- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 1-1897-311/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43094-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kaltinamasis
- S. K.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S.K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kauno rajono savivaldybės, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 21.10 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,56 % (promilių)) tyčia du kartus stūmė sugyventinę G. M., dėl ko ši griūdama į sienos kampą susimušė galvą ir dėl to padarė poodines kraujosruvas kaktoje savo šeimos nariu, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.
K. S. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-10 apie 20.30 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivi sugyventinė G. M.. Abu susipyko, nes jis žmoną įtarė dėl neištikimybės. Barantis koridoriuje jis rankomis pastūmė G. M., ši nugriuvo, bet tuojau pat atsikėlė. Po to jis sugyventinę vėl stūmė ir ši griūdama su galva atsimušė į sieną, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi buvo girtas, tai dėl savo neblaivumo visų įvykio aplinkybių neatsimena. Sugyventinė tik susimušė galvą, sakė, kad skauda galvą. Jis buvo supykęs, kad ši laiku neparėjo namo ir tarp jų kilusio konflikto metu tyčia sugyventinę stumdė.
Kadangi kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-10 vakare, apie 20.30 val. ji parėjo į namus (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo neblaivi. Namuose buvo sugyventinis S. K., kuris taip pati buvo neblaivus. Tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad ji per vėlai grįžo į namus. Ji pastarajam aiškino, kad tiesiog nespėjo į ankstesnį autobusą ir todėl pavėlavo, abu susibarė. Barantis buto koridoriuje sugyventinis S. K. jai abiem rankomis sugriebė už rankų virs alkūnių ir laikydamas kad ji neišeitų klausinėjo kur ji buvo. Šis ją taip pastvėręs už rankų stovėdamas priešais laikė koridoriuje, kad ji neišeitų, nes ji norėjo išeiti iš namų, kai Šis pradėjo bartis. Kai Šis jai taip sugriebęs laikė už rankų, jai neskaudėjo. Bardamasis S. K. labai garsiai šaukė, ji mano, kad dėl to išsigando bute buvę jų keturi mažamečiai vaikai ir ji pamatė, kad kambaryje dukra Gabija, kuri yra 7 metų, kalba telefonu, suprato kad dukra kviečia policiją. Pamačiusi, kad dukra kambaryje kalba telefonu, ji ėjo į kambarį, o sugyventinis S. K. ją pastūmė, kai šis savo rankomis laikė ją suėmęs už rankų, tai taip visa jėga ir stipriai pastūmė nuo savęs, ji pargriuvo ant nugaros koridoriuje. Iš karto atsistojo ir bandė išeiti iš namų, tai tada sugyventinis S. K. ją ranka ar abiem rankomis pastūmė į nugarą. Ji jautė stiprų stūmį, vieną kartą per nugaros vidurį. Taip sugyventinio pastumta ji griuvo į priekį, tuo metu buvo prie buto durų ir griūdama susimušė veidą į durų angos sienos kampą. Susimušė kaktą kairėje pusėje, yra mėlynė (b.l. 18-21).
Iš 2016-09-10 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini),prieš sugyventinę G. M. smurtauja sugyventinis, įvykio vietoje matėsi kraujas ir nukentėjusiąją mėlynė bei patinimas (b.1.10-11).
Iš pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad galimai smurtą patyręs asmuo yra G. M. (b.l. 12).
Iš specialisto išvados Nr.G2346/2016(02) matyti, kad G. M. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16).
Iš alkotesterio protokolo Nr.2521 matyti, kad S. K. 2016-09-10 23.08 val. nustatytas 2,56 % prom. girtumas (b.l. 27).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo S. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. stumdydamas savo sugyventinę-nukentėjusiąją G. M., nuo ko ši atsitrenkė į sienos kampą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
K. S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. M. nurodė, kad kaltinamajam-savo sugyventiniui S. K. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamajam pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo S. K. atžvilgiu būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamuoju ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
K. S. K. kaltu pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokurorė nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo S. K. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, neteistas, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamojo S. K. susitaikymas su nukentėjusiąja priimtinas, kaltinamasis S. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai G. M. susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis S. K. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-9559 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė R.Atkočaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą S. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 ?.
LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto S. K., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 6 p., 71 str., BPK 297-298 str., 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d., 307 str. 3 d., 5 d., 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
S. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja G. M..
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL, t.y. 188,30 ? (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 AB SEB banke.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.
Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą už visas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K., jog jei jis per teismo nustatytą terminą nesumokės įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ši įmoka gali būti išieškota priverstinai arba teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu ją gali pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Paskirtąją įmoką vengiant įvykdyti, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.