Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-938-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-22
Bylos Nr.
2S-938-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
P. S.
Atsakovas
UAB „Stora Enso Miškas“
Trečiasis asmuo
V. K. Kolegija
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-938-340/09Procesinio sprendimo kategorija: 119.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų D. Kutrienės, P. Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui UAB „Stora Enso Miškas“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo V. K.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo neteisėtai iškirtus mišką už parduotą medieną gautas pajamas ieškovo nuostoliais; priteisti iš atsakovo 75 412 Lt dėl neteisėtai iškirsto miško ir medienos pardavimo padarytų nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-04-28 nutartimi pripažino ieškovo P. S. atstovavimo teisės realizavimą netinkamu; ieškovo P. S. ieškinį atsakovui UAB ,,Stora Enso Miškas“ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, jog į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas P. S. neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pateisinančių ieškovo neatvykimą, iki posėdžio pradžios negauta. Į posėdį atvyko ieškovo sūnus M. S., tačiau nėra duomenų, kad šis asmuo gali būti savarankiškai veikiančiu atstovu pagal pavedimą, t. y. nėra pateikta duomenų, jog jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nėra duomenų, jog ieškovas būtų sudaręs susitarimą su advokatu, nors tokia teisė buvo ne kartą ieškovui išaiškinta ir yra žinoma iš bylos eigos. Esant pakartotinai netinkamai realizuotai atstovavimo pagal pavedimą teisei, teismas sprendė, kad neatvykusio asmens atstovavimas negali būti laikomas tinkamu ir leistinu. Atsakovo atstovui neprašant priimti sprendimą už akių ir reiškiant prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-28 nutartį; skundo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar CPK 55 str. 2 d., kuris numato, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai neturintys teisinio išsilavinimo; ir CPK 56 str. 1 d. 4 p. kuris numato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); neprieštarauja konstituciniam visų asmenų lygybės įstatymui principui, numatytam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nurodo, jog 2009-04-28 teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl jam teikiamos medicininės pagalbos, todėl parašė prašymą, kuriame nurodė, jog ieškinį palaiko pilnai ir prašo tenkinti, civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant; taip pat prašė įtraukti M. S. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Nurodo, jog paprašė M. S., pristatyti rašytinį prašymą bylą nagrinėjančiam teismui. Teismo posėdžio metu M. S. šį prašymą pateikė teismui, tačiau teismas atsisakė jį priimti žodžiu motyvuojant, kad rašytinis prašymas turėjo būti pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, o atstovauti M. S. neturi teisės. Prašymas taip pat buvo pateiktas ir į teismo raštinę. Apelianto nuomone, teismas rašytinį prašymą teismo posėdyje iš M. S. atsisakė priimti nesant tam teisinio pagrindo. Įstatymai nenumato, kad pateikiant kito asmens siunčiamą korespondenciją, procesinius dokumentus teismo raštinei, juos perduodantis asmuo pateiktų atstovaujamojo įgaliojimą, analogiškai tokie reikalavimai nenumatyti ir dokumentų pateikimui teismo posėdyje. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais ir taip pažeidė CPK 3 str. 1 d. Nurodė, jog procese ieškovas elgėsi sąžiningai, surašė įgaliojimą savo sūnui M. S., tikėjosi, kad taikydamas įstatymą pirmosios instancijos teismas vadovausis CPK 3 str. 1 d. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bei atsižvelgs, kad juridinių asmenų atstovais procese pirmosios instancijos teisme metu leidžiama būti ir asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, todėl leidimas įgaliojimo pagrindu ieškovą atstovauti sūnui, neturės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas buvo pateikęs dokumentus, patvirtinančius, kad yra senyvo amžiaus, turi sunkių sveikatos sutrikimų, jo pajamas sudaro senatvės pensija. Dėl šių priežasčių pasirūpinti, kad jį byloje atstovautų advokatas, o taip pat gauti nemokamą valstybės garantuojamą jam yra sunku – dėl sveikatos sudėtinga vaikščioti po įvairias valstybės institucijas, susirinkti reikiamus dokumentas. Ieškovas mano, kad Lietuvos valstybės yra diskriminuojamas, iš dalies – dėl amžiaus ir sveikatos būklės, nes akivaizdu, kad atstovo teisinis išsilavinimas nėra tokia sąlyga, dėl kurios būtų