Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Santuoką tarp ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 532) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės N. B. kaltės.Padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą:Po santuokos nutraukimo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti:turtą natūra:

1/2 žemės sklypo 0,67335 ha dydžio dalį iš 1,3467 ha bendro sutuoktinių turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje 12,1000 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);žemės sklypą, 0,1800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) - 60000 Eur vertės: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

automobilį „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. laidos - 1000 Eur vertės;automobilio priekabą „KMZ 8119“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. laidos - 80 Eur vertės,svetainės komodą - 350 Eur vertės,bilijardo stalą - 100 Eur vertės,šaldytuvą - 50 Eur vertės,televizorių - 150 Eur vertės,stalą - 10 Eur vertės,lovą su dviem foteliais - 100 Eur vertės,virtuvės baldus - 200 Eur vertės.

turtą natūra:

1/2 žemės sklypo 0,67335 ha dydžio dalį iš 1,3467 ha bendro sutuoktinių turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje 12,1000 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 312 Eur vertės;sekciją „Vilnius“ - 40,00 Eur vertės, knygų spintą - 20,00 Eur vertės,indus - 100 Eur vertės,šaldiklį - 50 Eur,stalą su ratukais - 20 Eur vertės,svetainės komodą su veidrodžiu - 350 Eur vertės,miegamojo baldus- 180 Eur vertės,komodą - 150 Eur vertės,apvalų stalą - 50 Eur vertės,stalą su aštuoniomis kėdėmis - 350 Eur vertės,dujinę viryklę - 50 Eur vertės,,,Bioptron“ gydomąją lempą - 2027 Eur vertės,pramoninę siuvimo mašiną - 200 Eur vertės,siuvimo mašiną Overlokas - 100 Eur vertės.

Už ieškovui tenkančią natūra didesnę turto dalį iš ieškovo A. B. atsakovei N. B. priteisti 29177 Eur piniginę kompensaciją, išmokant ją per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Įpareigoti atsakovę išsikelti iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) per tris dienas po piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimo dienos.Priteisti iš atsakovės ieškovui 6696,25 Eur piniginę kompensaciją (už santuokinių pinigų: terminuotų indėlių sumažėjimą nutraukus sutartis), įpareigojant atsakovę kompensaciją sumokėti į ieškovo sąskaitą per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Pripažinti ieškovo A. B. asmenine nuosavybe benzininį pjūklą - 75 Eur vertės, rankinį kreizą - 10 Eur vertės, pramoninį kreizą - 150 Eur vertės, juostinę šlifavimo mašiną - 100 Eur vertės, frezavimo stakles - 200 Eur vertės.Priteisti iš atsakovės N. B. ieškovo A. B. naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui B.pavardę, atsakovei B. pavardę.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje (6 t., b. l. 1-14) prašė:

Santuoką, įregistruotą tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 532, nutraukti dėl A. B. kaltės.Nenustatyti termino susitaikymui.Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš ieškovo nereikalauja. Ieškovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, todėl jam išlaikymas nepriteisiamas.Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę — B., ieškovui – B..Ieškovo A. B. vardu pagal 2001-04-30 apskrities viršininko sprendimą Nr. 38-10902, 2003-10-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10514 ir 2003-10-22 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 10516 įgytas nekilnojamasis turtas - 33667/121000 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo viso vertė - 3332,84 Eur), esantis (duomenys neskelbtini)., po santuokos nutraukimo padalyti pusiau, t. y. 1/2 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise palikti A. B. ir 1/2 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise palikti N. B..Ieškovo A. B. vardu pagal 1998-01-28 statinio priėmimo naudotis aktu įgytas nekilnojamasis turtas - 0,1800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė vadovaujantis pateikta eksperto išvada yra 60 000 Eur), esantis L (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti N. B..Dalijant santuokos metu įgytą 0,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė vadovaujantis pateikta eksperto išvada yra 60 000 Eur), esantį (duomenys neskelbtini)., priklausančius bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir N. B. priteisti 2/3 dalis turto, o A. B. priteisti 1/3 dalį turto.Dalijant santuokoje metu įgytą 0,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. 399-2007-5047; kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė vadovaujantis pateikta eksperto išvada yra 60 000 Eur), (duomenys neskelbtini), priklausančius bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, A. B. šio turto natūra nepriteisti.A. N. B.naudai priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: 100 Eur vertės svetainės komodą su veidrodžiu; 100 Eur vertės indaują; 150 Eur vertės virtuvės baldus; 50 Eur vertės apvalų staliuką; 20 Eur vertės staliuką su ratukais; 100 Eur vertės bilijardo stalą; 150 Eur vertės virtuvės stalą su kėdėm; 50 Eur vertės šaldiklį; 100 Eur vertės indus; be vertės pramoninę siuvimo mašiną; be vertės Overloką - viso turto vertė yra 820 Eur.Ieškovo A. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: 200 Eur vertės miegamojo baldus (lovos, spinta su antresolėm ir komoda); 150 Eur vertės televizorių; 50 Eur vertės šaldytuvą; 50 Eur vertės dujinę viryklę; 50 Eur vertės sekciją „Vilnius4“; 20 Eur vertės knygų spintą; 10 Eur vertės staliuką; 150 Eur vertės benzopjūklą; 80 Eur vertės rankinį kreizą; 400 Eur vertės pramoninį kreizą; 200 Eur juostinę šlifavimo mašiną; 400 Eur frezavimo stakles; 100 Eur lovą - viso turto vertė yra 1860 Eur.

Nustatyti, jog N. B. per 3 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos už jai paliekamą santuokoje įgytą didesnę bendro turto dalį natūrą, turi išmokėti A. B. 11359,68 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus šešiasdešimt aštuonis euro centus) dydžio kompensaciją.Santuokos metu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: V (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1000 Eur) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti A. B..Santuokos metu įgytą transporto priemonę - priekabą KMZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: 9002049 (vidutinė rinkos vertė - 80 Eur) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilikti A. B..Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nesutiko, kad ji buvo sutuoktiniui neištikima, smurtavo prieš jį fiziškai. Nurodė, kad tinklalapyje pasiskelbė be rimtų ketinimų, įkalbėta draugių, būdama viena užsienyje, nors su ieškovu artimų santykių jau nebepalaikė. Nepaneigė, kad susirašinėjo su pažįstamais vyrais, tačiau ribų neperžengė. Dėl pastarųjų faktų jaučiasi nejaukiai. Neigia, kad buvo su svetimu vyru prie Noso ežero, prie banko AB „Swedbank“, šventė su juo Šv. Velykas ir pan. Nurodė, kad 2010 metais į ieškovo telefoną paskambino moteris, ji atsiliepusi ir išgirdusi keiksmažodžius, po to dar bendravusi telefonu su ja ir sužinojusi, kad ieškovas yra neištikimas. Nurodė, kad buvo konfliktas, ieškovas nebuvo namuose keturias paras, bet daugiau tokių įvykių nebuvo. Nurodė, kad sutuoktinis jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Mano, kad bendro ūkio neveda nuo 2013 metų pavasario, nurodė, kad yra ieškovui davusi pinigų namų ūkio išlaikymui.

Liudytojas D. A. parodė, kad jis yra šalių dukters buvęs sutuoktinis, todėl gerai žino jų santykius. Patvirtino, kad šeimos iširimo priežastis yra atsakovės neištikimybė, kad interneto portaluose matęs jos kvietimus susipažinti, kur nurodo esanti išsiskyrusi. Nurodė, jog iš savo vaikų pasakojimų žino, kad praeitą vasarą atsakovė buvo su draugu prie Noso ežero, kad kartu buvo ir jo vaikai, atsakovės tėvai. Nurodė, kad 2012-2013 metais girdėjo pakalbį tarp jo buvusios sutuoktinės Kristinos ir atsakovės apie susidorojimą (mano, kad apie fizinį) su ieškovu, tą jis pasakęs ieškovui. Nurodė, kad atsakovė prisidėjo prie jo šeimos iširimo, dabar nuteikinėja prieš jį jo vaikus. Mano, kad šalys nebeveda bendro ūkio, kai atsakovė paliko ieškovą ir išvažiavo į užsienį. Patvirtino, kad šeimoje buvo dvi ,,Bioptron“ lempos – viena pas jo buvusią sutuoktinę, kita – pas jos tėvus. Nurodė, kad buvusi sutuoktinė K. neturėjo 30000 litų, kad prisidėtų prie sklypo prie ežero pirkimo, kad tai matosi iš jų skyrybų bylos. Mano, kad sklypo pirkimas – pinigų išgryninimas, nes sklypo vertė yra dešimt kartų mažesnė. Patvirtino, kad skyrybos pakenkė ieškovo sveikatai.

Liudytoja S. N. parodė, kad ji yra ieškovo sesuo. Nurodė, kad nebuvo jokio reikalo atsakovei važiuoti į užsienį dirbti, nes šeima gyveno pasiturinčiai, abu turėjo darbus, namai buvo įrengti, vaikai pilnamečiai. Mano, kad atsakovė norėjo laisvės, gyvendama su ieškovu dalyvaudavo įvairiuose būreliuose, išvykose su nakvyne, nesirūpindavo namuose maistu, neskyrė jokio dėmesio savo sutuoktiniui, nes jo nemylėjo, buvo egoistė ir ,,narcizė“, koketavo su vyrais, parsivesdavo į namus vyrus, kai brolio nebūdavo namuose, viešumoje demonstravo ,,šiltus“ santykius. Pati pasakojusi, jog ją paliko vaikinas, kurį mylėjo, todėl santykiai su ieškovu yra tokie. Nurodė, kad 2010 metais brolis atvažiavo pas ją, nurodydamas, kad atsakovė fiziškai smurtauja jo atžvilgiu, matė smurto požymius – apdraskymus, mėlynes ir pan. Nurodė, kad 2014 metais pažinčių portale pamatė jos skelbimą, kur nurodyta, jog ji išsituokusi, daug uždirba, verslininkė ir pan. Patvirtino, kad 2015 metų vasarą (per Jonines) aerouoste matė atsakovę su svetimu vyru: neaukštas, žilas, su pilvuku, kad buvo jau anksčiau girdėjusi iš kitų asmenų apie jo išvaizdą, kuri atitiko, kad buvo susiėmę už rankų, šypsojosi. Suprato, jog jų santykiai artimi. Patvirtino, jog nuo 2012 metų atsakovė nedalyvavo šeimos gyvenime, neprisidėjo prie šeimos ūkio išlaikymo, kad atsakovė visada turėjo didelį norą praturtėti, kad pirko žemę prie ežero iš bendrų pinigų, po to sklypą padovanojo dukrai. Nurodė, jog namą pasistatė iš bendrų pinigų, atsakovės tėvai neprisidėjo, kad ieškovo brolis Bronius atliko santechnikos darbus.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis buvęs ieškovo bendradarbis ir vadovas. Patvirtino, kad ieškovas buvo šeimos žmogus, kad bendravo šeimomis. Mano, kad šeimos iširimą įtakojo atsakovės išvykimas į užsienį. Patvirtino, kad matė atsakovės nuotraukas internete, kad bendradarbiai iš ieškovo juokiasi, o jis vaikšto kaip nesavas, skundžiasi sveikata. Nurodė, kad atsakovas yra gerbiamas darbe, kad už gerą darbą gavo butą, žemės sklypą, siekdavo gauti didesnę algą, rūpinosi šeima, kad visąlaik uždirbo neblogai, šeima buvo įkūrusi kooperatyvą. Nurodė, kad šalys iki tol gyveno normaliai, viešai nesipykdavo. Nurodė, kad pažinojo atsakovės tėvus (motina dirbo kasininke, tėvas – dispečeriu), abejoja, kad galėjo turėti tokias santaupas, kaip nurodo, nes jis, būdamas vadovu, sutaupė tik lengvajam automobiliui, kuris kainavo 9000 rublių. Prisiminė, kad šeima turėjo lempą ,,Bioptron“. Pavirtino, kad ieškovo sveikata pablogėjo dėl skyrybų. Žino, kad iš darbo yra išvežę į ligoninę. Ieškovas sakęs, kad atsakovė turi kitą vyrą, o pats, gal 2015 metais, matęs internete, pažinčių skyrelyje atsakovės nuotrauką, kad apie nuotrauką sužinojo iš buvusių bendradarbių, kad darbuotojai šneka apie tai, juokiasi.

Liudytoja B. V. parodė, kad ji yra ieškovo sesuo, kad jie augo šeimoje aštuoni vaikai be mamos, kad tai galėjo įtakoti ieškovo charakterį, kuris yra nuolaidus, ,,minkštas“, susigūžia nuo aštresnio žodžio, negeriantis, nerūkantis, vedė iš didelės meilės. Tuo tarpu atsakovė yra griežta, reikli ir pastoviai naudojo psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu, reikalauja didesnių pinigų. Patvirtino, kad apie 1990 metus abi šalys turėjo po 40000 rublių sąskaitose ir 30000 rublių grynais namuose. Nurodė, kad ieškovas visą laiką turėjo darbą, iš darbovietės gavo dviejų kambarių butą, po to žemės sklypą namo statybai. Nurodė, kad atsakovė nori pristatyti ieškovą kaip nevykėlį, tačiau taip nebuvo: ieškovas dirbo prie namo statybos, jam padėjo jo giminės – brolis B. atliko santechnikos darbus, P. gamino baldus, kiti dalyvavo talkose. Šeimai vykdant siuvimo verslą, padėjo sesuo B. S.. Nurodė, kad atsakovė ieškovą spaudė dėl pinigų, žemindavo, naudojo ir fizinį smurtą. Kai atsakovė išvyko į užsienį, ieškovas vienas prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, tvarkė daržą. Nurodė, kad iš UAB ,,Lisiplast“ darbuotojų gavo nurodą į internetinį puslapį, kur pažinčių ieškojo atsakovė, save apibūdindama kaip išsiskyrusią verslininkę. Nurodė, jog iš atsakovės pažįstamų rato girdėjusi apie naują atsakovės vyrą, su kuriuo šventė Šv. Velykas, pati prie banko AB „Swedbank“ matė atsakovę su vyriškiu, kuris buvo žemo ūkio, žilas. Taip pat žino, kad anksčiau, kai ieškovas grįžo iš Rusijos po prekių realizavimo, jo ilgai neįleido į butą, po to įleido ir liepė eiti į vaikų kambarį. Galvojama, kad kitame kambaryje buvo siuvimo mašinų remontininkas, kuris dažnai ateidavo pas atsakovę, kai namie nebūdavo vyro.

Nurodė, kad ieškovo lėšas sudaro ir paveldėto turto dalis, t. y. 3000 litų, žino, kad jo sūnus jam dovanojo 1050 svarų ir kompiuterį. Mano, kad pirkinys prie ežero yra iš bendrų šeimos pinigų.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis yra ieškovo sesers sutuoktinis, kad padėjo ieškovui prie namo statybos, po to darė baldus, kad matė kaip pas atsakovę, kai nebūdavo vyro namuose, ateidavo siuvimo mašinų remontininkas R., matė apsikabinusius. Žino, kad atsakovė buvo labai aktyvi, dalyvavo įvairiose sąjungose, veiklose, eidavo į Šaulių namus, kad ten ir buvo pradžia jos netinkamo elgesio. Nurodė, kad už virtuvinius baldus jam sumokėjo ieškovas – 3000 litų. Patvirtino, kad ieškovas dirbo įvairius darbus prie namo statybos: organizacinius, tekinimo, darė klojinius, maišė skiedinį, nešiojo plytas ir pan. Nurodė, kad ir atsakovė dirbo, ruošė maistą, dėjo trinkeles ir pan.

Patvirtino, kad ieškovas neteko sveikatos dėl atsakovės elgesio: apkurto, prasidėjo galvos svaigimas, iki tol sveikatos problemų neturėjo. Nurodė, kad ieškovo 60 metų jubiliejuje atsakovė nedalyvavo.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji yra ieškovo sesuo. Žino, kad atsakovė išvyko į Briuselį dirbti iš pradžių trims mėnesiams, po to į metus sugrįždavo tik kelis kartus, kad visu namų ūkiui rūpinosi ir išlaikė vienas ieškovas: mokėjo komunalinius mokesčius, pirko malkas. Nurodė, kad šeima gyveno pasiturinčiai, todėl nebuvo jokio reikalo išvykti, kad išvykdama įsivežė apie 30000 litų. Paaiškino, kad ir prieš išvykimą šalys nesutarė: ieškovas niekada neturėjo svaraus žodžio šeimoje, viską sprendė atsakovė. Nurodė, kad šeima surinko pinigus namo statybai, užsiimdama siuvimo verslu nuo 1987 metų, 1991-1994 metais siuvo patalynę ir vežė į Gariūnų turgų, kad patys pinigų turėjo užtektinai, atsakovės tėvai materialiai prie namo statybos neprisidėjo. Iš ieškovo kalbos žino, kad jie kiekvienas turėjo po 40000 rublių ir namuose dar laikė 30000 rublių. Paaiškino, kad 2014 metais pažįstami asmenys pasakė, kad atsakovė skelbėsi pažinčių portale. Žino, kad pažįstami, bendradarbiai šaipėsi iš ieškovo, kad ieškovas, būdamas labai jautrus, verkė, kad dėl to ieškovui sutriko sveikata: apkurto, prasidėjo galvos svaigimas, sutriko širdies ritmas, kad ji pati jį vežė pas medikus keletą kartų. Girdėjo iš atsakovės giminių, konkrečiai A. (pavardės nenurodė), kad atsakovė susiradusi vyrą – neaukštą, žilą, medžiotoją, kulinarą ir pan., su kuriuo švenčia šventes atsakovės giminių rate. Žino iš ieškovo, kad jis 2016 metų vasarą matė atsakovę su svetimu vyru prie Noso ežero. Nurodė, kad ieškovui esant ligoninėje, atsakovė niekada nepasidomėjo, nelankė. Patvirtino, kad atsakovė visada naudojo psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu, kartais fizinį, kad jai ieškovas niekada neįtiko, niekada jo nemylėjo. Žino, kad atsakovė pirko žemės sklypus prie ežero, neva, už savo pinigus. Žino, jog atsakovė reikalavo, kad ieškovas savo namo dalį padovanotų vaikams. Nurodė, kad teta V. B. padovanojo ieškovui 1000 rublių, už kuriuos jis nusipirko darbo įrankius. Nurodė, kad per ieškovo šešiasdešimtmečio jubiliejų giminės padovanojo apie 2000 eurų, atsakovė šventėje nedalyvavo. Nurodė, kad ieškovas gavo 3000 eurų palikimą.

Nurodė, kad iki šiol smurtaujama ieškovo atžvilgiu, kad per praėjusias Šv. Kalėdas jis buvo išvytas nakvoti į rūsį, kad pirmas aukštas buvo užrakintas ir jis galėjo eiti tik ten, kur jam leido. Nurodė, kad ieškovas nežinojo nei kur sutuoktinė dirba Briuselyje, koks jos adresas ir kiek gauna pajamų. Patvirtino, kad šalys turėjo lempą ,,Bioptron“, kurią atsakovė savavališkai pasiėmė, kad jie pirko dvi lempas – vieną dukrai, kuri gyveno Šiauliuose, kitą – sau, tą sakiusi pati atsakovė. Patvirtino mačiusi atsakovės nuotrauką pažinčių portale kaip norinčią susipažinti su vyrais.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis yra ieškovo svainis, kad pažįsta ieškovą nuo 1975 metų, kartu su juo važiavo į Kazachstaną prekiauti mašinų detalėmis. Nurodė, jog ieškovas visada turėjo pinigų – iš uždarbio ir siuvimo verslo, kad ieškovas buvo darbštus, dirbo visus vyriškus darbus. Nurodė, kad visada buvo įtarimų dėl atsakovės elgesio. Žino apie atsakovės skelbimą pažinčių portale, kad apie tai žino ir kaimynai. Patvirtino, kad šeima turėjo ,,Bioptron“ lempą, kuria ir jis pats yra naudojęsis, kad lempa dingo prieš metus. Ieškovas sakė, kad paėmė atsakovė. Nurodė, kad 2017-01-03 ieškovas šaukėsi pagalbos, jį ruošėsi sumušti atvykę atsakovė, jų dukra Kristina ir jos draugas. Nurodė, kad atvykęs gavo smūgį į galvą. Nurodė, kad ne kartą matęs ieškovą apdraskytą, su mėlynėmis, gyvena nuo jo apie 100 metrų.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji yra ieškovo sesuo. Paaiškino, kad atsakovė nemylėjo sutuoktinio, pati jai sakė. O ieškovas gavo butą iš darbovietės, žemės sklypą namo statybai, rūpinosi šeima, nieko šeimai netrūko, todėl nebuvo reikalo vykti atsakovei į užsienį. Žino apie atsakovės nuotraukas pažinčių portale, kad ieškovas verkė virtuvėje, labai pergyveno, jam buvo nesmagu ir dėl pažįstamų, kaimynų. Paaiškino, kad ieškovui sutriko sveikata dėl atsakovės elgesio, kad iki tol sveikata nesiskundė: pateko į ligoninę, sutriko klausa, širdis, pradėjo vartoti vaistus. Nurodė, kad po atsakovės išvykimo ieškovas vienas rūpinosi ir išlaikė namus. Nurodė, kad namas pritaikytas gyventi vienai šeimai. Paaiškino, kad namą šalys pasistatė iš bendrų pinigų, atsakovės tėvai pinigų jiems nedavė. Patvirtino, kad šeima turėjo ,,Bioptron“ lempą. Patvirtino, kad iš atsakovės giminių girdėjo, jog atsakovė susiradusi draugą.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji yra buvusi atsakovės bendradarbė, o šiuo metu draugė. Paaiškino, kad kaip draugė atsakovė buvo ir yra nuoširdi, gero charakterio, turinti daug sugebėjimų. Žino iš atsakovės, kad santykiai šeimoje pablogėjo, kai šalys pardavė butą, po to pinigus paskolino, o pinigai buvo grąžinti ieškovui, kuris juos pasidėjo į banko sąskaitą ir neleido atsakovei jais disponuoti. Nurodė, kad atsakovė pati atliko daug statybos ir remonto darbų prie namo: 2008 metais remontavo svetainę, pati dažė sienas, mūrijo židinį, klijavo plyteles. Nurodė, kad ji pati pasiūlė atsakovei vykti į užsienį prižiūrėti vaikų, žinojo, kad jų šeimos turtinė padėtis gera, kad atsakovės tėvai padėjo pinigais. Iš atsakovės kalbos žino, kad ieškovas buvo neveiklus, kad prie namo statybos atliko tik pagalbinius darbus. Žino, kad atsakovė turėjo patentą, siuvo, iš pradžių bute, po to namo rūsyje, kad siuvinius realizavo ir ieškovas.

Liudytojas A. Z. parodė, kad jis buvęs šalių buto kaimynas, kad daugiau pažįsta atsakovę, nes remontavo siuvimo mašinas. Žino, kad atsakovė siūdavo bute naktimis, daugiau siuvėjų nematė. Mano, kad ieškovas yra pavydus, nes jam remontuojant siuvimo mašiną bute ir ieškovui sugrįžus, pastarasis sutuoktinės nepagarbiai klausė apie bute esantį remontininką. Nurodė, kad pažįsta atsakovės motiną, kuri yra sakiusi, kad statant namus 1991 metais, davusi dukrai 30000 rublių. Nurodė, kad šalių turėtos siuvimo mašinos gali būti vertos 10 eurų.

Liudytojas G. A. parodė, kad jis yra šalių dukters Kristinos draugas, kad bendrauja su Kristina apie metus laiko, kad prieš tai 20 metų gyveno JAV. Nurodė, kad su ieškovu bendravo po Šv. Kalėdų ir 2017 metų sausio 1 d., kad ieškovas jiems iškvietė policiją, kad jis ieškovui negrasinęs ir į rūsį nevijęs, nes miegojo ten, kur jam parodė atsakovė su Kristina.

Liudytoja K. A. parodė, kad ji yra šalių dukra, kad atsakovė, jos motina, yra nepelnytai žeminama, kad mama yra griežta, reikli ir garbinga. Paaiškino, kad santykiai su ieškovu nėra geri ir dėl pastarųjų įvykių namuose, kai ji šių metų pradžioje su vaiku, draugu, mama buvo išvaryti iš namų. Paaiškino, kad anksčiau, kai buvo nepilnametė, ieškovas jos atžvilgiu reikšdavo priekaištus, smurtavo, kad mama buvo užsiėmusi. Nurodė, kad tėvų santykiai pablogėjo po 2000 metų, kai pardavus butą A. J. gatvėje, ieškovas pinigus pasidėjo savo vardu į banko sąskaitą. Mano, kad atsakovės išvykimas į užsienį reiškė ir norą pabūti atskirai, kad įvertintų tarpusavio santykius. Mano, kad ieškovas pavydėjo atsakovei ryžto. Patvirtino, kad ji pati nusipirko lempą ,,Bioptron“, o tėvai lempos neturi. Nurodė, kad 1991 metais (liudytojai buvo 12 metų) girdėjusi pokalbį tarp senelių Steponavičių, kad davę atsakovei 30000 rublių namo statybai. Patvirtino, kad atsakovė turėjo santaupų ir norėjo investuoti, todėl nutarė pirkti žemę prie ežero. Patvirtino, kad prie šio pirkimo ji prisidėjo 30000 litų, kuriuos buvo slapčia susitaupiusi nuo vyro, po to sklypą atsakovė jai padovanojo. Patvirtino, kad 2016 metų vasarą buvo prie Noso ežero, kad kartu buvo senelio Steponavičiaus draugas. Atsakydama apie ,,Bioptron“ lempą nurodė, kad skyrybų procese neteisingai nurodžiusi, kad lempa yra tėvų, nes nenorėjo šio turto dalinti. Patvirtino, kad padės atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją už namą, jei reikės, nes pasiėmusi paskolą.

Liudytojas J. P. S. parodė, kad jis yra atsakovės tėvas. Nurodė, kad jis, jo šeima yra pasiturintys žmonės, kad juos norima šioje byloje apjuodinti. Patvirtino atsakovės aplinkybes apie vykdytą verslą nuo 1987 metų. Nurodė, kad 1991 metais atsakovei davė 5000 rublių siuvimo priemonėms įsigyti, o vėliau – 15000 rublių, o 1992 metais – 20000 rublių. Nurodė, kad grįžęs iš Sibiro 1961 metais turėjo santaupų, kad turi 43 metų nepertraukiamą darbo stažą, kad paveldėjo palikimą po motinos mirties, gavo didelius atlyginimus, ypač dirbdamas Mažeikių naftos bazėje, pvz. 1992 metų vasario mėnesį - 15700 rublių. Nurodė, kad dukrai (atsakovei) dovanojo pinigus namo statybai ir prašė juo pasirūpinti senatvėje, be to 1992 metais turėjo širdies operaciją. Nurodė, kad savo rankomis padarė visas reikalingas stakles, atvežė namo statybai dvi ,,kolchidas“, lentų, ištekino iš medžio laiptinę, kad iš ieškovo giminės niekas nepadėjo, išskyrus ieškovo brolį Bronių. Ieškovą apibūdino kaip neiniciatyvų, neveiklų, o ieškovę kaip ypatingai darbščią, kuri atliko daug namo ir kiemo apdailos darbų. Nurodė, kad turi draugą Vilniuje G. L., kuris su juo buvo prie ežero 2016 metų vasarą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nei paskolos raštelių, nei sutarčių dėl išlaikymo nesudarė. Nurodė, kad buvo parduotas šalių butas, tačiau pinigus ieškovas įdėjo į savo sąskaitą, nors atsakovė norėjo remontuoti svetainę už tuos pinigus.

Liudytoja D. L. parodė, kad ji buvusi atsakovės vadovė, galinti apibūdinti atsakovę kaip darbščią, gerą pedagogę, gabią visiems darbams. Nurodė, kad žino šalis kaip padorią šeimą, žino, kad ieškovas išleido ieškovę į užsienį, nors yra pavydus, gal iš meilės, o gal iš nepasitikėjimo. Žino iš atsakovės, kad santykiai tarp šalių atšalo dėl piniginių reikalų 2000 metais. Apie vėliau pablogėjusius santykius žino iš nuogirdų, internete nieko neskaitė ir nesidomėjo.

Liudytoja M. S. parodė, kad ji yra atsakovės motina. Nurodė, kad 1991 metais atsakovei davė 20000 rublių, o 1993 metais – 10000 rublių, kad tai vyko ieškovo akivaizdoje. Ieškovą apibūdino kaip neturintį meilės vaikams, pavydų sutuoktinei, nesugebantį dirbti ūkio darbų. Nurodė, kad grįžusi iš Sibiro turėjo santaupų, dirbo kasininke, tuo laikotarpiu gaudavo tokį mėnesinį atlyginimą: 137,50 rublių, 150 rublių, 175 rublius, 187 rublių, 212 rublių ir pan., kad šiuo metu gauna 237 eurų pensiją. Patvirtino, kad padės dukrai išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, jeigu teismas jai priteis namus, nes santaupų turi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1978-11-24 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 532 (1 t., b. l. 11). Santuokoje nepilnamečių vaikų neturi.

1. Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo.

Abi šalys prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas kaltino atsakovę neištikimybe, nelojalumu šeimai, jo žeminimu, naudojimu psichologinio ir fizinio smurto, kad 14 metų neprisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo, be pagrindo išvykus į užsienį ir palikus šeimą. Nurodė, kad dėl atsakovės elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata (apkurto, buvo nustatytos širdies ligos, neurologiniai sutrikimai), kad patirtą neturtinę žalą vertina 5000 eurų.

Atsakovė kaltino ieškovą, kad buvo neveiklus, neiniciatyvus, pavydus, nelojalus, nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo neištikimas, nuolat atsisakydavo prisidėti prie bendrų šeimos poreikių, pasisavino pinigus, gautus už parduotą butą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2012 metais išvyko dirbti į užsienį, kad nuo to laiko šalių tarpusavio santykiai atšalo, retai matydavosi, ieškovė į namus grįždavo kelis kartus per metus, o paskutiniais metais tik užsukdavo į namus, ieškovas nežinojo jos tikslios gyvenamosios vietos užsienyje, darbo pobūdžio, gaunamų pajamų.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių raštinių įrodymų matyti, kad jau ir 2010 metais tarp šalių kilo konfliktas. Kiekviena šalis kitaip aiškina konflikto priežastis. Iš atsakovės pateiktos medžiagos iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kur tyrimai vyko atsakovės pareiškimų pagrindu nustatyta, kad buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad tarp šalių vyksta šeiminiai konfliktai, vienas kitą įtaria neištikimybe, pavyduliauja. Palyginus 2010 metais vykusio konflikto aplinkybes, nurodytas šalių ir gautoje medžiagoje iš Policijos komisariato labiau yra tikėtina yra ieškovo versija, nes atsakovė rašydama pareiškimą policijai nenurodė nei vienos iš tų aplinkybių, kurias nurodė teisme. Pareiškime nurodė, kad ieškovas yra pavydus, be priežasties tampa agresyvus, tačiau gero būdo, teisme aiškino aplinkybes apie moters skambutį, kuri, neva, pripažinusi artimus santykius su ieškovu, tačiau šių aplinkybių atsakovė nepagrindė (2 t. b. l. 140-144). Iš 2010-07-14 specialisto išvados matyti, kad ieškovas galimai buvo sužalotas sutuoktinės, smūgiuojant rankomis ir kojomis bei apdraskant nagais, kad sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43-44).

Iš 2015 metais įvykusio konflikto ir turimos policijos komisariato medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl daiktų, nes skyrybų procesas jau vyko teisme. Iš atsakovės rašyto pareiškimo matyti, kad ji kaltina ieškovą neištikimybe, jis yra neadekvataus elgesio, kad jį įtakoja seserys, slepia daiktus, grasina. Iš ieškovo apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog 2015 m. liepos mėnesį atsakovė išlaužė spyną ir išsivežė ,,Bioptron“ lempą, kad pareiškimus rašo, darydama spaudimą dėl turto pasidalijimo (2 t., b. l. 145-147). Iš 2016-04-05 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacijos, 2015-09-025 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimo matyti, kad ieškovas kreipėsi į policijos komisariatą dėl galimo susidorojimo su juo bei šmeižto, bei dėl to, kad iš namų dingo dvi siuvimo mašinos ir lempa ,,Bioptron“. Nutarime buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t. b. l. 17-18). Atsakovė buvo kreipusis į policiją, kaltindama ieškovą, kad jis grasina, šmeižia ir vagiliauja. Iš 2015-08-28 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo A. B. veiksmų, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika (1 t., b. l. 65).

Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 metų imtinai ieškovas mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius už gyvenamąjį namą, žemės sklypą, pirko kurą, ėdalą šuniui (3 t., b. l. 53-128, 4 t. b. l. 142-159, 6 t., b. l. 82).

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad santykiai pablogėjo dėl to, kad 2000 metais, šalims pardavus butą, po to abiem sutarus ir pinigus paskolinus trečiajam asmeniui, pinigus grąžinus, ieškovas juos pasidėjo į banko sąskaitą savo vardu ir nedavė svetainės remontui, nelaikytina šeimos iširimo priežastimi, nes šalys po to dar pragyveno virš 10 metų, be to, atsakovė neįrodė, jog tie pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams.

Iš atsakovės pateiktų ieškovo ir atsakovės anketų matyti abiejų šalių nuotraukos, tekstai, tačiau nėra matyti nei internetinio puslapio adreso, nei nuorodos, todėl nevertintini kaip įrodymai, nes nežinomas jų atsiradimo šaltinis (2 t. b. l. 8-9, CPK 202 str.). Iš ieškovo pateiktos atsakovės anketos, iš kurios matyti šaltinis – tinklalapis www.draugas.lt, kurio atsakovė neginčija, matyti atsakovės skelbimo turinys, kuriame nurodyta, jog yra išsituokusi, kad domina draugystė ir ilgalaikiai santykiai, nurodo savo pomėgius, charakterio ypatumus (reikli, švelni, aistringa, romantiška, nuoširdi ir t. t.), atsako į internautų komentarus, nurodo gaunamas pajamas, išsilavinimą ir pan. (2 t. b. l. 33-37). Iš 2015-08-05 antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pagal ieškovo A. B. prašymą buvo konstatuoti tam tikri duomenys ieškovui priklausančiame kompiuteryje „Asus“, t. y. atsakovės susirašinėjimai su R. M., A. N., V. S. ir kt. (3 t. b. l. 28-52). Konstatuotina, kad susirašinėjimo pobūdis yra privatus, intymus, reiškiant jausmus ir emocijas, minimos aplinkybės, kurias nurodė liudytojai, ir iš kurio galima daryti prielaidą, kad atsakovė buvo neištikima sutuoktiniui, nelojali ir nepagarbi. Ieškovas yra pateikęs nuotraukas, norėdamas pagrįsti nurodytas aplinkybes apie ieškovės buvimą su svetimu vyru prie Noso ežero 2016 metų vasarą, tačiau teismas negali jų įvertinti dėl blogos kokybės (5 t., b. l. 135, CPK 202 str.).

Liudytojos S. N., B. V., J. V. patvirtino matę atsakovę bendraujant su svetimais vyrais 2010, 2015, 2016 metais ištekėjusiai moteriai nepriimtinu būdu: apsikabinus, susikabinus už rankų ir pan.

Liudytojai D. A., S. N., B. V., J. V., A. K., V. B., J. B. patvirtino, kad ieškovo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas: žeminamas, niekinamas, nevertinamas, keliamas balsas, nepaisoma jo nuomonės, sergantis nelankomas ligoninėje ir pan.

Liudytoja S. N. patvirtino mačiusi ieškovo fizinius sužalojimus, kai jis pas ją atvyko po 2010 metais įvykusio konflikto, kad ieškovas nurodęs, jog atsakovė jį puolė su lazda ir apdraskė nagais (duomenys iš policijos komisariato).

Atsakovės pakviesti liudytojai apibūdino ieškovą kaip neveiklų, nemokantį dirbti ūkio darbų bei vengiantį dirbti, pavydų, šykštų. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ją, neturėjo darbo ir pan.

Pažymėtina, kad šalys teigiamai charakterizuojamos savo darboviečių, buvusių ir esamų darbuotojų, kaimynų: UAB ,,Lisiplast“ pateiktoje ieškovo charakteristikoje jis apibūdinamas kaip sąžiningas, kruopštus darbuotojas, nevartojantis alkoholio (1 t., b. l. 88). Byloje pateikti giminų, draugų, pažįstamų, UAB ,,Lisiplast“ darbuotojų atsiliepimai su parašais, apibūdinant atsakovą kaip šeimos žmogų, darbštų, tolerantišką, neturintį žalingų įpročių, sąžiningą ir pan. (3 t., b. l. 10-11). Iš atsakovę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad atsakovė buvusios darbovietės – Alytaus apskrities kūdikių namų - apibūdinama kaip turinti savo nuomonę, suprantanti kitus, kantri, užjaučianti, diplomatiška, mandagi darbuotoja, kad mėgo visuomeninę veiklą: dainavo ansamblyje, šoko pagyvenusių žmonių šokių ratelyje (1 t. b. l. 113, 114).

Iš duomenų apie šalių darbinę veiklą matyti, kad abi šalys visada turėjo darbą, gaudavo pakankamas pajamas, vertėsi individualia veikla (1 t., b. l. 67-75, 89-109, 140-143, 6 t., b. l. 18-25).

Nustatant sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo, manoma, kad nėra pagrindo prezumpcijai, kad atsakovė buvo neištikima. Iš pateiktų įrodymų (skelbimų pažinčių portaluose, susirašinėjimo su svetimais vyrais, iš dalies liudytojų parodymų) teismas galėtų daryti tik prielaidą dėl jos neištikimybės. Tačiau, atsižvelgiant į ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas, t. y. atsakovė negerbė bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų ir neveikė sąžiningai (CK 3.5 str. 2 d.). Atsakovė nebuvo ieškovui lojali, negerbė jo, nerėmė jo moraliai, nuo 2012 metų neprisidėjo prie bendro ūkio išlaidų.

Išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5000 eurų neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.). Kaltindamas atsakovę neištikimybe ir būdamas įsitikinęs iš skelbimų pažinčių portale, atsakovės susirašinėjimo su kitais vyrais, požiūrio į jį, giminių ir bendradarbių užuominų ir paliudijimų, kad atsakovė yra jam neištikima, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, dėl ko pašlijo jo sveikata iki tol buvusi normali: apkurto viena ausimi, buvo nustatytos širdies ligos, susilpnėjo atmintis, kentėjo nemigą ir pan.

Iš ieškovo pateikto 2015-11-17 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovas lankėsi pas vidaus ligų gydytoją nuo 2015-07-23 dėl padidinto jautrumo, blogo miego, ūžimo galvoje, kad skirtas gydymas teigiamo efekto nedavė, kad vėl kreipėsi 2015-11-17 dėl bendro silpnumo, padidinto jautrumo, turi problemų šeimoje, nukreiptas pas psichiatrą dėl gydymo patikslinimo (1 t. b. l. 208).

2016-03-01 ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti teismo posėdį dėl ligos, nes gydomas Alytaus S. K. ligoninėje, to patvirtinimui vėliau pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad gydėsi Neurologijos skyriuje, anamnezės dalyje nurodyta, kad ieškovui 1 metus sutrikęs miegas dėl streso šeimoje (2 t., b. l. 14, 27-29). Iš įrašų medicininiuose dokumentuose ir receptų matyti, kad ieškovui buvo skiriamas medikamentinis gydymas (2 t. b. l. 29-32). Iš 2016-05-05 medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ieškovas siunčiamas kardiologo konsultacijai, nurodant, jog po išgyvenimo atsirado skausmai širdies plote, pablogėjo atmintis. 2016-05-20 medicininiame dokumente nurodyta, kad ieškovui diagnozuotos širdies ligos (3 t., b. l. 3-5). 2016-08-02 ieškovas vėl pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, pateikti medicininiai dokumentai, juose nurodyta, kad darbe sutriko koordinacija, atsirado bendras silpnumas (4 t. b. l. 11-14). Dėl sveikatos būklės ieškovas neatvyko į darbą nuo 2016-09-12 iki 2016-09-14 (4 t., b. l. 140-141).

Ieškovo liudytojai apibūdino ieškovą kaip jautrų žmogų, atsakovė ir atsakovės liudytojai – kaip minkšto būdo žmogų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ilgas, nuolatinis stresas šeimoje (pastoviai nuo 2012 metų) pablogino ieškovo sveikatą. Esant šeimoje nuolatinei įtampai, kuri atsirado dėl atsakovės kaip sutuoktinės pareigų nevykdymo ir nelojalumo ieškovo atžvilgiu, sutiktina, kad ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tiesiogiai sąlygojusius sveikatos pablogėjimą. Atsižvelgiant į neturtinės žalos padarymo pasekmes – sveikatos pablogėjimą, reputacijos sumažėjimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, šalių turtinę padėtį (duomenys iš bankų sąskaitų, dalintinas turtas, gaunamos pajamos), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteisiama 3000 eurų neturtinė žala (CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

2. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dalintinas šalių santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 str.). Prievolių ar kitų įsipareigojimų šalys nenurodė.

2.1. Dėl šalių nekilnojamojo turto padalijimo.

Ieškovo A. B. vardu pagal 1997-09-02 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, 1998-01-28 statinio priėmimo naudotis aktu buvo įgytas nekilnojamasis turtas - 0,1800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė vadovaujantis pateikta eksperto išvada yra 60 000 Eur), esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovo A. B. vardu pagal 2003-10-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10514 ir 2003-10-22 priėmimo - perdavimo aktą Nr. 10516, įgytas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, t. y. 202/1210 dalių (po to dalis sklypo, t. y. 6733/121000 dalys, padovanotos 2015-07-14 dovanojimo sutartimi), liko 1,3467 ha žemės sklypas, esantis bendrojoje dalinėje nuosavybėje 12,1000 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 624 Eur vertės.

Ginčas kilo dėl 0,1800 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkio pastatais padalijimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje šalys svarstė kelis turto pasidalijimo variantus, tačiau galutinėje išvadoje abi šalys sutiko, kad padalinti namą natūra negalima, nes santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški, namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, antras aukštas (mansarda) yra neįrengtas, norint namą padalinti, įrengti mansardą ir atskirus įėjimus, reikalingos didelės lėšos, todėl kiekviena šalis prašė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais priteisti vienai šaliai, kitai šaliai išmokant piniginę kompensaciją.

Ieškovas, prašydamas priteisti minėtą turtą natūra jam, paaiškino, kad jis nuo 2012 metų, atsakovei išvykus į užsienį, vienas gyvena šiame name, vienas juo rūpinasi, moka visus mokesčius. Atsakovė gyvena ir dirba užsienyje, todėl neturės galimybės rūpintis namu. Nurodė, kad jis turės galimybę išmokėti piniginę kompensaciją atsakovei, jam padės sesuo A. K., kuri pateikusi į bylą notariškai patvirtintą pasižadėjimą.

Atsakovė nurodė, kad ji tiek fiziniu darbu, tiek lėšomis daugiau prisidėjo prie namo statybos, yra įsipareigojusi senatvėje prižiūrėti savo tėvus, į Alytų grįžo dukra su anūku, kurie neturi gyvenamojo būsto, kadangi jos santykiai su vaikais geri, pas ją susirinktų vaikai ir anūkai. Nurodė, kad jos darbas užsienyje baigiasi šių metų vasarą. Nurodė, kad piniginę kompensaciją išmokėti atsakovei padės dukra Kristina, kuri pasiskolino iš banko 13000 eurų bei atsakovės tėvai, turintys santaupų ir pateikę pareiškimus į bylą.

Dėl turto vertės ginčo nėra. Bylos eigoje ieškovas A. B. pateikė teismui 2016-05-05 nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įvertinimą, kuris yra 67600 eurų (2 t. b. l. 88-123). Atsakovė N. B. pateikė teismui 2016-05-04 nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įvertinimą, kuris yra 43800 eurų (2 t. b. l. 88-125). Esant tokiam dideliam turto verčių skirtumui, teismas, šalims prašant, 2016-06-10 nutartimi paskyrė byloje ekspertizę šalių nekilnojamojo turto vertei nustatyti, ieškovas įsipareigojo ir sumokėjo už ekspertizę 1200 eurų. Šalių nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė buvo nustatyta 60000 eurų (3 t. b. l. 140-146, 4 t., b. l. 17).

Atsakovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, t. y. ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į 1/3 dalį ginčo turto, o jai paskirti 2/3 dalis, atitinkamai ieškovui išmokant piniginę kompensaciją už 1/3 dalį turto vertės. Nelygias dalis turte ji grindė šiomis aplinkybėmis: ji daugiau prisidėjo piniginėmis lėšomis, nes vykdė verslą, jos tėvai padovanojo jai namo statybai 70000 rublių, kad jie buvo surašę dovanojimo raštelius 1998 metais, priduodant namą; ji visą laiką gavo didesnes darbines pajamas, užsiėmė individualia veikla – siuvimu, pati atliko daug fizinių darbų (dažė sienas, mūrijo židinius, klojo trinkeles ir pan.) dėl ko susižalojo sveikatą (atsirado pakitimai stubure).

Iš VĮ „Registrų centro“ išduotos pažymos matyti, kad centras negali pateikti duomenų apie lėšas, panaudotas namo statybai (2 t. b. l. 7). Atsakovės atstovas kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos Alytaus skyrių dėl statybos kaštus pagrindžiančių duomenų. Iš gautos pažymos matyti, kad ieškovas A. B. 1998-05-11 pateikė deklaraciją apie turėtas pajamas, už kurias 1998-04-20 buvo įsigytas brangus turtas – gyvenamasis namas, ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) (6 t. b. l. 26-27). Iš 2016-10-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad iki 2003 metų pateiktos metinės turto ir pajamų, brangų turtą įsigijusių gyventojų deklaracijos su priedais bei iki 2004 pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos yra sunaikintos, pasibaigus saugojimo terminui (6 t. b. l. 37-38). VĮ „Registrų centro“ Alytaus filialas pateikė šalių gyvenamojo namo su ūkio pastatais statinio priėmimo naudoti akto patvirtintą kopiją (6 t. b. l. 33-35). Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas sumas, dovanojimo sutartys turėjo būti įformintos notariškai, tačiau atsakovė ir liudytojai S. ir S. paneigė buvus notarines sutartis (1964 m. CK 282 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės nurodyta aplinkybė dėl dovanotų pinigų, nesant rašytinių įrodymų, nėra laikoma pagrįsta (CPK 177 str. 3 d.).

