Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-546-166/2014

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-03173-2013-0

2014 m. liepos 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir skirta bausmė – areštas 90 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta T. M. bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., taikant dalinį sudėjimą, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų ir 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d., apie 16.50 val., UAB „Maxima LT“ parduotuvėje „Hyper Maxima“, esančioje prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, paėmė 10 dėžučių lašišinių žuvų ikrų, vieneto kaina 27,99 Lt, bendrai sumai už 279,90 Lt, ir 2 dėžutes lašišinių žuvų ikrų, vieneto kaina 74,99 Lt, bendrai sumai už 149,98 Lt, viso prekių už 429,98 Lt, už prekes nesumokėjo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis T. M. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę už T. M. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – T. M. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė T. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad T. M. praeityje eilę kartų teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka, nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 2000-06-19 iki 2000-06-26; diagnozė – asmenybės sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta. Nors nuteistasis T. M. prašo sumažinti jam paskirtą 90 parų areštą, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė T. M. bausmė – areštas 60 parų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismui, dar labiau mažinti paskirtos bausmės – nėra pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus, aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai ir gali būti pripažintos svarbiomis, tačiau nagrinėjamu atveju, jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios nuteistajam paskirtos bausmės sumažinimą šiuo pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl apeliacinės instancijos teismas švelninti jos skunde nurodytais argumentais nemato pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.