Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-208-253/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-05
Bylos Nr.
2A-208-253/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Bronius Valius, Julja Gražina Vaitulionienė
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
K. K.
Advokatai
Arūnas Žlioba
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-208-253/2008

Teisėja Aušra Maškevičienė Procesinio sprendimo kategorijos44.2.4.2.; 99.9.; 121.19.; 121.20. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. kovo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui E. L., ieškovo atstovui advokatui Arūnui Žliobai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui K. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju dėl atsakovo padaryto nusikaltimo – nesunkaus ieškovo sveikatos sutrikdymo. Ieškovas teigė, kad jam nusikaltimu padaryta neturtinė žala – jam buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą ir negalėjo gyventi įprasto gyvenimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-10-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovui 150 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 20 Lt už pažymą iš registro, 210 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu bei 24 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, kad nusikaltimo padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto, ji turi būti įrodinėjma ir nustatoma pagal pasekmes bei žalą padariusio asmens kaltę. Teismas nustatė, kad ieškiniu prašomas priteisti žalos dydis yra neadekvatus ieškovui padarytiems sveikatos sutrikimams, be to, ieškovas nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, todėl prašomą 15 000 Lt neturtinės žalos dydį sumažino iki 800 Lt. Teismas nurodė, kad 5 procentų metines palūkanas privalo mokėti tik terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, o kadangi tarp ieškovo ir atsakovo susikostę santykiai kilo ne iš sutartinių santykių, šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Teismas sumažino prašomas priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai iki 150 Lt atsižvelgęs į advokato laiko ir darbo sąnaudas – byloje buvo pateiktas tik vienas advokato surašytas procesinis dokumentas, o posėdžių byloje nebuvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-17 sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visa apimtimi bei priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Teigia, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl yra preziumuojama, kad jis nesigindamas pripažįsta ieškinio reikalavimus, apie kuriuos buvo tinkamai informuotas viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas neatsižvelgė į ieškovo reikalavimą pridėti prie nagrinėjamos bylos baudžiamąją bylą, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, turėjo tenkinti visus ieškovo reikalavimus arba nuspręsti bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Teigia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovo išgyvenimai buvo ypač dideli, todėl reikėjo atsižvelgti į visus Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus: pasekmes – ieškovas patyrė galvos smegenų sukrėtimą, lūžo dešinysis raktikaulis, buvo padaryti gilūs odos nubrozdinimai, susidarė randai smilkiniuose, pakaušyje, dėl komplikacijų ieškovas prarado dantį; žalą padariusio asmens kaltę – atsakovas ieškovo sveikatą sutrikdė iš chuliganiškų paskatų viešoje vietoje ir savo kaltę pripažino; atsakovo turtinę padėtį – jis yra veiksnus ir darbingas; padarytos turtinės žalos dydį – jos atsakovas neatlygino, ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – jos yra pagrįstos įrodymais ir turi būti priteistos. Ieškovo išlaidų, turėtų antstolės S. Vaicekauskienės teiktoms paslaugoms apmokėti, atlyginimo klausimo teismas visai nesprendė. Teigia, kad advokatas savo pareigas atilko tinkamai ir visa apimtimi, todėl atsižvelgus į nustatytas rekomendacijas dėl advokatų teikiamų paslaugų maksimalaus dydžio, 590 Lt, sumokėti už advokato paslaugas: už civilinės bylos vedimą, suteiktą teisinę pagalbą bei konsultacijas, yra apskaičiuoti remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovas turėjo daugiau bylinėjimosi išlaidų nei jam priteista neturtinė žala su bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, todėl teismas nepagrįstai netenkino šio reikalavimo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Bylos duomenimis atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nebuvo nustatytos, todėl teismo įpareigotas ieškovas 2007-05-02 paskelbė respublikinėje ir Klaipėdos spaudoje pranešimą apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareikštą ieškinį atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo pareigą per 14 dienų nuo paskelbimo spaudoje dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį bei teismo teisę priimti sprendimą už akių, jei per nurodytą terminą be pateisinamos priežasties nebus pateiktas atsiliepimas į gautą ieškinį.

Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, bei kitais civilinio proceso numatytais atvejais – pavyzdžiui, kai atsakovas be pateisinamos priežasties laiku nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad teismas turėtų įgaliojimus atitinkamą civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai ar su teismu nebendradarbiaujančiai proceso šaliai. Civilinis procesas turi būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias civilinio proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis, nebūtų pažeistos inter alia proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Proceso šalis turi būti tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, o teismas, pradėdamas nagrinėti bylą, privalo įsitikinti, ar jam nėra pranešta apie svarbias priežastis, dėl kurių proceso šalis nedalyvauja nagrinėjant bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui pranešimai apie bylos nagrinėjimą buvo siunčiami paskutiniuoju žinomu jo gyvenamosios vietos adresu Kaune bei paskutiniu gyvenamosios vietos deklaruotu adresu Šakiuose, pastarieji duomenys panaikinti 2007-01-19 savininko prašymu, o naujos gyvenamosios vietos atsakovas nedeklaravo. Grįžus neįteiktiems pranešimams, nurodant, jog adresatas ten negyvena, teismas įpareigojo ieškovą informuoti atsakovą apie pateiktą ieškinį ir pareigą pateikti atsiliepimą paskelbiant teismo pranešimą respublikinėje ir vietinėje bylą nagrinėjančio teismo buvimo vietos – Klaipėdos – spaudoje. Skelbimas turėjo būti skelbiamas vietinėje spaudoje pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Taigi, teismas netinkamai informavo atsakovą apie bylos nagrinėjimą. Dėl šio netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo buvo neteisingai išspręsta byla – sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šio pažeidimo, todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas Šakių rajono apylinkės teismo 2007-01-15 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą su užstatu 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui laiduotojui UAB „Varta“ padalinio vadovui R.K., gyvenančim (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą ir asmeniškai jam įteikti procesinius dokumentus.

Ieškovas prašė teismo priteisti 15 000 Lt iš atsakovo nusikaltimu sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad neliko ilgalaikių nesunkaus ieškovo sveikatos sutrikdymo pasekmių, ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino ir priteisė iš atsakovo 800 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose numatytus ir konkrečioje byloje teismo pripažintus reikšmingais kriterijus. Tai reiškia, kad teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl įrodyto žalos dydžio sumažinimo. Pačio nukentėjusiojo prašomas priteisti nuostolių dydis dėl neturtinės žalos negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra atliekamas teisingumą vykdančio subjekto – teismo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, turėjo nustatyti ir įvertinti visus Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įvardintus kriterijus – ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo pasekmes, žalą padariusio ir nukentėjusiojo asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos ir geranoriškai atsakovo atlygintos žalos ieškovui dydį bei kitas turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant mišriai kaltei, atsakovo atsakomybė gali būti sumažinta konstatavus, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis arba padėjo žalai atsirasti (CK 6.282 straipsnis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla ir padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas – atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsiradusį taikant atsakovui atsakomybę už ieškovo sveikatai nusikaltimu padarytą žalą (CPK 330 straipsnis), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-17 sprendimas už akių naikintinas ir byla gąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o iš valstybės biudžeto ieškovui grąžintina už apeliacinį skundą sumokėta 426 Lt žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 329 straipsnio 1 dalimi, 330 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovui E. L. iš valstybės biudžeto grąžinti 426 Lt žyminio mokesčio, 2007 m. gruodžio 6 d. sumokėto už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Julja Gražina VaitulionienėBronius Valius