Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-928-376-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
1A-928-376-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ryšardas Skirtunas (pirm.), Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
A. K.
Civilinis ieškovas
A. R.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Sergejus Pelšas, Leonidas Pčelnicevas
Kategorijos

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-928-376-2009

Teiseja Daiva Kazlauskiene Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2; 1.1.9.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teiseju Viktoro Dovidaicio, Virginijos Pakalnytes – Tamošiunaites,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui,nuteistajam A. K.,jo gynejui advokatui Sergejui Pelš,nukentejusiosios ir civilines ieškoves A. R. atstovui advokatui Leonidui Pcelnicevui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, vedusio, turincio aukštaji išsilavinima, dirbancio vadybininkui UAB „Arte Domestica“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, ir nukentejusiosios A. R. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Šiuo nuosprendžiu A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemone – atemimas teises vairuoti transporto priemones vieneriems metams, termina skaiciuojant nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Nuosprendžiu tenkintas iš dalies nukentejusiosios A. R. civilinis ieškinys: priteista iš UADB „Ergo Lietuva“ 3452,80 Lt nukentejusiosios A. R. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti; priteista iš UAB „East Trading Company“ 2547,20 Lt nukentejusiosios A. R. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš A. K. 1000 Lt nukentejusiajai A. R. bylinejimosi išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: jis 2008-11-11, apie 12 val. 31 min. Vilniuje, automobiliu stovejimo aikšteleje, prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas buvo nepakankamai atidus, nepastebejo aikštele einancios pesciosios A. R., nedave jai kelio, pastaraja partrenke ir sukele nesunku jos sveikatos sutrikdyma, vairuojamo automobilio neapgadino. Tokiu budu A. K. pažeide Keliu eismo taisykliu 9, 34 punktu reikalavimus ir atsiradus minetoms pasekmems padare nusikaltima, numatyta BK 281 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad pagrindine eismo ivykio priežastis yra jo veiksmai – prašo nuosprendi pakeisti – sumažinti jam paskirtos baudos dydi, panaikinti paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, civilini ieškini atmesti. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagristas, teismas neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustate jo padarytu veiksmu pavojingumo laipsni, nepakankamai ir net šališkai ivertino nukentejusiosios veiksmu itaka autoivykio kilimui, nepagristai konstatavo, kad jo veiksmai buvo pagrindine autoivykio kilimo priežastis, todel nuosprendis naikintinas. Prieš pradedamas važiuoti jis pažiurejo i abu veidrodelius, isitikino, kad aikšteleje nera žmoniu ir pradejo manevra – galimai važiavo 1-2 km/val. greiciu. Pravažiavus tam tikra atstuma (apie 10 metru), kuri jis negalejo iš karto tiksliai ivertinti, pajuto, kad i kažka atsitrenke. Išejes iš automobilio pamate gulincia moteri – imones valytoja A. R.. Automobilio galiniu kairiuoju ratu buvo prispaudes jai koja, todel nedelsiant patrauke automobili i prieki, kiek konkreciai pravažiavo, negali pasakyti, nes ji ištiko šokas. Jis mano, kad nukentejusioji staiga išejo iš už aikšteleje stovinciu automobiliu, todel jis negalejo jos pastebeti laiku ir sustabdyti automobilio. Jis parode, kad iki susidurimo pravažiavo atbula eiga apie 20 metru, ka teismas ivertino kaip jo parodymu nenuosekluma, taciau jis negalejo tiksliai ivertinti pravažiuoto atstumo del patirto šoko. Jis iškviete policija ir greitaja, suteike nukentejusiajai pagalba – isodino ja i savo automobili ir lauke spec. tarnybu atvykimo. Partrenkimo vietoje liko guleti nukentejusiosios daiktai – šluota ir kt., todel autoivykio vieta gana tiksliai buvo užfiksuota eismo ivykio protokole bei schemoje ir automobilio patraukimas iš ivykio vietos neturejo itakos eismo ivykio tyrimui, nes, visu pirma - tai buvo butina padaryti, nes automobiliu buvo prispausta nukentejusiosios koja, antra – tai padare budamas šoko busenoje ir negalejo visiškai kontroliuoti savo veiksmu. Bet kuriuo atveju jis neturejo tikslo kažka paslepti ar sunaikinti ikalcius.

Nuo pirmos apklausos jis prisipažino del ivykusio autoivykio, nes jo vairuojamu automobiliu buvo partrenktas žmogus. Paaiškejus, kad nukentejusioji eismo ivykio metu buvo visiškai girta (2,54 promiles alkoholio kraujyje), jis padare išvada, kad didžiaja dalimi del autoivykio kalta pati nukentejusioji, nes nagrinejant šia eismo situacija, sunku isivaizduoti, kad protingas ir vidutiniškai atsargus žmogus vidury baltos dienos gales nepastebeti 1-2 km/val. atbulai judancio automobilio ir neisitikinus, kad bus saugu, išeiti i važiuojamaja dali iš už stovinciu priparkuotu automobiliu, arba nepasitraukti, jeigu tiketi, kad nukentejusioji ejo aikštele. Jis netiki, kad nukentejusioji ejo aikštele, nes šiuo atveju jis butu ja pamates ir laiku sustabdes automobili, nes, sprendžiant iš eismo ivykio schemos, iki partrenkimo vietos jis pravažiavo ne mažiau 10 metru.

Del šiu priežasciu, manydamas, kad autoivykis ivyko del eismo dalyviu abipuses kaltes, jis savo kalte neige, nes nemano, kad jo veiksmai buvo pagrindine šio autoivykio kilimo priežastimi. Jis labai gailisi del ivykusio ivykio, nes juto savo dali atsakomybes. Del šiu priežasciu jis ne karta buvo aplankes nukentejusiaja ligonineje, pirko jai maisto, dovanu, dave 200 Lt. Kiekviena karta klausdavo, kokio atlygio ji noretu, nes norejo jai teisingai atlyginti (siule 1300 Lt), taciau nukentejusioji su juo nebendravo ir jokio atsakymo nesulauke. Matyt nukentejusioji pati (arba savo advokato pamokyta) nenorejo išspresti šio klausimo abipusio susitarimo pagrindu, noredama pernelyg dideles kompensacijos. Del patyrimo stokos jis iš pradžiu nepasiule tinkamos kompensacijos, nes mane, kad ir nukentejusioji turetu prisiimti dali atsakomybes.

Jis nesutinka su teismo išvada, kad pagrindine eismo ivykio kilimo priežastimi buvo jo veiksmai, o ne nukentejusiosios didelis neatsargumas. Tiriant byla ir teisminio nagrinejimo metu nebuvo nustatyta, iš kur i aikštele iejo A. R. – iš už stovinciu priparkuotu automobiliu ar iš kitos vietos. Teismo išvada, kad jis nepastebejo aikštele einancios pesciosios A. R., nedave jai kelio – niekuo nepagrista ir yra tik prielaida, kad nukentejusioji išejo ne iš už stovinciu priparkuotu automobiliu. Pati nukentejusioji apklausta teisme parode (t. 2., b.l. 66), kad ji neprisimena ar iš tarpo tarp automobiliu ar aikštele ejo. Gali buti, kad ejo tarp priparkuotu automobiliu. Nenustacius, kad nukentejusioji iki partrenkimo vietos ejo aikštele ir buvo jo akiratyje visa jo automobilio judejimo laika (šiuo atveju jis privalejo ja pastebeti ir butu pastebejes, jeigu tai butu tiesa), negalima daryti išvados del jo kaltumo, nes, priešingu atveju (jeigu nukentejusioji išejo iš už stovinciu priparkuotu automobiliu), bus pagrindas teigti, kad pescioji pažeide KET reikalavimus, pagal kuriuos pestiesiems draudžiama išeiti iš už stovincios transporto priemones ar kitos kliuties, trukdancios apžvelgti vieta, neisitikinus, kad nera artejanciu transporto priemoniu (KET 55.4 p.). Kad priimti apkaltinamaji nuosprendi, byloje reikia irodyti, kad jis ja galejo laiku pastebeti ir laiku sustabdyti savo automobili.

Nurodo, kad nukentejusiosios judejimo krypti galima nustatyti išaiškinus, iš kokios patalpos (vietos teritorijoje) ir kur ji ejo nešdama darbo irankius betarpiškai prieš eismo ivyki, kur yra kiemsargio (valytojos) patalpos, kuriose laikomi irankiai, koki darba ji dirbo prieš autoivyki ir pan. Ta byloje galima nustatyti apklausus imones darbuotoja, atsakinga už valytoju darba, taip pat apklausus pacia nukentejusiaja – ka ji dare ir kur nurodytu laiku ejo. Be to, ja turejo matyti imones darbuotojai, sugerovai, kurie nenustatyti (nebuvo net bandoma juos nustatyti). Neaišku, kokioje padetyje pirminio kontakto metu buvo nukentejusioji ir automobilis vienas kito atžvilgiu (ar nukentejusioji buvo automobilio atžvilgiu nugara, šonu ir t.t.). Tai taip pat padetu išspresti klausima – iš kur i važiuojamaja dali išejo nukentejusioji. Tam byloje reikejo atlikti kompleksine trasologine – medicinine ekspertize.

Pagal KET 4 punkta eismo dalyviu elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu, o pagal 9 punkta – eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu, išskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciu, kitu žmoniu gyvybei ar sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butu galima išvengti. Todel rupintis saugumu turi visi eismo dalyviai, tame tarpe ir pestieji.

Teismas visiškai nepagristai konstatavo, jog tiksliai nustatyti pesciosios partrenkimo vietos nera galimybes ne del nukentejusiosios veiksmu ar kitu objektyviu priežasciu, bet del kaltinamojo samoningo veikimo. Jis tik partrenkes pesciaja nuvažiavo iš ivykio vietos. Nukentejusiosios darbo irankiai po autoivykio liko guleti toje pacioje vietoje, kur gulejo nukentejusioji. Ši vieta užfiksuota schemoje, todel šis teiginys neturi jokio pagrindo.

Teismas kritiškai vertino jo parodymus teigdamas, kad kaltinamasis teisiamojo posedžio metu kaskart tikslindavo parodymus teigdamas, jog po partrenkimo jis i prieki pavažiavo 11, o veliau teigdamas – 5 metrus. Kaltinamasis KET 231 p. reikalavima, nejudinti transporto priemones iš ivykio vietos, ivykus eismo ivykiui, žinojo. Aiškindamas del ko jis patrauke automobili iš ivykio vietos, kaltinamasis nurodo taurius tikslus – kuo greiciau padeti nukentejusiajai. Taciau kaip šis 5-11 metru pavažiavimas galejo padeti nukentejusiajai, kaltinamasis logiškai paaiškinti negalejo. Jis nemano, kad jo nesugebejimas tiksliai ivertinti atstumus cia turi didele reikšme, nes jam pravažiavus 5 ar 11 metru, nukentejusiosios darbo irankiu vieta liko ten, kur nukentejusioji buvo partrenkta, o automobili patrauke iš vietos, nes tai buvo butina padaryti, kadangi automobiliu buvo prispausta nukentejusiosios koja (ta pati parode ir nukentejusioji), be to, jis tai padare budamas šoko busenoje ir negalejo visiškai kontroliuoti savo veiksmus – toks elgesys yra naturalus didelio susijaudinimo rezultatas.

Teismo išvada, kad ne nukentejusiosios girtumas, bet kaltinamojo neatsargus važiavimas buvo eismo ivykio priežastis, niekuo nepagrista, nes teismo argumentacija, jog nukentejusioji teigia, jog ji ejo pakankamai letai, kaltinamasis teigia priešingai, jog nukentejusioji staiga išejo iš mašinu tarpo, taciau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, nes kaip taip pat nurode ir kaltinamasis, nukentejusioji buvo stiprokai išgerusi, ji yra nejauno amžiaus (55 metu). Nukentejusiosios girtumas neabejotinai buvo ribojantis jos judejima, juo labiau, jog ji rankose nešesi, kaip matyti iš ivykio vietos nuotrauku, nemažo gabarito irankius – neatsako i pagrindini klausima – iš kur i aikšteles važiuojamaja dali išejo nukentejusioji. Teismas vertina nukentejusiosios girtuma tik vienu aspektu, kad ji girta negalejo greitai vaikšcioti ir visiškai nenagrineja, kokia itaka tai turejo eismo ivykio kilimui. Teismas buvo šališkas jo kalte grisdamas vien neblaivios nukentejusiosios nenuosekliais, prieštaringais parodymais ir visiškai atmesdamas jo parodymus, net nebandes juos nagrineti, vietoj to sureikšmindamas neesminius netikslumus, pvz. del pravažiuoto po autoivykio atstumo, kas neturi jokios reikšmes sprendžiant klausima, kieno veiksmai buvo pagrindine autoivykio kilimo priežastimi.

Teismas nepagristai konstatavo, kad kaltinamasis yra nenuoseklus savo parodymuose, jis teigia, jog staiga iš už mašinu išlindo žmogus, A. K. stabtelejo, bet kliuties išvengti nepavyko, veliau, jog einancios nukentejusiosios nemate, o sustojo tik pajutes kliuti. Toki jo parodymu vertinima laiko šališku, kaip teismo nenora suprasti ir isigilinti i jo paaiškinimus – juk tai yra jo išvada, kad nukentejusioji išejo iš už stovinciu mašinu, nes iki partrenkimo jis jos aikšteleje nemate. Visiškai nepagristas teismo argumentas, kad iš esmes teismas daro išvada, jog kaltinamasis atbuline eiga važiavo priešpriešine automobiliu judejimo juosta, kas taip pat galejo salygoti autoivykio kilima. Kur vidineje imones stovejimo aikšteleje teismas ižvelge priešpriešine eismo juosta neaišku, nes šioje vietoje transporto judejimas niekaip neorganizuotas – nera jokiu ženklu ar ženklinimo kaip turi judeti automobiliai.

Niekuo nepagrista ir šališka teismo išvada, kad nukentejusiosios padarytas darbo drausmes pažeidimas – girtumas darbo metu - kaltinamojo veiksmu kvalifikavimui nera reikšmingi. Nukentejusioji teigia, jog jai darbdavys nebuvo suteikes darbo rubu – liemenes, be to, teismas atkreipia demesi, jog ivykio metu buvo pietu pertrauka ir nukentejusioji nedirbo, tik neše irankius i tam skirta vieta, todel darytina išvada, jog net jei ir butu išduota liemene, nedirbdama ji jos ivykio metu deveti neprivalejo. Akivaizdu, kad nukentejusioji vis delto buvo savo aptarnaujamoje teritorijoje, neše irankius i darbo vieta, ejo aikštele, kur važiuoja (parkuojasi) automobiliai – o tai reiškia, kad ji buvo darbo vietoje, nesvarbu ar formaliai 12.31 val. buvo pietu pertrauka.

Nepagrista teismo išvada, kad kaltinamojo lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Savo dali atsakomybes ir kaltes del eismo ivykio jis pripažino. Del ivykio gailisi – tai ne karta sake ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Taciau nemano, kad jis yra vienintelis kaltas del ivykusio eismo ivykio. Teismas turejo pripažinti, kad veikos padarymui itakos turejo nukentejusiosios rizikingas elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

Jis anksciau neteistas, galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi. Augina du mažamecius vaikus. I šia aplinkybe teismas iš viso neatkreipe jokio demesio.

Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis nukentejusiajai žalos ne kiek neatlygino, jo i ligonine nuneštu maisto produktu (vaisiu, vyno, stikliniu ir vyno tauriu) teismas nelaiko kaltinamojo savanorišku nukentejusiajai bent dalines žalos atlyginimu. Šis faktas teismo akcentuojamas parodyti jo tariama ciniškuma ir nenuoširduma – teismo manymu, jo veiksmai vertintini kaip ciniškas kaltinamojo požiuris i kitam asmeniui padaryta žala ir del sužalojimo sukeltus išgyvenimus ir fizini skausma. Taciau byloje nustatyta, kad jis visais imanomais budais bande su nukentejusiaja taikytis – neše jai produktus bei dovanas i ligonine, dave 200 Lt, kuriuos ji jam gražino, daug kartu skambino telefonu, teiravosi kaip vyksta gydymas, praše pasakyti ko ji nori, taciau jokio atsakymo negavo, pagaliau pasiule 1300 Lt (tai teisme pripažino ir nukentejusioji), nukentejusioji lyg ir sutiko, jie buvo susitare, jog pinigus atveš jo motina H. K., taciau nuvykus pas nukentejusiaja, ji duru neatidare. Todel neaišku, kaip pasireiškia kaltinamojo cinizmas.

Lengvinancios aplinkybes nebuvimas (nors jis mano, kad vis delto iš dalies nukentejusiajai žala atlygino) – teismo faktiškai pripažintas jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Nuosprendyje nurodyta, kad šis elgesys, teismo nuomone, rodo, jog kaltinamasis iki šiol (nors praejo 8 menesiai po ivykio) nera tinkamai ivertines savo veiksmu pobudžio, nepadare reikiamu išvadu, nesiekia sušvelninti pasekmiu, todel jam skirtina baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios dydis, atsižvelgiant i pasekmes, skirtinas minimaliam terminui.

Jis nurodo, kad nesupranta teismo rustumo, jis juk pažeide KET reikalavimus del neatsargumo, o ivykio faktines aplinkybes galima prilyginti nelaimingam atsitikimui. Butu aišku, jei jis butu padares tycini KET pažeidima – partrenktu pesciaji ant pesciuju perejos arba ženkliai viršytu leistina greiti, arba butu nuolat baudžiamas už KET pažeidimus. Neaišku, kokiu tikslu, numatytu BK 41 str., sieke teismas, skurdamas jam dar ir baudžiamojo poveikio priemone. Toks teismo sprendimas yra neproporcingas padarytos veikos pavojingumui.

Jis šiuo metu dirba UAB „Arte Domestica“ grupes vadovu. I jo pareigas ieina pasiulymu didmenines prekybos pirkejams Lietuvoje ir užsienyje (Baltijos šalyse ir Rusijoje) paruošimas ir sutarciu sudarymas. Del darbo jis nuolat vyksta automobiliu i komandiruotes, tame tarpe ir užsienyje. Todel teismo sprendimas uždrausti jam naudotis specialia teise yra nepagristas ir pernelyg griežtas, nes jis, kaip pagrindinis šeimos maitintojas, praras darba.

Atsižvelgiant i autoivykio aplinkybes jis yra pernelyg griežtai nubaustas, nes teismo paskirta 3250 Lt bauda neatitinka padarytos veikos pavojingumo laipsnio ir yra per griežta. Teismas neatsižvelge, kad jis augina du mažamecius vaikus.

Civilis ieškinys turi buti atmestas, nes nukentejusiosios didelis neatsargumas turejo lemiama itaka žalos atsiradimui (CK 6.282 str.).

Šalies argumentai

Nukentejusioji A. R. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendi ir priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ jos naudai 4625,60 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti, o likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas jos patikslinto civilinio ieškinio reikalavima priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ nukentejusiosios naudai 4325,60 Lt turtinei žalai atlyginti atmete. Ji sutinka su visais teismo nuosprendžio motyvais, išskyrus motyvais del turtines žalos atlyginimo. Teismas savo sprendima atsisakyti patenkinti jos reikalavima priteisti iš draudimo bendroves 4625,60 Lt turtinei žalai atlyginti grindžia tokiais motyvais: baudžiamojoje byloje yra priteisiama tik tiesiogine nusikaltimu padaryta žala, todel civilinis ieškinys del negautu darbiniu pajamu dalyje yra atmetamas. Juo labiau, jog nukentejusiosios darbo sutartis (t. 2., b.l. 39-40) nutraukta 2008-11-20 (eismo ivykis – 2008-11-11) pagal DK 127 str. darbuotojo prašymu. Mano, kad tokie teismo motyvai yra nepagristi ir atmestini.

LR BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. LR BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal BPK nuostatas. Taciau tais atvejais, kai del civilinio ieškinio iškyla klausimu, kuriu sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujancios civilinio proceso normos, taip pat civilinis kodeksas, kiti teises aktai.

Turtines žalos atlyginima reglamentuoja LR CK normos. LR CK 6.283 str. 1 d. nustato, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtine žala. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentejes asmuo butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota, ir su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos. Apie tai, kad asmens negautos pajamos yra viena iš turtines žalos rušiu yra ne viena karta pasisakes ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (LAT 2006-10-31 nutartyje b.byloje Nr. 2K-587/2006).

Ji visiškai pagristai reikalauja atlyginti turtine žala. Apie tai liudija ir draudimo bendroves pozicija, kuri teismo posedžio metu sutiko iš dalies tenkinti nukentejusiosios reikalavima atlyginti turtine žala.

Nepagristas ir teismo motyvas, jog civilinis ieškinys del negautu darbiniu pajamu dalyje yra atmetamas juo labiau, kad nukentejusiosios darbo sutartis nutraukta po eismo ivykio pagal DK 127 str., t.y. darbuotojo prašymu. Mano, kad sprendžiant klausima del turtines žalos atlyginimo priteisimo, aplinkybe pagal koki Darbo kodekso straipsni ji buvo atleista iš darbo, neturi teisines reikšmes. Teisine reikšme šiuo atveju turi aplinkybe, kad del nuteistojo kaltes patirtos traumos ji negalejo atlikti savo darbo pareigu ir gauti už tai atlyginima. Mano, kad ji pasielge teisingai, nesudarydama darbdaviui jokiu kliuciu priimti i jos vieta kita darbuotoja, kuris galetu atlikti jos darbo pareigas. Kadangi eismo ivykio metu ji buvo neblaivi (del ko teismo jai buvo sumažintas priteistinos neturtines žalos dydis), jai yra nemoketinos socialinio draudimo išmokos už nedarbingumo laikotarpi, todel jos patirta turtine žala (t.y. jos negautos pajamos) priteistinos iš draudimo imones.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytu motyvu bei paskaiciavimu pilnai pakanka irodyti, jog del nuteistojo kaltes ji negavo mažiausiai 4625,60 Lt pajamu, t.y. patyre 4325,60 Lt turtine žala. Jos negautos pajamos yra pakankamas pagrindas jai priteisti turtines žalos atlyginima. Teismas netinkami taike materialines teises normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuluojamos teismu praktikos, netinkamai ivertino jos visus pateiktus irodymus ir ieškinio motyvus bei padare nepagrista išvada, jog baudžiamojoje byloje negautos pajamos nepriteisiamos.

Teismo posedyje nuteistasis A. K. ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, o nukentejusiosios A. R. apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusiosios A. R. atstovas praše jos apeliacini skunda tenkinti, o nuteistojo A. K. apeliacini skunda atmesti.

Prokuroras praše atmesti nuteistojo A. K. ir nukentejusiosios A. R. apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. ir nukentejusiosios A. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1, 4 p. numatytais pagrindais.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad pagrindine eismo ivykio priežastis yra jo veiksmai – prašo nuosprendi pakeisti – sumažinti jam paskirtos baudos dydi, panaikinti paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, civilini ieškini atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustate jo padarytu veiksmu pavojingumo laipsni, nepakankamai ir net šališkai ivertino nukentejusiosios veiksmu itaka autoivykio kilimui, nepagristai konstatavo, kad jo veiksmai buvo pagrindine autoivykio kilimo priežastis.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. K. veiksmus pagal LR BK 281 str. 1 d. A. K. kalte, padarius jam inkriminuota nusikaltima, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis, o butent 2008-11-11 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole ir eismo ivykio vietos plane bei fotolentelese užfiksuota informacija (t. 1., b.l. 5-12), 2008-11-11 policijos pareiguno A. G. tarnybiniu pranešimu (t. 1., b.l. 17), 2008-11-11 pažyma del keliu eismo ivykio (t. 1., b.l. 13-14), 2008-11-11 transporto priemones technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolu (t. 1., b.l. 15-16), Specialisto išvada Nr. G280/09 (01) del nukentejusiosios A. R. sužalojimo (sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas) (t. 1., b.l. 22-23), paties nuteistojo A. K. parodymais bei nukentejusiosios A. R. parodymais. Pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad A. K., 2008-11-11, apie 12.31 val., Vilniuje, automobiliu stovejimo aikšteleje, prie Savanoriu pr. 180 pastato, vairuodamas automobili Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas buvo nepakankamai atidus, nepastebejo aikštele einancios pesciosios A. R., tuo pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 9 punkto, nustatancio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus, nedave jai kelio, tuo pažeisdamas keliu eismo taisykliu 34 punkto, nustatancios, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelia pesciajam važiuodamas atbulas, reikalavimus ir pastaraja partrenke, padarydamas jai nesunku sveikatos sutrikdyma.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad autoivykis ivyko del eismo dalyviu abipuses kaltes, jis savo kalte neige, nes nemano, kad jo veiksmai buvo pagrindine šio autoivykio kilimo priežastimi. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus, kadangi bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog butent A. K. veiksmai buvo pagrindine autoivykio kilimo priežastimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. vairavo automobili atbuline eiga. Nuteistasis nurode, kad prieš važiuodamas atbulas, apsidare, kliuties nebuvo, staiga iš už mašinu išlindo žmogus, jis stabtelejo, bet kliuties išvengti nepavyko. Veliau jis nurode, kad einancios nukentejusiosios nemate, o sustojo tik pajutes kliuti. Taigi, bet kokiu atveju, ar A. K. mate ar nemate iki partrenkimo pesciaja, ar ji ejo iš už priparkuotu automobiliu, ar tiesiog ejo automobiliu stovejimo aikštele, ar aikštele tvarke, vairuotojas visais atvejais privalejo pesciajai duoti kelia, kaip numatyta Keliu eismo taisykliu 34 punkte. Todel nuteistojo argumentai apie tai, kad ne vien jo veiksmai buvo pagrindine priežastimi autoivykiui kilti, atmestini kaip nepagristi.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentejusioji eismo ivykio metu buvo visiškai girta (2,54 promiles alkoholio kraujyje), jis padare išvada, kad didžiaja dalimi del autoivykio kalta pati nukentejusioji, nes nagrinejant šia eismo situacija, sunku isivaizduoti, kad protingas ir vidutiniškai atsargus žmogus vidury baltos dienos gales nepastebeti 1-2 km/val. atbulai judancio automobilio ir neisitikinus, kad bus saugu, išeiti i važiuojamaja dali iš už stovinciu priparkuotu automobiliu, arba nepasitraukti, jeigu tiketi, kad nukentejusioji ejo aikštele.

Nors nukentejusioji eismo ivykio metu buvo neblaivi (2,54 promiles alkoholio kraujyje, kas pagal LR Vyriausybes 1996-01-15 nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemoniu vairuotoju ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo busenos nustatymo tvarkos 7 punkta atitinka sunku girtumo laipsni), taciau šiuo atveju nukentejusiosios neblaivumas neitakojo eismo ivykio kilimo ir nebuvo pagrindine priežastimi eismo ivykiui kilti. Ne nukentejusiosios A. R. pareiga buvo praleisti atbuline eiga važiuojanti automobili, o butent vairuotojas, visais atvejais privalo duoti kelia pesciajam važiuodamas atbulas (KET 34 p.).

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad del A. K. samoningo veikimo tiksliai nustatyti pesciosios partrenkimo vietos nera galimybes, kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tikslus eismo ivykio vietos nustatymas nera tiek svarbus, kad kiltu abejoniu del A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jo kaltes konstatavimo. Iš keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo bei eismo ivykio plano bei fotolenteliu matyti, kurioje vietoje po eismo ivykio gulejo nukentejusiosios tureti daiktai – greblys, šluota, darbines pirštines. Be to, pats vairuotojas A. K. nurodo, kad butent toje vietoje, kur yra nukrite nukentejusiosios daiktai, ir ivyko jos partrenkimas. Taigi, nors A. K. ir pajudino transporto priemone iš ivykio vietos, kolegija negali konstatuoti vairuotojo A. K. samoningo veikimo, siekiant nuslepti ar sunaikinti ikalcius. Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad jis patrauke automobili iš ivykio vietos del to, kad buvo užvažiaves nukentejusiajai ant kojos, del ko buvo butina nuvažiuoti, be to nurodo, kad patyre šoka. Kolegija sprendžia, kad toks nuteistojo aiškinimas del nežymaus pasitraukimo iš ivykio vietos yra pakankamai pagristas, nes išties, vairuotojas, patekes i eismo ivyki, patiria savotiška stresa, juo labiau, užvažiavus ant žmogaus. Todel kolegija sprendžia, kad, nors vairuotojas A. K. formaliai ir pažeide Keliu eismo taisykliu 231 punkto reikalavimus, taciau toks jo elgesys nelaikytinas samoningu veikimu, siekiant sukliudyti nustatyti tikslia eismo ivykio vieta.

Nuteistasis A. K. laiko nepagrista ir šališka teismo išvada, kad nukentejusiosios padarytas darbo drausmes pažeidimas – girtumas darbo metu - kaltinamojo veiksmu kvalifikavimui nera reikšmingi. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad nukentejusiosios girtumas darbo metu nera reikšmingas A. K. veiksmu kvalifikavimui, kadangi ne nukentejusiosios girtumas, o vairuotojo A. K. veiksmai, kuomet jis pažeide Keliu eismo taisykliu 34 punkto reikalavimus, buvo pagrindine eismo ivykio kilimo priežastimi.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad savo dali atsakomybes ir kaltes del eismo ivykio jis pripažino. Del ivykio gailisi – tai ne karta sake ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Taciau nemano, kad jis yra vienintelis kaltas del ivykusio eismo ivykio. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, vairuotojas A. K. kaltu del eismo ivykio neprisipažino. Be to, net ir apeliaciniame skunde jis nurodo, kad nelaiko saves kaltu padarius jam inkriminuota nusikaltima. Nurodo, kad tik gailisi del ivykio. Todel akivaizdu, kad A. K., nors ir nurodydamas, jog gailisi del eismo ivykio, taciau nepripažista savo kaltes del jam teisingai inkriminuoto nusikaltimo, todel kolegija neturi pagrindo konstatuoti esant jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nenustate A. K. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu. Teismas, skirdamas jam bausme, atsižvelge i tai, kad A. K. padare neatsargu nusikaltima (LR BK 16 str.), anksciau neteistas, administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus nebaustas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausia bausme – bauda, jos dydi parenkant minimaliam LR BK 47 str. 3 d. numatytam bausmes dydžiui.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirta bausme, panaikinti paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, civilini ieškini atmesti.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausme, bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeide ir pagristai paskyre A. K. straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmes ruši. Taigi, paskirtoji bausme savo rušimi ir dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus ir neprieštarauja teisingumo principui. Taciau, kolegija nelaiko pagristu teismo sprendima paskirti nuteistajam A. K. baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, t.y. atemima teises vairuoti transporto priemones vieneriems metams, termina skaiciuojant nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad A. K. pajamos buvo pakankamos, jis iki šiol ne kiek žalos neatlygino, jo pasiulyti 200 Lt, kurie jam gražinti, žalos atlyginimui atnešti vaisiai, kaledinis pyragas, vynas, stiklines ir vyno taures, nelaikytini žalos atlyginimu, ir teismo vertinti kaip ciniškas kaltinamojo požiuris i kitam asmeniui padaryta žala ir del sužalojimo sukeltus išgyvenimus ir fizini skausma. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad šis A. K. elgesys rodo, kad jis iki šiol nera tinkamai ivertines savo veiksmu pobudžio, nepadare reikiamu išvadu, nesiekia sušvelninti pasekmiu, todel jam ir skyre baudžiamojo poveikio priemone. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nustatyta, jog jis visais imanomais budais bande su nukentejusiaja taikytis – neše jai produktus bei dovanas i ligonine, dave 200 Lt, kuriuos ji jam gražino, daug kartu skambino telefonu, teiravosi kaip vyksta gydymas, praše pasakyti ko ji nori, taciau jokio atsakymo negavo, pagaliau pasiule 1300 Lt (tai teisme pripažino ir nukentejusioji), nukentejusioji lyg ir sutiko, jie buvo susitare, jog pinigus atveš jo motina H. K., taciau nuvykus pas nukentejusiaja, ji duru neatidare. Todel neaišku, kaip pasireiškia kaltinamojo cinizmas.

Kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. K. prašymas panaikinti jam teismo skirta uždraudima naudotis specialia teise yra pagristas. Vienu iš motyvu, kodel A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemone, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta tai, kad jis nukentejusiajai iki šiol ne kiek žalos neatlygino, iki šiol nera tinkamai ivertines savo veiksmu pobudžio, nepadare reikiamu išvadu, nesiekia sušvelninti pasekmiu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai A. K. elgesi, kuomet jis lanke ligonineje nukentejusiaja, neše jai vaišiu, siule 200 Lt, pripažino netinkamu, netgi cinišku. Nors pirmosios instancijos teismas nurode, kad A. K. visiškai neatlygino nukentejusiajai žalos, taciau kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas nukentejusiajai A. R. iš A. K. net nepriteise jokios žalos atlyginimo. Tai rodo, kad A. K. neturi pareigos atlyginti nukentejusiajai padaryta žala, nes transporto priemones valdytoju eismo ivykio metu buvo A. K. darbdavys UAB „East Reading Company“, kuris vairuotojo civiline atsakomybe buvo apdraudes draudimo bendroveje UADB „Ergo Lietuva“, kurie ir yra atsakingi už nukentejusiajai padaryta žala.

Be to, kolegija nelaiko nuteistojo A. K. elgesi cinišku, jam lankant nukentejusiaja ligonineje, atnešus nukentejusiajai vaisiu, pyrago, vyno, siulius pinigu, kuriu nukentejusioji atsisake. Todel pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. elgesi cinišku, nepagristai jam skyre baudžiamojo poveikio priemone.

Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad jis dirba UAB „ARTE DOMESTICA“ vadovu. Del darbo jis nuolat automobiliu vyksta i komandiruotes, tame tarpe ir užsienyje. Teismo sprendimas uždrausti jam naudotis specialia teise yra nepagristas ir pernelyg griežtas, nes jis, kaip pagrindinis šeimos maitintojas, praras darba. Kolegija sprendžia, kad ir del šios nuteistojo nurodytos priežasties yra pakankamas pagrindas panaikinti teismo nuosprendžiu jam paskirta uždraudima naudotis specialia teise. Nuteistasis prie apeliacinio skundo pridejo dokumentus, patvirtinancius, kad jis dirba UAB „ARTE DOMESTICA“ Delonghi grupes vadovu, ir kad jo darbas susijes su užsienio partneriais (t. 2., b.l. 123-125). Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistajam A. K. uždraudima naudotis specialia teise, yra perteklinis ir pernelyg griežtas, be to, prieštaraujantis bausmes teisingumo ir proporcingumo skyrimo principams.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atmesti nukentejusiosios A. R. civilini ieškini, nes nukentejusiosios didelis neatsargumas turejo lemiama itaka žalos atsiradimui (CK 6.282 str.). Kolegija nelaiko pagristu toki nuteistojo skundo argumenta, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad eismo ivykio kilimo priežastimi buvo nukentejusiosios elgesys ar, kad eismo ivykis kilo del didelio nukentejusiosios neatsargumo. Kadangi A. K. kalte ivykdžius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1 d., visiškai irodyta bylos faktiniais duomenimis, todel nukentejusioji A. R. turejo teise i jai padarytos žalos atlyginima.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentejusioji A. R. del sužalojimo patyre dideli fizini skausma, kuri jai sukele kaulo lužis. Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymas nukentejusiajai sukele ne tik fizini skausma, bet ir daugybe nepatogumu, pasireiškianciu sumažejusia bendravimo galimybe. Kolegija sprendžia, kad nukentejusioji išties patyre neturtine žala, todel pirmosios instancijos teismas pagristai jai priteise neturtines žalos atlyginima, atsižvelgdamas i tai, kad nukentejusioji nebegali pilnai savimi pasirupinti, sunkiai vaikšto, kas jai neabejotinai sukelia dideles dvasines kancias bei išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai nukentejusiosios patirta neturtine žala priteise iš A. K. darbdavio UAB „East Trading Company“ ir draudimo bendroves UADB „Ergo Lietuva“, pagristai nustatydamas jai priteistinos neturtines žalos dydi – 6000 Lt.

Nukentejusioji A. R. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti teismo nuosprendi ir priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ jos naudai 4625,60 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti, o likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista. Nurodo, kad nepagristas teismo motyvas, jog civilinis ieškinys del negautu darbiniu pajamu dalyje yra atmetamas, juo labiau, kad nukentejusiosios darbo sutartis nutraukta po eismo ivykio pagal DK 127 str., t.y. darbuotojo prašymu.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentejusiosios ieškini, padare nepagrista išvada, kad baudžiamojoje byloje yra priteisiama tik tiesiogine nusikaltimu padaryta žala, todel ieškini del negautu darbiniu pajamu atmete. Kolegija sutinka su nukentejusiosios skundo argumentu, kad asmens negautos pajamos yra viena iš turtines žalos rušiu, taciau šios negautos pajamos turi buti realios, o ne hipotetines.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo ivykis, kurio metu nukentejo A. R., ivyko 2008 m. lapkricio 11 d. 2008 m. lapkricio 20 d. ji savo iniciatyva nutrauke darbo sutarti. Todel akivaizdu, kad laikotarpiu nuo eismo ivykio dienos iki jos atleidimo savo noru iš darbo dienos ji patyre turtine žala, nes negavo darbiniu pajamu, kurias butu gavusi, jei nebutu buvusi sužalota eismo ivykio metu. Kadangi eismo ivykio metu, eidama savo darbines pareigas, ji buvo neblaivi, jai pagristai nebuvo mokamos socialinio draudimo išmokos ligos atveju. Taciau, atkreiptinas demesys i tai, kad nedarbingumo atveju asmuo gauna ne tik socialinio draudimo išmokas, bet tam tikra nedarbingumo laikotarpi apmoka ir darbdavys. Kadangi byloje nera duomenu bei tiksliu paskaiciavimu, už kuri laikotarpi ir kokio dydžio atlyginimas jai turetu buti moketinas jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-11-11 iki 2008-11-20, nukentejusiajai A. R. nustatytina teise i turtines žalos atlyginima jos nedarbingumo laikotarpiu iki atleidimo iš darbo savo noru, t.y. nuo 2008-11-11 iki 2008-11-20, kreipiantis i teisma civilinio proceso tvarka, kuomet, pateikus atitinkamus paskaiciavimus, butu tiksliai nustatyta nukentejusiajai priteistina turtine žala.

Pažymetina, kad nukentejusioji nedarbingumo laikotarpiu del sveikatos sužalojimo iki visiško pasveikimo turejo galimybe neiti i darba, taciau, ji, jai paciai prašant, savo noru nusprende nutraukti su darbdaviu darbo sutarti. Todel ji negali reikalauti atlyginti jai turtine žala netektu pajamu prasme po to, kai ji savo noru nutrauke su darbdaviu darbo sutarti. Nukentejusioji eismo ivykio metu, eidama darbines pareigas, buvo neblaivi, todel jai pagristai nebuvo mokamos socialinio draudimo išmokos ligos atveju.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-11-11 iki 2008-11-20 jai priklauso turtines žalos atlyginimas negautu pajamu prasme, todel jai nustatytina teise i turtines žalos atlyginima šiam laikotarpiui, konkretu turtines žalos dydi paliekant spresti civilinio proceso tvarka.

Nukentejusiosios skundo argumentai, kad draudimo bendroves atstovas sutiko iš dalies atlyginti jai turtine žala, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti nukentejusiajai turtines žalos atlyginimo, butu buves visiškai neteisingas ir nepagristas.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendis keistinas, atsižvelgiant i nuteistojo A. K. ir nukentejusiosios A. R. apeliaciniuose skunduose išdestytus motyvus.

Teismui buvo pateiktas pinigu priemimo kvitas serija LAT Nr. 510845, iš kurio matyti, kad nukentejusioji A. R. sumokejo gynejui už skundo surašyma, patarima bei atstovavima apeliacines instancijos teisme 500 Lt. Šios išlaidos teismo pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 104 str. 2 d.) ir priteisiamos iš nuteistojo A. K. A. R. naudai (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 4 p.,

nusprende:

Nuteistojo A. K. ir nukentejusiosios A. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendi: panaikinti nuosprendžiu nuteistajam A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemone – atemima teises vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Nustatyti nukentejusiajai civilinei ieškovei A. R. teise i turtines žalos atlyginima laikotarpiu nuo eismo ivykio dienos iki darbo sutarties nutraukimo dienos (2008-11-11 – 2008-11-20), konkretu turtines žalos atlyginimo dydi paliekant spresti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. R. naudai 500 Lt proceso išlaidu.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Ryšardas SkirtunasTeisejai (parašas) Viktoras Dovidaitis(parašas) Virginija Pakalnyte – TamošiunaiteNuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas