Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. rugsėjo 30 d. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 15 d., 15 val. 40 min., Vilniuje, Ukmergės g. 283A, vairuodamas automobilį buvo neatsargus, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (toliau – ir KET). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. V. šiais veiksmais pažeidė KET 9, 234 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

A. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas ginčija padaręs jam inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį byloje Nr. N756-164/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį byloje Nr. N575-4309/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pateiktame paaiškinime nurodė, kad buvo įvykio vietoje, tačiau teigė, kad nepajautė, jog kliudė automobilį, apeliaciniame skunde asmuo taip pat nurodo nepajautęs, kad kažką kliudė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr. N16-2330/2007). Tuo tarpu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl A. V. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar apelianto veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, pačio A. V. elgesį po eismo įvykio. Šių aplinkybių išaiškinimui yra svarbūs tiesiogiai įvykį stebėjusių liudininkų parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. I. , A. K. bei V. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodę matę įvykį, tačiau minėti asmenys pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz., nutartį byloje Nr. N1-1333/2007), jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Byloje teismo posėdžio protokolo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė teisme, ar jo paaiškinimai nuoseklūs. Neaišku, ar byloje buvo tiriami esantys rašytiniai įrodymai ir, ar A. V. buvo sudaryta reali galimybė juos ginčyti, pateikti pastabas.

Įvertinusi išdėstytus procesinius pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.