Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-10 · Administracinė byla Nr. I3-534-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-10Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
I3-534-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00981-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-534-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00981-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

sekretoriaujant Irenai Mialdunienei,dalyvaujant pareiškėjui S. G., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. vasario 7 d. raštą Nr. 1SS-243-(10.5) ir įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti 0,3100 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ploto pareiškėjui.

Paaiškina, kad 2019 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, kuriame nurodė, jog grąžinant ir atmatuojant žemę natūra jam buvo neprimatuotas 37 ha žemės sklypo plotas. Prašė Tarnybos paaiškinti, ar galima grąžinti mažesnį žemės sklypo plotą ir kokia yra galima paklaida.

Tarnyba 2019 m. vasario 7 d. raštu (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, jog žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ploto, atlikus kadastrinius matavimus, maksimali leistina paklaida ±0,5091 ha, o žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ribų ilgių ir šio žemės sklypo ploto neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės priimto rašto išaiškinimu, nes pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) yra mažesnis nei nurodytas Nekilnojamojo turto registre, t.y. trūksta apie 0,3100 ha žemės sklypo ploto. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba netinkamai atliko pareigas bei vilkino procesą dėl šių klausimų sprendimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad preliminarių matavimų metu paženklintos žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ribos Abrise Nr. 127, pažymėtos, nurodant šio žemės sklypo ribų išsidėstymą stabilių vietovės objektų - kelių (5 ir 10 m pločio (Joniškio rajono buvusios žemės ūkio įmonės „Pergalė“ žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytas 12 m pločio)), upelio Lanka (10 m pločio), griovio (12 m pločio) atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tarnybos skaičiavimais, žemės sklypo (kadastro Nr, duomenys neskelbtini) ploto, atlikus kadastrinius matavimus, maksimali leistina (ribinė) paklaida yra ±0,5091 ha. Todėl, nagrinėjamu atveju, žemės sklypo ploto skirtumas neviršija leistino matavimo tikslumo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjui nekompensuojama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl to, kad pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) yra mažesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t.y. trūksta 0,3100 ha žemės sklypo ploto. Nurodo, kad tai lėmė Tarnybos netinkami veiksmai bei proceso vilkinimas dėl šio klausimo išsprendimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, kuriame nurodė, jog grąžinant ir atmatuojant žemę natūra jam buvo neprimatuotas 37 ha žemės sklypo plotas. Prašė paaiškinti, ar galima grąžinti mažesnį žemės sklypo plotą ir kokia yra galima paklaida.

Tarnyba 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. 1SS-243-(10.5) (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, jog atlikus kadastrinius matavimus, maksimali žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ploto leistina (ribinė) paklaida yra ±0,5091 ha, o žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ribų ilgių ir šio žemės sklypo ploto neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.

Pareiškėjas, nesutikimą su ginčijamu sprendimu grindžia tuo, kad jo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas yra mažesnis nei nurodytas Nekilnojamojo turto registre, t.y. trūksta apie 0,3100 ha žemės sklypo, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos skundžiamą raštą ir įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti 0,3100 ha žemės ploto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kadastro duomenų bylos suformavimo pagrindus, tame tarpe žemės sklypų ribų, koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, jų tikrinimo, derinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - ir Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės).

Žemės sklypo savininkui pageidaujant gali būti atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nuostatų 15 punktas, 15.6 punktas), tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo (patikslinimo) pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis (Nuostatų 13 punktas). Vykdytojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę iš kadastro tvarkytojo gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kurių reikia darbui atlikti ( Nuostatų 25 punktas). Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 3.5, 6-10 punktuose. Taisyklių 3.5 punkte nurodyta, jog žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, geodeziniais prietaisais nustatomos riboženklių koordinatės, išmatuojamos žemės sklypo ribos, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (Taisyklių 29.1 punktas).

Taisyklių 11 punktas numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Taisyklėse nurodyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 18 ha žemės sklypą, esantį (Tu). Atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Skaistgirio apylinkės agrarinės reformos žemėtvarkininkas A. M. ir Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresnysis inžinierius S. V. 1993 m. spalio 6 d. paženklinę žemės sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, taip pat, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau – ir Abrisas) ir atlikę žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskutinę atnaujintą kartografinę medžiagą, parengė žemės sklypo planą M 1:10000 (toliau – ir Planas). Preliminarių matavimų metu paženklintos žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ribos Abrise Nr. 127 pažymėtos, nurodant šio žemės sklypo ribų išsidėstymą stabilių vietovės objektų - kelių (5 m ir 10 m pločio (Joniškio rajono buvusios žemės ūkio įmonės „Pergalė“ žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytas 12 m pločio)), upelio Lanka (10 m pločio), griovio (12 m pločio) atžvilgiu.

VĮ Registrų centro 2018 m. liepos 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įregistruotas 1996 m. balandžio 10 d. Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 47-4618 pagrindu, įrašas galioja nuo 1996 m. balandžio 17 d. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus preliminarius kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. pvz. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010).

Kaip jau minėta, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški, atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (nagrinėjamu atveju – Planu ir Abrisu). Iš ginčijamo rašto matyti, kad Tarnyba nustatė, jog žemės sklypo (kadastro Nr, duomenys neskelbtini) ploto, atlikus kadastrinius matavimus, maksimali leistina (ribinė) paklaida gali būti ±0,5091 ha. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, objektyvių duomenų, kad žemės sklypo ploto dydis viršija maksimalią leistiną paklaidą arba, kad faktinės žemės sklypo ribos neatitinka suformuotų žemės sklypo ribų ir apie tai buvo nustatyta tvarka informuota atsakovė, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo skirtumas neviršija leistino matavimo tikslumo, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškėjui nekompensuojama. Atitinkamai, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 7 d. raštą Nr. 1SS-243-(10.5) ir įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti 0,3100 ha žemės ploto (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) laikomi nepagrįstais ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė