- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-277-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00259-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-255/2015
2015 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Aukštakalnio apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nuosprendžio, kuriuo:
V. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 138 676 Lt žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
V. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. buvo kaltinamas įgijęs nusikalstamu būdu gautą turtą, būtent:
laikotarpiu nuo 2012-06-05 iki 2012-06-15, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, žinodamas, kad A. R. priklausantis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 22 200 litų vertės, gautas nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2012-06-05 22.30 val. iki 2012-06-06 07.30 val., pagrobtas iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., jį įgijo iš nenustatyto asmens ir laikė iki 2012-09-11, kol automobilis policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas.
Be to, V. V. laikotarpiu nuo 201-06-05 iki 2012-06-15, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis 19 900 litų vertės automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gautas nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2012-06-05 23.30 val. iki 2012-06-06 8.55 val., pagrobtas iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., jį įgijo iš nenustatyto asmens ir laikė iki 2012-06-15, kol automobilis policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas.
Be to, V. V. laikotarpiu nuo 2012-06-06 iki 2012-06-15, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje, žinodamas, kad S. J. priklausantis 28 312 litų vertės automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gautas nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2012-06-06 19.00 val. iki 2012-06-07 10.50 val. pagrobtas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., jį įgijo iš nenustatyto asmens ir laikė iki 2012-09-11, kol automobilis policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas, tokiu būdu jis įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą.
Be to, V. V. laikotarpiu nuo 2012-06-07 iki 2012-06-15, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragė, žinodamas, kad J. R. priklausantis 21 441 litų vertės automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gautas nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2012-06-07 21.00 val. iki 2012-06-08 07.30 val. pagrobtas iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., jį įgijo iš nenustatyto asmens ir laikė iki 2012-06-15, kol automobilis policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas.
Be to, V. V. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragė) direktorius pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ir įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį <...>“, 16 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių“ 23 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Kasos aparatu registruojamų įplaukų duomenys turi būti apskaitomi atskirame kiekvienam kasos aparatui skirtame kasos operacijų žurnale“, 32.2 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragės m., tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 4 automobilių „Audi A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Audi A3“, VIN: (duomenys neskelbtini), 2012-09-11 Klaipėdos AVPK NTB APGTS pareigūnų apžiūros metu rastų UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragė – dalių ir detalių įsigijimo dokumentų – pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, bei mokėjimo už juos dokumentų – kasos išlaidų orderių, mokėjimo nurodymų, nesurašė ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą jų realizavimo dokumentų – pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių;
nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos aparatų čekiais, kasos pajamų orderiais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 460963,99 Lt (570528,68-109564,69), gautų už parduotas automobilių detales, kurių pavadinimai ir pardavimų kainos nurodytos kompiuterinės apskaitos programa vestuose laisvos formos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“ ir „UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“, kuriuose laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. užregistruoti 1876 pardavimo atvejai bei 570528,68 Lt pardavimo kaina su V. Šių 460963,99 Lt (570528,68-109564,69), gautų už parduotas automobilių detales, neužregistravo kasos knygose ir tuo 460963,99 Lt sumažino dokumentinį kasos likutį bei nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis, kasos išlaidų orderiais, mokėjimo nurodymais – ir neįtraukė į apskaitą šių detalių įsigijimo dokumentų.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat V. V. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 279887430, įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Tauragė) direktorius, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios nurodo, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis <...>, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ...“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. liepos 25 d., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragės m., siekdamas išvengti 138676 Lt mokesčių , iš jų – 80512 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 46939 Lt pelno mokesčio, kurie turėjo būti priskaičiuoti ir sumokėti nuo 460963,99 Lt, gautų iš nenustatytų asmenų už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. parduotas automobilių detales, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie šias gautas pajamas, dėl to ji, būdama suklaidinta, šių ūkinių operacijų neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje bei įrašė tik jam vienam, V. V., žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamus tiekimus, pardavimo PVM ir mokėtiną valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokestį į:
laikotarpio nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 tris PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėse (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 9560 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėse (Standartinio tarifo pardavimo PVM) 1404 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėse (Mokėtinas į biudžetą PVM) neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 1404 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir šias deklaracijas už 2008 m. spalio–gruodžio mėnesius 2008-11-28, 2008-12-29 ir 2009-01-27 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui;
laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 penkias PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėse (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 12358 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėse (Standartinio tarifo pardavimo PVM) 2509 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėse (Mokėtinas į biudžetą PVM) neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 2509 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir šias deklaracijas už 2009 m. sausio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius 2009-03-05 ir 2010-09-01 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui;
laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 vienuolika PVM deklaracijų, kurių 11 eilutėse (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 51300 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėse (Standartinio tarifo pardavimo PVM) 12098 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėse (Mokėtinas į biudžetą PVM) neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 12098 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir šias deklaracijas už 2010 m. sausio ir kovo–gruodžio mėnesius 2010-03-04, 2010-05-08, 2010-05-25, 2010-06-07, 2010-07-26, 2010-08-16, 2010-09-08, 2010-10-07, 2010-11-25, 2010-12-17, 2011-01-25 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui;
laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 dvylika PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėse (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 232400 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėse (Standartinio tarifo pardavimo PVM) 48803 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėse (Mokėtinas į biudžetą PVM) neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 48803 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir šias deklaracijas už 2011 m. sausio–gruodžio mėnesius 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-24, 2011-06-22, 2011-07-27, 2011-08-25, 2011-10-25, 2011-11-29, 2011-12-27, 2012-01-25 ir 2012-04-24 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui;
laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 šešias PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėse (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 74833 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėse (Standartinio tarifo pardavimo PVM) 15698 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėse (Mokėtinas į biudžetą PVM) neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 15698 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir šias deklaracijas už 2012 m. sausio–birželio mėnesius 2012-02-27, 2012-03-26, 2012-04-25, 2012-05-25, 2012-06-11 ir 2012-07-25 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui. Taip į Valstybės biudžetą nesumokėjo 80512 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Be to, V. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <...> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“ ir 50 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Deklaracijų ir ataskaitų formas, jų užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 21 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Deklaracijos II dalies 18 laukelyje turi būti įrašoma visų vieneto pajamų, įtrauktų į mokesčio bazę, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, bendra suma“, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) tik jam vienam, V. V., žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, o būtent šios deklaracijos 18 eilutėje (Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma) nedeklaravo 9560 Lt pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę ir 46 eilutėje (Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą) neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 1912 Lt (9560 Lt x 20 %) pelno mokesčio už 2008 metus ir šią deklaraciją 2009-09-30 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) tik jam vienam, V. V., žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, o būtent šios deklaracijos 18 eilutėje (Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma) nedeklaravo 12358 Lt pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę ir 46 eilutėje (Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą) neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 2472 Lt (12358 Lt x 20 %) pelno mokesčio už 2009 metus ir šią deklaraciją 2010-09-24 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) tik jam vienam, V. V. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, o būtent – šios deklaracijos 18 eilutėje (Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma) nedeklaravo 51300 Lt pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę ir 46 eilutėje (Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą) neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 7695 Lt (51300 Lt x 15 %) pelno mokesčio už 2010 metus ir šią deklaraciją 2011-06-28 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) tik jam vienam, V. V., žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, būtent – šios deklaracijos 18 eilutėje (Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma) nedeklaravo 232400 Lt pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę ir 46 eilutėje (Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą) neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 34860 Lt (232400 Lt x 15 %) pelno mokesčio už 2009 metus ir šią deklaraciją 2010-09-24 elektroniniu būdu pateikė Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui. Taip į Valstybės biudžetą nesumokėjo 46939 Lt pelno mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Aukštakalnis prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. V. pripažinti kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir nuteisti po 100 MGL (3766 Eur) bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteisti 120 MGL (4519 Eur) bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti 150 MGL (5649 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 200 MGL (7532 Eur) baudą. Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 40163 Eur žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai dėl V. V. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes ištyręs įrodymus padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.
Apelianto teigimu, teismo išvadą, jog nepaneigta V. V. versija, kad jis pirko ne automobilius, o tik jų detales, nežinodamas, jog jos buvo įsigytos nusikalstamu būdu, t. y. pagrobus minėtus automobilius, paneigia faktinės bylos aplinkybės. Byloje įrodyta, kad įsigyjant minėtus automobilius buvo surašytos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys. Būtent automobilių, o ne automobilių detalių pirkimo. Be to, asmuo, pasivadinęs V. V., pardavęs automobilius, pateikė minėtų automobilių registracijos dokumentus. Tai, kad V. V., įsigydamas automobilius, žinojo, kad jie yra vogti, įrodo tai, kad visi keturi parduoti automobiliai buvo be indentifikavimo numerių, t. y. jie buvo išpjauti. Nustatyta, kad V. V., iš kurio neva V. V. nupirko automobilius, neužsiėmė automobilių prekyba. Šie faktai leidžia teigti, kad asmuo, pardavęs V. V. automobilius, buvo visiškai ne V. V., o kitas asmuo. Šiam sandoriui tik buvo panaudoti V. V. anketiniai duomenys.
Skunde nurodo, kad V. V. parodymai, jog perkant automobilių detales V. V. jam pateikė šių automobilių registracijos dokumentus, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kratos metu įmonės patalpose šių automobilių dokumentai nebuvo rasti, nors V. V. teigė, kad dokumentai yra įmonėje. Tuo metu pats V. V. pabėgo ir išvyko į užsienį, į Ispaniją. Vėliau, grįžęs iš užsienio, V. V. pateikia automobilių, kuriuos neva jis nupirko iš V. V., dokumentus. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad visi V. V. pateikti automobilių dokumentai buvo pavogti Ispanijos Karalystėje. Be to, jie pavogti vėliau, t. y. po to, kai pas V. V. jau buvo rasti vogti automobiliai. Teismas nepagrįstai tiki kaltinamojo versiją, kad minėti automobilių dokumentai galėjo būti pavogti anksčiau, o automobilių savininkai kreipėsi į policiją tik pastebėję vagystę. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. V. žinojo, jog įsigyja aiškiai vogtus automobilius.
Apeliantas nurodo, kad teismas išanalizavęs surinktus įrodymus, nusprendė, jog laisvos formos registruose nebuvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita. Atlikusi ekonominę (buhalterinę-finansų) ekspertizę, ekspertė padarė išvadą, kad jeigu laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą 262442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 64905,14 Lt V. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to buvo būtina nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastame nešiojamame kompiuteryje „Tochiba“ esančioje kompiuterinėje programoje ir laisvos formos registruose buvo vedama įmonės buhalterija. Kompiuteris „Tochiba“, kuriame buvo ši programa, kratos metu buvo rastas ne įmonės administracinėse patalpose, o pagalbinėse patalpose suvyniotas ir paslėptas. Nors V. V. teigia, kad šiuo kompiuteriu jis naudojasi asmeniškai vykdamas į komandiruotes, tačiau šiuo atveju, vykdamas į komandiruotę, V. V. kompiuterį paliko paslėptą. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog kompiuteris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Apelianto teigimu, išanalizavus kompiuteryje esančią programą ir jos duomenis, galima daryti išvadą, kad būtent šia programa ir buvo vedama įmonės buhalterija. Programos registruose nurodyti duomenys yra konkrečių įmonės nupirktų automobilių ir jų detalių duomenys, pardavimo kainos, jų laikymo vieta, likučiai. Ši kompiuterinė programa suteikdavo automobilių detalėms BAR kodus, kurie buvo naudojami ant įmonės parduodamų autodetalių. Iš kompiuterinės programos kūrėjo elektroninio laiško turinio matosi, kad programa sukurta įmonės apskaitai, o ne automobilių detalių rinkos kainai sužinoti. Apelianto nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, kad kompiuteryje esanti programa buvo naudojama įmonės buhalterijoje. Šie duomenys buvo slepiami, neįtraukti į oficialią įmonės buhalteriją ir tokiu būdu V. V. slėpė mokesčius, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą.
Išteisintasis V. V. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Aukštakalnio apeliacinį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nuosprendį palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliaciniame skunde keliamos tik galimos tiriamos bylos versijos, nenurodant jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima pagrįsti prokuroro nurodomas aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012). Nagrinėjamu atveju objektyviai ir nešališkai bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog V. V. veiksmuose nenustatytas vienas iš būtinųjų BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių – kaltė, todėl V. V. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šio nusikaltimo padarymą.
Atsikirtime teigiama, kad apeliaciniame skunde nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, neva V. V. kratos atlikimo jo įmonėje metu pabėgo iš Lietuvos Respublikos. Krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekama 2012-06-15, tuo tarpu V. V. kelionė į Madridą buvo suplanuota jau 2012-06-13, jis buvo įsigijęs elektroninį lėktuvo bilietą. Prokuroro nurodomos aplinkybės, kad įsigytų automobilių dokumentai nebuvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. V. neva nuvyko į Ispaniją, iš kur parsivežė ieškotus dokumentus, vertinamos kaip prielaidos. 2012-06-15 kratos atlikimo metu pareigūnai visų bendrovėje buvusių dokumentų nepaėmė, o dokumentai, kurie palikti, – chaotiškai išmėtyti. Teigia, kad šiuose nepaimtuose dokumentuose ir buvo rasti ieškoti automobilių dokumentai. Prokuroro teiginys dėl automobilių dokumentų taip pat grindžiamas tik prielaidomis. Nustatyta, kad V. V. buvo atvežtos ne visos automobilių detalės, todėl nebuvo detalių, ant kurių būna nurodyti identifikaciniai numeriai, tokiu būdu prokuroro skundo motyvas dėl identifikacinių numerių neaptikimo kaip kaltės įrodymo yra nepagrįstas. Prokuroro nurodytas motyvas dėl automobilius pardavusio asmens tapatybės grindžiamas tik jo sugyventinės parodymais, jog V. V. neužsiėmė automobilių prekyba, tačiau tai paneigta tiek atpažinimo protokolu, asmens, kuris pristatė dokumentus, tiek V. G. parodymais.
Atsikirtime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui tiriant įrodymus, atliekant liudytojų apklausas buvo patvirtinti V. V. parodymai, jog kompiuteryje „Tochiba“, paimtame kratos metu, esanti programa buvo naudojama asmeniškai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad šioje laisvos formos programoje suvesti automobiliai ne visi buvo bendrovėje, o tie automobiliai, kurie buvo bendrovėje, įtraukti į apskaitą nustatytos formos oficialioje buhalterinėje apskaitoje. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog programa buvo naudojama orientacinėms kainoms nustatyti, o ne buhalterijai tvarkyti. Aplinkybė, jog į programą buvo suvesti itin detalūs duomenys, negali patvirtinti V. V. kaltės, juolab, kad programa, nesuvedus šių duomenų, negalėjo veikti. Akivaizdu, kad prokuroro skundo motyvai grindžiami tik prielaidomis, nenurodant jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Be to, nagrinėjant bylą buvo atlikta ekspertizė ir nustatyti visai kiti galimai neįtrauktų į apskaitą pajamų bei galimai nesumokėtų mokesčių dydžiai, esant prielaidai dėl kompiuterinės programos panaudojimo bendrovės apskaitai tvarkyti. Tačiau prokuroras net nepatikslinęs kaltinimo, apeliaciniu skundu prašo nuteisti V. V. pagal ekspertizės aktu paneigtą specialisto išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.), nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas padarė išvadas, kurios neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, kurias paneigia teisme ištirti įrodymai, todėl išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo, jog esant nuosprendyje išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, pripažinti V. V. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas pripažino, kad kaltinimai V. V., jog jis įgijo nusikalstamu būdu įgytą turtą (BK 189 str. 1 d.), jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (BK 220 str. 1 d.), jog siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (BK 222 str. 1 d.), nepasitvirtino. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis kaltinamojo parodymais, visas abejones aiškindamas kaltinamojo naudai, padarė išvadą, kad dėl kaltinimų pagal BK 189 str. 1 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. V. V. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutikti negali.
Dėl V. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 1 d. (keturi epizodai)
BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 189 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Esminis BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis arba neatlygintinis sandoris, kuriuo nusikalstamu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 189 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento, konkrečiu atveju – nuo aiškiai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Tačiau tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, turi būti nustatytas ir subjektyviosios pusės požymis – asmens kaltė. BK 189 str. apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Pažymėtina, jog nebūtina, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012).