atstovaujama netinkamai arba teismo sprendimas galėtų būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 55 str. 2 d. ir CPK 56 str. 1 d. 4 p. ta apimtimi, kuria fizinių asmenų atstovams – artimiesiems giminaičiams nustatomas išsilavinimo cenzas, o juridinių asmenų atstovams – nenustatomas, prieštarauja konstituciniam visų asmenų lygybės įstatymui principui, numatytam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Atstovavimas sukelia vienodas teisines pasekmes asmenims nepriklausomai nuo to, ar atstovaujamas juridinis, ar fizinis asmuo, o reglamentavimas nustatant išsilavinimo cenzą, kai fizinius asmenis atstovauja artimieji giminaičiai, nėra pateisintas jokiais visuomeniškai reikšmingais tikslais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 7 str. įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, taip pat nepakankamai atsižvelgė į CPK 3 str. 1 d. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys priimtas nagrinėjimui 2008-01-09 (b.l. 1), daugiau nei metus sprendžiant įvairius procesinius klausimus byloje nepaskirtas teismo posėdis. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai aiškino CPK 155 str. 1 d. bei 246 str. 1 d. nuostatas dėl neatvykimo bei neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų pateikimo iki teismo posėdžio pradžios, laikytina, jog tokie prašymai gali būti pateikiami ir teismo posėdžio metu. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog įstatymai nenumato, kad pateikiant kito asmens siunčiamą korespondenciją, procesinius dokumentus teismo raštinei, juos perduodantis asmuo pateiktų atstovaujamojo įgaliojimą, analogiškai tokie reikalavimai nenumatyti ir dokumentų pateikimui teismo posėdyje. Todėl, kolegijos vertinimu, ieškovo prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje bei trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų įtraukimo pateiktas teismui tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, neprašė atidėti teismo posėdžio dėl jo nedalyvavimo, todėl nelaikytina, jog nesirūpino savo teisių gynimu teisme.

Pažymėtina, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įsitraukti į procesą ir vykstant teismo posėdžiui, tokiu atveju užtenka žodinio prašymo, kuris įrašomas į teismo posėdžio protokolą (CPK 47 str.). Nagrinėjamu atveju, prašomas įtraukti trečiuoju asmeniu M. S. buvo atvykęs į teismo posėdį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai laikė netinkamu ieškovo atstovu, kadangi šiuo atveju jis atvyko kitu tikslu – tapti savarankiška proceso šalimi – trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nei parengiamojo teismo posėdžio protokole žodine nutartimi, nei skundžiamoje nutartyje toks prašymas nėra išspręstas.

Civilinio proceso kodekso teisės normų netinkamas aiškinimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Ieškovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar CPK 56 str. 1 d. 4 p. ta apimtimi, kuria nustatomas išsilavinimo cenzas fizinių asmenų atstovams – artimiesiems giminaičiams neprieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui, atmetamas. Kolegija konstatuoja, kad fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys nėra vienodais požymiais pasižyminčios asmenų grupės. Fiziniai asmenys teismo procese gali dalyvauti patys asmeniškai, patys realizuoti, ginti savo teises, nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo. Juridinį asmenį byloje gali atstovauti tik jo atstovas, būtinai susijęs su juridiniu asmeniu darbo santykiais, aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo cenzas netaikomas tik pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje – privalomas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Šiuo atveju fizinis asmuo gina savo asmenines turtines teises, kylančias iš jo nuosavybės teisės, o juridinis asmuo gina savo turtines teises, atsiradusias dėl verslo vystymo, todėl civilinio proceso kodekso norma, numatanti labiau kvalifikuotą fizinio asmens atstovavimą, nei juridinio, užtikrina didesnę fizinio asmens teisių apsaugą. Juridinis asmuo savo veiklą organizuoja ir vykdo savo rizika, todėl savo rizika priima sprendimą, ar turėti pirmosios instancijos teismo procese kvalifikuoto teisininko pagalbą, ar jo interesus pakankamai gali atstovauti bet kuris juridinio asmens darbuotojas. Tai, kad įstatymas numato aukštesnio lygio atstovavimą fizinio asmens interesams, yra platesnė fizinio asmens interesų apsauga, o ne jo teisių ribojimas, todėl kolegija laiko, jog nėra CPK 56 str. 1 d. 4 p. prieštaravimo Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai D. KutrienėP. Jaržemskis