- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2-846-763/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- S. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, valdantis sistemą SMScredit.lt, teikdamas elektroninį ieškinį prašo priteisti iš atsakovo S. K. 2342,27 Lt įsiskolinimą, kurį sudaro 1000 Lt negrąžinta paskolos suma, 1342,27 Lt palūkanų suma po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 54 Lt žyminį mokestį.
Atsakovui S. K., remiantis LR CPK 130 str. nustatyta tvarka, viešo paskelbimo interneto tinklapyje – www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ būdu, buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 30). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė, todėl esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Vadovaujantis LR CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2012-03-01 tarp ieškovo UAB „4finance“, valdančios sistemą SMScredit.lt, ir atsakovo S. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui ieškovas suteikė 700 Lt dydžio paskolą (b.l. 5-13). Be to, atsakovas 2012-03-01 pasididino vartojimo paskolos sumą dar 300 Lt, ir tokiu būdu ieškovas atsakovui suteikė bendroje sumoje 1000 Lt dydžio paskolą (b.l. 15-23). Šį faktą patvirtina 2012-01-27 ir 2012-03-02 sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo pervesta bendra 1000 Lt dydžio suma (b.l. 14, 24). Atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytas 114,07 proc. palūkanas ir grąžinti kreditą iki 2012-03-26. Pagal sutartį šalys susitarė dėl bendros kredito metinės palūkanų normos – 199,90 proc. (b.l. 15-16). Atsakovas paskolos numatytu terminu negrąžino ir liko skolingas ieškovui 1000 Lt panaudoto kredito.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistina 1000 Lt panaudoto kredito suma.
Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Pagal ieškinio reikalavimus nustatyta, kad vadovaudamasis minėtos sutarties 7.1 punktu, ieškovas atsakovui skaičiavo 199,90 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2012-03-27 iki 2012-12-17, tai yra už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, kurių suma sudaro 1342,27 Lt, ir prašo priteisti iš atsakovo šią po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos paskaičiuotą palūkanų sumą.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir/ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 199,90 procentų metinės palūkanos (Bendra vartojimo kredito metinė norma) yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 1342,27 Lt palūkanos daugiau nei trečdaliu viršija negrąžinto kredito sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 1000,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (1342,27 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo S. K. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (1000,00 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (1342,27 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos (laikotarpis po kredito grąžinimo iki ieškinio pateikimo dienos 2014-07-24), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką ir nuolatinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas 1/3, t. y. iki 447,42 Lt, (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013), priteisiant šią sumą iš atsakovo.
LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1447,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pateikiant teismui ieškinį ieškovas sumokėjo 54 Lt žyminį mokestį (b.l. 4), kuris nors ir ieškinį patenkinus iš dalies priteisiamas ieškovui iš atsakovo iš S. K., kaip minimalus įstatymo nustatytas žyminis mokestis elektroninėje byloje – 54 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 ir 7 p., 82, 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.73 str. 2 d., 6.260 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt negrąžintos paskolos sumą, 447,42 Lt palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 56 Lt žyminį mokestį, iš viso – 1501,42 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus vieną Lt 42 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1447,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo UAB „4finance“ (į. k. 301881644, adr. Jonavos g. 254A, Kaunas, a.s. Nr. LT297300010112065574, AB Swedbank, banko kodas 73000) naudai.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Atsakovas S. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-4 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
Ieškovas UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.