- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- I-3553-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01734-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-10)50U-0781 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (b. l. 1–4).
Nurodo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas, nes pareiškėjas atitiko visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) reikalavimus. Departamentas, nenustatė realių pagrindų, dėl ko leidimas laikinai gyventi galėtų būti panaikintas.
Departamentas kaip priežastį panaikinti leidimą laikinai gyventi nurodo tai, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas. Pažymi, kad įstatymų nustatytais terminais ir tvarka kreipėsi dėl leidimo gyventi pakeitimo, pateikdamas būtinus duomenis ir dokumentus. Su įmone taip pat pasirašė darbo sutartį ir pradėjo vykdyti darbo sutartyje nustatytą veiklą. Tai, kad nebuvo įdarbintas, sužinojo, gavęs Departamento pranešimą. Pareiškėjo duomenimis, buhalterei nepavyko laiku deklaruoti jo įdarbinimo, t. y. tokia situacija susiklostė ne dėl pareiškėjo kaltės.
Mano, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, neužtikrino objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, Departamentas, vertindamas turimus faktus, neinformavo pareiškėjo, todėl sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 141).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–24).
Paaiškina, kad Departamentas, vykdydamas užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduoti pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, kontrolę, nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „Elektros energijos technologijos“, tačiau šioje bendrovėje ar kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje nebuvo įdarbintas.
Pareiškėjo skundo argumentai, atsakovo manymu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas turi pareigą atitikti Įstatymo jam keliamus reikalavimus ne tik leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas turėjo pareigą domėtis dėl jo įdarbinimo, užtikrinti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nepažeidžia Įstatymo reikalavimų.
Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną jų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Mano, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje suformuluotus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 20 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „Elektros energijos technologijos“ (b. l. 25–36). Kartu su prašymu pateikė UAB „Elektros energijos technologijos“ 2018 m. lapkričio 2 d. tarpininkavimo raštą (prašymą) pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi tikslu dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti (b. l. 108–111). Taip pat pateikė 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartį Nr. 3, iš kurios matyti, kad pareiškėjas priimamas dirbti UAB „Elektros energijos technologijos“ į (duomenys neskelbtini) pareigas bei kitus dokumentus. Pagal darbo sutarties 9 punktą, ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. 10 punkte nustatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti, gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Darbo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento (b. l. 112–113).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7455973, galiojantį iki 2022 m. sausio 18 d. (b. l. 92–93).
Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas UAB „Elektros energijos technologijos“ ar kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje nebuvo įdarbintas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu, ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7455973 (b. l. 5).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4¹ punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas, t. y. atitinka šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas.
Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 18 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą;
Kaip minėta, Departamentas, vykdydamas užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduoti pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą, kontrolę, nustatė, kad pareiškėjui leidimas išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „Elektros energijos technologijos“, tačiau šioje įmonėje bei jokioje kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje nebuvo įdarbintas. Departamento nustatytas aplinkybes patvirtina 2019 m. balandžio 8 d. „Sodros“ duomenys, iš kurių matyti, kad „Sodros“ sistemoje nėra jokių įrašų apie pareiškėjo darbovietes (b. l. 105).
Pažymėtina, kad leidimo išdavimo metu UAB „Elektros energijos technologijos“ tarpininkavo dėl pareiškėjo, įsipareigodama jį įdarbinti, darbo sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento, darbuotojas (pareiškėjas) turėjo pradėti dirbti, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas minėtoje įmonėje, gavęs leidimą laikinai gyventi, nedirbo.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Pareiškėjo argumentai, kad jis įmonėje neįdarbintas ne dėl jo kaltės, nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo neteisėtumo. Pats pareiškėjas turi pareigą rūpintis savo įdarbinimu, taip pat ir tuo, kad atitiktų Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas. Pareiškėjas turi pareigą atitikti Įstatymo reikalavimus ne tik leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šio leidimo galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie realų pareiškėjo įdarbinimą UAB „Elektros energijos technologijos“ (banko sąskaitos išrašo apie gaunamą darbo užmokestį iš šios įmonės, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir pan.).
Taigi, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka tų Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu, turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistas gero administravimo principas, turėjęs užtikrinti sprendimo priėmimui reikšmingų faktų nustatymą bei visapusišką ir objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Taip pat, pareiškėjo teigimu, Departamentas faktus vertino pareiškėjo neinformavus.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šio straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).
Iš ginčijamo sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad Departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino leidimo panaikinimui reikšmingas aplinkybes, t. y. nustatė, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas, o tai sudarė pagrindą išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginče pareiškėjo apklausa nėra būtina, nes atsakovas turi teisę naudotis atitinkamomis duomenų bazėmis, informacinėmis sistemomis ir duomenimis registruose, kuriuose esantys duomenys (nagrinėjamu atveju – „Sodros“ informacinėje sistemoje) yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.