- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-63-493-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00812-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- K. V. S.
- Nukentėjusysis
- K. D. G.
- Kaltinamasis
- K. V. S.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-493-2014
Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00812-2012-2
2014 m. sausio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam K. V. S., jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. D. G. ir nuteistojo K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniuose įtvirtintomis bausmių paskyrimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaitytas K. V. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, likusi neatlikta bausmės dalis – 6 (šešių) MGL, tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) litų dydžio bauda.
Nukentėjusiosios K. D. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir iš kaltinamojo K. V. S. priteista 922 Lt (devyni šimtai dvidešimt du litai) nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiosios naudai.
Nukentėjusiosios K. D. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo K. V. S. priteista 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai.
Nukentėjusiosios K. D. G. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir iš kaltinamojo K. V. S. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) nukentėjusiosios K. D. G. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliai ir iššaukiančiai elgdamasis be priežasties prikibęs prie nukentėjusiosios K. D. G., išplūdo ją necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, sudavė kumščiu tris kartus pastarajai į galvos sritį ir suėmęs jai už rankos, abiems nugriuvus ant grindinio, prispaudė ją prie žemės, taip padarydamas K. D. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, kairės čiurnos srityje, odos nubrozdinimu kairėje alkūnėje, daliniu kairės pusės 1 viršutinio danties vainiko nuskėlimu, dešinės pusės daliniu 1 danties vainiko nuskėlimu, dešinės pusės 2 viršutinio danties nuskėlimu, o K. D. G. pabėgus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, paėmęs akmenį, grasino ją užmušti ir, paleidęs akmenį į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, sudaužė vazoną su gėle, padarydamas K. D. G. 50 Lt turtinę žalą, po to, priėjęs ir atidaręs (duomenys neskelbtini) namo kiemo vartus, smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai R. S. į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu viršutinės lūpos dešinėje pusėje virš lūpos raudonio.
Šalies argumentai
Nuteistojo K. V. S. gynėjas advokatas Egidijus Milašius skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti. Skunde gynėjas nurodo, kad su K. V. S. inkriminuota nusikalstama veika – viešosios tvarkos pažeidimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nesutinka, K. V. S. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, buvo nepagrįstai dėl to apkaltintas ir nuteistas, todėl, gynėjo manymu, turi būti išteisintas dėl šios nusikalstamos veikos.
Gynėjas skunde nurodo, kad teismas, remdamasis K. D. G. parodymais, nustatė, kad įvykį matė D. N., kuri iškvietė policiją, ką patvirtina ir policijos informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas apie nusikalstamą veiką. Tačiau teismas išsamiai neanalizavo policijos informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo turinio, šio pranešimo turinys iš esmės prieštarauja vėlesniems liudytojos D. N. parodymams. Kitas pranešimas apie įvykį gautas iš R. S., o iš šių dviejų pranešimų galima suprasti, jog liudytoja D. N. praneša apie K. V. S. mušamą žmoną (buvusią sutuoktinę R. S.) gyvenamojoje patalpoje – gyvenamajame name, kaip ir pati mušamoji R. S. praneša apie triukšmą name, nors pastaroji nurodo, kad įvykio vieta – gatvė, skiriasi tik įvykio vietos adresas. Tai yra pirmiausiai gauta informacija apie įvykį ir iš abiejų pranešimų matyti, kad apie jokią nukentėjusiąją K. D. G. nei viena iš pranešėjų pranešimuose nenurodė. Gynėjo teigimu, teismas netyrė aplinkybės, kodėl nei D. N., nei R. S. nepranešė policijai apie sumuštą K. D. G. iškart po įvykio. Gynėjas pažymi dar vieną aplinkybę – kad policijos įvykių informacinėje sistemoje niekur nenurodyta, kad įvykio metu buvo sumušta nukentėjusioji K. D. G., nors ji buvo apklausta pirmiau negu R. S..
Skunde teigiama, kad teismas nepatenkino K. V. S. gynėjo prašymo apklausti atvykusius į įvykio vietą policininkus, todėl neaišku ne tik tiksli įvykio vieta, bet ir įvykio laikas. Be to, liudytoja D. N. nurodė, kad matė kaip K. V. S. spyrė K. D. G., nors pati nukentėjusioji K. D. G. nurodė, kad K. V. S. spyrė liudytojai L. P., o liudytoja L. P. nurodė, kad K. V. S. spyrė K. D. G., bet pataikė jai.
Gynėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad faktiškai D. N. nematė įvykio, šios liudytojos parodymuose yra esminių prieštaravimų, kurių teismas nevertino, ir šios liudytojos parodymais apskritai teismas negalėjo remtis, juolab, kad D. N., apklausiama teismo posėdyje įvykio neprisiminė ir parodymus davė tik po to, kai teisėja pagarsino jos parodymus, be to, yra suinteresuota liudyti K. D. G. naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo, kad liudytojos L. P. parodymai prieštarauja vieni kitiems. Apklausiama teismo posėdyje ji nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu – parodymuose teismo posėdžio metu sumažėjo K. V. S. spyrių koja skaičius, tačiau prisidėjo smaugimo veiksmai prieš K. D. G., pasikeitė smūgių kumščiu sudavimo aplinkybės. Tačiau šie liudytojos L. P. parodymai prieštarauja kitos liudytojos D. N. parodymams, taip pat ir specialisto išvadai, nes jokių smaugimo žymių, gerklės ar klubo sumušimo žymių ant K. D. G. kūno neaptikta. Gynėjas pažymi, kad tarp liudytojos L. P. parodymų ir kitų byloje surinktų duomenų yra esminių prieštaravimų, kurie teismo posėdžio metu nebuvo pašalinti, todėl teismas privalėjo juos vertinti kritiškai, taip pat ir dėl to, kad L. P. yra artima K. D. G. draugė, todėl buvo suinteresuota liudyti nukentėjusiosios K. D. G. naudai. Gynėjas skunde teigia, kad teismas privalėjo kritiškai vertinti ir nukentėjusiosios K. D. G. parodymus, kurie skiriasi vieni nuo kitų ir yra nenuoseklūs – tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje ji skirtingai nurodė K. V. S. smūgių sudavimo aplinkybes.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo G. J. K. parodymais, nes jo parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyti K. V, S. padaryti sužalojimai, šio liudytojo parodymuose užfiksuotos bylos aplinkybės dėl smurtinių R. S. ir K. D. G. veiksmų mechanizmo K. V. S. atžvilgiu sutampa su paties K. V. S. išdėstytais parodymais teismo posėdžio metu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teisėja iš pradžių 2013-06-26 teismo posėdyje atsisakė patenkinti gynėjo parašymą apklausti liudytoju G. J. K., tačiau vėliau patenkino prašymą apklausti šį liudytoją, kai jis pats su prašymu kreipėsi į teismą ir būdamas dalinai nedarbingas atvyko į teismą duoti parodymų, be to, teisėja ėmėsi iniciatyvos pirma apklausti šį liudytoją, nors tokią teisę teigia turėjęs apeliantas, uždavė jam daug besikartojančių, kontrolinių klausimų.
Šalies argumentai
Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad baudžiamojoje byloje netiksliai nustatyta nusikaltimo vieta. Iš policijos informacinėje sistemoje užfiksuotų liudytojos D. N. ir R. S. pranešimų matyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta ne viešoje vietoje, o privačiame name. Kiti bylos duomenys taip pat patvirtina, jog K. V. S. veika nepagrįstai buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes K. D. G. atžvilgiu jis neatliko jokių įžūlių veiksmų, grasinimų, nesityčiojo, nesielgė iššaukiančiai, nesutrikdė visuomeninės rimties, neprisikabino prie nukentėjusiosios, neišplūdo jos įžeidžiančiais žodžiais ir neatliko smurtinių veiksmų viešoje vietoje. Gynėjo teigimu, K. V. S. pats gynėsi nuo K. D. G. įžūlaus, netikėto, smurtinio užpuolimo ir jo veiksmus teismas turėjo kvalifikuoti kaip būtinąją gintį (BK 29 straipsnio 1 ir 2 dalys), kurios ribų jis neperžengė.
Gynėjas taip pat pažymi, kad prokurorės 2013-02-05 ir 2013-04-05 prašymuose pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą įvykio vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas toleravo tokius painius duomenis apie nusikaltimo vietą, jų nenagrinėjo ir netyrė, nesurado akis badančių prieštaravimų, kurių ištakos pirminiuose nukentėjusiųjų R. S., K. D. G. ir liudytojų D. N. bei L. P. parodymuose, nepaisant to, kad nusikaltimo vietos tinkamas nustatymas lėmė aplinkybę kaip turėjo būti kvalifikuojama K. V. S. veika. Be to, gynėjo teigimu, teismas nesiaiškino nusikalstamos veikos, kurios padarymu nepagrįstai buvo apkaltintas ir nuteistas K. V. S., motyvų. Jeigu teismas būtų tinkamai, nešališkai ir išsamiai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes ir nustatęs nusikalstamos motyvus ir tikslus (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kaltinimai būtų buvę pateikti K. D. G. dėl jos galimai vykdomos neteisėtos veiklos. Gynėjo teigimu, buvusi K. V. S. sutuoktinė R. S. taip pat turi priešiškų interesų K. V. S. atžvilgiu, byloje apklaustos liudytojos patvirtino, kad R. S. ir K. D. G. nuolat K. V. S. provokuoja, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių.
Gynėjo teigimu, šie apeliacinio skundo motyvai rodo, kad teismas nepagrįstai nuteisė K. V. S., nes faktiškai pagal byloje surinktus duomenis nėra įrodymų, kad K. V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji K. D. G. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir prašo pakeisti jo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – priimti sprendimą civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jos naudai priteisiamos neturtinės žalos dydį nuo 7000 Lt, kurių ji prašė savo civiliniame ieškinyje, iki 3000 Lt. Apeliantės manymu, daugiau kaip du kartus sumažinus neturtinės žalos dydį nebuvo pilnai realizuotos Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatos, t. y., teismas nepagrįstai maža suma įvertino nukentėjusiosios patirtą siaubą, susijusį su užpuolimu, patirtą didelį fizinį skausmą, stresą, ilgai trukusį skausmingą keturių priekinių nuskeltų dantų gydymą. Apeliantės teigimu, šie nuskelti priekiniai dantys niekada nebus tokie kaip iki sumušimo, be to, po smūgio į kaklo sritį paūmėjo jos problemos su striuma, jos žandikaulis iki šiol normaliai nesusikanda ir neaišku, kada ji galės pamiršti patirtą siaubą ir skausmą. Dėl šių priežasčių ji nurodo nesutinkanti su teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad teismas šioje situacijoje užtikrina protingą priešingų interesų – nukentėjusiosios ir kaltininko – pusiausvyrą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokato E. Milašiaus apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą prašė atmesti Prokurorė prašė ir nuteistojo gynėjo, ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus ir nukentėjusiosios K. D. G. apeliaciniai skundai atmestini.
Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas K. V. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.
Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad nuteistojo kaltė dėl nusikalstamos veikos neįrodyta.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas viešoje vietoje, kurio padariniai – realus visuomenės rimties sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, arba d) vandališkais veiksmais. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, asmeniui suvokiant, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. V. S. viešąją tvarką pažeidė įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog K. V. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiųjų K. D. G. ir R. S. bei liudytojų D. N. ir L. P. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje bei rašytine bylos medžiaga – 2012-08-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra nustatyta, kad K. V. S. kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje – gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu bei iššaukiančiu elgesiu, panaudodamas smurtą ir padarydamas nukentėjusiosioms K. D. G. bei R. S. nežymius sveikatos sutrikdymus, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir pateikė kitokią įvykių versiją, nei nukentėjusiosios bei liudytojos D. N. bei L. P., tačiau neneigė, kad tarp jo ir K. D. G. bei R. S. gatvėje kilo konfliktas, kurio metu ir jis galėjo suduoti K. D. G. bei R. S.. Taigi šiais parodymais pats kaltinamasis pripažino, jog jo grumtynės su nukentėjusiosiomis vyko gatvėje, tai yra, viešoje vietoje, tačiau jo pateikta įvykio versija, jog pačios nukentėjusiosios jį užpuolė ir jis tik gynėsi, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta kaip gynybinė. Teismas pagrįstai kritiškai vertino ir liudytojų G. J. K., V. L. ir J. M. parodymus, kadangi jie prieštarauja tarpusavyje, jų nepatvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojų D. N. ir L. P. parodymai, kuriais teismas pagrįstai vadovavosi. Nors liudytojai G. J. K., V. L. ir J. M. nurodė konfliktą stebėję kartu, tačiau jų parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės skiriasi – liudytojos V. L. ir J. M. nurodė, kad konfliktas vyko tik tarp K. V. S. ir R. S., kad R. S. šaukė ant jų brolio G. J. K. neva šis prigirdė K. V. S., tuo tarpu pats G. J. K. nenurodė, kad R. S. būtų ant jo šaukusi ir konflikto dalyviais įvardijo ne tik K. V. S. ir R. S., bet ir K. D. G..
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų K. D. G. bei R. S. ir liudytojų D. N. bei L. P. parodymais, kadangi nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa ir nėra jokio pagrindo jais netikėti. Tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, savo parodymų laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuos parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusiosios K. D. G. bei liudytojų D. N. ir L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, detaliai išanalizuoti, tačiau juose esantys smulkūs prieštaravimai dirbtinai sureikšminti ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia šių parodymų teisingumo. Tai, kad nukentėjusioji ar liudytoja, apklausiama kelis kartus, netiksliai nurodo kaltininko suduotų smūgių skaičių ar kūno vietą, į kurią jie buvo suduoti, vertintina kaip sąžiningas parodymus duodančio asmens klydimas, kadangi laikui bėgant tikrosios įvykio aplinkybės užsimiršta arba asmuo jas nesąmoningai gali interpretuoti kitaip. Kadangi nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų D. N. bei L. P. parodymuose esminių prieštaravimų nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir pagrindo juos vertinti kritiškai ar jais netikėti. Aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, jog R. S. ir K. D. G. turi priešiškų interesų K. V. S. atžvilgiu, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos K. V. S. apkalbėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. V. S. yra agresyvi asmenybė, nevengia demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaito su elementariomis moralės ir elgesio normomis, nuolat konfliktuoja tiek su buvusia sutuoktine R. S., tiek ir su K. D. G.. Šios aplinkybės suteikia pagrindo spręsti, kad K. V. S. yra linkęs konfliktuoti su aplinkiniais, todėl nukentėjusiųjų parodymai apie agresyvų K. V. S. elgesį vien tuo pagrindu, kad nukentėjusiosios turi priešiškų interesų jo atžvilgiu, negali būti laikomi melagingais.
Apeliacinio skundo argumentai, jog netiksliai nustatyta nusikalstamos veikos vieta, atmestini kaip nepagrįsti. Nors policijos informacinėje sistemoje užregistruotuose R. S. pranešime apie įvykį ir D. N. pranešime apie įvykį nurodytos aplinkybės skiriasi, tačiau tai nesuteikia pagrindo manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta namuose, tai yra ne viešoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad ataskaitos apie pranešimus policijos informacinėje sistemoje pildomos pagal tam tikrą formą, informaciją registruojančiam darbuotojui savaip interpretuojant pranešėjo nurodomas įvykio aplinkybes, tokios ataskaitos negali būti vertinamos kaip tikslūs duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, neabejotinai nustatyta, kad konfliktas tarp K. V. S. ir nukentėjusiųjų vyko gatvėje, tai yra viešoje vietoje, ir būtent K. V. S. įžūliais bei iššaukiančiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.
Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde ginčija jai priteistos neturtinės žalos dydį, teigdama, kad teismas jį pernelyg sumažino. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, jos dydį nustatė teisingai, atsižvelgdamas į nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai sukeltus padarinius, kaltinamojo K. V. S. kaltę, nusikaltimo pobūdį, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, priteisė K. D. G. neturtinę žalą, kurios dydis nėra aiškiai per mažas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nukentėjusiosios K. D. G. ir nuteistojo K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus atmesti.