Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų vasario 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-690-344/2021 pagal atsakovo Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin group“ ieškinį atsakovams Bravo Eiendomsdrift (Anglija) ir Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės UAB „Dorvin group“ ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų Bravo Bravo Eiendomsdrift, juridinio asmens kodas 921757093, buveinė Stron House 100 Pall Mall, London SW1Y, Jungtinė Karalystė, ir Bravo Eiendomsdrift, juridinio asmens kodas 921814496, buveinė Postboks 6855 St.olavs Plass, 0130 Oslo, Norvegija, ieškovei UAB „Dorvin group“ 7140,00 Eur skolą, 115,58 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7255,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovei UAB „Dorvin group“ atsakovo Bravo Eiendomsdrift, juridinio asmens kodas 921757093, 709,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo Bravo Eiendomsdrift, juridinio asmens kodas 921814496, 709,18 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovei UAB „Dorvin group“ apskundus minėtą nutartį, Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

4. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

5. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

6. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

7. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

8. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja nei vienas iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Iš apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų, skundo formulavimo spręstina, kad apeliantas siekia, jos sprendimas už akių būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė informaciją apie mokėjimus, iš kurių matyti, kad R. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. pervedė 2 100 Eur, 2019 m. rugsėjo 24 d. – 1300 Eur, o 2019 m. spalio 9 d. – 1500 Eur. Teismas sprendė, jog pateikti rašytiniai įrodymai niekaip nepagrindžia 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių neteisėtumo ar nepagrįstumo, nėra susiję su nagrinėjama civiline byla. Byloje esantys įrodymai niekaip nepatvirtina atsakovo dėstomų aplinkybių, kad jis yra atsiskaitęs su ieškove, naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių peržiūrėjimui, atsakovas nepateikė.

10. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinio kopija ir pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovo Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) atstovui buvo įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis) ir atsakovo atstovas 2020 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuris neatitiko jam keliamų reikalavimų, todėl teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. Atsakovui per teismo nustatytą terminą pakartotinai pateikus atsiliepimą, neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsiliepimas į ieškinį laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam atsakovo atstovui. Ieškovė ieškinyje prašė, įstatyme numatytais atvejais priimti sprendimą už akių. Nors nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovas nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, tačiau CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Taigi teismas neturi pareigos priimti sprendimo už akių.

11. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad atsakovo teikti procesiniai dokumentai formaliai neatitinka CPK reikalavimų, juos jis pateikia nesavalaikiai, kas nustatyta byloje ir pan. Tai pažymėtina ir dėl atskirojo skundo turinio, kuriame atsakovas nesuformulavo aiškaus reikalavimo dėl teismo priimtos nutarties. Nors pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo instituto netaikė, iš atskirojo skundo esmės galima spręsti, kad atsakovas nesutinka su priteista suma bei Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartimi, kuria netenkintas atsakovo Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

12. Sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2012).

13. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 6 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į susiklosčiusią specifinę situaciją – atsakovas Bravo Eiendomsdrift Norvegijoje veikianti įmonė, dalis bylos proceso vyko karantino metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovas visą bylos nagrinėjimo procesą veikė aktyviai, teikdamas procesinius dokumentus. Ta aplinkybė, jog atsakovo teikiami procesiniai dokumentai neatitiko įstatymo reikalavimų ar tai, kad atsakovas neturėjo įgalioto atstovo bei nepasinaudojo vertėjo paslaugomis, negali būti laikoma, kaip teigia ieškovė, akivaizdžiu atsakovo piktnaudžiavimu kreipimosi į teismą teise vilkinant civilinį procesą ir kita.

14. Kaip minėta CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Šiame kontekste paminėta, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą (2006 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas, byla Nr. 35/03-11/06). Papildomai pažymėtina, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo reglamentavimas pakeistas, teismui pakanka nustatyti vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtintų aplinkybių – kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių).

15. Taigi, tiek priimant sprendimą už akių, tiek sprendžiant dėl jo peržiūrėjimo, svarbiausias tikslas yra tai, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas teisingai ir nebūtų pažeisti nei vienos iš šalių interesai. Šiuo atveju priėmus sprendimą už akių, ir kitai šaliai siekiant pasinaudoti savo teisėmis, teikiant paaiškinimus bei įrodymus į bylą, nors ir nustatomi trūkumai, tačiau įvertinus konkrečias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, principu turėtų būti sudaryta galimybė būti išklausytai: nurodyti argumentus dėl ko nesutinka su ieškinio reikalavimais, pateikti įrodymus, kurie nebuvo vertinti byloje. Tam, kad būtų teisingai išspręstas ginčas, turi būti išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o tą galima padaryti tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje – panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus (šios nutarties 21 punktas) spręstina, kad minėtos išvados padarytos nenustačius visų ginčui išspręsti faktinių aplinkybių ir neįvertinus (nesant galimybės įvertinti) visumos įrodymų, kadangi išvados padarytos sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o ne išnagrinėjus ginčą iš esmės.

16. Iš atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nurodytų argumentų matyti, jog apeliantas nesutinka, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 16 d. turėjo už UAB „Eldesta“/ UAB „Dorvin group“ darbuotojų atliktus darbus mokėti ieškovei, kai buvo sutarta, jog už darbus atsiskaitys tiesiogiai UAB „Eldesta“, kurios reikalavimo teisę į atsakovą perėmė ieškovė, darbuotojui R. S. Taigi, tarp šalių kyla ginčas dėl esminių aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas ieškinys. Kaip minėta ginčas negali būti išnagrinėtas sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla ir laikomasi proporcingumo bei šalių interesų derinimo principų, turi būti išklausytos abi šalys, joms turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę ir įrodymus, apie tai, kad R. S. 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 16 d. buvo UAB „Eldesta“ darbuotojas, kurios reikalavimo teises į atsakovą yra perėmusi ieškovė, įrodymus, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Eldesta“ ir atsakovo buvo susitarimas, kad už atliktus UAB „Eldesta“ naudai darbus atsakovas atsiskaitys tiesiogiai R. S., o ne UAB „Eldesta“ ir kt. Ieškovas su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka (šios nutarties 7, 8, 14 punktai). Tačiau šalių nurodomos aplinkybės gali būti įrodinėjamos ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai gali būti atlikti tik nagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos duomenis, konkrečiu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

18. CPK 288 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi netenkindamas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šį klausimą išsprendė nepakankamai įvertinęs reikalingumo visapusiškai nustatyti faktines aplinkybes, suteikti galimybę atsakovui pateikti savo nuomonę ir įrodymus dėl esminių bylos aplinkybių susijusių su apelianto apmokėjimais už pradinės kreditorės UAB „Eldesta“ darbuotojo R. S. atliktus darbus, išklausyti dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo abi šalis. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, į tai, kas išdėstyta tenkintinas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, esant pagrindo spręsti, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taigi, panaikintina Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartis. Klausimas išspręstinas iš esmės, tenkintinas atsakovo Bravo Eiendomsdrift pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintinas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti atsakovo Bravo Eiendomsdrift, juridinio asmens kodas 921814496, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.