Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-06-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-260-865/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-04
Bylos Nr.
eII-260-865/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00126-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Advokatai
Girdutis Vainius
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-260-865/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00126-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam G. G., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) G. G. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, 2024 m. gruodžio 5 d., 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki priešais jį važiuojančios transporto priemonės, ją kliudė ir sukėlė eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 126 punkte numatytą reikalavimą.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta 12,00 Eur dydžio bauda.

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 29 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad nesutinkama su Institucijos priimtu Nutarimu.

Pateiktame skunde pažymima, kad automobilis jį „pakirto“ bandant išvengti susidūrimo, nes jį bandė apvažiuoti ir tuo tarpu automobilis specialiai kirto per stabdžius. Tai akivaizdžiai matosi filmuotoje medžiagoje, o kliūčių tam automobiliui nebuvo priešais, staigiai stabdyti be priežasties. Tai yra įstatymo pažeidimas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kartu važiavo liudininkas, kuris viską gali paliudyti, jog automobilis specialiai staigiai stabdė. Su Nutarimu visiškai nesutinka, nes yra nekaltas, o nukentėjęs ir prašo atsižvelgti į jo ir liudininko parodymus. Automobilis stovėjo „parkinge“ ir prieš jį „iššoko“, Jis (Pareiškėjas) važiavo leistinu greičiu, bandė stabdyti ir būtų išvengę susidūrimo, jeigu automobilio vairuotojas nebūtų elgesys chuliganiškai. Keliaus iki teismo, kol neįrodys savo tiesos, kadangi nėra kaltas. Atsakingi asmenys, kurie nustatė jo nusižengimą yra neteisūs ir neatlieka savo pareigų, taip kaip turėtų atlikti.

III. Atsiliepimo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Institucijos atsiliepimas į Pareiškėjo pateiktą skundą, kuriame prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.

Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad nesilaikė KET 126 punkto reikalavimų, t. y. vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus atstumo iki priešais jį važiuojančios transporto priemonės, ją kliudė ir sukėlė eismo įvykį, tokias veiksmais padarė administracinį nusižengimą už kurį atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga (vaizdo įrašas, pareigūnų tarnybinis pranešimas).

Pažymima, kad KET 126 punktas numato, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>“. Pareiškėjas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y., neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.

Svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę turintis asmuo). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju tiek KET 126 punkte, tiek ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Institucijos nuomone, Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas teismo posėdžio 2025 m. balandžio 28 d. metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaip ir minėjo vairavo automobilį, žmogus iššoko jam prieš nosį, darė lenkimo manevrą, kad išvengti smūgio, jis tuo tarpu startavo iš vietos, pagavo pagreiti ir kirto per stabdžius, kur priešais jį jokių kliūčių nebuvo ir įvyko susidūrimas. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini). Eismas buvo neintensyvus, automobilių kaip ir nebuvo. Važiavo nuomotu automobiliu „Nissan“. Važiavo ne vienas, su E. Važiavo apie pietus, tiksliai valandos nepasakys, 2024 m gruodžio 5 d. Važiuoja (duomenys neskelbtini) g., atsiranda automobilis, iššoka. Jis prieš tai jo nematė. Važiavo maždaug 50 greičiu. Pamatė kai jis pradeda judėti iš vietos, ar jis apsisukinėjo, bet iki tol jo nematė, priešais jį, bet pamatė, kad jis pradeda palei nosį pakirtinėti, tada vairą pasuko į kairę, bandė jį aplenkti, o jis spaudė gazą, greitį, jis greitėjo, jam tiesiog nepavyko aplenkti, priešais atsirado automobilis, jis persirikiavo į dešinę, atgal grįžo į savo juostą ir tuo tarpu jis kirto per stabdžius, taip prisilietė prie jo, smūgio stipraus nebuvo, bet apibrozdinimai kažkokie buvo. Jis negalėtų pasakyti, kad prisilietė, jam atrodė, kad prisilietė – gavosi jam į kairę automobilio pusę. Toliau jie sustojo, šnekėjo, jis jo paklausė, ką tu čia darai, kam tu taip padarei, žmogus pasakė, kodėl jo praleisti negalėjo jeigu matė, kad jis išvažiuoja. Tai jis jam pasakė, kaip jam jį praleisti, jeigu jis pakirtinėja ir išvis jis turėjo jį praleisti, įsitikinti, kad jam nėra kliūčių važiuoti. (Koks atstumas buvo kai jūs pamatėt, kad tas automobilis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės?) – nedidelis, maždaug 30 m., gal 20-10 m., gal net mažiau, sunku pasakyti. (Kokiu atstumu tas automobilis išvažiavęs nuvažiavo iki kol sustabdė?) – kol sustabdė gal kokių 30-40 m., jis įsigreitėjo ir jis (Pareiškėjas) grįžo atgal į tą juostą, jam (Pareiškėjui) nepavyko išvengti smūgio nei jo aplenkti. (Ar matėte, kad jam būtų kokių nors trukdžių, kad stabdytų ar tai buvo pėsčiųjų perėja, ar ėjo kažkas, ar bėgo per gatvę?) – nebuvo jam jokių trukdžių, buvo jam (Pareiškėjui) trukdis vienintelis kai atvažiavo iš priešais automobilis, tuo tarpu kai jis buvo su priešais tuo automobiliu, jis tuo pačiu momentu paspaudė ant stabdžių, jam atrodo, kad jis išvis specialiai pakirto stabdžius, kad jis (Pareiškėjas) nebūtų kur dėjęsis. Iš priešpriešos atvažinėjo automobilis gal irgi 10-30 m. Tuo metu, kai jis jį lenkė, automobilio nebuvo, jis buvo kažkur toli, jis kai jį lenkė, jam nebuvo jokių kliūčių, bet tuo metu kai įsibėgėjo iš priešpriešos atsirado automobilis, todėl negalėjo baigti manevro, nes buvo priešais automobilis ir teko jam grįžti atgal. Po pirmo posėdžio teikė duomenis kur yra originalus vaizdo įrašas, ten yra „(duomenys neskelbtini)“ įstaiga, kur jo paprašė 100 Eur sumokėti už tą išrašą, davė kontaktus, bet jis to video nematė, nes tas video kur yra iš telefono filmuotas, jis yra iškarpytas, kelių sekundžių, ten turi būti įrašas 5 min., kelios minutės prieš įvykį, pačio įvykio eiga ir kelios minutės po įvykio. Nuo pastato kamerų originalus įrašas, iš tų įrenginių, neperfilmuotas, neiškarpytas. Jo trukmė – jis paprašė, kad iškirptų 2 min. iki įvykio ir 2 min. po įvykio, viso 5 min. Iš jo paėmė kontaktus, nes jam asmeniškai nedavė, sakė tik su teismo pavedimu. Vaizdo įrašu nedisponuoja, nes čia iki jų sutarties sudarymo buvo atliktas veiksmas. Mano, kad pagelbėtų, matytųsi, bent jau šiame vaizdo įraše, kad užsidega „Opel“ galinio stabdžio žibintai, tačiau pareigūnai to nemato, jis nežino, kodėl pareigūnai nemato, kad jis stabdė be reikalo. Jis su advokatu mato, bet kodėl pareigūnai nemato tai klausimas, gal dėl to reiktų įrašo kur aiškiau matytųsi. Jie to vaizdo įrašo neperžiūrėjo, jam jo niekas nedavė į rankas, sakė tik teismo pavedimu. Veiksmas susideda iš dviejų veiksmų – vienas dalykas, kad jis išvažiuoja į pagrindinį kelią jau pažeidimas 417 straipsnio ir antras KET 135 straipsnio 4 punkto pažeidimas t. y. staigus stabdymas be jokios priežasties, todėl jie būtent viso reikalavo, Pareiškėjas iš institucijos, kad būtų atsiųstas tas vaizdo įrašas. Jis mano, kad tą ką paminėjo stopai užsidegė, tikrai matysime ar prieky nebuvo kažkokios perėjos, ar kažkas netrukdė, kitas momentas, mes matysim išvažiavimo momentą, ir galbūt matysim kokiu atstumu tuo metu buvo Pareiškėjo automobilis, mano, kad tikrai padės išspręsti bylą. Sumokėjo 108 Eur. Sumokėta įmonei kuri ištraukė, nes pati ta įmonė nemoka, ji kvietė įmonę kuri aptarnauja tuos vaizdo įrašus ir paprašė tokio mokesčio, 108 Eur tam, kad ištrauktų į laikmeną ar kur, ir pasakė, kad tik su teismo pavedimu jie suteiks prieigą prie vaizdo įrašo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio 2025 m. kovo 25 d. metu liudytoju apklaustas D. D. parodė, Pareiškėjo nepažįsta, asmeniniai ir giminystės ryšiai nesieja, antrą kartą mato. Ne, iki įvykio nematė šio asmens. Atsitiko avarija. Išvažinėjo nuo darbovietės iš stovėjimo vietos, išvažinėdamas pasižiūrėjo, kad mašina toli už jo, jis supranta, kad jam reikia duoti kelią važiuojant atbulomis, bet įvertino, kad jis labai toli ir jis gali saugiai išvažiuoti, pradėti judėti ir jam netrukdys. Taip ir buvo maždaug, jis dar kaip iš mandagumo, savo juostoje kuo dešiniau važiavo palei automobilius, kad jį aplenktų jeigu norės, kad mažiau manevruotų, ten būna pristatyta ir kur negalima palikti automobiliai, apsunkina tą vietą, kadangi ten jo darbovietė, tai vos ne kasdieną, tai jis žino kaip ten yra, bet už kažkiek laiko daug pypino, mirksėjo šviesom, pamatė, kad už jo mašina ir įvyko susidūrimas, stuktelėjo jam truputį, bet buvo mažai, švelniai, jis dar pariedėjo nesuvokdamas, gal nieko tokio, bet vis tiek sustojo, reikia, nes įvykis ir išsiaiškinti, gal pasižiūrėsime, gal nieko ir išsiskirstysime. Išsikvietėme policiją, sėdėjome ir laukėme ilgai, atvyko pareigūnai, jis pasiūlė šiam piliečiui (rodo į Pareiškėją), kad abipusė kaltė susitarti, kad galėtume savo reikalais važiuoti, nesutiko, pasiūlė pareigūnams, kad yra stebėjimo kameros, todėl paprašytų pasižiūrėti. Jis nepamena kaip ten buvo, jau senokai, tiesiog pasižiūrėti vaizdo įrašą gal kažkas, kažkaip suprato ne taip, kažkas, kažką pasakė, kad išsiaiškintų. Dar kurį laiko pabuvo ir pareigūnai paleido, sako užsiregistruok, tiek ir pamena. Važiavo su automobiliu „Opel Corsa“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip, išvažinėjo iš parkingo vietos, važiavo atbulomis, įvažiavo į kelią, (duomenys neskelbtini) g. Šiaip kelias – iš dviejų juostų, jos labai plačios, bet įvažiavo, kad galėtų judėti į priekį. Taip judėjo į priekį, taip buvo ilgas atstumas, kad važiuoti į priekį. Priekyje nieko nepamatė, užpakalyje – kai tik pypino, mirksėjo, tada pamatė automobilį, nes garsas didelis. Taip, pamatė važiuodamas į priekį, buvo išsukęs, pradėjo važiuoti, kiek pavažiavęs, negali pasakyti, nesupranta. Važiavo normaliu greičiu. (Jau įsibėgėjimas buvo praėjęs, ta prasme, tiesiai važiuojat pamatote kažką užpakalyje?) – taip. Įsibėgėjo gan smarkiai ir staigiai. (Ir pamatote užpakalyje mašiną?) – ne, jis jos nepamatė kol nebuvo agresyvaus pypinimo. Jie kažkurį laiką dar važiavo, vis tiek jam pypino ir mirksėjo. Jis nežino, dėl ko pypino ir mirksėjo. (Kokiu atstumu buvo nuo jūsų?) – labai arti, nesaugiu atstumu. (Ar buvo kitų eismo dalyvių?) – jis sakytų, kad absoliučiai nieko nebuvo. (Koks buvo laikas, kelinta valanda, maždaug?) – neatsimena. Pagal teismo šaukimą buvo parašyta sausio 20 d., jis nepamena datos, laiko. Gal šviesu kaip dabar, gal truputį tamsiau. Kol sulaukėme pareigūnų, aptemo. (Jūs pamatote, kad jums signalina ir mirkčioja šviesom?) – jis taip prisimena. Toliau atsitrenkė, jis išsigando, pagalvojo, kad kažkas atsitiko. Jis važiavau toliau. (Stabdymo neatlikote ar pristabdyt biškį, ar prilėtint greitį?) – gal iš išgąsčio važiuojant savo kryptim stengėsi kuo dešiniau stabdyti, kad būna atveju, kad gal ratą nuleido, gal kažkas kažką, būna visko. (Iš parkingo buvo pilnai išsukęs ir šiek tiek pavažiavęs?) – taip. Taip, į jį atsitrenkė, atsitrenkė savo automobilio priekiu į automobilio galą. Ne, smūgis labai nestipriai. (Kas jūsų automobiliui padaryta?) – labai nedaug, bamperis galinis pajudėjo iš vietos, prieš rūkinis išlūžęs ir iš vietos išėjęs, nubrozdino bamperį. (O kitam automobiliui, atsimenate?) – nepamena. Jam atrodo, kad nieko išvis. Galbūt, jis ten tuo metu galėjo žiūrėti į skambučius policijai, kada skambinta, kad kuo detaliau eismo įvykio deklaraciją užpildyti, jis mėgsta tikslumą, tai turėtų būti teisingai. (Koks buvo atstumas iki automobilio kai jūs išvažinėjote iš aikštelės?) – labai toli, ten yra toliau, įmonės įėjimo. Nelabai supranta kaip pasakyti tuos metrus. Jis mato, kad toli, pavyzdžiui tas namas (rodo šalia esantį geltoną namą, matomą pro salės langą), va maždaug tokiu atstumu matė. (Kai jūs stabdėte koks jums būtinumas buvo stabdyti, paaiškinkite teismui, kokia priežastis jūsų automobilio stabdymo?) – jis nepamena, kad stabdytų. Jam pareigūnai sakė, kad jie matė, kad jis stabdė, bet jis nesuprato, jis teigia, kad turbūt iš išgąsčio, nes po pypinimų ir mirksėjimų, jis turbūt bandė išvengti susidūrimo, suprasti situaciją ekstremalią, kurią jam pripypindamas, mirksėdamas. (Ar jūs stabdėte, ar ne, jeigu stabdėte, tai dėl kokios priežasties?) – nepamena tiksliai, kad galėtų atsakyti. Priešpriešais ar važiavo, nepamena, ar stovėjo, neprisimena. (Ką iš to įvykio aiškiai pamenate?) – aiškiai atsisėdo į automobilį, įvertino, kad jam už nugaros nieko nebūtų, nebūtų avarijos, išvažiuoja atbulom, įsibėgėjo, važiuoja, jį pasiveja automobilis, mirksi, pypina, smūgis. (Kodėl jūs pagavęs pagreitį stabdėt kai jums nebuvo priežasties stabdyti?) – nesupranta, ką jūs šnekate. Taip, teisingi paaiškinimai. Taip, vienas važiavo. Kito automobilio vairuotojas ne, su vyru, kuris koridoriuje laukia. Tas vyras sėdėjo keleivio vietoje. Jis nebuvo išlipęs, su juo nekalbėjo. Tyliai ramiai, gal jis buvo kai ėjo kamerų žiūrėti. Kokiu greičiu važiavo Pareiškėjas, negali įvertinti.

Teismo posėdžio 2025 m. kovo 25 d. metu liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad taip, jam yra žinoma apie įvykį, tuo metu jie važiavo kartu, įvyko (duomenys neskelbtini) g., prie „(duomenys neskelbtini)“, šalia parkingo. Jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini) g. iš parkingo aikštelės staigiai išvažiavo, prieš pat nosį išlindo, „Opel“, markės dabar negali pasakyt. Privažiavus ir išvažiavus prieš pat nosį išlindo ir staigiai sustabdė, po to nuvažiavo už kokių 60 m. sustojo, sudarė avarinę situaciją. Norint išvengt smūgio ėmė kairiau, bandė jį kaip ir aplenkti. Toliau atvažiavo pareigūnai. Buvo prisilietimas į išvažiuojančią mašiną. (Kaip iš parkingo išvažiavo?) – jis nematė, jis išvažiavo iš parkino ir prieš pat nosį išlindo, tai priekiu važiavo. Ten viena kelio juosta. Jis suko į kairę, jie tiesiai važiavo, o jis iš dešinės pusės rikiavosi, iš parkingo į kairę pusę. Manevrą darė pora metrų prieš pat nosį. Pareiškėjas siekdamas išvengti smūgio, ėmė kairiau ir stabdė. Lygtais signalas buvo kitam vairuotojui, neatsimena. Bandė kairiau pasukti ir tada gavosi prisilietimas su mašina kuri priekyje išvažiavo. Nuo parkingo posūkio iki susidūrimo gal 15 metrų. Kitų eismo dalyvių buvo, iš priekio dar mašinos važiavo, kokios dabar negali pasakyti, iš jų viena juosta. Jie važiavo viena juosta, jis staigiai išlindo iš parkingo, tik eismas vyko iš priešingos pusės, o į tą pusę daugiau dalyvių nebuvo. Ne, eismas nedidelis buvo. (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini), D. G., (duomenys neskelbtini). Toliau Pareiškėjas atsitrenkė bandant, negalėjo išvažiuoti į priešingą juostą, nes mašina iš priekio važiavo, atsitrenkė. O tas vairuotojas pavažiavo gal 60 metrų toliau ir sustojo. Jis mašinoje sėdėjo, nes gan vėsoka buvo. „Opel“ išvažiavęs sustabdė, jokio tikslo stabdyti nebuvo, priekį važiavimo mašinų nebuvo, nežino, sunku pasakyti, kodėl jis stabdė, bet tam priežasčių nebuvo nei kliūčių priekyje, nei dar kažko. Taip, jis stabdymą matė. Taip, važiavo iš priešpriešos. Taip, priešpriešais važiavęs automobilis trukdė Pareiškėjui daryti manevrą, jeigu Pareiškėjas būtų išvažiavęs į priešingą juostą sudaužytos abi mašinos, būtų pasekmės. Taip, teisingi. Tik dėl atstumų 30-50.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. J. 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 5 d., patruliuojant gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kur dalyviai nesutaria dėl aplinkybių. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojas G. G., kuris teigė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., prieš jį, galimai iš parkavimo aikštelės, iš dešinės pusės prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato, išvažiavo automobilio „Opel Corsa-C“ vairuotojas, kuris neatsižvelgė, kad kelias yra saugus ir sukėlė avarinę situaciją. To pasėkoje automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojas kliudė automobilio „Opel Corsa-C“ galinį bamperį, nes nespėjo sustabdyti savo automobilio. Pabendravus su automobilio „Opel Corsa-C“ vairuotoju D. D., paaiškėjo, kad išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) g., jis įsitikino, kad kelias yra saugus ir bevažiuojant pajuto kaip į jį atsitrenkė automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojas. Nuėjus į „(duomenys neskelbtini)“ įmonės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paprašyta apsaugos darbuotojos peržvelgti vaizdo kameros įrašą, kuris buvo nukreiptas link (duomenys neskelbtini) g. Po vaizdo įrašo peržiūros buvo nustatyta, kad G. G. nesilaikė saugaus atstumo ir važiuojant kliudė D. D. vairuojamą automobilį „Opel Corsa-C“ kai šis pradėjo stabdyti.

