Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovams I. B. ir H. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Šios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės nustatytos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2014-09-29 redakcija) (toliau – Taisyklės) 60.1 p., numatančiame, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Taip pat minėto įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta nuostata, jog draudikas sumokėjęs išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Analogiška nuostata numatyta Taisyklių 59.4 p. Be to, Taisyklių 59 p. nurodyta, jog Draudikas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų gražinimo iš asmens, kuris padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Apibendrinant aukščiau dėstytą, atsakovui, kaip 2012-04-28 eismo įvykio kaltininkui, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtos draudimo išmokos – 52 685,26 Eur regreso tvarka.

4. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju pareiga atlyginti žalą kylą atsakovams H. B., kaip eismo įvykio kaltininkui ir I. B. (toliau – draudėja), kuri atsako už nepilnamečio sūnaus padarytą žalą ir kuri pažeidė draudimo sutarties įsipareigojimus. Draudimo sutartyje buvo numatyta, jog transporto priemonė bus naudojama ne Lietuvoje ne ilgiau kaip 40 dienų per metus ir nebus naudojama Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje. Taip pat, Draudimo sutarties 1.5.11 p. nustatyta, jog Draudėjas (Atsakovas) laikomas atsakingu už Draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš šios Sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. Be to, LR CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai. Paaiškiname, jog dėl įvykio pripažintas atsakingu Draudėjos sūnus, kuris įvykio metu buvo nepilnametis bei neturėdamas teisės vairuoti sukėlė eismo įvykį, o taip pat iš jo pasišalino. Pažymime, jog automobiliu buvo naudojamasi Didžiojoje Britanijoje, nors sutartyje buvo aiškiai numatyta, jog transporto priemone šioje šalyje negalima naudotis. Apibendrinant tai, kad žalą sukėlė draudėjos sūnus, kuris įvykio metu buvo nepilnametis bei tai, kad nuostolio dydis yra didelio masto, laikytina, jog atsakingais asmenimis taip pat turėtų būti laikomi tėvai; o taip pat pabrėžtina, kad draudėja elgėsi neatsakingai ir pažeisdama Draudimo sutarties nuostatas, naudojosi transporto priemone Didžiojoje Britanijoje, tad Draudėja turėtų būti laikytina atsakinga dėl šio įvykio ir šiuo aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios žalos atsiradimo yra atsakingi atsakovai – H. B. ir I. B., kuriems vadovaujantis LR CK 6.6 str. nustatytais pagrindais kyla solidarioji skolininkų atsakomybė, kadangi H. B. sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio neturėdamas teisės vairuoti, tuo tarpu I. B. laikytina atsakinga už nepilnamečio sūnaus padarytą žalą, o taip pat pažeidus įsipareigojimus kylančius iš draudimo sutarties.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. 2011-10-22 ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir I. B. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 0191589), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (tomas I, puslapis 195).

10. Ieškovė, kaip šios transporto valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, iki 2018-09-01 yra išmokėjusi 52 685,26 Eur dydžio draudimo išmoką atlyginti su šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė yra sudariusi susitarimą su ICA (Europe) Ltd dėl žalų, patirtų autoavarijose, įvykusiose Jungtinėje Karalystėje atlyginimo (tomas II, puslapiai 61-71). Iš byloje pateiktų tarpinių sąskaitų faktūrų matyti, jog išlaidos yra išskirstytos į: ligoninės išlaidas, avansinį mokėjimą nukentėjusiajam, advokatų teisines išlaidas, išlaidas už ortopedijos specialisto paslaugas, dokumentų kopijas, medicinines ataskaitas ir kitas būtinas išlaidas (tomas I, puslapiai 68-98). Byloje pateiktas raštas, iš kurio matyti, jog yra dar numatomos medicininės išlaidos, tačiau duomenų apie tai, jog jos patirtos, byloje nėra (tomas I, puslapiai 99-102). Ieškovė yra atlikusi tarptautinius pavedimus (tomas I, puslapiai 138-144) gavėjui Intercontinental Adjusters (Europe) Ltd: 2017-04-18 d. 17139,02 GBP, 2017-08-07 d. 10498,50 GBP, 2017-08-22 d. 16551,88 GPB, 2017-08-25 d. 4121,50 GPB, 2017-11-17 d. 6956,90 GPB, 2018-01-15 d. 2120,50 GPB, 2018-06-15 d. 5690,50 GPB.

11. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui H. B. grindžia TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog draudikas sumokėjęs išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovei tenka pareiga pagrįsti savo reikalavimą, t.y. įrodyti nurodytų sąlygų pagrįstumą.

12. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio žalą atlygina ieškovė įvyko Didžiojoje Britanijoje, todėl sutiktina su atsakovų argumentais, jog nustatant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas taikytina eismo įvykio vietos teisė. Šiuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Vien tas faktas, jog ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui žalą nelemia atsakovų pareigos atlyginti regreso tvarka būtent tokio dydžio žalą.

13. Atsakovo civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatomos visos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala. Ieškovė nurodo, jog atsakovas H. B. yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Iš byloje esančio Linkolnšyro policijos ataskaitos matyti, jog atsakovui buvo pareikšti kaltinimai dėl draudimo nebuvimo, transporto priemonės paėmimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei vairavimo be reikiamo vairuotojo pažymėjimo, o procesas dėl automobilio sustojimo yra nutrauktas. Be to, minėtoje ataskaitoje yra nurodyta, jog iš atsakovo buvo paimtas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau byloje nėra jokio nutarimo, kuriuo būtų konstatuota, jog atsakovas pripažįstamas kaltu dėl eismo įvykio. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovė, nurodydama ieškinio pagrindą, neįrodė jo pagrįstumo, t.y. jos atsakovas H. B. yra pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir pripažintas dėl to kaltu (CPK 178 str.). tokiu būdu nesant nustatytų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t.ly. neteisėtų veiksmų bei kaltės, atsakovui H. B. negali kilti atsakomybė.

14. Be to, ieškovė prašydama priteisti regreso tvarka atlygintą žalą nukentėjusiam asmeniui, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog visos draudimo išmokos sumos buvo susiję priežastiniu ryšiu su 2012-04-28 eismo įvykiu. Pažymėtina, jog atsakovas H. B. nedalyvavo žalos administravimo procese Didžiojoje Britanijoje, todėl savo prieštaravimus dėl išmokėtų sumų turi teisę reikšti šioje byloje. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovė byloje turėjo įrodyti, kokius sveikatos sutrikdymus nukentėjęs asmuo patyrė būtent dėl eismo įvykio ir ar žala realiai buvo atlyginta. Iš pačios ieškovės pateikto prašymo dėl bylos atidėjimo teismo posėdyje, buvo nurodyta, jog žalos bylos procedūros yra tęsiamos, kadangi nukentėjęs asmuo vis dar gydosi, todėl ateityje ieškovė mokės draudimo išmokas, susijusias su šiuo įvykiu, ieškinio reikalavimai gali padidėti. Tokiu būdu ieškovė pati pripažino, jog žalos bylos procedūra iki galo nėra baigtos. Tačiau ieškovė nepaisant to, reiškia ieškinį atsakovams dėl jau išmokėtų sumų, tačiau tinkamai savo reikalavimo nepagrindžia (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, negalima daryti išvados, jog visos jose nurodytos sumos priežastiniu ryšiu yra susijusios su nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. Teismas pažymi, jog ieškovei atsikirtimai į ieškinį ir atsakovų argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo jau buvo žinomi nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Bylos nagrinėjimui pasiruošit buvo paskirtas pasirengimas paruošiamųjų dokumentų būdu. Tačiau nei su dubliku, nei su rašytiniais paaiškinimais, ieškovė papildomų įrodymų, patvirtinančių savo ieškinio pagrindą nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės prašymas atidėti posėdį, siekiant atsikirsti į atsakovų argumentus, buvo netenkintas kaip pavėluotas ir vilkinantis procesą veiksmas. CPK 7 str. 2 d. nustato dalyvaujančių asmenų pareigas, veikti proceso metu sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir rūpinti greitu bylos išnagrinėjimu bei laiku ir rūpestingai teikti teismui įrodymus ir argumentus. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimti draudimo veikla, yra tinkamai atstovaujamas teisininko, todėl turėjo ir galėjo suprasti, jog visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus bei argumentus dėl atsakovų atsikritimų į ieškinį turėjo pateikti į bylą tinkamai ir laiku. Pažymėtina, jog ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir patekti tinkamus įrodymus. Todėl tinkamai nepagrindus ir laiku nepateikus į bylą savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, ieškovė turi prisiimti riziką dėl tokių savo veiksmų.

16. Ieškovės reikalavimas atsakovei I. B. reiškiamas tuo pagrindu, jog ji turėjo užtikrinti, jog jos automobiliu nesinaudotų kiti asmenys, t.yt. konkrečiu atveju atsakovas H. B.. Todėl ieškovės teigimu, jos atsakomybė yra solidari su kitu atsakovu.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) bei kaltės, taip pat kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų: žalos dydžio ir priežastinio ryšio su eismo įvykiu; todėl ieškinys atsakovų atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., CK 2.87 str., 6.246-6.249 str.).

20. Byloje nėra ginčo, jog reikalavimams, kildinamiems iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir jos pagrindu atsiradusių draudimo teisinių santykių yra taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Atsakovai nurodė, jog byloje ieškovės reikalavimams, kurie sudaro žalos atlyginimą, išmokėtą iki 25017-11-17, turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes ieškinys teisme pareikštas 2018-09-03. Ieškovė nesutinka su tokiais argumentais ir nurodo, jog senaties terminas nėra praleistas. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo to momento, kai draudikas atlieka mokėjimą korespondentui. Kadangi draudimo sumos buvo mokamos dalimis (kaip nurodyta 10 punkte), tai atitinkamai atlikus kiekvieną mokėjimą, nuo jo atlikimo momento ieškovei atsirado teisė reikalauti minėtos sumos kaip žalos atlyginimo regreso tvarka. Kadangi ieškinys teisme pateiktas 2018-09-04, tai iki 2017-09-04 atliktiems mokėjimams būtų pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Tačiau nesant sąlygų ieškinio tenkinimui, ieškinio senaties taikymo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės atsakovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 1936 Eur dydžio išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti (tomas II, puslapiai 50-60). Įvertinus tai, jog išlaidos sudaro išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą abiejų atsakovų bei prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtinto rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga ir priteistina visa.

22. Pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str.2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group lygiomis dalimis atsakovų H. B. ir I. B. naudai 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 968 Eur kiekvienam.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.