Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal pareiškėjų (ieškovų) A. M. ir J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13-399/2020, pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir IĮ „NT Darbai“, trečiasis asmuo D. K., dėl žemės sklypų ribų parodymo – paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme akcentuojama, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad: 1. žemės sklypo projektinis Nr. 329-2 ribų paženklinimas vietoje apskritai nebuvo atliekamas, o žemės sklypo Nr. 329-1 paženklinimas buvo atliekamas matininkui V. V. nesiremiant jokiais privalomais įrodymais; 2. nauji rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyrius suderino ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylas, patvirtino kadastrinius matavimus ir sudarė jų valstybinės žemės nuomos sutartis pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir jog Nacionalinės žemės tarnybos atstovai ir liudytojai šios civilinės bylos nagrinėjimo metu tai žinojo, tačiau melavo teisme, nutylėdami jiems žinomus faktus bei teikdami žinomai tikrovės neatitinkančių teisės aktų išaiškinimus; 3. trečiasis asmuo D. K. iš karto po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo buvo raštu informuotas apie privalomą 6 (šešių) mėnesių terminą kadastriniams matavimas pateikti ir šio termino praleidimo pasekmes – išbraukimą iš projekto dalyvių sąrašų ir sprendimo nesudaryti nuomos sutarties priėmimą, tačiau pasyviai stebėjo kai jo pasirinktas matininkas V. V. parengęs kadastro duomenis daugiau kaip šešis mėnesius neteikė jų derinti Nacionalinės žemės tarnybos, nors abu žinojo, kad jiems praleidus minėtą terminą Nacionalinės žemės tarnybos turėtų priimti sprendimą išbraukti D. K. iš projekto dalyvių sąrašų ir atsisakyti su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Taip pat nurodoma, kad po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo buvo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidinis išaiškinimas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus raštai žemės reformos projektų dalyviams, įskaitant raštą adresuotą D. K., taip pat Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos raštu pateikti išaiškinimai, kurie įrodo, kad viso proceso metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovai žinojo, kad priimdami ir sudarydami šioje byloje ginčijamus juridinius faktus jie pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, bet siekė šiuos faktus nuslėpti, nurodydami teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir teikdami žinomai tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Paminėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinimai ir Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2016-2017 raštai žemės reformos projektų dalyviams įrodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoja Z. S., 2018 m. pradėjus rengti naujo Balsupių projekto dokumentus, privalėjo informuoti skyriaus vedėją apie tai, kad 2017 m. projekto dalyvis D. K. nėra pateikęs skyriui kadastro duomenų bylų per teisės aktuose nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą, o vedėja atitinkamai privalėjo priimti sprendimą išbraukti D. K. iš projekto dalyvių sąrašų ir atsisakyti sudaryti su juo žemės sklypų nuomos sutartis. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos Z. S. parengtas ir skyriaus vedėjos I. K. pasirašyto 2016 m. balandžio 20 d. rašto, adresuoto 2016 m. Balsupių projekto dalyvei K. P. turinys įrodo, kad dar iki minėto išaiškinimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyrius teisingai suprato ir aiškino Aprašo 23 punkto nuostatą. Taip pat nurodo, kad antstolio L. L. kartu matininku G. S. 2021 m. gegužės 28 d. atlikto faktinių aplinkybių nustatymo protokole yra užfiksuota, kad matininko V. V. 2017 m. sudarytame žemės sklypo plane nurodyti taškai 2-4, 6-12 yra vandens telkinio ribose, nuo kranto nutolę nuo 5 iki 12 metrų, o apie 0,15 ha ploto žemės sklypo dalis sudaro ne dirbama žemė, bet vandenys. Ši privaloma nurodyti informacija matininko V. V. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra atskleista. Anot pareiškėjų, nurodyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad matininkas V. V. rengdamas žemės sklypo, projektinis Nr. 329-2, unikalus Nr. 4400-4985-8824, kadastro duomenų bylą suklastojo ne tik gretimo žemės sklypo savininkės J. M. parašus, bet ir kitus kadastro duomenų bylos duomenis, t. y. nurodė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie žemės sklypą sudarančias naudmenas bei žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie visų sklypo ribų pažymėjimą. Nurodomos aplinkybės taip pat įrodo, kad matininkas vietoje visų matuojamo žemės sklypo ribų nežymėjo, nes vandenyje buvusių sklypo ribų jis pažymėti objektyviai negalėjo. Dėl 2016 m. atliktų pelkės krantų kasimo darbų paminėtos teritorijos dalis (projektinio sklypo Nr. 329-2 ribose) jau 2016 m. gegužės mėn. buvo ne dirbama žemė, bet vandens telkinys, tik tos aplinkybės projekto autorė tuo metu nežinojo, kadangi orto foto nuotraukos buvo viešai paskelbtos jau po projekto parengimo. Informacinėje sistemoje Geoportalas skirtingu laikotarpiu darytos orto foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad 2012-2013 m. ir anksčiau visa 2017-2018 m. suformuoto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4985-8824, teritorija buvo dirbama žemė (tik tuomet tokio sklypo dar nebuvo), tačiau 2015-2017 m. orto foto medžiagoje apie 15 arų ploto teritorijos dalis (kuri dabar priklauso minėtam žemės sklypui) patenka į vandens telkinio ribas, nes toje teritorijoje buvo nukastas gruntas, plečiant vandens telkinio ribas. Pažymėta, kad 2015-2017 m. orto foto medžiagoje esanti orto foto nuotrauka Balsupių kadastro vietovėje yra daryta 2016-05-08 ir toje nuotraukoje jau yra užfiksuotas pelkės ribų pakeitimas, tačiau ši nuotrauka viešai buvo paskelbta tik 2017 m. Nurodyti duomenys įrodo, kad matininkui V. V. 2017 m. birželio mėn. vietoje fiksuojant matuojamo žemės sklypo, projektinis Nr. 329-2, unikalus Nr. 4400-4985-8824, ribas nemaža dalis sklypo teritorijos buvo po vandeniu, tačiau šis faktas netrukdė matininkui žemės sklypo plane visą sklypo teritoriją pažymėti kaip neva dirbamą žemę ir kadastro duomenų byloje fiksuoti tikrovės neatitinkantį faktą apie tariamą sklypo ribų paženklinimą vietoje. Taip pat prašyme nurodoma, jog baudžiamosios bylos teismo posėdžio metu buvo aiškinantis šias aplinkybes paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypas Nr. 329-1 ribojosi su P. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-0408-0080, kuris suformuotas preliminariais matavimais ir sklypo riboženkliai. Paženklinime dalyvavęs S. P. baudžiamojoje byloje nurodė, kad vietoje riboženkliai nebuvo išklikę. Matuotas ginčo sklypas iš pietų pusės ribojosi su T. M. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. 5112-0001-0055, kuris suformuotas tiksliais kadastriniais matavimais. Kadangi tas sklypas turėjo bendras ribas su P. žemės sklypu, dėl to P. žemės sklypo bent vieno taško koordinatės buvo žinoma ir matininkas tą tašką galėjo nustatyti vietoje. Nustatęs P. sklypo pietinės ribos taškus, matininkas V. V. pagal P. žemės sklypo plane nurodytus vakarinės ir rytinės kraštinių ilgius galėjo nustatyti P. sklypo šiaurines ribos taškus ir juos paženklinti vietoje, nes šitie taškai yra jo matuojamo sklypo ribų taškai. Taigi, pasak pareiškėjų, matininkas V. V. pirmiausia turėjo vietoje su geodeziniu prietaisu nustatyti P. ir T. M. žemės sklypams bendrą ribą. Tuomet jis turėjo paprašyti S. P. parodyti jam savo žemės sklypo planą. Liudytojas S. P. nurodė, kad tokį planą su savimi turėjo, bet matininkas jo neprašė arba iš anksto turėdamas gretimo žemės sklypo planą (pagal liudytojų Z. S., N. V., V. Š. parodymus dėl tokio plano gavimo jis turėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos archyvą), jis turėjo pamatuoti atstumus nuo nustatytų pietinės ribos taškų iki šiaurinės ribos. Tik atlikęs šiuos veiksmus matininkas galėjo nustatyti savo matuojamo žemės sklypo ribos taškus. Iš liudytojo S. P. parodymų baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad matininkas V. V. tokių veiksmų neatliko. Matininkas neatlikdamas jokių papildomų veiksmų nurodė liudytojui jo žemės sklypo ribas ir jas paženklino vietoje. Lygiai taip pat matininkas turėjo nustatyti ir kito sklypo ribas, įskaitant bendrus taškus su A. M. žemės sklypu, kurių vietą jis turėjo ir galėjo nustatyti tik iš A. M. priklausančio žemės sklypo plano. Tačiau A. M. ribų paženklinime nedalyvavo, žemės sklypo riboženklių vietoje nebuvo, o jo žemės sklypo plano matininkas V. V. taip pat neturėjo. Nustatyti A. M. sklypo ribos matininkas objektyviai negalėjo, nes neturėjo tam būtinų duomenų ir dėl to jis privalėjo organizuoti pakartotinį ribų nustatymą, kviesdamas į jį A. M., kuris net negavo jokio kvietimo į 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimą.

2021 m. spalio 19 d. teisme gautas D. K. atstovo advokato V. R. atsiliepimas, kuriuo prašoma ieškovų prašymą dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir proceso civilinėje byloje neatnaujinti. Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti nurodoma, kad ieškovai kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe remiasi tuo neva tik po teismo sprendimo priėmimo sužinojo apie tai, kad dalis žemės sklypo ribos yra pažymėta vandenyje bei kaip įrodymus, kuriais remiasi prideda: 2021 m. gegužės 28 d. antstolio L. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, geoportal duomenis (atitinkamų laikotarpių orto foto nuotraukas), 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos raštą Dėl nuomones pateikimo, 2017 m. sausio 30 d. išaiškinimą sistemoje; 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštus, 2021 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto išrašą su istorija; 2020 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštą dėl informacijos pateikimo. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų įrodymų, 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos raštas Dėl nuomonės pateikimo; 2017 m. sausio 30 d. išaiškinimą sistemoje; 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštai ir 2020 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl informacijos pateikimo yra priimti ir ieškovams buvo žinomi dar iki teismo sprendimo pirmos instancijos teisme priėmimo. Teismo sprendimas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2020 m. vasario 20 d., todėl ieškovai turėdami pareigą įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, bei galiojant šalių rungimosi principui, visus įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, kadangi tokie įrodymai egzistavo ir ieškovėms buvo žinomi dar bylos nagrinėjimo metu. Ieškovai taip pat savo pareiškimą įrodinėja ir geoportal duomenis (atitinkamų laikotarpių orto foto nuotraukomis). Tačiau pažymėta, kad minėti duomenys yra išimti iš viešai prieinamų šaltinių, tokie duomenys egzistavo jau bylos nagrinėjimo metu ir jie galėjo būti teismui teikiami viso proceso metu, lygiai taip pat kaip ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto išrašas su istorija, kuris galėjo būti teismui teikiamas viso proceso metu, kadangi tokie duomenys egzistavo jau sprendimo priėmimo metu ir ieškovai vykdydami įrodinėjimo pareigą galėjo teismui teikti visus jų manymu reikalingus įrodymus bei vien tai, kad tokius duomenis ieškovai atsispausdino tik šiuo metu, jų nedaro naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi jie egzistavo per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ir ieškovų galėjo būti teikiami teismui bylos nagrinėjimo metu. Ieškovai taip pat remiasi 2021 m. gegužės 28 d. antstolio L. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymėta, kad ieškovai viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kadastriniai matavimai sudaryti neteisingai, vadinasi ieškovai turėjo visas galimybės bylos nagrinėjimo metu tikrinti žemės sklypo ribas ir teikti su tuo susijusius įrodymus, tame tarpe galėjo naudotis, tiek matininko, tiek ir antstolio pagalba konstatuojant jų prašomas faktines aplinkybes bei įrodinėti su ginču susijusias aplinkybes. Todėl toks dokumentas negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Ieškovai jau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, vadinasi jie jau bylos nagrinėjimo metu turėjo ne tik galimybę, tačiau ir pareigą įrodyti savo reikalavimus, tame tarpe turėjo ir galimybę atlikti tiek savo matavimus (ką ir darė), tiek kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, bei teikti kitus su savo įrodinėjimo dalyku susijusius įrodymus, kadangi visų pirma tokią pareigą ieškovai turi pagal įstatymą. Ieškovai viso proceso metu tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek ir teikiant kasacinį skundą buvo atstovaujami profesionalaus atstovo - advokato. Todėl ieškovams įrodinėjimo pareigą buvo žinoma, todėl minėti įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Teikiamus įrodymus ieškovai jau turėjo bylos nagrinėjimo metu, apie tariamą savo teisių pažeidimą ieškovai galėjo ir turėjo žinoti jau bylos nagrinėjimo metu, dėl ko šiuo metu teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, ne tik kad neatitinka proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau ir yra teikiamas praleidus įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę ieškovai įvardija tai, kad dalis žemės sklypo 4400-4985-8824, ribos yra vandenyje ir tuo pagrindu teigdami, kad tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė prašo atnaujinti procesą byloje. Su tuo negalima sutikti. Kas liečia ieškovų su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kitus pateiktus dokumentus: 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos raštas Dėl nuomones pateikimo; ir 2020 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl informacijos pateikimo, minėti dokumentai ieškovų atstovui jau buvo žinomi (jis juos turėjo) ir jie jau buvo pateikti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020, kuri buvo nagrinėjama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose (ieškovų atstovo pateikta 2020 m. gegužės 8 d. kartu su 2020 m. gegužės 7 d. prašymu ir toje byloje teismo buvo įvertinti priimant sprendimą. Minėti dokumentai ieškovų buvo teikti ir šioje civilinėje byloje, juos teikiant apeliacinės instancijos teismui (Kauno apygardos teismui) civilinėje byloje Nr. e2A-909-304-2020 (teikta kartu su 2020-05-12 prašymu registracijos byloje Nr. DOK- 12989), tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija šiuos įrodymus atsisakė priimti, nurodant, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir kad apeliantai nepagrindė, kad jų pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną (2020 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje e2A-909-304-2020 23 punktas), todėl minėti įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Ieškovių su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo teikiamas 2017 m. sausio 30 d. išaiškinimas sistemoje, 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštai, taip pat ieškovų atstovui buvo žinomi ir pateikti 2020 m. rugpjūčio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-177-301/2020 (registracijos byloje Nr. DOK-26393) ir teismo buvo įvertinti priimant teismo sprendimą, dalis jų taip pat buvo teikta ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismui, tačiau buvo atsisakyta priimti. Tad minėti įrodymai ieškovams buvo žinomi iki 2020 m. birželio 11 d. (iki sprendimo įsiteisėjimo) ir tai nelaikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Kita vertus, nė vienas iš ieškovų teikiamų įrodymų niekaip nesusiję su ginčo dalyku ir jokios esminės reikšmės bylai neturi, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, teismo sprendimas vis tiek nebūtų pasikeitęs, o kaip žinia net ir naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai. Kas liečia 2017 sausio 30 d. išaiškinimą sistemoje, 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštus, minėti dokumentai kalba apie tai, kad žemės sklypas turi būti suformuotas ir išnuomotas per 6 mėn. nuo projekto patvirtinimo. Taigi minėti dokumentai niekaip nėra susiję su ieškovų žemės sklypų ribomis bei bylos ginčo dalyku. 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos raštas Dėl nuomones pateikimo ir 2020 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl informacijos pateikimo yra susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, 23 punkto ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 13 punkte nuostatų taikymu, kur taip pat kalbama apie sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Kaip jau minėta šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo ieškovų teisių pažeidimas surašius žemės sklypų paženklinimo-parodymų aktus, jiems nedalyvaujant bei suklastojus jų parašus bei nagrinėjimo dalykas niekaip nebuvo ir nėra susijęs su procedūriniais terminais. Minėtos aplinkybės buvo įrodinėjamos kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2-177-301/2020, nagrinėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose). Todėl minėti ieškovų teikiami įrodymai neturi ir negali turėti jokios esminės reikšmės šiai nagrinėtai bylai. Ieškovų plačiai dėstomos aplinkybės dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų ar matininko veiksmų formuojant kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus niekaip nesusiję su ieškovų teisių pažeidimais, bei ieškovų su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pridedami įrodymai tokių aplinkybių nepagrindžia. Kaip matyti ir pačiame pareiškime dėl proceso atnaujinimo, net nėra nurodyta, kuo pasireiškė ieškovų teisių pažeidimas ir kad minėti įrodymai tai pagrindžia, o tiesiog yra dėstoma, ką ir kaip matininkas turėjo atlikti. Todėl nėra jokio pagrindo vertinti ieškovų reikalavimus kitaip, nei kad jie jau buvo įvertinti pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų. Pažymėta, kad teismas šioje byloje padarė išvadą, kad nebuvo pažeistos leistinos paklaidos dėl žemės sklypų ribų, o būtent ieškovų žemės sklypų dydis nepasikeitė, su tuo sutiko ir patys ieškovai per savo atstovą, tai patvirtino ir liudytoju apklaustas kitas matininkas V. Š., ruošęs ieškovų prašymu žemės sklypų schemas (plano fragmentus), esančius byloje. Naujai ieškovų teikiami įrodymai aplamai nepagrindžia, kad ieškovų teisės buvo pažeistos.

IĮ „NT Darbai“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 d dalyje nustatyta tvarka 2021 m. spalio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13-399/2020, civilinės bylos dalį pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, IĮ „NT Darbai“, trečiajam asmeniui D. K. dėl 2017 m. birželio 2 dienos žemės sklypų, unikalus numeris 4400-4985-40146 ir unikalus numeris 4400-4985-8824, Balsupių kadastro vietovėje, ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė. Ieškovų A. M. ir J. M. ieškinio reikalavimų atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, IĮ „NT Darbai, trečiajam asmeniui D. K. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 9 dienos sprendimų 20SK-381- (14.20.110.) ir 20SK-383-(14.20.110) panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių Nr. 250 ŽN-299 (14.20.55) ir 20 ŽN-298-(14.20.55.) netenkino.

Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai taikė suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų ginčijimo ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi ir tada, kai be pateisinamos priežasties praleistas terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Taigi, pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjai sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ir tai patvirtinančius įrodymus.

Teismui pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo, pareiškėjai nurodo, jog apie proceso atnaujinimo pagrindą ieškovai sužinojo gavę antstolio L. L. 2021 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Būtent antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuotos faktinės aplinkybės, su kuriomis yra siejamas proceso atnaujinimo pagrindas šioje civilinėje byloje. Pareiškėjų teigimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris kartu su skirtingo laikotarpio orto foto medžiaga ir joje fiksuotomis sklypų ribomis įrodo, kad matininkui V. V. atliekant civilinės bylos ginčo dalyku esančių sklypų kadastrinius matavimus, vieno iš žemės sklypų vakarinės ribos vietoje objektyviai negalėjo būti pažymėtos, kadangi ta teritorijos dalis buvo po vandeniu ir jis to objektyviai negalėjo padaryti.

Taigi, iš anksčiau paminėtų aplinkybių seka, kad pareiškėjai apie proceso atnaujinimo pagrindą ieškovai sužinojo gavę antstolio L. L. 2021 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13-399/2020, teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 2 (dviem) dienomis praleidus procesiniame įstatymą nustatytą trijų mėnesių terminą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į tai, kad procesiniame įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas praleistas tik 2 (dviem) dienomis bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutaria praleistą terminą šioje prašymo dalyje atnaujinti (CPK 78 straipsnis).

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13-399/2020, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Minėta, jog prašyme nurodoma, kad antstolio L. L. kartu matininku G. S. 2021 m. gegužės 28 d. atlikto faktinių aplinkybių nustatymo protokole yra užfiksuota, kad matininko V. V. 2017 m. sudarytame žemės sklypo plane nurodyti taškai 2-4, 6-12 yra vandens telkinio ribose, nuo kranto nutolę nuo 5 iki 12 metrų, o apie 0,15 ha ploto žemės sklypo dalis sudaro ne dirbama žemė, bet vandenys. Ši privaloma nurodyti informacija matininko V. V. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra atskleista. Anot pareiškėjų, nurodyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad matininkas V. V. rengdamas žemės sklypo, projektinis Nr. 329-2, unikalus Nr. 4400-4985-8824, kadastro duomenų bylą suklastojo ne tik gretimo žemės sklypo savininkės J. M. parašus, bet ir kitus kadastro duomenų bylos duomenis, t. y. nurodė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie žemės sklypą sudarančias naudmenas bei žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie visų sklypo ribų pažymėjimą.

Šioje dalyje pareiškėjų nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus vertinant kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, konstatuotina, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai neatitinka anksčiau paminėtų ir kasacinio teismo praktikoje nustatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13-399/2020. Tokia išvada grindžiama sekančiai išdėstytais argumentais.

Visų pirma, teismas visiškai sutinka su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodoma aplinkybe, jog pareiškėjai (ieškovai) viso civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kadastriniai matavimai sudaryti neteisingai, todėl turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu tikrinti žemės sklypo ribas, atliktų procedūrų atitikį ir teikti su tuo susijusius įrodymus (naudotis tiek matininko, tiek antstolio paslaugomis). Prašyme pareiškėjai nepagrindžia, kokios objektyvios aplinkybės, jiems neleido (sutrukdė) bylos nagrinėjimo metu, vykdant įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nustatinėti minėtas aplinkybės ir teikti tai pagrindžiančius įrodymus. Be to, iš civilinėje byloje Nr. 2-13-399/2020, esančių duomenų seka, jog minėtoje civilinėje byloje liudytoju apklaustas V. Š. parodė, jog žodiniu susitarimu su A. M., jam buvo pavesta patikrinti kaip buvo atlikti ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai, sulyginti su gretutiniais sklypais. Taigi, ieškovai dar bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalaus matininko pagalba, kuris tikrino žemės sklypų kadastrinius matavimus ir tik konstatavo, jog žemės plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę. Ploto paklaida patenka į leistinas ribas.

Antra, pareiškėjus (ieškovus) bylos nagrinėjimo metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuris išmanydamas nagrinėtam ginčui aktualius teisės aktus, galėjo imtis leistinų priemonių bylai reikšmingiems įrodymams surinkti. Pareiškėjų akcentuojama aplinkybė, jog 2017 m. sudarytame žemės sklypo plane nurodyti taškai 2-4, 6-12 yra vandens telkinio ribose, nuo kranto nutolę nuo 5 iki 12 metrų, o apie 0,15 ha ploto žemės sklypo dalis sudaro ne dirbama žemė, bet vandenys, galėjo būti žinoma dar bylos nagrinėjimo metu pasitelkiant matininką V. Š., kuris ieškovui teikė tokio pobūdžio paslaugas, taip pat analizuojant viešai paskelbtus ir prieinamus geoportal duomenis, kt., tačiau šiomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjai (ieškovai), nesinaudojo. Pažymėtina, jog patys pareiškėjai teismui pateiktame prašyme nurodo, jog 2016 m. gegužės 8 d. daryta orto foto nuotrauka viešai buvo paskelbta 2017 metais, kas reiškia, kad šie duomenys teismui galėjo būti pateikti ir jais, esant poreikiui, įrodinėjama, teikiant ieškinį teismui (ieškinys teisme gautas 2018 m. lapkričio 13 d.). Taigi, prie prašymo atnaujinti procesą pateikti įrodymai (orto foto nuotraukos) buvo viešai prieinamos vienerius metus iki ieškovų teismui pateikto ieškinio, todėl nėra pagrindo šių duomenų vertinti kaip naujai paaiškėjusių vien tuo pagrindu, kad šiuos duomenis pareiškėjai (ieškovai) galimai gavo ar apie juos sužinojo tik po bylos išnagrinėjimo ir/ar, kad jų turinys buvo įformintas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai (ieškovai ir jų atstovas) nebūtų turėję galimybės šiuos viešus duomenis pateikti, dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Iš esmės tais pačiais argumentais atmestinas ir kitas pareiškėjų argumentas, jog matininkas V. V. netinkamai nustatė sklypo ribas, įskaitant bendrus taškus su žemės sklypais, kt.

Teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nes: kaip minėta, ieškovai dar bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalaus matininko pagalba, kuris tikrino žemės sklypų kadastrinius matavimus, pareiškėjams byloje atstovavo advokatas, todėl visą teisinė informacija kaip turi būti rengiama kadastro duomenų byla (atliekami matavimai ir kt.), buvo prieinama, liudytojas S. P., kurio parodymų išskirtinumą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu akcentuoja pareiškėjai, buvo apklaustas ir nagrinėjant civilinę bylą, kurią pareiškėjai siekia atnaujinti ir jie (jų atstovas) turėjo galimybę užduoti visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, todėl ši aplinkybė taip pat nelaikytina naujai paaiškėjusia.

Taip pat teismui pateiktame prašyme nurodoma, kad po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo buvo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidinis išaiškinimas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus raštai žemės reformos projektų dalyviams, įskaitant raštą adresuotą D. K., taip pat Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos raštu pateikti išaiškinimai, kurie įrodo, kad viso proceso metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovai žinojo, kad priimdami ir sudarydami šioje byloje ginčijamus juridinius faktus jie pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, bet siekė šiuos faktus nuslėpti, nurodydami teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir teikdami žinomai tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Jau po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo paaiškėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra ne kartą raštu išaiškinusi minėtos normos turinį ir jos pažeidimo teisines pasekmes, o Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius bent jau nuo 2016 m. visuose siunčiame raštuose projektų dalyviams tą normą aiškino kitaip, nei teismui liudytoja Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai.

