Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-44-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
AN2-44-238/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01214-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK
Kategorijos
Byla Nr. AN2-44-238/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01214-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti G. J. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. V. (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal G. J. J. pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. V. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal G. J. J. pareiškimą, kuriame ji prašė įvertinti veiksmus ir nubausti L. J., nes ji 2019 m. vasario 26 d. apie 14 val. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Šį nutarimą G. J. J. skundė Kauno apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino G. J. J. skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą ir nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad L. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. L. J. elgesys, pavadinant įvairiais nemandagiais ir nekorektiškais žodžiais pareiškėją, yra neetiškas ir nemandagus, tačiau už tai administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes jos veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog susitikimo metu L. J. kalbėdama pakeltu balsu ar vartodama nemandagius ir nekorektiškus žodžius, būtų iš esmės savo elgesiu išsiskyrusi iš kitų susitikimo dalyvių, kurie taip pat reiškė pasipiktinimą, kalbėjo pakeltais balsais. Iš nustatytų aplinkybių visumos (liudytojų parodymų, garso įrašo) matyti, jog tarp BSB „(duomenys neskelbtini)“ narių vyksta įsisenėjęs konfliktas, bendrijos nariai savo teises gina civiline tvarka, yra kilusių ginčų dėl bendrijos lėšų panaudojimo, dėl ko buvo inicijuoti naujo bendrijos pirmininko rinkimai, jį išrinkus kyla nesutarimai dėl finansinių dokumentų perdavimo, dėl to 2019 m. vasario 26 d. susitikimo metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, abi vieni kitų atžvilgiu priešiškai nusiteikę bendrijos narių grupės rašė pareiškimus policijai. Garso įraše necenzūrinių žodžių negirdėti. Kad L. J. juos naudojo patvirtina tik A. L. ir G. J. J., kurie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi, todėl gali būti šališki. Kiti susitikime dalyvavę asmenys, kurie buvo apklausti tiek policijos pareigūno, tiek ir teismo posėdžio metu kaip liudytojai, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, tai neigia. Tiek apklausiant minėtus asmenis policijoje, tiek duodant parodymus teisme, jų parodymai nuoseklūs, jokių prieštaravimų jų paaiškinimuose nėra. Necenzūrinių žodžių vartojimo nenustatė ir tyrimą atlikęs policijos pareigūnas, kuris išklausė visą garso įrašą. Taip pat apylinkės teismas nustatė, jog garso įrašas patvirtina, kad susitikimo metu ir pati G. J. J. su L. J. kalba nemandagiai ir nepagarbiai, siūlydama pasigydyti (garso įrašas 2:03:05), užgauliu tonu vadindama brangute, brangiąja (garso įrašas 40:15 ir 2:08:55). Viso susitikimo metu pakeltu, nurodinėjančiu balsu ir provokuojančia kalbėjimo maniera kalba ir susitikimui vadovauja A. L., pakeltu balsu, kartais peraugančiu į šaukimą, kalba ir kiti susitikime dalyvavę asmenys. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad susitikime susitikimo metu kilęs konfliktas tarp bendrijos narių buvo ilgą laiką trunkančių nesutarimų aiškinimosi pasekmė, o pakeltas balso tonas ir nekorektiškas tarpusavio bendravimas šiuo atveju buvo natūrali žmonių reakcija į susiklosčiusią situaciją. Apylinkės teismas nenustatė, kad įvykio dieną L. J. būtų naudojusi necenzūrinio pobūdžio žodžius G. J. J. ar kitų asmenų atžvilgiu, ar kad vartodama nemandagius ir nekorektiškus žodžius, būtų siekusi pažeisti viešąją tvarką ar įžeidžiamai kibti prie pareiškėjos. Jos veiksmai nekėlė pavojaus aplinkinių žmonių saugumui, nėra duomenų, kad dėl jos išsakytų minčių kiti susitikime dalyvavę asmenys būtų jautę nepatogumą, būtų sutrikdyta jų rimtis ir tuo pažeistos kitų žmonių teisės, kad susitikime dalyvavę asmenys būtų šokiruoti, priversti stebėtis ir išgąsdinti. Susitikimo dalyvis A. L. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl L. J. elgesio ir A. L. atžvilgiu ji yra nubausta administracine tvarka. Iš garso įrašo apylinkės teismas nustatė, jog susitikimo metu aštresnis konfliktas ir buvo kilęs būtent tarp A. L. ir L. J., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei L. J. dėl garbės bei orumo gynimo ir neturtinės žalos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-17743-955/2019). Kauno apylinkės teismo nutartį G. J. J. apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) G. J. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

3.1. Skunde G. J. J. nurodo, kad ji buvusi Butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė kreipėsi į naujai išrinktą bendrijos pirmininką G. K. su tikslu išsiaiškinti jai svarbias aplinkybes, kodėl G. K. nėra įregistruotas VĮ Registrų centre bendrijos pirmininku, taip pat išsiaiškinti, kodėl buvo pakoreguotas 2018 m. spalio 14 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas sprendiniais, kurie nebuvo priimti šio susirinkimo metu, bei išsiaiškinti, kodėl bendrijos buhalterė neteisingai užpildė bendrijos kasos pajamų orderius, paprašydama G. K. surengti susitikimą su juo, A. P. ir buhaltere J. M.. Dėl blogos regos į susitikimą pasikvietė A. L., kad esant būtinybei, jis padėtų jai perskaityti dokumentus. Šiuo atveju svarbu tai, kad susitikimo metu nekviesti asmenys, t. y. T. P. ir L. J. kėlė sumaištį, rėkė, įžeidžiamai kibo prie jos (G. J. J.), ją ir A. L. įžeidinėjo ir neleido ramiai pasikalbėti kviestiems susitikimo dalyviams. Pažymi, kad L. J. dar įeidama į salytę koridoriuje pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais. Be to, L. J. atėjus, ji viso susitikimo metu kalbėjo pakiliu tonu, įžeidinėjo ją (G. J. J.) ir rėkė, kad ji ir A. L. yra „vagys", kaltino, jog veikia nusikalstamos grupuotės principu, vagia, pasisavino Butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, kad jie pinigų plėšikai. L. J. išvadino valkata, rupūže, varė namo (dink namo), kalbėjo įžūliai ir įžeidžiamai: citatos - „nežvenk - vaidins žvengdama“, „rado Kazanova, o dabar dulkins“, be to L. J. praktiškai neleido niekam kitam kalbėti bei aiškintis svarbias aplinkybes, dėl kurių buvo susirinkę. Dėl pašalinių asmenų buvimo susirinkimo vietoje, įžeidžiamo kibimo prie jos (G. J. J.) ir A. L., buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.

3.2. Skunde G. J. J. nurodo, kad tyrimas pagal jos pareiškimą buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, o apylinkės teismo nutartis priimta kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Kad L. J. elgėsi įžeidžiamai, pažeidė viešąją tvarka ir žmonių rimtį yra nustatyta administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas nepagristai nevertino šių aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusižengimo iš viso neindividualizavo, nenustatė kaltės formos, rūšies, neatskleidė kaltės turinio, neįvertino faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės ir nusižengimo esmės, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Kauno apylinkės teismas pažeidė nuostatą, kad įrodymus būtina įvertinti objektyviai, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, kadangi neteisingai įvertino byloje surinktą medžiagą, nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas teisingai bylai išspręsti aplinkybes, neatskleidė L. J. elgesio esmės, dėl ko priimta nepagrįsta nutartis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja G. A. prašo palikti Institucijos 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistus ir G. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. G. J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Institucija priėmė objektyvius ir motyvuotus sprendimus, šioje byloje nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad L. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjo.

8. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Analizuojant šio straipsnio turinį matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardintais tyčiniais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

11. Apeliaciniame skunde G. J. J. nurodo, kad L. J. ją įvykio dieną keikė necenzūriniais žodžiais, rėkė ir kaltino, kad ji ir A. L. yra vagys, kaltino, kad veikia nusikalstama grupuote ir vagia bei pasisavino Butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Pabrėžia, kad įvykis dėl kurio ji padavė pareiškimą, vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose – rūsio salytėje, į kurią gali ateiti ir kiti asmenys. Patalpose buvo nemažai žmonių ir į ją galėjo netrukdomai patekti ir kiti asmenys. Tuo tarpu L. J., būnant viešoje vietoje, elgėsi įžūliai, įžeidžiamai, rėkdama kabinėjosi prie jos (G. J. J.) ir A. L., juos kaltino nebūtais dalykais. Taigi, iš skundo galima spręsti, kad G. J. J. nurodo, jog L. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

12. Skundą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas nustatė, kad apylinkės teismas įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą ir darė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad L. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad L. J. elgesys, pavadinant įvairiais nemandagiais ir nekorektiškais žodžiais pareiškėją, yra neetiškas ir nemandagus, tačiau už tai administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes jos veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas vertino tas aplinkybes, kad byloje nėra surinkta duomenų, jog susitikimo metu L. J., kalbėdama pakeltu balsu ar vartodama nemandagius ir įžeidžiančius žodžius, būtų iš esmės išsiskyrusi iš kitų susitikimo dalyvių, kurie taip pat reiškė pasipiktinimą, kalbėjo pakeltais balsais. Garso įraše negirdėti necenzūrinių žodžių, kuriuos galimai galėjo pavartoti L. J., o kad ji tokius naudojo, patvirtina tik A. L. ir G. J. J. parodymai. Apylinkės teismas pagrįstai minėtus asmenis laikė suinteresuotais bylos baigtimi ir vertino, jog jų parodymai gali būti šališki. Kiti apklausti liudytojai, kurie taip pat dalyvavo susitikime, neigia, kad L. J. vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius A. L. ir G. J. J. atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog Institucijos vyresnis tyrėjas T. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad išklausytame visame garso įraše girdisi, kaip L. J. apkaltina G. J. J. ir A. L., kad jie yra vagys, kadangi pasisavino bendrijos pinigus, dėl ko vyksta teisminiai ginčai šiuo metu, tačiau pažymėjo, kad garso įrašė nėra duomenų, kad L. J. būtų išvadinusi necenzūriniais žodžiais G. J. J.. Pagrįstai teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog garso įrašas patvirtina, kad pati pareiškėja G. J. J. su L. J. kalba nemandagiai ir nepagarbiai, siūlydama pasigydyti, užgauliu tonu vadindama brangute, brangiąja. Teismas, įvertinęs visų nustatytų aplinkybių visumą (liudytojų parodymai, garso įrašas) nustatė, kad tarp Butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių vyksta jau įsisenėjęs konfliktas, bendrijos nariai savo teises gina civiline tvarka, yra kilusių ginčų dėl lėšų panaudojimo, dėl ko ir buvo inicijuoti naujo pirmininko rinkimai. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog susitikime susitikimo metu kilęs konfliktas tarp bendrijos narių buvo ilgą laiką trunkančių nesutarimų aiškinimosi pasekmė, o pakeltas balso tonas ir nekorektiškas tarpusavio bendravimas šiuo atveju yra natūrali žmonių reakcija į susiklosčiusią situaciją. Taigi, visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad L. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir apylinkės teismas pagrįstai netenkino G. J. J. skundo ir paliko galioti Institucijos 2019 m. gegužės 22 d. priimtą nutarimą.

13. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

14. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog L. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimas, tiek Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekami galioti, o G. J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė