Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-721/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
1-114-721/2015
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-01359-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
R. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-721/2015Teisminio proceso Nr. 1-73-1-01359-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.20.6.; 2.10.1.4.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, bedarbė, darbo biržoje registruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 236 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2014-11-29 11 val. 23 min. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė, kad prieš ją smurtauja jos sūnus V. A., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį ir V. A., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2014-11-29d. 11 val. 55min. buvo laikinai sulaikytas bei patalpintas į Mažeikių policijos komisariato areštinę bei jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2dalyje.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. A. apklausta kaip įtariamoji, kaltės nepripažino, parodė, kad 2014-11-29 apie 11 val. tarp jos ir sūnaus V. A. kilo žodinis konfliktas, po kurio ji susinervino ir norėjo išeiti į laiptinę parūkyti, tačiau V. buvo užrakinęs duris ir jos neišleido, bei nedavė buto raktų. Pareikalavus jai duoti raktus, sūnus V. raktų nedavė, ranka suėmė jai už sprando ir pradėjo spausti bei suėmęs už sprando stūmė ją į lovą. Fizinį skausmą sukėlė tai, kad V. jai suėmęs už sprando stūmė ją į lovą. (21, 22, 83 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, jos kaltę įrodo byloje esantys liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai.

Liudytojas V. A. parodė, kad 2014-11-29 ryte apie 07 val. jis grįžo iš savo draugės namų, mama buvo neblaivi ir rūkė laiptinėje, po to nuėjo miegoti. Pamiegojusi apie porą valandų, mama norėjo kažkur išeiti, todėl paprašė jo raktų nuo buto durų. Jis nenorėjo mamos išleisti vėl girtauti, todėl nedavė jai raktų. Mama ėmė spardyti duris. Jis prieš mamą nesmurtavo, jai jokio skausmo nesukėlė. Mama supykusi nuėjo į kitą kambarį, sakydama, kad iškvies policiją. Netrukus atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė ir patalpino į areštinę (42 b. l.).

Liudytojas J. V. parodė, kad datos tiksliai nepamena bet prisimena tokį įvykį, kai jo mama iškvietė policijos pareigūnus jo broliui V., neva jis ją sumušė. Jo brolis Vilius nemušė mamos, nematė to, nors tuo metu jis buvo namuose ir matė visą įvykusį konfliktą (26 b. l.).

Akistatos metu tarp R. A. ir V. A., R. A. paaiškino, kad norėjo išeiti į laiptinę parūkyti, tačiau V. nedavė raktų. Neneigia, kad duris spardė, prašė Viliaus raktų. Tada būtent jis suėmė ją už rankų, papurtė ir suėmęs už sprando numetė į lovą. Pirminėje apklausoje sakė, kad sudavė du smūgius į galvą, tačiau patikslino, kad tai buvo ne smūgių sudavimai, o pastūmimai. V. A. su jos parodymais nesutiko, paaiškino, kad jokių smūgių į galvą motinai nesudavė. Neneigė, kad turėjo raktus, kurių nedavė mamai, nes nenorėjo, kad ši išeitų girtuokliauti. Namie yra mažametė jos dukra V., kuriai 6 metai ir ją reikia prižiūrėti. Motina dažnai mergaitę palieka prižiūrėti jam, o tą dieną jis negalėjo to daryti, nes turėjo išeiti ir nenorėjo, kad V. būtų viena namie, todėl nenorėjo niekur išleisti mamos. Dėl šių aplinkybių ir kilo tarp motinos ir jo žodinis konfliktas. (24 b. l.).

Iš 2014-11-29 bendros informacijos apie įvykį Nr. ROIK 0114000763588 matyti, kad Telšių AVPK Mažeikių RPK užregistruotas informacinis pranešimas apie tai, kad pranešėją sumušė sūnus V. A.. Pranešė R. A., tel. Nr. 860054029. Nuvykus, pranešėja paaiškino, kad ją sumušė sūnus V. A. (19 b. l. ).

Iš 2014-11-29 įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, jog V. A. buvo sulaikytas nuo 2014-11-29 11.55 val. iki 2014-12-01 11.30 val. (43-44 b. l.).

Iš 2014-12-18 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas, pradėtas V. A. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties (4 b. l.).

Iš 2014-11-29 alkotesterio šaknelės Nr. 4870 matyti, kad 11.46 val. R. A. nustatytas 1.37 ‰ girtumas (15 b. l.).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamoji R. A. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, jog prieš ją sūnus V. A. panaudojo fizinį smurtą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir V. A. buvo patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę, jam pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi (BK 61 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji R. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme (84 b. l.).

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, jai diagnozuotas sunkios depresijos epizodas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, R. A. už jos padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant trumpesnę trukmę nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis, t. y. 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi kaltinamoji R. A. kaltės nepripažįsta, BK 64¹ straipsnis netaikytinas ir bausmė nemažintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kardomosios priemonės kaltinamajai nepaskirtos.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,

nusprendė:

Pripažinti R. A. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti R. A., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Nadežda Kiubienė