Iš pateiktų duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas matyti, kad 1996 – 2014 metais, ieškovas dirbdamas AB ,,Stalių gaminiai“, UAB ,,Lisiplast“ gavo pakankamai didelį Alytaus regione darbo užmokestį (1 t. b. l. 67-75, b. l. 89-109). Iš pateiktų duomenų apie atsakovės darbinę veiklą matyti, kad ji nuo 1993-02-01 iki 1994-01-01 dirbo Alytaus rajono S. K. centrinėje ligoninėje, nuo 1994-01-01 iki 2012-09-30 Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, laikotarpiu nuo 2014-07-21 iki 2014-07-25 dirbo pagal verslo liudijimą (1 t. b. l. 140-143). Iš Sodros duomenų apie 2012 metų atsakovės darbo užmokestį, 2012 metų metinės pajamų deklaracijos matyti, kad su darbo santykiais gautos pajamos sudaro 11749,70 Lt per metus (1 t. b. l. 142, 156-159). Iš atsakovės pateiktų Sodros duomenų matyti atsakovės darbinė veikla nuo 1994 metų iki 2012-08-31, draudžiamosios pajamos ir įmokos (6 t., b. l. 18-25).

Atsakovė nepateikė duomenų apie gautas pajamas iki namo statybos. Šalių teigimu, namas buvo pradėtas statyti 1991 metais, o 1994 metais įsikėlė į jį gyventi. Šalių ir liudytojų teigimu, abi šalys turėjo pakankamas darbo pajamas, abi šalys namo statybos laikotarpiu vertėsi individualia veikla, nežiūrint to, kad atsakovės pateiktas mokestis už patentą išrašytas jos vardu, todėl daryti išvadą, kad atsakovės pajamos tuo laikotarpiu buvo didesnės nėra pagrindo (7 t., b. l. 25).

Nustačius, kad šalims priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), svarstytinas turto padalijimo būdas (CK 3. 127 str. 3 d.). Nei viena šalis nesutinka, kad turtas būtų dalijamas po ½ natūra. Šalių teigimu, ir kaip matyti iš namo techninės apskaitos bylos, ieškovės bandymo paruošti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, darytina išvada, kad namas yra pritaikytas vienai šeimai, mansardos įrengimas ir namo pritaikymas gyventi dviem šeimoms sąlygotų nepagrįstai didelių lėšų investavimą, o tai galutiniame rezultate gali nepateisinti šalių turtinių ir neturtinių lūkesčių (4 t., b. l. 26-29). Pažymėtina, kad abi šalys pagrindė kompensacijos išmokėjimo galimybę. Byloje yra pateiktas notariškai patvirtintas ieškovo sesers A. K. sutikimas paskolinti ieškovui 35000 eurų, taip pat duomenys, kad ieškovui buvo pravesta 3000 eurų už tėvų palikimą (3 t. b. l. 12-13). Byloje yra duomenys, kad šalių dukrai Kristinai yra suteikta 13000 eurų paskola, kuria ji padės atsakovei išmokėti kompensacija, be to atsakovės tėvų sutikimai prisidėti prie kompensacijos mokėjimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalys banko sąskaitose disponuoja nemažomis pinigų sumomis (5 t. b. l. 42-51, 109-134, 6 t., b. l. 51-79).

Be to, kaip minėta, tarp šalių yra konfliktiški santykiai, todėl gyvenimas viename name sąlygotų daugiau problemų. Iš 2016-12-29 antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieškovo paaiškinimo matyti, jog tretieji asmenys 2016-12-28 be jo žinios ir sutikimo savavališkai užvaldė gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas, o savo daiktus sukrovė visose namo patalpose, įrengė televizijos anteną, vykdė kitus darbus (6 t., b. l. 102-116). Teismo posėdyje ieškovas patvirtino šias aplinkybes, nurodė, kad atsakovė atvažiavo su dukra, jos draugu į ginčo namus ir atliko veiksmus, kuriems jis prieštaravo, taip pat sunaikino dalį jam reikalingų daiktų, buvo kviečiama policija. Dėl nurodytų aplinkybių 2017-01-03 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones (6 t., b. l. 119-121).

Svarstant taikaus ginčo sprendimo variantus, ieškovas yra sutikęs gauti piniginę kompensaciją, tačiau šalys nesutarė dėl kompensacijos dydžio. Ieškovas savo reikalavimą priteisti namą natūra grindė tuo, kad jis nuo 2012 metų vienas prižiūrėjo ir išlaikė šį ginčo turtą, tačiau teismui nenurodė konkrečios išlaidų sumos bei neprašė dalies priteisti iš atsakovės.

Kaip minėta, dėl kito nekilnojamojo turto - ieškovo A. B. vardu pagal 2003-10-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10514 ir 2003-10-22 priėmimo- perdavimo aktą Nr. 10516, įgyto nekilnojamojo turto, t. y. 202/1210 dalių (po to dalis sklypo, t. y. 6733/121000 dalys, padovanotos 2015-07-14 dovanojimo sutartimi), likusio - 1,3467 ha bendro sutuoktinių turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje 12,1000 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ginčo nėra ( 1 t., b. l. 24-38). Pažymėtina, kad 6733/121000 sklypo dalys buvo padovanotos, esant atsakovės įgaliojimui, kuriame nurodyta, jog dovanojama bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyta žemė, o ją pagal pirkimo pardavimo sutartį sudarė 202/1210 dalių 12,1000 ha miško plote (1 t., b. l. 27-29, 110).

Po santuokos nutraukimo žemės sklypas dalijamas šalims po 1/2 dalį, t. y. po 0,6733/121000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje 12,1000 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,6733 ha vertė šalių nurodyta 312 eurų).

2.2. Dėl kilnojamųjų daiktų pasidalijimo.

Šalys nekelia ginčo dėl transporto priemonių ir jų vertės. Iš transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad lengvojo automobilio ,,S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 1000 eurų (1 t. b. l. 173-184).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, automobilis „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. laidos - 1000 Eur vertės; automobilio priekaba „KMZ 8119“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. laidos - 80 Eur vertės, priteisiami ieškovui.

Ieškovas prašė pripažinti ieškovo A. B. asmenine nuosavybe benzininį pjūklą - 75 Eur vertės, rankinį kreizą - 10 Eur vertės, pramoninį kreizą - 150 Eur vertės, juostinę šlifavimo mašiną - 100 Eur vertės, frezavimo stakles - 200 Eur vertės. Nurodė, kad jam teta V. B. padovanojo 1989 metais 1000 rublių, už kuriuos jis ir įsigijo minimus įrankius ir pasidėjo į garažą. Atsakovė nesutiko su nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad įrankiai buvo įsigyti iš bendrų lėšų. Nors keli liudytojai patvirtino dovanojimo faktą, tačiau nesant rašytinių įrodymų ar pačios dovanotojos patvirtinimo, darytina išvada, kad ieškovas šio reikalavimo neįrodė (CPK 177 str. 3 d.). Minėti daiktai įtraukiami į dalinamų daiktų sąrašą.

Kilnojamieji daiktai dalijami, atsižvelgiant į šalių reikalavimus, į daiktų funkcinę paskirtį, į tai, kad atsakovė lieka gyventi apstatytame baldais, kurie pritaikyti namui, name, į tai, kad dalį daiktų atsakovė yra pasiėmusi, daiktų vertę nustatant pagal abiejų šalių nurodytą vertę, išvedant vidurkį. Iš 2015-08-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 81 nuotraukos matyti šalių ginčo sodyba, jos būklė, kai kurie name esantys daiktai (1 t. b. l. 186-207). Esant ginčui dėl ,,Bioptron“ lempos, ieškovas pateikė lempos nuotraukas, informaciją apie šią lempą, miegamojo vaizdą, kuriame tikėtina matyti ginčo lempa (3 t. b. l. 14-16, 4 t. b. l. 125-131). Iš 2015 metais įvykusio konflikto ir turimos policijos komisariato medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl daiktų, nes skyrybų procesas jau vyko teisme. Iš ieškovo apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog 2015 m. liepos mėnesį atsakovė išlaužė spyną ir išsivežė ,,Bioptron“ lempą, kad pareiškimus rašo, darydama spaudimą dėl turto pasidalijimo (2 t., b. l. 145-147). Iš 2016-04-05 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacijos, 2015-09-25 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimo matyti, kad ieškovas kreipėsi į policijos komisariatą dėl galimo susidorojimo su juo bei šmeižto, bei dėl to, kad iš namų dingo dvi siuvimo mašinos, lempa ,,Bioptron“. Nutarime buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t. b. l. 17-18).

Iš liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų labiau tikėtina, kad ,,Bioptron“ lempą šalys buvo įsigiję santuokoje ir kad ją pasiėmė atsakovė (2 t., b. l. 145-147, 3 t. b. l. 17-18).

Atsakovei N. B. priteisiami šie kilnojamieji daiktai:

225 Eur (100+350)/ 2 vertės svetainės komodą su veidrodžiu; 225 Eur (100+350)/2 vertės indaują; 175 Eur (150+200)/2 vertės virtuvės baldus; 20 Eur vertės staliuką su ratukais; 100 Eur vertės bilijardo stalą; 250 Eur (150+350) vertės virtuvės stalą su kėdėmis; 50 Eur vertės šaldiklį; 100 Eur vertės indus; 150 Eur (300+0)/2 pramoninę siuvimo mašiną ir overloką;45 Eur vertės sekciją „Vilnius“;20 Eur vertės knygų spintą;265 Eur vertės (330+200)/2 Eur vertės miegamojo baldus su komoda;50 Eur vertės apvalų stalą - 50 Eur vertės;,,Bioptron“ gydomąją lempą - 2027 Eur vertės.

Viso turto už 3702 Eur.

Ieškovo A. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus:

150 Eur vertės televizorių „Samsung“; 50 Eur vertės šaldytuvą; 50 Eur vertės dujinę viryklę; 10 Eur vertės staliuką; 113 Eur (75+150) vertės benzopjūklą; 45 Eur (80+10) vertės rankinį kreizą;275 Eur (400+150) vertės pramoninį kreizą; 150 Eur (100+200) juostinę šlifavimo mašiną;300 Eur (200+400) frezavimo stakles;100 Eur minkštą baldų komplektą (trijų dalių).

Viso turto už 1243 Eur.

2.3. Dėl banko sąskaitose buvusių, esamų lėšų padalijimo.

AB „Šiaulių bankas“, AB SEB bankas, AB „Danske“, AB DNB bankų informacijos matyti, kad ieškovas AB „Šiaulių banke“ turėjo 1050 D. B. svarų bei 1209,28 eurų laikotarpiu nuo 2014-07-14 iki 2015-07-21, o 2011 metais grąžinta 9398,02 litų draudimo išmoka į AB SEB banką, o AB „Danske“ banke 2011 ir 2014 sudarė terminuotas indėlio sutartis dėl 3000 Lt ir 7000 litų, kurių terminai pasibaigę, AB DNB banke 2012-07-10 grąžintas terminuotas 6045 litų indėlis (4 t., b. l. 95-121, 132-134, 5 t. b. l. 60-86). Iš atsakovės pateikto ieškovo sąskaitos išrašų AB „Swedbank“ banko matyti gaunamos darbinės įmokos iš UAB ,,Lisiplast“ ir kitos einamos finansinės operacijos (6 t., b. l. 40-49). Tarp susiūtų naujų duomenų kitus duomenis atsakovė pateikia antrą kartą, todėl jie nevertintini (6 t., b. l. 51-79).

Iš duomenų apie atsakovės turėtas sąskaitas, indėlius bankuose matyti, kad AB SEB banke indėlių sąskaitų 2010-01- 01 ir 2016-10-24 nebuvo, pridėti tik sąskaitos finansinių operacijų išrašai (5 t., b. l. 1-26), AB „Šiaulių banke“ sąskaita uždaryta 2016-08-30 (iš sąskaitų išrašų matyti, kad 2010-08-24 priimtas 6580,41 litų terminuotas indėlis, o 2011-12-07 grąžintas, 2011-12-24 priimtas 5000 litų indėlis, o 2012-02-27 grąžintas. Tokia schema panašių sumų (2012-10-31 priimta 21386,03 litų) vyksta iki 2014-03-28 (5 t. b. l. 28-38). Iš BAB „Ūkio bankas“ informacijos matyti, kad šiame banke atsakovė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-03-09 turėjo terminuotus indėlius (2012-02-27 – 5000 litų indėlis, 2012-10-30 – 5420,58, 570, 15000, 6000 litų indėliai, 2011-12-07 -6895,81, 7355,63 litų indėlis (5 t., b. l. 42-51). Iš AB „Swedbank“ banko pateiktos informacijos matyti atsakovės sąskaitoje vykusių finansinių operacijų judėjimas, t. y., kad atsakovė gavo pajamas iš UAB „Forever“, mokėjo draudimo įmokas ir pan. (5 t., b. l. 105-108). Abi šalys yra sudarę asmens draudimo sutartis (5 t. b. l. 109-134).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6696,25 Eur piniginę kompensaciją už santuokinių pinigų sumažėjimą, nutraukus sutartis laikotarpiu nuo 2012-02-27 iki 2012-10-30.

Atsakovė priešieškinio dėstomojoje dalyje nurodo, kad jai priteistina iš ieškovo 7630,32 Eur piniginių lėšų, kurias ieškovas prieš santuokos nutraukimą nusiėmė nuo savo sąskaitų. Atskiro reikalavimo šiai sumai nereiškia, tačiau šia suma mažina ieškovui priteisiamos kompensacijos dydį.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad jau nuo pat bendro turto kūrimo pradžios šalys atskirai tvarkė savo gaunamas pinigines lėšas ir tam tikromis lėšomis tik prisidėdavo prie bendro ūkio vedimo (gyvenamojo namo statybos pradžioje teigė turėję kiekvienas po 40000 rublių, remontavo svetainę iš atsakovės turimų lėšų ir pan.). Akivaizdu, kad atsakovė operavo didesnėmis pinigų sumomis, be darbo pajamų (gaunamų pajamų užsienyje nuo 2012 metų balandžio mėnesio teismui reikalaujant, nepateikė, teigdama, kad dirba neoficialiai) jų šaltinis nėra aiškus. Galima prielaida, kad tai buvo užsienyje gaunamos pajamos, be to nuo 2012 metų neprisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo, todėl dalį galėjo sutaupyti.

3. Dėl šalių prievolių.

Šalys prievolių neturi.

2015-08-27 teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas 759 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (1 t., b. l. 45-46). 2016-01-21 teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas 470,78 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (1 t., b. l. 137-138). Pažymėtina, kad ieškovas neteisingai nurodė ieškinio sumą, neišminusuodamas iš jo priteistinos piniginės kompensacijos, t. y. 29177 Eur. Ieškinio sumą sudaro kilnojamas ir nekilnojamas turtas 62352 Eur vertės + 6696 Eur vertės prašomos priteisti piniginės lėšos + 535 Eur vertės turtas prašomas pripažinti asmeniniu turtu + 5000 Eur neturtinė žala, išminusuojant 29177 Eur (išmokėtina atsakovei). Likusi nustatoma ieškinio suma yra 45406 Eur. Žyminio mokesčio suma sudarytų 1196,90 Eur. Ieškovas yra sumokėjęs 1013 Eur, todėl likusi valstybei mokėti žyminio mokesčio, kuris buvo atidėtas, suma sudaro (1196,90-1013) 183,90 Eur.