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: keleivinis automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės vairuotojas G. G. ir keleivinis automobilis „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės vairuotojas D. D.

Keleivinio automobilio „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. D. 2024 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodo, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu išvažiavo iš stovėjimo aikštelės atbulomis, rodydamas posūkį, prieš tai įvertinęs, kad toli esantis automobilis iki jo suspėti atvažiuoti neturėtų. Kai įvažiavo į pagrindinį kelią pradėjo bėgėtis ir pagreitėjo iki normalaus greičio, ir tada pamatė, kad iš už galo greitai artėja automobilis, kuris labai daug ir ilgai signalizavo, po to sekė smūgis į jo automobilio galą, kairę pusę. Jam truputį buvo šokas ir sustojo ne iš karto, o šiek tiek pariedėjęs tolyn. Po kokių 15 s. išlipo iš automobilių: jis ir „Nissan Qashqai“ vairuotojas, ir pastarasis pradėjo įžeidinėti jį, plūdo negražiais žodžiais. Jis pasiūlė „Nissan Qashqai“ vairuotojui pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet pastarasis nesutiko, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Dėl eismo įvykio, jis yra nekaltas.

Keleivinio automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. G., 2024 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodo, kad automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) g., apie 14.15 val. ir staiga, iš dešinės pusės, „iššoko“ automobilis „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atsirado priekyje jo. Jis, tuo tarpu, bandė išvengti smūgio išvažiuodamas prieš eismą, bet tuo tarpu minėtas automobilis kirto per stabdžius ir jis kliudė automobilį. Automobiliui „Opel Corsa-C“ staiga stabdyti nebuvo priežasties, nes kelyje nebuvo jokių kliūčių. Automobilio „Opel Corsa-C“ vairuotojas tyčia sudarė avarinę situaciją per kurią buvo apgadintas automobilis. Jeigu automobilis „Opel Corsa-C“ greitėjosi į važiuojamąją dalį, tai kodėl neįsitikino, kad tai yra saugu ir niekas neatvažiuoja? Kodėl automobilis „Opel Corsa-C“ staiga „kirto“ per stabdžius? Mano, kad automobilio „Opel Corsa-C“ vairuotojas tyčia taip padarė, tai yra išvažiavo jam prieš akis ir kirto per stabdžius. Su juo važiavo E. G. ir visą įvykį gali paliudyti. Nori paminėti, kad automobilio „Opel Corsa-C“ vairuotojas, specialiai staigiai stabdė, o po susidūrimo nuvažiavęs apie 50 m, sustojo. Jis po susidūrimo iškarto sustojo. Yra filmuota medžiaga.

Keleiviniu automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu važiavęs keleivis E. G. 2024 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodo, kad 2024 m. gruodžio 5 d., 14.15 val. važiavo su G. G. automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Iš adresu (duomenys neskelbtini) g. esančios parkavimo aikštelės staiga išvažiavo automobilis „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pakirto jų automobilį „Nissan Qashqai“ tuoj pat stabdydamas prieš automobilio priekį. Siekdamas išvengti tiesioginio smūgio, G. G. pasuko į priešingą kelio kraštą, bet vis tiek užkliudė automobilį „Opel Corsa-C“, kuris po smūgio nuvažiavo toliau iš įvykio vietos ir sustojo už kokių 30 m. Automobilio „Opel Corsa-C“ vairuotojas stabdė be priežasties, kirto per stabdžius prieš juos.

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), pateiktame vaizdo kameros, kuri nukreipta į (duomenys neskelbtini) g., įraše užfiksuota, kad automobilis „Opel Corsa-C“ išvažiavęs iš stovėjimo aikštelės pradeda judėti (duomenys neskelbtini) g., padidina važiavimo greitį ir tuo metu greitai artėdamas atvažiuoja automobilis „Nissan Qashqai“, kuris nesilaiko saugaus atstumo ir važiuojant kliudo automobilio „Opel Corsa-C“ galo kairę pusę.

Byloje pridėtos autoįvykio, automobilių fotonuotraukos bei eismo įvykio schema.

V. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymo.

G. G. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Taip pat pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

Institucijos Nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs KET 126 punkte numatytus reikalavimus ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, kad Institucija priimdama Nutarimą, teisės nuostatų nepažeidė, skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjo skundo motyvais, nes byloje surinkti duomenys paneigia pastarojo keliamą autoįvykio versiją.

Šioje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki priešais jį važiuojančios transporto priemonės „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ją kliudė bei sukėlė eismo įvykį ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 126 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas savo kaltės nepripažino ir pateiktame skunde yra nurodęs, kad „<...> automobilis jį „pakirto“ bandant išvengti susidūrimo, nes jį bandė apvažiuoti ir tuo tarpu automobilis specialiai kirto per stabdžius. <...> kliūčių tam automobiliui nebuvo priešais, staigiai stabdyti be priežasties.<...> automobilis specialiai staigiai stabdė. <...> Automobilis stovėjo parkinge ir prieš jį „iššoko“, jis (t. y. Pareiškėjas) važiavo leistinu greičiu, bandė stabdyti ir būtų išvengę susidūrimo, jeigu automobilio vairuotojas nebūtų elgesys chuliganiškai.“

Bylos duomenimis kartotinai nustatyta, kad Pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 5 d., 14.15 val., vairuodamas transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). To neneigia ir pats Pareiškėjas bei kartu su juo važiavęs keleivis E. G. Šis 2024 m. gruodžio 5 d. pateiktame paaiškinime taip pat patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 14.15 val., važiavo su G. G. automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g.

Toliau detalizuojant analizuojamo įvykio aplinkybes atkreiptinas dėmesys į kito keleivinio automobilio „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. D., 2024 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodytus duomenys, o būtent – ,kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), jis automobiliu išvažiavo iš stovėjimo aikštelės atbulomis, rodydamas posūkį, prieš tai įvertinęs, kad toli esantis automobilis iki jo vairuojamo automobilio suspėti atvažiuoti neturėtų. Kai jis įvažiavo į pagrindinį kelią, pradėjo automobiliu bėgėtis ir pagreitėjo iki normalaus greičio, ir tada pamatė, kad iš už galo greitai artėja automobilis, kuris labai daug ir ilgai signalizavo.

Tuo tarpu Pareiškėjas pateiktame 2024 m. gruodžio 5 d. paaiškinime bei skunde nurodo kiek kitokias aplinkybes. Pastarasis teigia, kad „automobilis stovėjo parkinge ir staiga, iš dešinės pusės, prieš jį „iššoko“ <...> kuris atsirado priekyje jo. Minėtas pastarojo aplinkybes, 2024 m. gruodžio 5 d. pateiktame paaiškinime, taip pat patvirtina ir kartu su Pareiškėju važiavęs keleivis E. G., kuris nurodė, kad „nuo adresu (duomenys neskelbtini) g. esančios parkavimo aikštelės staiga išvažiavo automobilis „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) <...>“. Taigi, iš aptartų Pareiškėjo ir jo keleivio parodymų, galima būtų manyti, kad keleivinio automobilio „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, tinkamai neįvertinęs kelyje buvusios situacijos, staiga išvažiavo, t. y. „išoko“, iš automobilių stovėjimo aikštelės ir atsirado automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekyje.

Tačiau minėtas Pareiškėjo ir jo keleivio faktines aplinkybes paneigia byloje pateiktas vaizdo kameros įrašas, kuriame akivaizdžiai užfiksuota, kad automobilis „Opel Corsa-C“ išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės ir pradeda lėtai judėti (duomenys neskelbtini) g. Kiek vėliau, pastarasis padidina važiavimo greitį bei tęsia važiavimą minėta trajektorija ir tik tuo metu, greitai artėdamas, atvažiuoja automobilis „Nissan Qashqai“, todėl sutikti su Pareiškėjo bei su juo važiavusio keleivio skunde bei paaiškinimuose nurodytu argumentu „staiga išvažiavo, iššoko“ nėra jokio pagrindo. Taigi, teismas kritiškai vertina šį Pareiškėjo paaiškinimą, todėl jį atmeta.

Toliau detalizuojant analizuojamo įvykio aplinkybes pažymėtina, kad Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 5 d. paaiškinime bei pateiktame skunde nurodo, kad „<...>automobilis jį „pakirto“ bandant išvengti susidūrimo, nes jį bandė apvažiuoti ir tuo tarpu automobilis specialiai kirto per stabdžius.“ „ Jis, tuo tarpu, bandė išvengti smūgio išvažiuodamas prieš eismą, bet tuo tarpu minėtas automobilis kirto per stabdžius ir jis kliudė automobilį jį.“ Minėtas pastarojo aplinkybes, 2024 m. gruodžio 5 d. pateiktame paaiškinime, taip pat patvirtina ir kartu su Pareiškėju važiavęs keleivis E. G., kuris nurodė, kad „iš adresu (duomenys neskelbtini) g. esančios parkavimo aikštelės staiga išvažiavo automobilis „Opel Corsa-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pakirto jų automobilį „Nissan Qashqai“ tuoj pat stabdydamas prieš automobilio priekį. Siekdamas išvengti tiesioginio smūgio, G. G. pasuko į priešingą kelio kraštą, bet vis tiek užkliudė automobilį „Opel Corsa-C“.

Tačiau iš byloje pateikto vaizdo kameros įrašo nustatyta, kad Pareiškėjas važiavęs (duomenys neskelbtini) g. ir matydamas jo vairuojamo automobilio „Nissan Qashqai“ priekyje važiuojantį automobilį „Opel Corsa-C“, manytina, iš anksto ketino jį aplenkti, tačiau neįvertino aplinkybės, kad lenkimo momentu kelyje, priešingoje eismo juostoje, važiuos kitas automobilis, kuris sudarys kliūčių Pareiškėjui sėkmingai aplenkti automobilį „Opel Corsa-C“, todėl Pareiškėjas nesilaikydamas saugaus atstumo važiuojant kliudė automobilio „Opel Corsa-C“ galinį bamperį, kai šis pradėjo stabdyti, nes nespėjo sustabdyti savo automobilio.

Taigi Pareiškėjas, matydamas, jog priešingoje eismo juostoje artėja automobilis, o jo važiuojamoji eismo juosta yra nepakankama sėkmingai apsilenkti priešais jį važiuojantį automobilį, turėjo suprasti, kad nesilaikant saugaus atstumo gali kliudyti priešais važiuojantį automobilį, tačiau nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, nes nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to nutiko eismo įvykis. Teismui, kaip ir Nutarimą priėmusiai Institucijai, nekyla jokių abejonių dėl to, kad būtent Pareiškėjo veiksmai sąlygojo transporto priemonių susidūrimą.

Papildomai pažymėtina, jog nėra pagrindo sutikti ir su Pareiškėjo skundo argumentu, kad „Atsakingi asmenys, kurie nustatė jo nusižengimą yra neteisūs ir neatlieka savo pareigų, taip kaip turėtų atlikti.“ Šiuo aspektu pažymėtina, jog vien tai, kad Pareiškėjas savaip vertina eismo įvykį, nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad Institucijoje įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl Pareiškėjo kaltės. Institucijos įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad Pareiškėjo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą teisme. Teismas nurodė ir išvardijo visus Pareiškėjo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą.

Įvertinus visą tai, teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo jame nurodytais motyvais, todėl skundą atmeta, o skundžiamą Nutarimą palieka galioti kaip pagrįstą ir teisėtą

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundą atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė