Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-601-1072/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-30
Bylos Nr.
A6.-601-1072/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00660-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Venckienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. V.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-601-1072/2023 Teisminio proceso 4-68-3-00660-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. (A. V.),nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2022 m. spalio 12 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad A. V. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tokiu būdu A. V. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus.

A. V. per teismo posėdį parodė, kad kaltę pripažįsta. VMI nurodytu laikotarpiu jis buvo Bendrovės vadovu bei priėmė sprendimą atsiskaitinėti su kreditoriais, tiekėjais, o ne VMI. Buvo finansinių lėšų trūkumas. Tokia situacija susidarė dėl Covid-19 pandemijos, pradėtų karo veiksmų – medžiagos pabrango. Bendrovė buvo pasirašiusi valstybines sutartis, kurios nebuvo keičiamos, kaina nebuvo perskaičiuojama, o įsipareigojimus klientams turėjo vykdyti. Iš esmės visi objektai buvo valstybiniai, daugiabučių renovacijos, savivaldybių remontai ir pan. Norint toliau vykdyti veiklą ir įgyvendinti savo įsipareigojimus, turėjo atsikaityti su kreditoriais, verslo partneriais, tiekėjais, mokėti atlyginimus darbuotojams. Turėjo pirkti medžiagas, be to, buvo situacija, jog už visas medžiagas turėjo mokėti iškarto. Buvo prisiėmę įsipareigojimus prieš klientus, valstybinius užsakovus, privalėjo užbaigti objektus, nes ir kiti patirtų finansinę, moralinę žalą, pavyzdžiui, sustabdžius daugiabučio renovaciją, tiek administratorius, tiek gyventojai patirtų žalą, nes vėl turėtų būti įvertinti darbai, kurie nebuvo pabaigti, turėtų atsirasti nauja įmonė, kuri darbus galėtų pabaigti. Bendrovė kreipėsi į VMI dėl mokėjimo atidėjimo, prašė, kad sumą išdėliotų didesniam laikotarpiui, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Buvo išdėliota, tačiau vis tiek suma per didelė, buvo sunku ją mokėti kiekvieną mėnesį. Su VMI neatsiskaitinėjo nepiktybiškai, kadangi norėjo išlaikyti verslą, jį vystyti toliau – tai buvo netyčinis veiksmas. Visada stengėsi tvarkingai atsiskaityti su VMI. Mokestinę nepriemoką stengėsi mažinti ir mažina. Prašo netraukti administracinėn atsakomybėn, nes veiksmuose nebuvo tyčios, tokia situacija susiklostė dėl nuo jo nepriklausančių veiksmų, dėl finansinių lėšų trūkumo. Ateityje stengsis vengti tokių situacijų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. gavo A. V. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Bendrovė susidūrė su nenumatytais iššūkiais – kelis kartus paaugo statybinių medžiagų, žaliavų ir energijos išteklių kainos, dėl ko Bendrovės veikloje atsirado visiškai nenumatytų sąnaudų. Taip pat, sutriko prekių ir žaliavų tiekimo grandinės, Bendrovė turėjo keblumų įvykdyti savo įsipareigojimus ne tik VMI, tačiau kartu ir savo tiekėjams. Visus mokėjimus, kurie nurodyti VMI pareiškime A. V. atliko išimtinai tik vadovaujantis verslo logika, esant ypatingai nepalankiai rinkos situacijai siekdamas išsaugoti Bendrovės veiklą ir atkurti jos pelningumą, o ne siekiant įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus mokesčių mokėtojus. Pateiktas pavyzdys, įrodantis, jog Bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Bendrovės ir A. V. valios. 2021 m. rangos sutartis (daugiabučių renovacija) su Bendrove nutraukė klientas – 2021 m. rugpjūčio 10 d. sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarčių nutraukimo priežastis – statybinių medžiagų pabrangimas, kai kurios iš medžiagų pabrango net 50,70 proc. Šių sutarčių vertė buvo 300 200 Eur ir 275 800 Eur. Jeigu šios sutartys būtų įvykdytos, Bendrovė su biudžetu būtų atsiskaičiuosi pilnai, tačiau negavus tokio kiekio pajamų, Bendrovė susidūrė su sunkumais. Nepaisant to, Bendrovė dėjo maksimalias pastangas atsiskaityti su VMI – nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė VMI pervedė 9 839,33 Eur mokesčių. Pažymima, kad Bendrovė ir toliau deda maksimalias pastangas galutinai atsikaityti su VMI – nuo 2022 m. vasario 1 d. Bendrovė sumokėjo 30 294,26 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 33 650,07 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 46 357,10 Eur Sodros įmokų. A. V. teigimu, nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių – jis neatliko ir nesiekė atlikti veiksmų, kuriais būtų ketinama tyčia pažeisti VMI interesus bei apsunkinti jos galimybę atgauti iš Bendrovės skolą (mokestinę nepriemoką). Rašytiniuose paaiškinimuose cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių išaiškinimo. Teigiama, kad A. V. veiksmuose nėra būtino sudėties požymio – tyčios. Pabrėžiama, kad Bendrovei atliekant VMI pareiškime nurodytus mokėjimus kreditoriams, Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, pareigą sumokėti skolą VMI, tačiau pareiškime nurodytų mokėjimų atlikimas niekaip nepažeidė VMI, kaip Bendrovės kreditorės teisių, jos galimybės atgauti skolą. Taip pat nėra duomenų, kurie rodytų, kad dėl VMI pareiškime nurodytų mokėjimų atlikimo Bendrovė tapo nemoki ir dėl to negali ar ateityje negalės pilnai atsiskaityti su VMI. Bendrovė yra jau ne vienerius metus veikianti įmonė, Bendrovė nėra nei nemoki, nei bankrutuojanti ir būtent minėti mokėjimai sudarė galimybę Bendrovei perorientuoti vykdomą veiklą, išlikti rinkoje, ne tik nebankrutuoti, bet ir gauti pelno, pajamų, kurias naudojant yra dengiami turimi įsiskolinimai ir Bendrovei tęsiant veiklą įsipareigojimai VMI neabejotinai bus padengti pilna apimtimi. Dėl išdėstytų priežasčių, pradėta administracinė teisena A. V. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį turėtų būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties (2 t., b. l. 172–175).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 26 d. gautas VMI pareiškimas, kuriame nurodyta, kad UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2022 m. spalio 12 d. buvo A. V.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI informacinės sistemos 2023 m. gegužės 25 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 174 146,98 Eur, kuris susidaręs nuo 2020 m. spalio 27 d. Bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2020 m. rugsėjo mėn., kurios mokėjimo terminas buvo 2020 m. spalio 26 d. VMI su Bendrove 2021 m. birželio 4 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl Bendrovės 137 635,66 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VMI 2022 m. spalio 10 d. sprendimu minėtą sutartį nutraukė. Bendrovė VMI 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl Bendrovės 70 930,01 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau VMI 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Bendrovės prašymo netenkino. VMI siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis pagal 2023 m. vasario 9 d. pavedimą atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo datai, t. y. 2023 m. vasario 9 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 76 272,79 Eur. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. vasario 20 d., baigtas 2023 m. kovo 20 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą. VMI išanalizavusi Bendrovės operatyviam patikrinimui atlikti pateiktą Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatė, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 13 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Pareiškime lentelėse pateiktos didžiausios atliktos finansinės operacijos, t. y. pateikti tik didžiausi atlikti mokėjimai, kurie pagrindžia, kad buvęs Bendrovės vadovas vykdydamas atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Taip pat išanalizavus Bendrovės operatyviam patikrinimui atlikti pateiktus Bendrovės avansinės apyskaitos dokumentus, VMI nustatė, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Taigi pareiškime lentelėse nurodytos finansinės operacijos bei pridėti Bendrovės Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir Bendrovės avanso apyskaitos dokumentų išrašai, pagrindžia faktą, kad buvęs Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI ir dėl tokių buvusio Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai. Pažymėta, kad lentelėse nurodytų atsiskaitymų laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė VMI iš viso pervedė tik 9 839,33 Eur, iš kurių: 4 704,33 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka ir 5 135,00 Eur buvo sumokėti geranoriškai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovu kaip jau minėta anksčiau, nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2022 m. spalio 12 d. buvo A. V.. Jis, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais Bendrovės kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „A.“ buvusiam vadovui A. V. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam sankcijoje numatytą baudą. VMI prie pareiškimo pateikti dokumentai: Bendrovės likučių derinimo ataskaitos išrašas; 2021 m. birželio 4 d. mokestinės paskolos sutartis; VMI 2022 m. spalio 10 d. sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį; Bendrovės 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą; VMI 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą; 2023 m. kovo 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma; Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 2–200; 2 t., b. l. 1–158).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „A.“ nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. A. V. būdamas šios bendrovės vadovu ir žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditoriaus VMI teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitė su kreditoriais ne pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą eiliškumą. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, Bendrovė atliko mokėjimus kitoms įmonėms (1 t., b. l. 27–42; 2 t., b. l. 13–28). Tai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Iš A. V. paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė administracinio nusižengimo darymo laikotarpiu patyrė finansinius sunkumus ir šie mokėjimai buvo atliekami siekiant išsaugoti Bendrovės veiklą, t. y. buvo mokami atlyginimai darbuotojams, atsiskaitymai su verslo partneriais, tiekėjais. Be šių mokėjimų apsunkėtų Bendrovės veikla, o užsakovai patirtų finansinius nuostolius, kadangi nepabaigus statybos darbų, užsakovai turėtų ieškoti kitą statybų įmonę ir perskaičiuoti darbų kainas, kas yra papildomos išlaidos. Bendrovė buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) grupę – juridiniai asmenys, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19 (1 t., b. l. 20). A. V. teigimu, atliktais mokėjimas nebuvo siekiama tyčia pažeisti VMI interesus bei apsunkinti jos galimybę atgauti iš Bendrovės skolą. Nurodoma, kad Bendrovė deda maksimalias pastangas galutinai atsikaityti su VMI – nuo 2022 m. vasario 1 d. Bendrovė sumokėjo 30 294,26 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 33 650,07 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 46 357,10 Eur Sodros įmokų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė dar neatsiskaitė su VMI pilna apimtimi, tačiau iš tiesų atliko nurodytus mokėjimus VMI ir Sodrai, kurie sumažino įsiskolinimą, taip pat Bendrovė atsiskaitė su tiekėjais, mokėjo darbo užmokestį (1 t., b. l. 21).

Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės nepašalina A. V. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau rodo mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl minėtos aplinkybės yra reikšmingos administracinės nuobaudos individualizavimui.

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad Bendrovė veiklą vykdo, nėra bankrutuojanti, palaipsniui dengia įsiskolinimą VMI. A. V. davė išsamius paaiškinimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, LITEKO duomenimis neteistas, anksčiau administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu A. V. nėra Bendrovės vadovas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus A. V. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė