981). TLD nurodytas siuntėjas - OOO „KimaBel“ (Baltarusijos Respublika), krovinio gavėjas – SIA WOOD AB (adresas: Pamatu 5-27, Gulbene, LV, (duomenys neskelbtini) Krovinį lydinčio dokumento, CMR važtaraščio Nr. 2645/1/2020, 3 langelyje „Krovinio iškrovimo vieta“ buvo nurodytas adresas: Lengvenių k., LT-72201 Tauragė, 24 langelyje „Gautas krovinys“ - UAB „Taurameda“ antspaudas, parašas ir data (2020 m. gruodžio 11 d.). Klaipėdos teritorinės muitinės teigimu, krovinys tranzito procedūros užbaigimui į paskirties muitinės įstaigą turėjo būti pristatytas iki 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau per nustatytą terminą krovinys ir tranzito dokumentas nebuvo pateikti paskirties muitinės įstaigai tikrinimui bei tranzito procedūros užbaigimo įforminimui. Krovinys 2020 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas ir iškrautas iš transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) be muitinės leidimo ir muitinės nenustatytoje vietoje adresu Lengvenių k., Tauragė.

3.3. Nagrinėjamu atveju Latvijos bendrovė SIA WOOD AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip pardavėjas, ir UAB „Taurameda“, juridinio asmens kodas 179478589, kaip pirkėjas, pasirašė tiekimo sutartį Nr. TAU 2020 (toliau - „Tiekimo sutartis“), kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo pristatyti pirkėjui UAB „Taurameda“ spygliuočių medį pagal sutartyje nurodytus matmenis, rūšį, terminus, kiekius ir kainą. Tiekimo sutartyje buvo numatyta Incoterms-2020 pristatymo sąlyga „DDP Lengvenių km., LT-72101 Tauragė, Lietuva“. Pagal Tarptautines prekybos taisykles Incoterms-2020, prekių pristatymo sąlyga DDP reiškia pristatyta, muitas sumokėtas, t. y. kad pardavėjas įvykdo įsipareigojimus, kai pristatytos prekės, kurioms gautas leidimas importuoti, perduodamos pirkėjui paruoštos iškrauti iš atvykusios transporto priemonės nurodytoje paskirties vietoje. Pardavėjas prisiima visas išlaidas ir riziką, susijusią su prekių pristatymu į paskirties vietą, ir jis privalo gauti leidimą ne tik eksportuoti prekę, bet ir jas importuoti, sumokėti eksporto ir importo muitus ir atlikti visus muitinės formalumus. Atsakomybė už prekes iš pardavėjo pereina pirkėjui, kai prekės paruoštos iškrauti sutartu adresu. Taigi, minėtoje Tiekimo sutartyje nurodyta medienos krovinio pristatymo sąlyga DDP reiškė, kad prievolė sumokėti importo muitus, kitus mokesčius ir rinkliavas tenka pardavėjui SIA WOOD AB, taip pat jis privalo atlikti ir visas muitinės procedūras bei išmuitintas prekes paruošti iškrauti pirkėjui (t. y. UAB „ Taurameda“) sutartu adresu. Todėl laikytina, jog SIA WOOD AB teko prievolė užtikrinti, kad krovinys būtų paruoštas iškrauti, įvykdyti eksporto ir importo įsipareigojimai sumokėti mokesčius, ir į šią prievolę įėjo ir visų muitinės formalumų atlikimas, įskaitant muitinės leidimą iškrauti prekes savo ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Todėl atsakomybė už šių veiksmų atlikimą ar netinkamą atlikimą, kas buvo neteisėtai ir nepagrįstai inkriminuota krovinį fiziškai iškrovusiam D. D., kaip prekių pirkėjo UAB „ Taurameda“ darbuotojui, turi tekti SIA WOOD AB. Aktualu ir tai, kad krovinį pirkėjui (t. y. UAB „Taurameda“) sutartu adresu pristatęs vairuotojas buvo ne krovinio pirkėjo (t. y. UAB „Taurameda“) vairuotojas, o krovinio pardavėjo SIA WOOD AB pasitelkto Baltarusijos vežėjo AOA Vitebskoblavtotrans, „Novopolockas Autotransportą company Nr. 6“, vairuotojas. Visos anksčiau aptartos esminės faktinės aplinkybės apie krovinio pristatymo sąlygą DDP (Incoterms-2020) ir kt., bei jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, buvo ir turėjo būti žinomi skundžiamą nutarimą priėmusiai Klaipėdos teritorinei muitinei, kuri ne kartą kreipėsi tiek į krovinio pirkėją UAB „Taurameda“, tiek į krovinio pardavėją SIA WOOD AB dėl informacijos ir rašytinių paaiškinimų pateikimo.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad Klaipėdos teritorinei muitinei buvo žinoma apie Latvijos bendrovės SIA WOOD AB prisiimtą įsipareigojimą tiekti UAB „Taurameda“ išmuitintą produkciją (medieną) ir Latvijos bendrovės SIA WOOD AB prisiimtą atsakomybę už išmuitinimo procedūrų atlikimą, vadovaujantis Incoterms(2020) DDP sąlyga. Be to, Latvijos bendrovė SIA WOOD AB pripažįsta ir nesikrato savo atsakomybės pagal Tiekimo sutartį už visų ginčo krovinio išmuitinimo procedūrų neatlikimą ar netinkamą atlikimą vadovaujantis Incoterms(2020) DDP sąlyga. Būtent Latvijos bendrovė SIA WOOD AB turėjo atlikti krovinio tranzito procedūros užbaigimo formalumus paskirties muitinės įstaigoje ar suorganizuoti jų atlikimą, o krovinio fizinis iškrovimas iš transporto priemonės negali sąlygoti administracinės atsakomybės atsiradimo krovinio pirkėjui UAB „Taurameda“ ir (ar) jo darbuotojams. Visuma anksčiau išdėstytų aplinkybių paneigia skundžiamo nutarimo išvadą, kad UAB „Taurameda“ darbuotojas D. D., neįsitikinęs dėl prekių muitinio statuso, iškrovė krovinį iš transporto priemonės. Pažymima, kad D. D. buvo žinoma tiek, jog krovinys turi būti pristatytas jau atlikus visus krovinio tranzito procedūros užbaigimo formalumus paskirties muitinės įstaigoje, dėl to jam nekilo papildoma pareiga tikrinti ar kitaip inspektuoti ir tokiu būdu įsitikinti dėl prekių muitinio statuso. Tai patvirtina, kad ne D. D., o krovinio pardavėjas Latvijos bendrovė SIA WOOD AB privalėjo pasirūpinti, tačiau nepasirūpino krovinio dokumentais, leidžiančiais krovinio pirkėjui iškrauti medieną, tapo atsakinga už krovinio (medienos) iškrovimą iš transporto priemonės be muitinės leidimo ir tokiu būdu pažeidė Sąjungos muitinės kodekso Nr. 952/2013 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

3.5. Pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Taigi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas krovinys nuo jo įvežimo buvo muitinės prižiūrimas iki jo muitinio statuso nustatymo ir negalėjo būti paimtas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Tačiau krovinio pardavėjas Latvijos bendrovė SIA WOOD AB, nesulaukusi muitinės procedūros pabaigos, suorganizavo krovinio išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos ir tokiu būdu tapo atsakinga už suorganizuotą krovinio išgabenimą be muitinės leidimo bei tokiu būdu pažeidė Sąjungos muitinės kodekso Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl krovinio pardavėjas Latvijos bendrovė SIA WOOD AB ar jos atsakingas darbuotojas, o ne D. D., kaip krovinio pirkėjo darbuotojas, turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį. Tačiau skundžiamą nutarimą surašiusi Klaipėdos teritorinė muitinė itin formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, neanalizavo, nevertino, neatsižvelgė į tai, koks asmuo nagrinėjamu atveju privalėjo atlikti krovinio tranzito procedūros užbaigimo formalumus paskirties muitinės įstaigoje ir atsakomybę už krovinio (medienos) išmuitinimo procedūros neatlikimą iš krovinio pardavėjo Latvijos bendrovės SIA WOOD AB pusės nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - D. D., atlikusiam pagal Tiekimo sutartį pristatyto krovinio (medienos) iškrovimo fizinius veiksmus.

3.6. Pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies turinį ir esmę būtina analizuoti, koks asmuo ar asmenys yra atsakingi už krovinio išmuitinimo procedūrų atlikimą, krovinio tranzito procedūros užbaigimo formalumus paskirties muitinės įstaigoje, kurių jie neatliko ar atliko netinkamai, o ne automatiškai taikyti administracinę atsakomybę asmenims, atlikusiems fizinius krovinio iškrovimo veiksmus. Šiuo atveju ne D. D., kaip UAB „Taurameda” darbuotojas, o krovinio pardavėjas - Latvijos bendrovė SAI WOOD AB atliko skundžiamame nutarime nurodytus neteisėtus veiksmus, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė D. D.. Taigi Klaipėdos teritorinė muitinė neteisingai nustatė ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime neteisingai nurodė kaltininką, nors turėjo visas sąlygas ir galimybes tai atlikti teisingai, nes buvo surinkusi visumą reikalingų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų iš visų susijusių asmenų. Visuma aptartų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų šalina D. D. neteisėtus veiksmus ir kaltės buvimą bei sudaro pagrindą prašyti teismo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kaip pradėtą nesant administracinio nusižengimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. D. kaltės.

3.7. Dėl paskirtos nuobaudos skunde nurodoma, kad D. D. paskirta net 1000 Eur dydžio bauda. D. D. yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus - 17 ir 9 metų amžiaus, su sutuoktine turi 45/100 dalis gyvenamojo namo, 1983 metų statybos, juo užstatytą žemės sklypo ir kitų statinių dalį bei automobilį, kito turto, teikiančio pajamas (pvz., nuomojamo), iš kurio būtų galima sumokėti baudą, D. D. neturi. Jo pajamos darbovietėje UAB „Taurameda“ yra vienintelės jo ir jo šeimos pragyvenimo pajamos, papildoma darbine veikla ar veikla pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą nesiverčia. Iš pridedamos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad D. D. mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 1100-1200 Eur. Taigi, sumokėjus 1000 Eur dydžio baudą jo šeima lieka be mėnesinio pragyvenimo šaltinio, o tai yra neteisinga, nesąžininga, neprotinga, neadekvatu, atsižvelgiant į tai, kad ne D. D., o krovinio pardavėjas Latvijos bendrovė SIA WOOD AB atliko skundžiamame nutarime nurodytus neteisėtus veiksmus, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė D. D.. Todėl, teismui nusprendus, kad nusižengimas vis tik buvo padarytas ir nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, turi būti atsižvelgta į D. D. asmenybę, jo gaunamų pajamų dydį, kaltės nebuvimą ir priimtas sprendimas administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

4.1. Nurodo, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį kyla už tai, kad muitinės prižiūrimos prekės iškraunamos iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimos prekės išduodamos arba paimamos be muitinės pareigūno leidimo. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Muitinės kodeksas, 134 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad: „Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos.<...>“. To paties teisės akto 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose“. Šis teisinis reglamentavimas ne tik nustato bendrą deklaravimo tvarką, bet ir apibrėžia atsakomybės ribas, t. y. konkrečiai nurodo, už ką asmuo laikomas atsakingu ir už kokius atvejus prisiima atsakomybę, be to, nustato ir prievolę pateiktas prekes iškrauti iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrauti į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, bei laikytis kitų muitinės nustatytų formalumų.

4.2. D. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad jis, būdamas atsakingas už krovinio iškrovimą, iškrovė prekes, nesulaukęs muitinės leidimo muitinės nenustatytoje vietoje ir neužtikrino, kad muitinės procedūra būtų atlikta tinkamai, todėl konstatuotina, kad šioje byloje D. D. yra tinkamas subjektas pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylas taikant Bendrijos muitinės kodeksą yra išaiškinta, kad Bendrijos muitinės kodekso nuostatos yra suformuluotos imperatyvo būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams, ANK 210 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, jog bet koks asmuo, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, reikšminga nustatyti, ar Bendrijos muitinės kodekso nuostatose aptarti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N143 - 1093/2008). 2021 m. vasario 5 d. UAB „Taurameda“ pateiktame rašte Nr. 2021/01/01 nurodo, kad krovinys buvo gautas ir iškrautas pagal transporto važtaraštį CMR Nr. 2645/2020, krovinį iš transporto priemonės iškrovė D. D., tarptautinio krovinio važtaraštį (CMR) Nr. 2645/1/2020 24 gavo iš vairuotojo. Tarptautinio krovinio važtaraščio (CMR) grafoje - „Krovinys gautas“ yra UAB „Taurameda“ spaudas, data – 2020 m. gruodžio 12 d., bei D. D. parašas.

4.3. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir aptartu teisiniu reguliavimu įrodyta, kad D. D. yra atsakingas už prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių be muitinės pareigūno leidimo muitinės nenustatytoje vietoje, todėl mano, kad Institucija pagrįstai jį pripažino kaltu padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą ir taikė tinkamą nuobaudą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo, o D. D. skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. D. nurodė, kad palaiko savo atstovės skundą, nes mano, kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad jis dirba UAB „Taurameda“, yra krautuvo vairuotojas, jo pareigos yra prižiūrėti autokrautuvus, kad jie būtų tvarkingi, taip pat krovinių iškrovimas pagal važtaraščius iš transporto priemonių, kurios atveža krovinius į UAB „Taurameda“. Šioje įmonėje dirba nuo 2016 m., visą laiką dirbo krautuvo vairuotojo pareigose. Pagrindinė jo funkcija yra sutikrinti, ar atvežtas toks kiekis, koks nurodytas krovinio važtaraštyje. Jam yra žinomos muitinės procedūros, tačiau jis jokių muitinės procedūrų neatlieka ir dirbdamas nėra atlikęs, netikrina, ar prekės, kurias jis turi iškrauti, yra praėjusios visas muitinės procedūras. Kiek jam žinoma, iš Latvijos įmonės SIA WOOD AB prekės visuomet buvo atvežamos jau išmuitintos ir jokių papildomų patikrinimų jam niekada nereikėdavo atlikti. Kokį krovinį riekia iškrauti, jam nurodymus duoda pamainos viršininkė. Nagrinėjamą atvejį jis prisimena, nurodymą iškrauti krovinį jam davė pamainos vadovė M. M., šį nurodymą jam davė per raciją, liepė tik iškrauti krovinį, nieko daugiau neaiškino, o jam ir nekilo klausimų, nes iš tos įmonės jau ne vieną kartą buvo pristatytas krovinys ir visada visi dokumentai būdavo tvarkingi. Vilkiko, atvežusio krovinį, vairuotojas jam davė tik krovinio važtaraštį, jokių kitų dokumentų jam nedavė ir skundžiamame nutarime nurodytų sąskaitos faktūros ir specifikacijos jis nematė. Jis sutikrino krovinio kiekį, t. y. važtaraštyje buvo nurodyti 7 paketai, jis sutikrino, kad iš tikrųjų tiek yra, ir visus paketus iškrovė iš atvykusio vilkiko. Jis neatidarinėjo vilkiko, jokių plombų nenuiminėjo, tai darė transporto priemonės vairuotojas, kuris atvežė krovinį, šiuo atveju tai buvo ne UAB „Taurameda“ vairuotojas. Tą kartą taip pat jokių plombų nenuėmė, viską krovinio iškrovimui paruošė vilkiko vairuotojas, jis tik iškrovė 7 padėklus medienos, jis yra atsakingas už krovinio iškrovimą. Ant važtaraščio pasirašė jis pats, nes jis sutikrino krovinio kiekį ir pats jį iškrovė. Nesigilino, iš kur atvyko mediena, nežinojo apie krovinio kilmę, kokia įmonė samdė krovinio vežėją – nežino ir tuo nesidomėjo, jis tikrino tik krovinio kiekį, kiekis atitiko, dėl to ir pasirašė, jokių krovinio muitinės procedūrų netikrino ir nesidomėjo, ar šiuo atveju šios procedūros atliktos. Vilkiko vairuotojas apie tai, jog dėl šio krovinio būtų nebaigtos muitinės procedūros ar jos iš viso nebūtų atliktos, nieko nesakė, o jis ir neklausė, nes tai ne jo pareigos, jam reikia tik sutikrinti, kad krovinio kiekis atitiktų važtaraštyje nurodytą kiekį ir jį iškrauti. Jis atlieka tik fizinį krovinio iškrovimo veiksmą. Dėl paskirtos nuobaudos dydžio nurodė, kad jam paskirta bauda yra per didelė, neturi galimybių sumokėti tokio dydžio baudą, visos šeimos pajamos yra tik iš jo darbo užmokesčio, sutuoktinė šiuo metu nedirba, nes neranda darbo, jis vienas išlaiko šeimą.

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė A. J. teismo posėdyje taip pat palaikė skundą ir prašė jį tenkinti pagal jame nurodytus reikalavimus. Matyti, kad remiantis sutarties, sudarytos tarp UAB „Taurameda“ ir Latvijos bendrovės SIA WOOD AB, sąlygomis, visų krovinio dokumentų, leidžiančių bendrovei iškrauti krovinį ir juo naudotis, už visų muitinės procedūrų vykdymą ir jų atskirai neišskiriant, buvo atsakinga Latvijos bendrovė SIA WOOD AB. Ši aplinkybė administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, Institucija gavo rašytinius paaiškinimus ir kitus įrodymus, pagrindžiančius šią aplinkybę. Taigi šiuo atveju atsakomybės perkėlimas D. D. teigiant, kad jis nepasirūpino krovinio dokumentais, leidžiančiais iškrauti krovinį, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Institucijai buvo žinoma apie Latvijos bendrovės priimtus įsipareigojimus tiekti išmuitintą produkciją, apie šios bendrovės prisiimtą atsakomybę už muitinės procedūrų atlikimą, tačiau Institucija nepagrįstai atsakomybę taiko ne tam asmeniui, kuris yra atsakingas būtent už muitinės procedūrų atlikimą. Todėl laikytina, kad D. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių – nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, todėl prašė skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. D. nutraukti.

7. Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovas T. B. paaiškino, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo D. D. atstovės skundu ir prašė jį atmesti. Institucijos atstovas paaiškino, kad visi argumentai yra pateikti atsiliepime, šioje byloje yra nustatyta ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Iš posėdžio metu išsiaiškintų aplinkybių matyti, kad situacija ne eilinė, susiklostė tam tikros aplinkybės, jog įmonėje UAB „Taurameda“ buvo dirbama pagal nusistovėjusią tvarką ir nebuvo įvertinta aplinkybė, jog krovinys atvažiavo net nežinant latvių įmonei, baltarusiškas krovinys buvo iškrautas įmonėje UAB „Taurameda“ net nežinant Muitinei ir jos neinformavus, be muitinės leidimo, asmuo, paimdamas krovinio važtaraštį CMR tikrai turėjo matyti, kad krovinys atvyko iš Baltarusijos. Situacija įdomi tuo, kad buvo pasielgta nerūpestingai, nes matyti, kad pagal nusistovėjusią tvarką visi veiksmai buvo atlikti kaip ir buvo daroma anksčiau. UAB „Taurameda“ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos sutartys yra bendrinio pobūdžio, nė vienoje iš jų nekalbama apie konkrečias prekes, taigi subjektas, sudarydamas tokias sutartis, prisiima atsakomybę. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonėje nėra kontrolės mechanizmo, todėl šiuo atveju, pagal įmonės vadovo paaiškinimą, už prekių iškrovimą atsakomybė tenka būtent D. D. ir jis yra tinkamas subjektas šioje byloje. Taip pat nurodė, kad Institucija mano, jog tikrai yra nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti D. D. paskirtą nuobaudą – tiek nusižengimo padarymo aplinkybės, tiek D. D. nurodomos asmeninės aplinkybės.

8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas H. B. parodė, kad jis yra UAB „Taurameda“ direktorius, šioje įmonėje dirba nuo įmonės įkūrimo, įmonė užsiima medinės taros gamyba, gamina medinius padėklus, dėžes, kitą tarą. Atsimena nagrinėjamą atvejį, kad pristačius medieną jų įmonei į Tauragę, po kelių dienų paskambino iš įmonės SIA WOOD AB ir pasakė, kad šios medienos negalima naudoti, nes ji buvo atvežta neatlikus visų muitinės procedūrų. Todėl jie šiuos iškrautus paketus atrinko ir sudėjo į krūvą ir laukė tolimesnių latvių nurodymų, praėjus kuriam laikui latviai pasakė, kad visos procedūros sutvarkytos ir galima naudoti medieną. Po to prasidėjo muitinės patikrinimas, jis teikė muitinei rašytinius paaiškinimus ir turimus dokumentus. Iš įmonės SIA WOOD AB medieną perka jau apie 5-6 metus, perka pagal sudarytą tiekimo sutartį, medieną perka savo įmonės kieme, tai reiškia, kad į jų įmonę mediena yra atvežama jau atlikus visas muitinės procedūras. Tiekimo sutartį sudaro maždaug ketvirčiui, joje numato medienos kiekį, kurio reikės, sutaria kiekį ir kainą ir sutartyje visada numato sąlygą, kad mediena turi būti pristatyta remiantis Incoterms-2020, prekių pristatymo sąlyga DDP, kuri reiškia, kad visos muitinės procedūros yra atliktos ir visi mokesčiai dėl prekės yra sumokėti. Sutartyje yra įrašyta ši sąlyga, kad mediena turi būti pristatyta jau sumokėjus visus mokesčius. Jie perka medieną iš latvių įmonės, nesigilina ir nesiaiškina, iš kokių šalių jiems yra atvežama mediena, yra buvę įvairių atvejų – atveždavo ir iš Latvijos, ir iš Estijos, ir iš Baltarusijos, yra buvę, kad ir iš Rusijos atvežė. Visą laiką, kiek perka medieną iš minėtos latvių įmonės, visada muitinės procedūromis rūpindavosi latvių įmonė, niekada anksčiau nėra buvę jokių problemų dėl pristatytos medienos, tai buvo vienintelis atvejis, kai mediena buvo pervežta per sieną nesutvarkius visų reikiamų dokumentų. Jam yra žinomi reikalavimai dėl muitinės procedūrų, kažkada anksčiau patys atlikdavo šias procedūras, tačiau jau kurį laiką šių procedūrų neatlieka, nes sutartis sudaro tokiomis sąlygomis, kad visas muitinės procedūras atliktų prekių pardavėjai. Įmonėje yra krautuvų vairuotojai, kurie, atvažiavus kroviniui, turi iškrauti krovinį, jie turi sutikrinti krovinių kiekį pagal jiems pateiktus dokumentus (važtaraštį arba sąskaitą-faktūrą), jie sutikrina ir pasirašo važtaraščiuose. Kadangi jų įmonė neatlieka pirkimų, kuriems reikėtų muitinės procedūrų, todėl įmonėje net nėra konkrečios tvarkos ar atsakingo asmens, kurie būtų atsakingi už muitinės procedūras. Nurodymą iškrauti krovinį krautuvo vairuotojui duoda arba už krovinius atsakingas vairuotojas, jei mašina atvažiuoja į kiemą ir vairuotojas turi tą krovinį iškrauti, arba krovinį atgabenęs vairuotojas nueina į ofisą ir paprašo, kad būtų iškrautas krovinys, tokiu atveju nurodymą krautuvo vairuotojui duoda gamybos vadovė M. M.. Kaip buvo nagrinėjamu atveju ir kas davė nurodymą iškrauti medieną – neatsimena. Jį tik po kelių dienų latviai informavo, kad nenaudotų šios medienos, nes iki galo neatliktos muitinės procedūros. Į įmonę atvažiuoja prekės, kurias jie perka iš Europos Sąjungos subjektų, todėl prekės jau yra išmuitintos, šią sąlygą visada nurodo sutartyse, todėl jų įmonėje nėra pareigos tikrinti įmonės plombas, transporto priemonę paruošia iškrovimui – nuima plombas, atidaro vilkiką ar nuima tentą transporto priemonės, kuri pristato krovinį, vairuotojas, transportą krovinio atvežimui užsako prekės pardavėjas. Jie perka medieną su pristatymu kieme, todėl jie nėra atsakingi už prekės pristatymą. Kiek jam teko aiškintis, tai latvių įmonė turi sutartį su muitinės tarpininku, pas kurį vairuotojas turėjo užeiti, ir ten turėjo būti atidaryta ir uždaryta muitinės procedūra ir prekės turėjo būti išmuitintos, tačiau vairuotojas nuėjo ne į tą muitinės tarpininko įmonę, kurios muitinės tarpininkas, neturėdamas tam pagrindo, atidarė muitinės procedūrą, o vairuotojas tiesiog pristatė krovinį UAB „Taurameda“. Kiek jam žinoma, muitinės pareigūnai aiškinosi aplinkybes ir su Latvijos bendrove, iš kurios jie perka medieną, latvių bendrovė rašė kažkokį atsakymą muitinės pareigūnams. Latvijos bendrovė nurodo, kad muitinės tarpininkas ir transporto priemonės, kuri pristatė krovinį, vairuotojas buvo atsakingas už muitinės procedūrų atlikimą. UAB „Taurameda“ atliko pristatyto krovinio iškrovimo darbus, nes sutartis dėl medienos pirkimo sudaro su tokiomis sąlygomis, kad neturėtų papildomų rūpesčių dėl muitinės procedūrų. Latvijos įmonė turėjo užtikrinti visų muitinės procedūrų įvykdymą, taip visada buvo perkant medieną iš Latvijos įmonės. Vairuotojas, kuris pristato krovinį į UAB „Taurameda“, turi paruošti transporto priemonę - atidaryti tentą, paruošti prekes iškrovimui, nuimti diržus ir t.t., - krovinio iškrovimui. Šiuo atveju tai buvo atvykęs šaldytuvas, t. y. priekaba buvo šaldytuvas, todėl krovinys buvo iškrautas per rampą. Jeigu prekės atvažiuoja į UAB „Taurameda“ kiemą, tai reiškia, kad sutarties sąlygos dėl muitinės procedūrų atlikimo yra įvykdytos, UAB „Taurameda“ gauna sąskaitą iš Latvijos įmonės ir iškrauna prekes, jokių papildomų veiksmų tam, kad įsitikintų, ar atliktos muitinės procedūros, neatlieka, nes iki šiol niekada nebuvo tokių atvejų, kad prekės būtų pristatytos nesutvarkius muitinės procedūrų, jie su latvių bendrove dirba pasitikėjimo principu ir anksčiau dėl to niekada nekilo jokių problemų. Jie savo klientais visais pasitiki, dėl to ir sudaro tokias sutartis, kad nereikėtų nei atlikti, nei tikrinti muitinės procedūrų. Šiuo konkrečiu atveju nei UAB „Taurameda“, nei Latvijos bendrovė SIA WOOD AB neturėjo duomenų apie šią atvykusią medieną, nes muitinės tarpininkas, su kuriuo latvių įmonė sudariusi sutartį, nebuvo gavęs duomenų apie pristatomą medieną, o vilkikas su mediena pravažiavo per sieną, nes muitinės tarpininkas, su kuriuo latvių bendrovė neturi sutarties, neturėdamas tam suteiktų įgaliojimų pradėjo ir neužbaigė muitinės procedūrų. Šiuo atveju už fizinį krovinio iškrovimo veiksmą buvo atsakingas D. D., bet jis nebuvo įpareigotas atlikti muitinės procedūrų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

9. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

11. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs ir teismo posėdyje ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Institucija, priimdama sprendimą pripažinti D. D. kaltu pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė D. D. kaltės klausimą. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

12. ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus ir juose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos; 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Šis teisinis reglamentavimas ne tik nustato bendrą deklaravimo tvarką, bet ir prievolę pateiktas prekes iškrauti iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrauti į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

13. Byloje nustatyta, kad UAB „Taurameda“, kaip pirkėjas, su Latvijos bendrove SIA WOOD AB, kaip pardavėjas, 2020 m., rugsėjo 7 d. pasirašė tiekimo sutartį Nr. TAU 2020 (b. l. 13), kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo pristatyti pirkėjui UAB „Taurameda“ spygliuočių medį pagal sutartyje nurodytus matmenis, rūšį, terminus, kiekius ir kainą. Tiekimo sutartyje buvo numatyta Tarptautinių prekybos rūmų patvirtintų Tarptautinės prekybos sąlygų Incoterms-2020 pristatymo sąlyga „DDP Lengvenių km., LT-72101 Tauragė, Lietuva“. Iš minėtų sąlygų matyti, kad pristatymo sąlyga DDP reiškia, kad prekė pristatyta, muitas sumokėtas (nurodoma pristatymo vieta). Taigi iš šios sutarties matyti, kad pardavėjas - Latvijos bendrovė SIA WOOD AB - įsipareigojo užtikrinti savalaikį krovinio dokumentų, leidžiančių pirkėjui tinkamai atlikti savo prievoles, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą.

14. 2020 m. gruodžio 11 d. į UAB „Taurameda“ teritoriją, Lengvenių k„ Tauragė, transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentas krovinys (mediena, 7 pakuotės, 22 304 kg masė bruto), kuris buvo deklaruotas Sąjungos tranzito procedūrai (tranzito lydimasis dokumentas MRN 20LV00081413152981, 2020 m. gruodžio 10 d.), kuris tą pačią dieną buvo iškrautas iš transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „;Taurameda“ teritorijoje, esančioje Lengvenių k., Tauragės r.. Šį krovinį UAB „Taurameda“, remiantis tiekimo sutartimi Nr. TAU 2020 (2020 m. rugsėjo 7 d.), priėmė iš tiekėjo SIA WOOD AB kartu su krovinį lydinčiu transportavimo važtaraščiu CMR Nr. 2645/1/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. (3 langelis „Krovinio iškrovimo vieta“ - Lengvenių k., Tauragė), bei sąskaitos Nr. 2645/1/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. specifikacija Nr. 2645. Minėti dokumentai liudija, kad krovinys atgabentas iš trečiosios šalies, bei šį krovinį iš transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Taurameda“ darbuotojas D. D. iškrovė bendrovės teritorijoje ir apie gautą krovinį pasirašė CMR Nr. 2645/1/2020 važtaraščio 24 langelyje (antspaudas, data, parašas).

15. Iš 2021 m. sausio 28 d. UAB „Taurameda“ rašto Nr. 2021/01/01 matyti, kad UAB „Taurameda“ Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, jog krovinys buvo gautas ir iškrautas pagal transporto važtaraščio CMR Nr. 2645/2020 faktą, iš tiekėjo SIA WOOD AB (duomenys neskelbtini) Perka išmuitintą produkciją, muitinės procedūrų neatlieka ir nekontroliuoja (b. l. 60).

16. Iš 2021 m. vasario 5 d. UAB „Taurameda“ rašto Nr. 2021/02/01 matyti, kad UAB „Taurameda“ Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, jog iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) mediena buvo priimta ir iškrauta, mašinos jų įmonė neatidarinėja. Mašiną atidaro vairuotojas, plombų ir muitinės procedūrų nekontroliuoja. Mašiną iškrovė įmonės darbuotojas D. D.. Tiekimo patvirtinimus gauna Watsapp programėlėje, sąskaitą gauna el. paštu. Krovinį lydintis dokumentas yra CMR, kurį gauna iš vairuotojo, pasirašo CMR patvirtindami, kad išsikrovė krovinį (b. l. 62).

17. Iš SIA WOOD AB 2020 m. balandžio 9 d. rašto UAB „Taurameda“ matyti, kad remiantis sutartimi TAU2020, krovinys turėjo buvo išmuitintas muitinėje. Sutartyje nurodyta, kad krovinys turėjo būti pristatytas į iškrovimo vietą ir paruoštas iškrovimui (DDP pristatymo sąlygos). Vairuotojas turėjo pristatyti krovinį muitinei, o jiems turėjo atstovauti muitinės tarpininkavimo įmonė SIA „Parex Brokeru Sistema“ pagal sutartį IM-4-A-1056/15, kurioje nurodyti santykiai tarp įmonės ir muitinės tarpininko. Jiems ir/arba jų muitinės tarpininkavimo įmonei jokių pasekmių sukelta nebuvo, jie gavo elektroninį laišką iš muitinės. Vairuotojas buvo informuotas į kurį muitinės tarpininką kreiptis. Jis buvo perspėtas ir informuotas, kad visos muitinės procedūros turi būti atliekamos per muitinės tarpininkavimo įmonę. Vairuotojas atvykęs į muitinės punktą, susisiekė su kita muitinės tarpininkavimo įmone, o ne su ta, kuri turėjo jų atstovavimo teises muitinėje ir galėjo sutvarkyti reikalingas muitinės procedūras bei paruošti krovinį iškrovimui. Ši konkreti tarpininkavimo įmonė, su kuria susisiekė vairuotojas, neturėjo jokių teisių pradėti muitinės procedūras, todėl šiuo atveju negalėjo būti pradėtos jokios procedūros. Jų nuomone, tai vairuotojo ir muitinės tarpininko, kuris neturėjo jokių teisių, kaltė. Vežėjas OAO Vitebskoblavtotrans, „Novopolockas Autotransportą company Nr. 6“, šalis – Baltarusija (b. l. 17).

18. Iš 2021 m. kovo 5 d. SIA WOOD AB rašto Nr. (8.18)11D-2463 matyti, kad SIA WOOD AB Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, jog atsakydami į paklausimą dėl tranzito deklaracijos Nr. MRN 20LV00081413152981, paaiškina, kad SIA WOOD AB turi sudariusi sutartį su SIA „Parex brokeru sistemas“, kuri yra įgaliota jų vardu atlikti muitinės procedūras. Savo krovinių srauto kontrolę užtikrina sekdami informaciją VPT EDS sistemoje. Kadangi minėtas krovinys įformintas kaip tranzitinis ir nėra nurodytas VPT EDS sistemoje, tai jie neturėjo informacijos apie jo buvimą. Prekių vežėjas savavališkai atliko tranzito muitinės procedūrą, nesuderinęs su SIA WOOD AB, nuvežė krovinį UAB „Taurameda“ ir iškrovė jį neišmuitinęs. Informaciją apie krovinio gavimą gavo iš UAB „Taurameda“ jau po krovinio iškrovimo (b. l. 121, 131).

19. Iš 2021 m. gegužės 27 d. SIA WOOD AB rašto Nr. 1/05-27 matyti, kad SIA WOOD AB Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, jog SIA WOOD AB neprisiima atsakomybės dėl neteisingos tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją. MRN 20LV00081413I52981. Atlikta procedūra nebuvo suderinta su SIA WOOD AB, jie nėra atsakingi už jokius mokesčius, baudas ar kitus mokėjimus, nedavė jokio sutikimo transporto paslaugų teikėjui dėl tranzite procedūrų vykdymo. Pagal jų patirtį, už tai atsakingas asmuo, kuris jų neperspėjo apie įtariamus saugumo pažeidimus, yra transporto paslaugų įmonė OAO Vitebskoblavtotrans, „Novopolockas Autotransportą company Nr. 6“ (b. l. 122, 132).

20. Iš 2021 m. gruodžio 13 d. SIA WOOD AB rašto matyti, kad SIA WOOD AB Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, jog SIA WOOD AB turi sudariusi sutartį su SIA „Parex brokeru sistemas“, kuri yra įgaliota jų vardu atlikti muitinės procedūras. Savo krovinių srauto kontrolę užtikrina sekdami informaciją VPT EDS sistemoje. Kadangi minėtas krovinys įformintas kaip tranzitinis ir nėra nurodytas VPT EDS sistemoje, tai jie neturėjo informacijos apie jo buvimą. Prekių vežėjas savavališkai atliko tranzito muitinės procedūrą, nesuderinęs su SIA WOOD AB, nuvežė krovinį UAB „Taurameda“ ir iškrovė jį neišmuitinęs. Informaciją apie krovinio gavimą gavo iš UAB „Taurameda“ jau po krovinio iškrovimo. Prekių vežėjas savo kaltę pripažino ir pateikė savo paaiškinimą apie tai, kodėl susidarė tokia situacija (b. l. 124, 134).

21. Iš Baltarusijos Respublikos atvirosios akcinės bendrovės „Vitebskoblavtotrans“ 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. 01-13/166 Latvijos muitinei matyti, kad 2020 m. gruodžio 10 d. automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko į pasienio perėjimo punktą Silene su išilgai pjautos spygliuočių (pušies) medienos kroviniu, svoris 22 304 kg, 7 paketai, 23,653 m³. Vairuotojas privalėjo išmuitinti krovinį pasienio perėjimo punkte Silene ir išmuitintą krovinį iškrauti adresu Lengvenių k., LT-72101, Tauragė, gavėjui SIA „Wood AB“ (m. Gulbenė, Pamatu g. 5-27, Latvijos Respublika). Dėl kalbinio barjero muitinės inspektorius vietoje deklaracijos įformino tranzitinę deklaraciją iki Rygos, o vairuotojas dėl savo nekompetentingumo pagalvojo, kad krovinys yra išmuitintas ir išvyko iškrovimui į Lietuvą. Krovinys buvo iškrautas gavėjo sandėlyje adresu Lengvenių k., LT-72101, Tauragė. Šioje situacijoje pilnai pripažįsta savo kaltę, įsipareigoja sumokėti priklausančius muitinės mokesčius. Vairuotojų komandai bus atliktas papildomas instruktažas, siekiant išvengti panašių atvejų, kaltieji bus patraukti drausminėn atsakomybėn (b. l. 126, 136).

22. Iš Baltarusijos Respublikos atvirosios akcinės bendrovės „Vitebskoblavtotrans“ 2021 m. kovo 10 d. rašto Nr. 01-13/599 Klaipėdos teritorinei muitinei matyti, kad 2020 m. gruodžio 10 d. automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į pasienio perėjimo punktą Silene su išilgai pjautos spygliuočių (pušies) medienos kroviniu, svoris 22 304 kg, 7 paketai, 23,653 m³. Vairuotojas privalėjo išmuitinti krovinį pasienio perėjimo punkte Silene ir išmuitintą krovinį iškrauti adresu Lengvenių k., LT-72101 Tauragė, gavėjui SIA WOOD AB (m. Gulbenė, Pamatu g. 5-27, Latvijos Respublika). Dėl kalbinio barjero muitinės inspektorius vietoje deklaracijos įformino tranzito deklaraciją iki Rygos, o vairuotojas dėl savo nekompetentingumo pagalvojo, kad krovinys yra išmuitintas ir išvyko iškrovimui į Lietuvą. Krovinys buvo iškrautas gavėjo sandėlyje adresu Lengvenių k., LT-72101, Tauragė. Kas iškrovimo metu nuėmė muitinės plombą - vairuotojas ar krovinio gavėjo atstovai - nustatyti neįmanoma, kadangi vairuotojas manė, kad muitinės plomba uždėta krovinio saugos patvirtinimui. Šioje situacijoje pilnai pripažįsta savo kaltę, įsipareigoja sumokėti priklausančius muitinės mokesčius. Su vairuotojų komanda bus atliktas papildomas instruktažas, siekiant išvengti panašių atvejų, kaltieji bus patraukti drausminėn atsakomybėn (b. l. 125, 135).

23. Atsižvelgiant į šių tyrimo metu gautų duomenų visumą, matyti, jog UAB „Taurameda“ krovinį (medieną) priėmė ir iškrovė savo teritorijoje jų su Latvijos bendrove SIA WOOD AB 2020 m. rugsėjo 7 d. sutarties Nr. TAU 2020 pagrindu, pagal kurią Latvijos bendrovė SIA WOOD AB buvo įsipareigojusi atlikti ir užtikrinti kovinio dokumentų, leidžiančių UAB „Taurameda“ priimti ir iškrauti krovinį, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą (įforminti dokumentus, gauti leidimus ir pan.), kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo D. D. ir UAB „Taurameda“ vadovo H. B. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką UAB „Taurameda“ pateiktas krovinio važtaraštis būdavo laikomas pagrindu krovos darbų atlikimui iš krovininio automobilio. Tai rodo, kad SIA WOOD AB nepasirūpinusi krovinio dokumentais, leidžiančiais pirkėjui iškrauti prekes ir atlikti savo prievolę pagal sutartį (sumokėti už pristatytas prekes), tapo atsakinga už neatliktas muitinės procedūras.

24. Pagal minėtą 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Iš Institucijos atlikto tyrimo matyti, kad į UAB „Taurameda“ teritoriją 2020 m. gruodžio 11 d. atvežtos prekės (mediena), turėjo muitinės prižiūrimų prekių statusą, nes dėl šio krovinio nebuvo baigta tranzito procedūra. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad krovinį iškrovęs UAB „Taurameda“ darbuotojas D. D. žinojo, kad į UAB „Taurameda“ teritoriją atvežtas krovinys nuo jo įvežimo buvo muitinės prižiūrimas iki jo muitinio statuso nustatymo ir negalėjo būti iškrautas iš jį atvežusios transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be muitinės leidimo.

24.1. Iš byloje esančių UAB „Taurameda“ 2020 m. sausio 12d. įsakymu Nr. 2020/01/14 patvirtintų krautuvo vairuotojo pareiginių nuostatų matyti, kad krautuvo vairuotojas turi žinoti, mokėti, išmanyti: darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, aplinkosaugos bei apsaugos nuo elektros reikalavimus; kelių eismo taisykles, įmonės vidaus eismo taisykles; krautuvo konstrukciją ir jo įrangą; krovinių pakrovimo ir iškrovimo būdus, vežimo ir sandėliavimo taisykles; krautuvų, jų mechanizmų, prietaisų bei atskirų agregatų paskirtį, išdėstymą, veikimo principus, jų gedimo požymius bei priežastis, gedimų įtaką saugiam eismui; krautuvų valdymą su specialiais krovinių paėmimo, krovimo įtaisais; krautuvams keliamus techninio aptarnavimo, remonto bei priežiūros reikalavimus, su tuo susijusios dokumentacijos pildymo tvarką; kuro ir tepalų klasifikaciją, savybes, sunaudojimo normas įvairiu metų laiku; atsakomybę už krautuvo eksploatavimo ir eismo saugumo reikalavimų pažeidimus; nelaimingų atsitikimų, avarijų tyrimo tvarką ir apskaitą; pirmosios pagalbos suteikimo tvarką; įmonės Darbo tvarkos taisykles, įmonėje nustatytas tvarkas ir reikalavimus, instrukcijas. Taip pat krautuvo vairuotojas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, darbo santykius, darbuotojų saugą ir sveikatą, įmonės įstatais, darbo sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, vidiniais nuostatais, šiais pareiginiais nuostatais, kitais įmonės vidiniais dokumentais (įsakymais, potvarkiais, nurodymais, taisyklėmis ir pan.).

24.2. Iš minėtų nuostatų taip pat matyti, kad krautuvo vairuotojo pareigos yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių, dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais; kokybiškai ir laiku atlikti jam pavestus darbus; važiuojant nuolat stebėti krautuvo prietaisų, kontroliuojančių variklio darbą parodymus, stebėti, kaip dirba mechanizmai ir agregatai; pastebėjus kokį nors krautuvo gedimą, stengtis rasti priežastį ir imtis priemonių gedimui pašalinti; saugiai išvežioti po sandėlį ir įmonės teritoriją jam patikėtus krovinius; vesti degalų, tepalų, ridos ir kitų eksploatacinių medžiagų apskaitą paskirtam krautuvui; laikytis krovinių pakėlimo, vežimo, sandėliavimo taisyklių; atlikti krautuvo įtaisų apžiūrą; pakeisti krovinių paėmimo ir krovimo įtaisus; taupiai naudoti medžiagas ir atsargines detales, saugoti patikėtus įrankius ir kitas darbo priemones; prižiūrėti bei remontuoti darbo priemones bei įrengimus; dirbti tik tuos nurodytus darbus, kurių vykdymas yra gerai žinomas ir nekelia pavojaus jo paties ar aplinkinių darbuotojų sveikatai ir gyvybei; vykdyti kitus tiesioginio vadovo pavedimus, surijusius su pareigų atlikimu; kelti kvalifikaciją ir gilinti žinias, reikalingas pavestoms pareigoms atlikti.

24.3. Iš aptartų krautuvo vairuotojui keliamų reikalavimų matyti, kad UAB „Taurameda“ krautuvo vairuotojui nekeliami reikalavimai išmanyti taisykles ir procedūras, taikomas į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, taip pat nekeliamas reikalavimas išmanyti muitų teisės aktų nuostatas. Be to, krautuvo vairuotojui taip pat nėra pareigos atlikti muitinės operacijas, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų, krautuvo vairuotojas taip pat nėra įpareigotas tikrinti, ar atvykusiam kroviniui yra atliktos muitinės procedūros, ar prekės turi muitinės prižiūrimų prekių statusą ir pan. Iš anksčiau aptartų UAB „Taurameda“ krautuvo vairuotojo pareiginių nuostatų, taip pat iš administracinėn atsakomybėn traukiamo D. D. ir UAB „Taurameda“ vadovo liudytojo H. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad šiuo atveju D. D. neturėjo pareigos tikrinti atvežto krovinio statusą, atliktų muitinės procedūrų, jis tik turėjo atlikti fizinį veiksmą – iškrauti krovinį iš jį atvežusios transporto priemonės. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. žinojo, jog pristatytos prekės buvo muitinės prižiūrimos. Priešingai, D. D. pateiktas krovinio važtaraštis CMR Nr. 2645/1/2020 leido suprasti, kad prekėms nėra įforminta muitinės procedūra, ribojanti teisę valdyti prekes. Nors pagal Institucijos surinktus duomenis nustatyta, kad krovinys buvo plombuotas muitinės plomba ir buvo priimtas ir iškrautas kaip Sąjungos prekių muitinį statusą turintis krovinys, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. D. šių plombų nematė, jų nenuėmė, nes pagal susiklosčiusią praktiką šiuos veiksmus įmonėje atlieka krovinį pristatęs vairuotojas, todėl akivaizdu, kad D. D. nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad jis iškrauna Sąjungos prekių muitinį statusą turintį krovinį. Institucijos siekis atsakomybę šiuo atveju perkelti UAB „Taurameda“ krautuvo vairuotojui D. D., kuris įmonėje nėra atsakingas už kovinio dokumentų įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą, kuriam atliekant iškrovimo funkcijas nenumatyta pareiga tikrinti ar įsitikinti, ar atvykusiam kroviniui yra atliktos muitinės procedūros, ar prekės turi muitinės prižiūrimų prekių statusą ir pan., nepagrįstas, nes pagal byloje esančią 2020 m. rugsėjo 9 d. tiekimo sutartį Nr. TAU 2020 būtent Latvijos bendrovė SIA WOOD AB įsipareigojo užtikrinti kovinio dokumentų įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą. Tačiau, kaip minėta anksčiau, Latvijos bendrovė SIA WOOD AB, pristačiusi iškrauti krovinį, nepasirūpino krovinio dokumentais, leidžiančiais UAB „Taurameda“ tinkamai iškrauti pristatytas prekes.

24.4. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent D. D. atliko fizinį krovinio iškrovimo veiksmą, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. iškrovė į UAB „Taurameda“ teritoriją, Lengvenių k„ Tauragė, transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentą krovinį (medieną, 7 pakuotės, 22 304 kg masė bruto). Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog D. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad krovinio iškrovimo veiksmus atliko neįsitikinęs dėl prekių muitinio statuso, iškrovė krovinį iš transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ‚Taurameda“ teritorijoje, būdamas atsakingas už krovinio iškrovimą iš transporto priemonės, vykdė muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą be muitinės leidimo ir muitinės nenustatytoje vietoje, ir tuo pažeidė Reglamento Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsakymo Nr. 1B-385 2.1 papunkčio nuostatas. Kaip jau minėta, iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad D. D. nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad jis iškrauna Sąjungos prekių muitinį statusą turintį krovinį, todėl administracinės atsakomybės pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį taikymas šiuo atveju tik už fizinį krovinio iškrovimą neatitinka šios normos įtvirtinimu siekiamų tikslų. Šioje normoje atsakomybė numatyta būtent už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, taigi akivaizdu, kad atsakomybė pagal šią nuostatą turi būti taikoma asmeniui, kuris iškraudamas tokias prekes žinojo arba bent jau turėjo ir galėjo žinoti, kad šios prekės turi muitinės prižiūrimų prekių statusą. Todėl vertinant D. D. veiksmus ANK 210 straipsnio 3 dalies kontekste turi būti vertinama ir UAB „Taurameda“, kaip prekių gavėjo, sudaryta sutartis dėl medienos įsigijimo, kurioje būtent ir apibrėžta pardavėjo pareiga iki pristatant prekę pirkėjui atlikti visas muitinės procedūras. Iš anksčiau aptartų duomenų akivaizdu, kad, nors formaliai D. D. atlikti veiksmai ir atitinka ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. jis iškrovė Sąjungos prekių muitinį statusą turintį krovinį, tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta, kad jis suvokė ir suprato, kad jis iškrauna būtent muitinės prižiūrimas prekes.

25. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

26. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucija iš esmės nustatė objektyviąją D. D.. inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, pusę: administracinio nusižengimo protokole nurodytas krovinys buvo pradėtas iškrautas negavus muitinės leidimo. Atsižvelgiant į tai, objektyvioji D. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, pusė laikytina nustatyta. Tačiau byloje nėra nustatytas vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltė, nes šiuo atveju nėra galimybės konstatuoti, kad D. D. jam inkriminuotus veiksmus atliko tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltės formos yra nustatytos ANK 7 straipsnyje, kuriame numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Iš ANK 8 ir 9 straipsnyje apibrėžtų kaltės formų akivaizdu, kad D. D. veiksmuose nėra tyčinės kaltės. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. D. administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju D. D. veiksmuose nėra ir neatsargios kaltės požymių, nes, kaip jau minėta anksčiau, D. D. nesuvokė ir nesuprato, kad jis iškrauna būtent muitinės prižiūrimas prekes, ir nei pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad iškrauna muitinės prižiūrimas prekes. Taigi byloje nėra nustatytas vienas iš administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltė, todėl nėra galimybės D. D. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį

27. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad D. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje. Nustačius šią aplinkybę, teismas nepasisako dėl skundo argumentų dėl nuobaudos dydžio.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad šiuo atveju D. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje vieno iš sudėties elementų – kaltės, todėl pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu D. D. buvo nubaustas pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio bauda nepagrįstai, todėl D. D. atstovės advokatės A. J. skundas tenkintinas. Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. D. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. atstovė advokatė prateikė prašymą atlyginti D. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1363 Eur (1000 Eur už skundo dėl Institucijos nutarimo projekto parengimą, derinimą, koregavimą ir pateikimą, 363 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2022 m. liepos 26 d. teismo posėdyje), pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (b. l. 161 – 167).

29.1. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

29.2. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Atsižvelgdamas į nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, taip pat į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo”, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti mažinamas už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo parengimą priteisiant 700 Eur, o už pareiškėjo atstovavimą nagrinėjant skundą apylinkės teisme priteisiant 363 Eur (iš viso 1063 Eur).

29.3. Naujesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr 2AT-8-788/2022, 2AT-14-489/2022, 2AT-41-976/2022). Šiuo atveju institucija, kuri priėmė šiuo nutarimu naikinamą nutarimą dėl D. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Klaipėdos teritorinė muitinė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-317-2022 (ROIK: 22161345735) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. D. nutraukti.

Priteisti D. D. iš Klaipėdos teritorinės muitinės 1063 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.