Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams J. Ž. ir R. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - BUAB „Kajoris“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dublike ieškovas AB DNB bankas, palaikydamas savo reikalavimus, papildomai nurodo, kad atsakovų argumentai, kad jie jokiu statusu nedalyvauja UAB „Kajoris“ bankroto byloje, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015-04-10 nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje, yra neteisingi, kadangi atsakovai minėtoje bankroto byloje yra pirmos eilės kreditoriai ir jie galėjo skųsti minimą teismo nutartį dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, tačiau jos neginčijo, todėl šia nutartimi nustatytos aplinkybės toms pačioms šalims įgijo prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Atsakovai yra BUAB „Kajoris“ akcininkai, o J. Ž. nuo 2014-11-03 buvo paskirta bendrovės direktore, abu atsakovai dalyvauja UAB „Kajoris“ bankroto byloje ir su banko finansiniu reikalavimu yra susipažinę, jo bankroto byloje neginčijo. Ieškovui yra nesuprantama, kaip atsakovai, būdami bendrovės akcininkais, laiduotojais už prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymą, gali nežinoti apie UAB „Kajoris“ išmokėtą kreditą ir sumokėtas įmokas. Atsakovai, ginčydami ieškovo pateikto reikalavimo dydį, jokių įrodymų, paneigiančių banko reikalavimo dydį, nepateikė. Skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl skolininkas privalo įrodyti, kad jis prievolę yra įvykdęs ar kad yra kitas pagrindas, dėl kurio kreditorius neturi reikalavimo teisės. Siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl banko reikalavimo pagrįstumo, ieškovas papildomai pateikė skolos grafikus. Atsakovų argumentai, kad jų solidari atsakomybė bankui galėtų kilti tik tuomet, kai ieškovo reikalavimas būtų patenkintas visiškai ar iš dalies bankroto byloje iš bankui įkeisto turto, neturi jokios teisinės reikšmės. Priešingai, kreditorius bankas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo.

Triplike atsakovai J. Ž. ir R. Ž., palaikydami savo atsikirtimus, papildomai nurodo, kad ieškovo cituojamoje kasacinio teismo 2013-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2013, teismas aiškiai nurodė, jog prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti, aplinkybės laikomos tuomet, jeigu bankroto byloje teismo nutartimi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nutartimi dėl įmonės pabaigos patvirtintas kreditoriaus įsiskolinimas, nurodant jo kilmę, atsiskaitymo dokumentą, sumą. Kreditorinis reikalavimas, patvirtintas teismo nutartimi, laikomas prejudiciniu faktu tik tuo atveju, kai teismo nutartyje yra nurodyta įsiskolinimo kilmė, atsiskaitymo dokumentas ir suma. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-10 nutartyje nėra nurodyta nei ieškovo kreditorinio reikalavimo kilmė, nei atsiskaitymo dokumentas, todėl šioje nutartyje nurodytas ieškovo kreditorinio reikalavimo dydis negali būti laikomas prejudiciniu faktu.

Trečiasis asmuo BUAB „Kajoris“ procesinių dokumentų į bylą neteikė.

Atsakovė J. Ž. buvo informuota apie teismo posėdį, įvykusį 2015 m. lapkričio 17 d. pasirašytinai ( b.l.91), atsakovas R. Ž. dalyvavo 2015 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje, todėl apie teismo posėdį, paskirtą byloje 2016 m. vasario 15 d., jiems buvo pranešama išsiunčiant pranešimus be grąžintinos teismui pažymos apie šaukimo gavimą, į teismo posėdį atsakovai neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad tarp ieškovo AB DNB banko ir kredito gavėjos – trečiojo asmens UAB „Kajoris“ 2007-11-30 sudaryta Kreditavimo sutartis, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 504 000 Lt (145 968 EUR) kreditas su kintama palūkanų norma apyvartinėms lėšoms papildyti, galutinį kredito grąžinimo terminą numatant iki 2009-11-12. Kreditavimo sutartis pakeista 2008-08-08 bei 2011-12-22 Susitarimais, kurių pagrindu kredito suma konvertuota iš litų į eurus, padidinta kredito suma iki 218 350,78 EUR, iš kurių 72 382,78 EUR suteikta kredito gavėjui papildomai, o 145 968 EUR – suteiktoje kredito sumoje pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas, jį pratęsiant iki 2014-12-01, tarpinius kredito grąžinimo terminus numatant prie sutarties pridedame kredito grąžinimo grafike. Praleidus Kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus kredito grąžinimo terminus, UAB „Kajoris“ įsipareigojo mokėti ieškovui papildomas palūkanas. Prievolių bankui pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymas buvo užtikrintas atsakovų R. Ž. ir J. Ž. laidavimu – banko ir laiduotojo R. Ž. 2011-12-22 Laidavimo sutartimi bei banko ir laiduotojos J. Ž. 2011-12-22 Laidavimo sutartimi. Laidavimo sutartimis laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Kajoris“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui. Savo laidavimą už prievolių pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais tinkamą įvykdymą R. Ž. ir J. Ž. taip pat patvirtino kreditavimo sutarties sąlygas iš dalies pakeitusiame ir papildžiusiame 2011-12-22 Susitarime. Pagal laidavimo sutarčių sąlygas R. Ž. ir J. Ž. laidavimas galioja iki visiško UAB „Kajoris“ prievolių įvykdymo. UAB „Kajoris“ Kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. suėjus prievolės pasibaigimo terminui nepadengė negrąžinto kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų. 2015-03-30 raštais laiduotojai buvo informuoti apie tai, kad kredito gavėjo UAB „Kajoris“ skola bankui 2015-01-22 buvo 134 019,67 EUR negrąžinto kredito, 1 365,79 EUR nesumokėtų palūkanų, o UAB „Kajoris“ 2015-01-12 iškelta bankroto byla. Laiduotojai informuoti apie tai, kad UAB „Kajoris“ prievolės bankui nebuvo tinkamai įvykdytos, todėl atsakovai laidavimo sutarčių pagrindu privalo įvykdyti kredito gavėjo įsipareigojimus, prisiimtus pagal laidavimo sutartis, bei įspėti, kad jiems iki nustatyto termino neįvykdžius įsipareigojimų bankui, bankas bus priverstas skolos išieškojimą vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-12 nutartimi iškėlė UAB „Kajoris“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2015-01-22. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną UAB „Kajoris“ prievolės ieškovui pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nebuvo įvykdytos. Nutarties dėl UAB „Kajoris“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną UAB „Kajoris“ skola ieškovui pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais buvo 134 019,67 EUR negrąžinto kredito ir 1 365,79 EUR nesumokėtų palūkanų. Ieškovas UAB „Kajoris“ bankroto byloje pareiškė 135 385,46 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą ir teismas 2015-04-10 nutartimi jį patvirtino.

Vadovaujantis CK 6.81 straipsniu, Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 punktais, laiduotojai R. Ž. ir J. Ž. atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai už UAB „Kajoris“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, įvykdymą.

Teismas atmeta atsakovų argumentus, jog ieškovo reikalavimo nepatvirtina Vilniaus apygardos teismo 2015-04-10 nutartis, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai BUAB „Kajoris“ bankroto byloje. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, jog jie nėra bankroto bylos dalyviais, tačiau informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Kajoris“ bankroto byloje ( civilinės bylos Nr. B2-1824-553/2015) 2015 m. spalio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimu įtrauktas AB DNB bankas su 135 385,46 Eur reikalavimu, o pirmos eilės kreditoriais įtraukti R. Ž. ir J. Ž., turintys atitinkamai 973,62 Eur ir 1645,33 Eur reikalavimus, todėl ieškovo patvirtintas skolininko bankroto byloje reikalavimas turi prejudicinę galią ir atsakovams, nes jie buvo dalyvaujančiais asmenimis kitoje byloje, turėjo galimybę ginčyti ieškovui patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį. Ši nutartis turi prejudicinę galią ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl skolos dydžio ieškovams nebereikia įrodinėti.

