Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2010-10-08 · Byla Nr. N-62-2343-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-62-2343-10
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2343/2010Procesinio sprendimo kategorija 50.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 18 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nesilaikydamas Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. ŽM-1966 žemės paskirties servitute nustatytų sąlygų savavališkai užtvėrė įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė komisija prie Marijampolės savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažino E. B. kaltu padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 200 litų baudą.

II.

E. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009 m. balandžio 28 d. Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog žemės sklypas (0,1450 ha), esantis Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. birželio 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4567, nuosavybės teise priklauso ne jam asmeniškai, o UAB (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nėra nurodyta jokio įsiterpusio žemės naudotojo ar automobilių stovėjimo aikštelės nuomininko. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. ŽM-1966 nustatytas kelio servitutas, tačiau nėra nustatyta, kokiam žemės sklypui jis tarnauja, o UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype jokio kelio nėra ir niekada nebuvo. Be to, administracinėje byloje nėra išaiškinta ir įrodyta, kas užtvėrė įvažiavimą. Jis teigė, jog pats jokio įvažiavimo neužtvėrė ir nepadarė jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi E. B. skundo netenkino ir Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo pagrindų, norminių aktų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio pažeidimo padarymą nustatytose ribose, teisingai įvertinus padaryto pažeidimo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę. E. B. teiginiai, jog jis nežino kelio servitutui nustatytų sąlygų paneigti 2008 m. birželio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs E. B. prisiėmė įsipareigojimus laikytis visų servitutų ir kitų apribojimų reikalavimų. Antstolės A. Lukšienės aplinkybių konstatavimo protokolu ir liudytojos R. M. parodymais įrodyta, jog E. B. valia buvo užtverti įvažiavimai į automobilių stovėjimo aikštelę, tuo trukdant ja pasinaudoti kaip keliu autotransportui važiuoti.

III.

Apeliaciniu skundu E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą jo atžvilgiu nutraukti. Be to, apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, netinkamai aiškino faktines aplinkybes, todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas. Pasak apelianto, servitutas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas tam, kad būtų galima privažiuoti prie UAB (duomenys neskelbtini) serviso, esančio sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Jokiam kitam sklypui, kuris ribojasi su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), servitutas netarnauja ir nėra reikalingas, kadangi visi besiribojantys sklypai turi savarankiškus įvažiavimus iš aplinkinių gatvių. Teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų santykio. Neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, teismas padarė klaidingą išvadą, jog detaliai suplanuotoje valstybinės žemės teritorijoje nustatytas kelio servitutas tarnavo UAB „Norfos mažmena“ pastatams eksploatuoti. Parduotuvę „Norfa“ aptarnaujantis transportas patenka į ją ne per aikštelę, o per kitą įvažiavimą iš Žemaitės gatvės. UAB (duomenys neskelbtini), įsigijusi šį žemės sklypą, nepažeidė sklypo naudojimo paskirties, paliko automobilių stovėjimo aikštelę, o tai, kad už automobilių stovėjimą ji rinkdavo mokestį, yra logiška ir teisėta. Be to, pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į jo argumentus dėl servituto pasibaigimo pagrindų. Teismui nekilo abejonių, kad tarnaujančio daikto savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarnaujančiojo daikto atžvilgiu vienintelis viešpataujantis daiktas yra UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis autoserviso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į tai, kad viso tarnaujančiojo ir viso viešpataujančiojo daikto savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), kelio servitutas sklype (duomenys neskelbtini) yra pasibaigęs. Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo protokolas, apelianto teigimu, yra neteisėtas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes teismas visai nevertino jo iniciatyva surinktų faktinių aplinkybių ir jo pateiktos medžiagos dėl servituto nustatymo priežasčių, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl būtų tikslinga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tokių priežasčių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo išnagrinėti skundą žodinio proceso tvarka.

E. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 188 straipsnį, kuriame numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 iki 500 Lt.

Administracinė nuobauda E. B. buvo paskirta už tai, kad jis, neva nesilaikydamas Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. ŽM-1966 žemės paskirties servitute nustatytų sąlygų, savavališkai užtvėrė įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Marijampolėje, (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnis numato, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Kaip matyti iš byloje esančių Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. ŽM-1966 ir jo priedo kopijų, šiuo įsakymu, atsižvelgiant į 2007 m. gegužės 31 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-36 patvirtintą detalųjį planą, buvo leista įregistruoti naują kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant šiame žemės sklype du servitutus, t. y. teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei kelio servitutą (tarnaujantis daiktas). Jokios kitos servitutų sąlygos minėtu įsakymu nustatytos nebuvo (b. l. 71-72).

Pažymėtina, kad 2007 m. gegužės 31 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo (0,1450 ha ploto) Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), kitos tikslinės žemės naudojimo paskirties, inžinerinės infrastruktūros teritorijos būdo, susisiekimo inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos pobūdžio, automobilių stovėjimo aikštelės su servituto apribojimais suformavimo bei privalomojo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymais, detalusis planas. Šio plano tikslas – suformuoti žemės sklypą prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Norfa“, Marijampolėje (detaliojo plano projekto Nr. 32-06 medžiaga). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2007 m. lapkričio 7 d. registre buvo įregistruotas valstybinės žemės sklypas (0,1450 ha ploto), kurio unikalus numeris Nr. 4400-1285-0681, esantis Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdomas Marijampolės apskrities viršininko administracijos (b. l. 26). Kartu buvo įregistruoti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. ŽM-1966 nustatyti du servitutai. Byloje esanti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 28-30) ir valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas (b. l. 32) patvirtina, kad 2008 m. birželio 4 d. minėtą žemės sklypą įsigijo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. B. Sutartyje numatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypą įsigijo su visais jame nustatytais servitutais ir sutartimi įsipareigojo laikytis žemės servitutų ir kitų apribojimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju nėra aiškus žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto turinys, servituto vieta ir apimtis, kokiam daiktui kelio servitutas tarnauja, t. y. koks daiktas yra viešpataujantis, kas yra servituto turėtojas, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepakankami pagrįsti išvadą, kad kelio servitutas buvo nustatytas būtent UAB (duomenys neskelbtini) prašymu, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytas servitutas tarnavo UAB „Norfos mažmena“ pastatams, taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyti du servitutai, tačiau byloje esančiame plane neišskirtos nustatytų servitutų galiojimo ribos. Kelio servituto ribų pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo nurodyti ir Administracinės komisijos prie Marijampolės miesto savivaldybės atstovas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo pateikęs prašymą Marijampolės apskrities viršininko administracijai pateikti medžiagą, susijusią su Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. ŽM-1966 priėmimu bei šiuo įsakymu leisto įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyto kelio servituto inicijavimu (b. l. 69), tačiau teismui visa reikalinga medžiaga pateikta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga nėra pakankama žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyto kelio servituto riboms, turiniui ir sąlygoms nustatyti, o šių aplinkybių nustatymas, turi esminę reikšmę nagrinėjant E. B. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 188 straipsnį pagrįstumo klausimą. Kaip jau buvo nurodyta, ATPK 188 straipsnio pažeidimo sudėtis reikalauja savo tikros ar tariamos teisės vykdymo, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, tačiau tvarka apeliantui pareikštame kaltinime taip ir liko neatskleista.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių papildomiems įrodymams surinkti, tačiau byloje esantys duomenys nėra pakankami, leidžiantys daryti neabejotiną išvadą dėl E. B. kaltės padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą. Todėl įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, o administracinės bylos teisena E. B. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 28 d. nutarimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius