Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant N. Č., dalyvaujant į administracinę atsakomybę traukiamam asmeniui A. Č., jo atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau-Institucijos) įgaliotam atstovui–Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniajam specialistui R. P., teismo posėdyje nagrinėjo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvio, susituokusio, dirbančio UAB’’Allsawood”, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 7 d ir 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-18 A. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 ¹ str. 7 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) ir 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2014-04-21 12 val. 20 min. Alytaus rajone, Radžiūnų kaimo teritorijoje, vairuodamas ‘Polaris” markės keturratį, valst. Nr. 4353TL, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Apklaustas teisme, A. Č. kaltu dėl pažeidimų neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. balandžio 21 d. apie pietus keturračiu motociklu buvo atvažiavęs į degalinę “Skulas” užsipilti kuro. Prie degalinės maždaug 200 metrų atstumu stovėjo 4-5 keturračiai motociklai, jų vairuotojai bendravo tarpusavyje, šių asmenų nepažįsta, nes vairuotojai buvo su šalmais, jie buvo su motociklininkų apranga, trys ar keturi asmenys buvo apsirengę raudonai. Savo keturratį jis paliko prie kuro pylimo kolonėlės. Į degalinę visureigiu atvažiavo K. su D. P.. P. yra jo draugas, o K.-P. kaimynas, tačiau su juo nėra artimai pažįstamas. Dainiui jis buvo skolingas pinigų, ir kadangi Dainius jų neėmė, Dainiui nupirko alaus, sudėjo į K. automobilį. Vyrai pasišnekėjo ir išsivažinėjo, prie degalinės buvę keturračiai buvo jau nuvažiavę. Iš degalinės važiavo į dešinę link porolono gamyklos, nevažiavo Geištarų keliu, nuvažiavo pas mamą į sodybą, esančią Parėčėnų kaime, ten atvažiavo apie pusę pirmos-pirmą valandą dienos. Geištarų kelyje nebuvo net įvažiavęs. Link Parėčėnų važiuodamas, policijos automobilių nematė, jo niekas nestabdė. Tą pačią dieną K. jam neskambino, nes jie neturi vienas kito telefono numerių.

Jis buvo apsirengęs raudona striuke su apsaugom, baltu-oranžiniu šalmu. Degalinėje šalmą nusiėmė ir jį padėjo arba ant bako, arba ant žemės, į degalinę jo nesinešė.

Nurodo, kad iki praeitų metų gruodžio mėnesio jam jokių kaltinimų niekas nepateikė. Rugpjūčio mėnesį važiuojant iš darbo, jį susistabdė policijos pareigūnas, paprašė pateikti dokumentus, vėliau pasakė, kad jis pareigūnui nestojo stabdomas ir liepė atvykti į policiją. Kadangi jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ilgai neišėjo susiderinti datos. Nuvykus metų pabaigoje, jam buvo surašytas protokolas. Pareigūno reikalavimu negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, nes tuo metu buvo išklausęs kursus dėl leidimo gavimo vežti visus krovinius ir pažymėjimą buvo pridavęs keisti į „Regitrą“.

Liudytoja G. S., Alytaus VPK Kelių policijos būrio patrulė, parodė, kad dirbo su kolega V. L. Alytuje. Iš policijos budėtojo gavo nurodymą vykti į Radžiūnų kaimą, nes ten pavojingai važinėja keturračiai ir kelia triukšmą. Važiuodami į vietą, „Skulo“ degalinėje toliau nuo kuro kolonėlių pamatė ten stovinčius du keturračius. Pareigūnai važiavo į Radžiūnų kaimą. Pravažiavus apie 50 metrų, pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja du keturračiai, tarp tarnybinio automobilio ir keturračių buvo mažas atstumas-apie 50-60 metrų, tai buvo tie patys keturračiai. L.s išlipo, lazdele stabdė, bet keturračiai nestojo, nuvažiavo link miško. Pareigūnai įjungė švyturėlius, garso signalus, per garsiakalbį perspėjo, kad transporto priemonės stotų. Jie vijosi vieną keturratį, kurį vijosi, negali pasakyti, jo vairuotojo apranga buvo raudona. Keturračiai nuvažiavo vienas į vieną keliuką, kitas-į kitą ir pareigūnai juos pametė. Keturračių numerių neužfiksavo, nes buvo daug dulkių. Kažkokį keturračio numerio skaičių buvo nužiūrėję, bet jo nepamena. Vairuotojo veido nematė, nes jis buvo su šalmu. Tuomet nuvažiavo į degalinę, paprašė atsukti vaizdo kameras. Iš vaizdo įrašų pamatė, kad degalinėje buvo tas pats vairuotojas, kur pabėgo su keturračiu, jis pirko alų. Atpažino, nes to vyro buvo ta pati striukė. Be to, pamatė, kad degalinėje stovėjo „džipas“ ( nepamena, ar jis stovėjo šone, ar prie užpylimo aparato), „džipas“s išvažiavo, paskui- keturračiai. Pareigūnai važiavo į sodų bendriją, vienoje sodyboje pastebėjo tą patį „džipą“. Žmogus pasakė, kad juo važinėja jo sūnus. Pakviestas sūnus neigė, kad buvo degalinėje, vėliau tą pripažino. Pareigūnai paprašė, kad jis paskambintų savo draugams. Asmuo nuėjo už namo, paskambino. Grįžęs pasakė, kad draugas išvažiavęs toli ir šiandien negrįš. Pareigūnai grįžo į degalinę, įrašė filmuotą medžiagą ir ją nuvežė į komisariatą. Nurodo, kad vieno keturračio vairuotojas buvo atpažintas iš juodos, baltos, raudonos spalvų striukės, kito keturračio vairuotojo aprangos neįsidėmėjo, bet jis taip pat buvo su motociklininko uniforma.

Liudytojas V. L., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2014 m. balandžio 21 d. dirbo su kolege G. S.. Iš policijos budėtojo gavo pranešimą nuvykti į Radžiūnų gyvenvietę, kadangi ten pavojingai ir dideliu greičiu važinėja keturračiai motociklai. Vykstant į Radžiūnų gyvenvietę, pravažiuojant pro degalinę „Skulas“, pamatė prie užpylimo kolonėlės stovinčius du keturračius. Daugiau degalinėje prie užpylimo kolonėlių transporto priemonių nebuvo, tik buvo keletas automobilių aikštelėje. Pareigūnai nuvažiavo į Radžiūnų gyvenvietę, pravažiavo kelias gatves, nieko nepastebėjo, tada važiavo link miško. Pastebėjo, kad iš kairės pusės žvyrkeliu dideliu greičiu atvažiuoja du keturračiai. Sustabdė tarnybinį automobilį, liudytojas išlipo, skrituliu stabdė keturračius, keturračiai pravažiavo pro jį, tarp jo ir šių transporto priemonių buvo apie 3-4 metrų atstumas. Keturračiai nestojo, tik padidino greitį ir nuvažiavo link miško. Tada pareigūnai pradėjo keturračius persekioti, apie tai informavo policijos budėtoją. Privažiavus sankryžėlę, vienas keturratis nuvažiavo į vieną pusę, kitas-į kitą. Pareigūnai važiavo paskui vieną keturratį, jam įvažiavus į mišką, jį pametė. Bėgusio keturračio numerių neužfiksavo, tik kelias raides, nes buvo daug dulkių. Budėtojui pranešė, kad numeriai gali būti tokie, bet patikrinus paaiškėjo, kad tai ne keturračio numeris. Vėliau užsuko į degalinę peržiūrėti filmuotos medžiagos. Operatoriaus klausė, ar buvo keturračiai, šis atsakė, kad buvo keletas. Pamatė, kad degalinėje stovėjo būtent tie du keturračiai, kurie pabėgo, juos atpažino pagal vairuotojo aprangą, Č. aprangoje dominavo juoda, balta, raudona spalvos. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kad į degalinę atvažiavo “ džipas”, išlipo pora keleivių, tada atvažiavo du keturračiai, kurie pavojingai manevravo, paišė „saules“, važinėjo ant dviejų ratų, sustojo prie visureigio, jie pabendravo, pylėsi kurą į plastikinį baką, nusipirko alaus, susidėjo į “džipą” ir nuvažiavo. Pareigūnai grįžo į sodus, pavažinėjo, vienoje sodyboje pastebėjo “džipą”, kuris buvo užfiksuotas filmuotoje medžiagoje. Senyvas vyras pasakė, kad automobilis yra jo, juo naudojosi jo sūnus. Pakvietė sūnų, liudytojas jo klausė, ar buvo keturračių degalinėje, šis sakė, kad buvo, tik neįvardino, kiek. Liudytojas paprašė paskambinti keturračių vairuotojams, tuomet vyras užėjo už pastato kampo, grįžo po poros minučių ir pasakė, kad vairuotojai išvažiavę, grįš vakare. Po kurio laiko liudytojas dirbdamas sustabdė automobilį vairuojantį asmenį, kurį atpažino kaip vieną ketrurračių vairuotojų. Su šiuo asmeniu suderino laiką, kada jis gali atvykti į policiją ir įteikė jam šaukimą.

Liudytojas D. P. parodė, kad A. Č.-jo pažįstamas. Pamena tą dieną, namuose jis pjovė malkas. Pritrūkęs benzino, paprašė kaimyno V. K., kad šis nuvežtų į degalinę savo visureigiu. Degalinėje susitiko Č., su juo trumpai pakalbėjo, Č. klausė, ar jis keturračiu važiuoja pasivažinėti, šis atsakė, kad varo pas pas mamą į Parėčėnus savo keturratį. Parėčėnai yra už Miroslavo. Į Parėčėnus galima nuvažiuoti keliu, esančiu už porolono gamyklos, iš „Skulo“ reikia išsukti ir iš karto po dešine puse yra žvyrkelis. Degalinės teritorijos prieigose buvo maždaug keturi keturračiai. K. pasistatė savo automobilį prie užpylimo kolonėlių. Kadangi Č. liudytojui buvo skolingas už automobilio remontą, todėl liudytojui nupirko alaus ir įdėjo į K. mašiną. Po to jie išsiskirstė, tų keturračių jau nebuvo. Vėliau jam paskambino K., sakė, kad pas jį atvažiavo policija, ieško keturračio savininko, su kuriuo liudytojas kalbėjo degalinėje. Liudytojas atsakė, kad jis išvažiavo pas motiną.

Nurodo, kad policijos pareigūnų nematė nei kai atvažiavo, nei kai išvažiavo.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2014 m. balandžio 21 d. kaimyno D. P. prašymu Dainių savo naudojamu “džipu” atvežė į degalinę „Skulas“, nes Dainius norėjo nusipirkti kuro. Į degalinę atvažiavo A. Č., jis pylėsi kuro. Iki tol jo nepažinojo, su juo nebendravo, tik matydavo, kai jis atvažiuodavo pas Dainių. Dainius su Čiupu pasišnekėjo, Č. nupirko Dainiui alaus, įdėjo į liudytojo automobillį. Č. iš degalinės išvažiavo pirmas, jis nuvažiavo link porolono gamyklos, o liudytojas nuvažiavo link Geištarų. Policijos pareigūnų nematė.

Nurodo, kad prie degalinės buvo daugiau keturračių, prie jų buvo vairuotojai, pastoviai čia keturračių būna, jie dažnai čia važinėja. Keturračiai stovėjo prieš degalinę, važiuojant nuo Alytaus.

Vėliau į namus atvažiavo policijos pareigūnai, klausė, ar buvo su Čiupu, prašė pasakyti, kas jis toks, sakė, kad jis pabėgo nuo pareigūnų. Liudytojas paskambino P.i, šis atsakė, kad Č.nuvažiavo pas mamą, P. niekam neperskambino. Policijai liudytojas pasakė, kad nepažįsta Č.ir nežino, kas jis per vienas.

Liudytoja A. Č. parodymus duoti sutiko ir parodė, kad per Velykas su sūnumi susitarė, jog antrą Velykų dieną šis atvažiuos pas ją pietų į Parėčėnų kaimą. Sūnus atvažiavo pietų metu- tarp dvyliktos-pirmos valandos, jie pavalgė pietus, sūnus paliko savo keturratį pas ją, motociklas stovėjo iki birželio mėnesio.

Liudytojas E. V. parodė, kad jis dirba degalinėje „Skulas“, esančioje Likiškėlių kaime, kelyje Alytus-Seirijai, degalinės vadovu-operatoriumi. Prisimena dieną, kai policijos pareigūnai atvažiavę paėmė degalinės vaizdo įrašą-2014-04-21. Tada degalinėje visą dieną-ir ryte, ir pietų metu, ir vakare-važinėjo daug keturračių. Į degalinę labai dažnai atvažiuoja keturračiai-pilasi kurą, perka gėrimus, valgyti. Jie dažniausiai važinėja su šalmais, aprangos spalva dažniausiai būna rausva.

L. R. Z. parodė, kad jo sodyba yra apie 400 metrų nuo degalinės „Skulas“ link Radžiūnų pusės. Šalia sodybos eina žvyruotas kelias, ten stovi draudžiamas „Stop“ ženklas, bet visi važinėja, labai dažnai važinėja keturračiai. Balandžio 21 dieną, Velykų antrą dieną, jis sodyboje tvarkė prie kelio esančią pavėsinę. Keliu apie pietus pravažiavo keturi ar penki keturračiai, jie nuvažiavo į Radžiūnų pusę, jų apranga buvo įvairi, visokių spalvų-– žalia, juoda, raudona. Tą dieną jis įsiminė labai gerai, nes tie keturračiai važiuodami ant kelio pervažiavo jo antį.

Nurodė, kad jis dažnai važiuoja keliu Alytus-Seirijai. Šiuo keliu važiuojant kažkokia dalis degalinės teritorijos matysis, kitą dalį užstoja pati degalinė.

Motyvuojamoji dalis

A. Č. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

A. Č. neprisipažino dėl pažeidimų, t.y. kad jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (LR ATPK 130 str. 1d.) bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo (LR ATPK 124 ¹ str. 7 d.).

Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Nagrinėjamos bylos atvėju svarbu neginčijamai įrodyti, kad būtent A. Č. vairavo keturratį motociklą. Tai įrodžius, abejonių dėl to, kad jis nestojo stabdomas policijos pareigūnų, nekiltų.

A. Č. neigia padaręs teisės pažeidimą ir nurodo, kad degalinėje nurodytą dieną jis buvo atvažiavęs keturračiu, pylėsi kurą, bendravo su D. P., V. K., vėliau nuvažiavo į Parečėnus pas motiną. Nurodė, kad jis buvo apsirengęs raudona striuke su apsaugom. Degalinės vaizdo kamerų įrašai patvirtina jo parodymus, kad jis buvo degalinėje, bendravo su šiais asmenimis, kad dėvėjo raudoną striukę. Apklausti policijos pareigūnai V. L. ir G. S. parodė, kad jie būtent iš striukės atpažino, kad asmuo degalinės vaizdo kamerų įraše ir jų reikalavimams nepaklusęs keturračio vairuotojas–tas pats asmuo. Pažymėtina, kad A. Č. buvo atpažintas kaip nestojęs vairuotojas tik pagal striukę. Tačiau vien šio fakto nustatymo byloje tam, kad įrodyti A. Č. kaltę, nepakanka, nes kiti bylos įrodymai yra prieštaringi.

A. Č. nurodė, kad prie degalinės maždaug 200 metrų atstumu matė stovinčius keturračius motociklus, jų buvo 4-5, kai kurie keturračių vairuotojai buvo apsirengę raudonai. Policijos pareigūnai V. L. ir G. S. teigė būtent degalinėje matę du keturračius . Kad A. Č. ir kitas asmuo buvo degalinėje, įrodo ir vaizdo kamerų įrašai. Degalinės teritorijos prieigose keturračius matė liudytojai D. P. ir V. K., V. K. nurodė, kad degalinėje dažnai būna ketruračių, nes jie dažnai čia atvažiuoja. Liudytojas E. V., degalinės vadovas-operatorius nurodė, kad tą dieną, kai policijos pareigūnai atvažiavo peržiūrėti vaizdo kamerų įrašų, visą dieną degalinėje važinėjosi daug keturračių-į degalinę atvažiuodavo piltis kuro, pirktis valgyti. Policijos pareigūnas V. L. nurodė, kad kai jis su kolege degalinės operatoriaus klausė, ar buvo keturračių, šis atsakė, kad buvo keletas, o tokia aplinkybė patvirtina degalinės vadovo-operatoriaus E. V. parodymus. Liudytojas R. Z. paliudijo, kad tą dieną pro jo sodybą link Radžiūnų pravažiavo daug keturračių, vairuotojai buvo apsirengę ir raudonai. Tą dieną R. Z. labai gerai prisiminė, nes tai buvo antroji Velykų diena, be to, jis pyko ant motociklininkų, nes jie važiuodami ant kelio pervažiavo jo antį. Taigi dauguma liudytojų nurodė matę degalinės prieigose daugiau keturračių, keli jų vairuotojai vilkėjo raudonai.

G. S. nurodė, kad jie vijosi raudonai apsivilkusį keturračio vairuotoją, V. L. patikslino, kad nestojusio vairuotojo aprangoje dominavo juoda, raudona, balta spalvos. Dėl to jie, peržiūrėję degalinės įrašą ir pamatę panašiai vilkintį A. Č., nusprendė, kad nestojęs vairuotojas-būtent A. Č., kurį vėliau, sustabdęs A. Č. vairuojamą automobilį, atpažino V. L.. Tačiau byloje yra pateiktos keturračių klubo “Griausmas” internete patalpintos fotonuotraukos ( b.l. 49-50), iš kurių matyti, kad klubo nariai dėvi raudonas striukes su baltais-juodais dryžiais, jų apranga panaši į aprangą, kurią dėvėjo vaizdo kameromis užfiksuotas A. Č.. Taigi įrodžius, kad degalinės prieigose buvo ir daugiau keturračių, jų vairuotojai dėvėjo ir raudonai, neatmetama galimybė, kad galbūt vieną iš ten buvusių vairuotojų vijosi policijos pareigūnai ir būtent tas nenustatytas asmuo jiems nestojo. Neatmetama galimybė, kad nestojęs vairuotojas-“Griausmo” narys. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai nematė asmens, kurį vijosi, veido, nes jis buvo su šalmu, o atpažino tik iš striukės. Atkreiptinas dėmesys ir į informavimą apie galimą teisės pažeidimą, nes, kaip matyti iš bylos, pareigūnų G. S. 2014 m. balandžio 21 d. ir V. L. 2014 m. rugpjūčio 23 d. surašyti tarnybiniai pranešimai nustatyta tvarka nebuvo užregistruoti PK raštvedybos knygoje.

Esant abejonėms, kas vairavo nestojusią transporto priemonę, vienintelis įrodymas, kuris identifikuotų šią priemonę, o tuo pačiu ir jos vairuotoją, būtų šios priemonės valstybinis numeris. A. Č. keturratis turi valstybinį numerį, jis fiksuotas ir protokole (su bylos medžiaga šios transporto priemonės registracijos dokumentas nepateiktas). Nestojusį keturratį vijęsi pareigūnai valstybinio numerio neįsidėmėjo, nes buvo daug dulkių, pareigūnai kažkurį keturračio numerį buvo nužiūrėję, bet jo nepamena. V. L. nurodė, kad užfiksavo kelias raides, budėtojui pranešė, kokie gali būti tokie šios transporto priemonės numeriai, bet patikrinus paaiškėjo, kad tokie numeriai ne keturračio. Pareigūnai nurodė, kad jie matė du keturračius, kai juos pamatė, iki jų buvo mažas atstumas, V. L. nurodė, kad keturračiai pravažiavo pro jį, kai jis išlipęs juos stabdė, atstumas buvo apie 3-4 metrus. Galėjo būti, jog pareigūnai dėl sukeltų dulkių nepamatė keturračio valstybinio numerio, tačiau faktas yra tas, kad šis numeris nebuvo užfiksuotas, o tuo pačiu nenustatytas ir vienintelis transporto priemonės identifikacinis požymis. Galimą pažeidimo faktą ir patį pažeidėją, jo vairuotą transporto priemonę bei jos valstybinius numerius būtų galėjusi užfiksuoti policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašymo įranga, tačiau ši įranga nebuvo įjungta, tuo buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.2 punktas ir dėl to, kaip minėta, buvo apribota galimybė nustatyti galimo teisės pažeidimo subkeltą.

Iš degalinės vaizdo kamerų įrašų matyti, kad 2014 m. A. Č. su keturračiu buvo degalinėje, pats A. Č. šios aplinkybės ir neneigė. Tačiau jo buvimas degalinėje dar neduoda pakankamo pagrindo padaryti neabejotiną išvadą, kad jis nestojo stabdomas policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad degalinės vaizdo kameros fiksavo tik degalinės teritorijos vaizdą, degalinės prieigos nebuvo fiksuotos, taigi negalima daryti kategoriškos išvados, kad degalinės prieigose nebuvo daugiau keturračių.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t.y. asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl adminitracinio teisės pažeidimo tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nenustačius bent vieno požymio, negalima ir administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atvėju nepavyko nustatyti teisės pažeidimo subjekto-asmens, kuris nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, nes asmens, kuris galimai padarė pažeidimą, atpažinimas tik pagal jo dėvimą rūbą yra nepakankamas pagrindas jo atsakomybei atsirasti, juolab kad byloje kilo abejonių, ar tikrai tik iš dėvimo rūbo atpažintas asmuo tikrai buvo tas, kuris padarė pažeidimą, nes jokių kitų to asmens ar jo vairuojamos transporto priemonės identifikacinių požymių nebuvo nustatyta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš to išplaukiančiu in dubio pro reo principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami patraukto į administracinę atsakomybę amens naudai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 str. 2 d. numatytomis priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į proceso pažeidimus, tiriant bylą ir renkant įrodymus joje. 2014 m. rugsėjo 3 d. A. Č. apklausiamas (b.l. 13) kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors protokolas dėl pažeidimo jam surašomas tik 2014 m. gruodžio 18 d., taigi tik nuo šios datos jis ir turėtų įgyti traukiamo į administracinę atsakomybę asmens status, tačiau protokole A. Č. įspėjamas dėl atsakomybės pagal ATPK 187 ² str. kaip liudytojas. ATPK 20 skirsnis apibrėžia administracinio proceso dalyvius-į atsakomybę traukiamas asmuo (272 str.) ir liudytojas (276 str.) turi skirtingą teisinį statusą, atsakomybėn traukiamas asmuo, vadovaujantis baudžiamosios teisės analogija, jokiu būdu negali būti įspėjamas dėl melagingų parodymų, nes neteisėtos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų visais įmanomais būdais-ne tik atsisakydamas duoti parodymus, bet ir nurodydamas neteisingas veikos aplinkybes. Be to, nors A. Č. buvo apklaustas 2014 m. rugsėjo 3 d., tik 2014 m. spalio 20 d. Institucijos atstovas nutaria administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti vieneriems metams, aprašomojoje nutarimo dalyje tik nurodoma, kad toks sprendimas priimtas dėl naujų įrodymų surinkimo, tačiau toks sprendimas nemotyvuotas, neanalizuojama, kokių papildomų įrodymų rinkimui reikalingas papildomas terminas. Adfministracinės nuobaudos termino pratęsimo institutas yra taikomas tik išimtinais, ypatingais atvėjais, todėl jo taikymas turi būti pagrįstas ir išsamiai motyvuotas.

Tam, kad įrodyti asmens kaltę dėl padaryto nusižengimo, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs ir neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti asmens kaltę, jie turi papildyti vienas kitą ir būti susiję. Bylos įrodymai teisme buvo patikrinti ir ištirti leidžiamomis priemonėmis, tačiau prieštaravimų, kilusių ištyrus įrodymus, teisme pašalinti nepavyko.

Ištyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama A. Č. kaltė, nustatyta, kad tie įrodymai yra abejotini ir ne pilnai įrodantys jo kaltę. Tai, kad A. Č. vilkėjo panašią į pažeidėjo striukę, savaime neįrodo, kad jis padarė jam inkriminuojamą pažeidimą Byloje nefiksuotas transporto priemonės pagrindinis identifikacinis požymis-valstybinis numeris. Ta prielaida, kad galbūt A. Č. padarė inkriminuojamą pažeidimą, nes buvo netoli įvykio vietos ir dėvėjo panašią striukę, nutarimas grindžiamas būti negali, nes akivaizdu, kad šis požymis yra nepakankamas pripažinti asmenį kaltu. Vadovaujantis baudžiamosios teisės analogija, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamo pažeidimo padarymu asmens naudai.

Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. Č. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, jo administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal LR ATPK 124 ¹ str. 7 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d. ) pasisakytina, kad A. Č. surašytame protokole nurodyta, jog jis pažeidimą-nesustojo stabdomas policijos pareigūnų-padarė 2014m. balandžio 21 d., tačiau akivaizdu, kad kadangi jis tą dieną nebuvo sustabdytas, jis nurodytą pažeidimo dieną ir negalėjo pateikti savo vairuotojo pažymėjimo. Kaip paaiškėjo ištyrus bylos įrodymus, A. Č. vairuotojo pažymėjimo nepateikė 2014 m. rugsėjo 3 d. atvykęs į policijos įstaigą aiškintis įvykio aplinkybių ir dėl to paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis buvo atidavęs į “Regitrą” pažymėjimo keitimui, nes buvo išsilaikęs egzaminus dėl papildomos kategorijos. Taigi dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 ¹ str. 7 d., A. Č. byla nutrauktina, nes jis jam inkriminuoto pažeidimo protokole nurodytą dieną nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 4 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimų, numatytų LR ATPK 124 ¹ str. 7 d. (iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir 130 str. 1d., įvykių ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.