Vertinant šias pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kaip naujai paaiškėjusias, pažymėtina, jog civilinėje byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad visi nurodyti pareiškėjų duomenys jiems buvo arba galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjai savo prašymą grindžia ir 2017 m. sausio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidiniu išaiškinimu, jog <...> jeigu asmuo per nustatytą terminą kadastro duomenų bylos nepateikia, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas Nacionalinio žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas turi priimti naują sprendimą neišnuomoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto Nacionalinio žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo <...>. Tačiau teismas šioje dalyje atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog jų prašyme akcentuojamas išaiškinimas pateiktas remiantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nuomos taisyklės) bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“ (toliau – Įgyvendinimo aprašas). Teismas pastebi, jog abu teisės aktai yra ir buvo galiojantys dar iki pareiškėjams kreipiantis į teismą su ieškiniu ir pareiškėjai (jų atstovas) galėjo jais remtis. Esant tam tikriems neaiškumams, vykdydami įrodinėjimo pareigą, turėjo teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kitą instituciją, dėl paaiškinimų pateikimo. Sekančiai pareiškėjų pateikti duomenys patvirtina, kad tokių veiksmų jie ėmėsi, t. y. su prašymu pateiktas 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakymas (taip pat analogiškas ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas), kuriame nurodoma, jog buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei adresuotas paklausimas dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“, 23 punkto nuostatų taikymo. Pateikiant atsakymą cituojama 2011 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 915, 2 punktas, pagal kurį „nustatyta, kad jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos parduodamas arba nuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (išskyrus asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės sklypus) buvo suprojektuotas patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą nepateiktos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos, teritorinis padalinys per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo įteikia (arba išsiunčia registruotu laišku) asmeniui pranešimą, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto valstybės parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo. Pranešime taip pat nurodoma, kad per nustatytą terminą nepateikus kadastro duomenų bylos, suprojektuotas žemės sklypas šiam asmeniui nebus parduodamas ar nuomojamas, o asmuo bus išbrauktas iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Jeigu asmuo per 6 mėnesius nuo pranešimo pateikti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto valstybės parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą gavimo šios bylos nepateikia, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą vedėjas priima sprendimą neparduoti ar nenuomoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“. Minėtą raštą pareiškėjai gavo iki pateikiant apeliacinį skundą, tačiau jį apeliacinės instancijos teismui teikė tik 2020 m. gegužės 12 d., o apeliacinės instancijos teismas atsisakė jį priimti, nes konstatavo, jog jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o apeliantai nepagrindė, kad jo pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną <...>. Analogiškas sprendimas priimtas ir su pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui 2020 m. gegužės 12 d. teiktais Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. kovo 13 d. raštais, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. raštu, Nacionalinės žemės tarnybos atsakymu, kt. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pareiškėjų pateiktame išaiškinime esanti informacija yra ir buvo įtvirtinta ginčo nagrinėjimo metu galiojančiuose ir viešai prieinamuose teisės aktuose. Be to, kaip minėta, pareiškėjai (ir jų atstovas) galėjo kreiptis į valstybines institucijas dėl išaiškinimų pateikimo, kas ir buvo daroma. Todėl viena vertus, pareiškėjų su prašymu teikiami įrodymai (institucijų atsakymai, išaiškinimai, kt.) ir juose pateikiama informacija, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ji pareiškėjams buvo žinoma iki įsiteisint sprendimui byloje, kurią siekiama atnaujinti, o ir pati informacija (teisės aktai) buvo viešai prieinama visą bylos nagrinėjimą, todėl ji pareiškėjams (jų atstovui) galėjo būti žinoma. Kita vertus, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog šioje dalyje yra praleistas trijų mėnesių terminas per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, nes esminę informaciją pareiškėjai gavo dar 2020 m. kovo 6 d., o vertinant tai, kad pareiškėjai buvo atstovaujami byloje advokato ir informaciją buvo viešai prieinama visą bylos nagrinėjimo laiką, konstatuotina, jog ją galėjo gauti ir daug anksčiau.

Pareiškėjai taip pat nurodo, jog teismui pateiktame prašyme proceso atnaujinimo pagrindu nėra įvardijama baudžiamoji byla, bet tik jos nagrinėjimo metu paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Iš pateikto prašymo turinio darytina išvada, kad pareiškėjai prašyme nurodytas aplinkybes grindžia ir teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-137-416/2021, tačiau šioje dalyje teismas visiškai sutinka su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodomomis aplinkybėmis, jog šiuo metu baudžiamoji byla dar yra neišnagrinėta, nuosprendis nepriimtas, todėl neaišku kada ir kur tokios aplinkybės bus nustatytos ir turės prejudicinę galią šioje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju pareiškėjai iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjams, t. y. pareiškėjų nurodytos naujos aplinkybės neatitinka nei vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, dėl ko pareiškėjų A. M. ir J. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13-399/2020 netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 365-374 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjų A. M. ir J. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13-399/2020 ir atsisakyti atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nutarties kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.