Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

nuteistajam V. G. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), nuteistojo gynėjui advokatui G. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas, pavaduojančio kalėjimo viršininką D. K. teikimą dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas, pavaduojančio kalėjimo viršininką D. K. teikimas dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Teikime nurodoma, kad bausmės atlikimo metu V. G. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, yra linkęs analizuoti savo elgesio priežastis ir sukeltas pasekmes. Pažymima, kad įkalinimo įstaigoje psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti. Tačiau, nuteistojo laisvėje padarytos nusikalstamos veikos turėjo tiesioginį ryšį su piktnaudžiavimu alkoholiu. Teikime nurodoma, kad nuteistasis laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo reikalavimų bei dalyvauja resocializacijos priemonėse. Nuteistasis vieną kartą baustas už uždraustų daiktų (mobilaus ryšio telefono) turėjimą, 28 kartus skatintas už gerą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Su kitais nuteistaisiais konfliktinių situacijų neturi, nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti iškilusias problemas socialiai priimtinais būdais. Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d. yra dalyvavęs 46 pozityvaus užimtumo veiklose. Sėkmingai dalyvauja fizinio aktyvumo būrelyje ir religinio pobūdžio susitikimuose.

3.2. Nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina ir seserimi. Šiuos santykius nuteistasis apibūdina kaip tvirtus ir palaikančius. Su šeima bendrauja telefonu, laiškais, yra lankomas pasimatymų metu. Savo šeimos nuteistasis nėra sukūręs, vaikų neturi.

3.3. Teikime nurodoma, kad nuteistasis yra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, specialybės neturi. Nuo 2007 m. įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla – „Darbinės veiklos organizavimo skyriuje“. 2024 m. birželio 11 d. gauta (duomenys neskelbtini) vyskupijos pažyma, kurioje nurodyta, jog nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir pasibaigus bausmės atlikimo laikotarpiui, būtų suteikta darbo vieta (duomenys neskelbtini) parapijos (duomenys neskelbtini) bažnyčios ūkvedžio pareigose, darbo dienomis būtų suteikta ir gyvenamoji vieta. Gautas nuteistojo motinos sutikimas, kuriame nurodyta, jog ji sutinka priimti gyventi savo sūnų adresu – (duomenys neskelbtini).

3.4. Pažymima, kad 2023 m. balandžio 3 d. Pravieniškių 2 - ame kalėjime atlikto vertinimo nuteistajam metu, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. rugpjūčio 12 d. įkalinimo įstaigoje nustatytas nepakitęs, t. y. vidutinis pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos lygis. Tačiau stebima teigiama dinamika srityse - „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusysis prašė teikimo netenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

6. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistasis V. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tai yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

8. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, reikšminga aplinkybė yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ši rizika nustatoma remiantis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2023 m. balandžio 3 d. atlikto vertinimo metu V. G. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. Vien tik rizikos dydis nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų teismui spręsti, jog bausmės tikslai konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolimesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau teikime nurodoma, kad jam vis dar nustatoma keletas kriminogeninių veiksnių, iš kurių statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas bei dinaminiai – turi mažą/nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai. Šių balų pokytis priklauso išimtinai vien tik nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį, būtina įvertinti ir V. G. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teistumas V. G. nėra pirmas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. G. anksčiau buvo teistas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu bausmę atlieka subendrinus du nuosprendžius už penkias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir už tris labai sunkius nusikaltimus, kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (t. y. už mažametės nužudymą kankinant ar kitaip žiauriai bei siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą). Nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pasižymi seksualiniais elementais, sadistiniu smurtu bei agresija. Be to, įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas skiriant V. G. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos.

11. Nuteistojo V. G. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 28 kartus, 1 kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmės iki gyvos atlikimo metu dirbo nuo 2007 metų, išreiškia teigiamą požiūrį į darbą, nėra išrankus darbo pobūdžiui, darbinę veiklą tęsia iki šiol. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) bažnyčios ūkvedžio pareigose, kas leidžia teigti, jog pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija. Pažymėtina, kad nuteistojo stabili ir teigiama darbinė patirtis matoma tik struktūruotoje aplinkoje, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad nuteistasis laisvėje stokojo oficialios darbinės patirties (nusikalstamas veikas padarė jauno amžiaus), dėl ko pastovių pajamų neturėjimas iš dalies siejosi su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, 28 kartus skatintas, išreiškia teigiamą požiūrį į darbą. Tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė. Be to, nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis taip pat palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio V. G. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais, ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

12. Pažymėtina, kad teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo V. G. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai V. G. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę V. G. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.