Atsakovai triplike nurodė, jog kasacinio teismo 2013-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2013, teismas aiškiai nurodė, jog prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti, aplinkybės laikomos tuomet, jeigu bankroto byloje teismo nutartimi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nutartimi dėl įmonės pabaigos patvirtintas kreditoriaus įsiskolinimas, nurodant jo kilmę, atsiskaitymo dokumentą, sumą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-04-10 nutartyje nėra nurodyta nei ieškovo kreditorinio reikalavimo kilmė, nei atsiskaitymo dokumentas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintame UAB „Kajoris“ patikslintame bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąraše taip pat nenurodyta kreditorinio įsiskolinimo kilmė ir atsiskaitymo dokumentas. Siekiant nustatyti, kokia teisminė praktika buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2013, kurioje ieškovė UAB „Evirina“ reiškė ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje BUAB „Gintarinė nafta“, aiškinant CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tikslinga nustatyti, kokia nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo buvo priimta BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto byloje. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2044-781/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ Gintarinė nafta“ 2012 m. sausio 9 d. nutartimi ( bylos numeris nutarties priėmimo metu buvo Nr. B2-932-516/2012) patvirtinti bankrutavusios bendrovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, nenurodant kreditorinio įsiskolinimo kilmės ir atsiskaitymo dokumentų. Kadangi bankroto byloje dalyvavo ir atsakovas J. K. (patvirtintas jo finansinis reikalavimas), tai kasacinis teismas padarė išvadą, jog jis buvo byloje dalyvaujantis asmuo, todėl skola, dėl kurios pagrįstumo kilo ginčas tarp dviejų kreditorių kitoje byloje, pripažinta neįrodinėtina aplinkybė, nes ji patvirtinta teismo sprendimu kitoje (bankroto) byloje. Kasacinio teismo nutartyje padaryta išvada, kad jeigu bankroto byloje teismo nutartimi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nutartimi dėl įmonės pabaigos ir bankroto patvirtintas kreditoriaus įsiskolinimas, nurodant jo kilmę, atsiskaitymo dokumentą, sumą, tai ši aplinkybė buvo bylos nagrinėjimo dalykas; jei byloje dalyvavo tie patys asmenys: skolininkas, kreditorius, už skolininką garantavęs asmuo, tai pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi šia nutartimi išaiškinta, kad prejudiciniu faktu laikoma tokia nutartis, kurioje nurodytas kreditoriaus įsiskolinimas nurodant jo kilmę, atsiskaitymo dokumentą, sumą, tačiau faktiškai kasacinis teismas pripažįsta prejudiciniu faktu ir tokią teismo nutartį ( Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį byloje Nr. B2-2044-781/2015), kurioje nenurodyta kreditoriaus įsiskolinimo kilmė, atsiskaitymo dokumentas, tai leidžia daryti išvadą, kad suformuota kasacinės instancijos teismo praktika, jog prejudicinę galią turi bankroto byloje priimta nutartis dėl neginčytų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo visiems asmenims, dėl kurių reikalavimai patvirtinti, ir kitoje byloje jie negali būti nuginčyti. Remiantis šiais argumentais teismas daro išvadą, kad ieškovui nereikia įrodinėti atsakovų J. Ž. ir R. Ž. skolos ieškovui dydžio.

Atsakovai nurodė, jog jie būtų laikomi solidariaisiais skolininkais su BUAB „Kajoris“ tik po to, kai būtų realizuotas hipoteka apsunkintas turtas ir patenkintas (ar dalyje patenkintas) ieškovo reikalavimas, t. y. solidari atsakovų atsakomybė būtų galima, jei ieškovo reikalavimas nebūtų patenkintas BUAB „Kojaris“ bankroto byloje iš įkeisto turto. Šie argumentai atmestini, nes kreditorius - bankas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Tai, kad hipoteka įkeisto turto realizavimas gali užsitęsti, reiškia, kad ieškovas turi interesą nukreipti skolos išieškojimą ir į kitus asmenis, kurie atsakingi už skolos grąžinimą. Laidavimo sutarties 2.1.3. punktas numato, kad bankui negavus tinkamo prievolių įvykdymo, jis turi teisę savo pasirinkimu atlikti sutartyje nurodytus veiksmus, tame tarpe ir pareikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek laiduotojas, tiek skolininkas. Tokia sutartis suteikia teisę bankui reikalauti skolos grąžinimo iš laiduotojo ir tuo atveju, kai skolos išieškojimas nėra nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą.

Patenkinus ieškovo reikalavimus dėl skalos , palūkanų priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas priteisti procesines 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos , remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui sumokėti – 1884 Eur ir 968 Eur atstovavimo išlaidas tenkintinas, nors nėra prašoma jas priteisit solidariai, tačiau teismas daro išvadą, kad taikant solidarią atsakomybę dėl pagrindinės skolos, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos turi būti atsakovų atlygintos taip pat solidariai. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka darbo laiko sąnaudoms, reikalingoms ieškiniui, dublikui pateikti, dalyvavimui teismo posėdžiuose, todėl prašymas tenkintinas pilnai.

Teismo procesiniam dokumentams įteikti teismas turėjo 17,74 Eur, jos priteistinos valstybei taip pat solidariai iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB DNB bankas ( į. K. 112029270) solidariai iš atsakovų J. Ž. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. ( a/k (duomenys neskelbtini) 134 019,67 Eur negrąžinto kredito, 1 365,79 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 -05-07 teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2852 bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei solidariai iš atsakovų J. Ž. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. ( a/k (duomenys neskelbtini) 17,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.