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek nagrinėjant apeliacinį skundą V. V. kaltės nepripažino ir teigė nežinojęs, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos automobilių detalės yra pavogtų automobilių. Tačiau iš byloje esančių duomenų visumos skundą nagrinėjantis teismas daro priešingą išvadą ir konstatuoja, kad aplinkybių visuma leidžia teigti, kad V. V. žinojo, jog įsigyja vogtus automobilius.
2012-10-18 ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus V. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima naujų ir naudotų automobilių ir automobilių dalių prekyba. Automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja užsienyje ir Lietuvoje. Dėl įtarime nurodytų automobilių „Volkswagen Sharan“, „Škoda Octavia“, „Audi A3“, „Toyota Corolla Verso“ parodė, kad minėtų automobilių dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2012-06-11 ir 2015-06-12 iš fizinio asmens V. V.. Maždaug 3–4 dienos prieš 2012-06-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiavo lengvasis automobilis, iš kurio išlipo nepažįstamas vyriškis. Jis jam pasiūlė pirkti automobilių detales iš užsienio ir nurodė, kad automobilių detales galėtų tiekti nuolat. Jis paklausė, ar bus automobilių dokumentai, ir vyriškis atsakė, jog bus. Vyriškis prisistatė V.. Pokalbio metu buvo aptartos kainos. Vyriškio pasiūlymas jam tiko ir jis pasakė, kad, kai turės automobilių dalių, gali jas iš karto atvežti į aikštelę. V. išvažiavo ir telefono numerio nepaliko. Aikštelėje tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau tiksliai nepamena ir nežino, ar kas nors jį matė kalbant su V.. 2012-06-11, apie 16-17 val., iš anksto neperspėjęs, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiavo mikroautobusas, markės neatsimena, spalvos ir valstybinių numerių neatsimena. Jį vairavo V., su juo daugiau asmenų nebuvo. Aikštelėje buvo jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. G.. Vyriškis pasakė, kad mikroautobuse turi automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ dalis, bei paklausė, ar pirks. Pirkimo kainos nesutarė, kadangi vyriškis pasakė, kad atvežė ne visas abiejų minėtų automobilių dalis. Pirma sutarė dalis iškrauti, jas išrūšiuoti, o kai atveš likusias dalis, susitarti dėl kainos. Iš mikroautobuso jis su V. G. iškrovė automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ dalis ir jas sunešė į angarą, kur nėra administracinių patalpų, jame ardomi automobiliai. Automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ kėbulai buvo supjaustyti, į kelias dalis supjaustyti, jis neatsimena. Automobilių durys nuimtos, automobilių stogai nuimti, varikliai išimti, tik neatsimena, ar jie buvo išardyti ar ne. Nurodė, jog neatsimena, kokias tiksliai dalis V. atvežė. Kiek tą dieną dalių buvo atvežta, tiek ir buvo išrūšiuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Kitą dieną minėtų automobilių dalių nebuvo atvežta. V. padavė automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ dokumentus, kurie buvo užsienio kalba su nurodytais identifikavimo numeriais, tačiau patikrinti negalėjo, nes tarp atvežtų dalių nebuvo nė vienos dalies, ant kurios būtų nurodytas identifikavimo numeris. Tada jis ir V. nuėjo į administracines patalpas, kur V. parodė tapatybės kortelę, kuri įtarimo nesukėlė. Pagal kortelės duomenis užpildė automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ pirkimo – pardavimo sutartis. Į sutartį neįrašė transporto priemonės kainos, kadangi V. atvežė ne visas dalis, dėl tos pačios priežasties V. V. sutarties nepasirašė. Tai žadėjo padaryti, kai atveš likusias dalis savaitės pabaigoje, t. y. penktadienį. V. išvažiavo. 2012-06-12 V. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. Š. automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ dalis ardė į smulkesnes detales, kurias vėliau turėjo suvežti ir sudėti į pagrindinį angarą pardavimui, kuriame yra administracinės patalpos. Ką V. G. su V. Š. darė konkrečiai, jis nežino ir nežiūrėjo. 2012-06-12, apie 16-17 val., tik jam ir V. G. būnant, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiavo mikroautobusas, kurio markės, numerių, spalvos neatsimena. Mikroautobusą vairavo vyriškis, kurį matė pirmą kartą. Vyriškis neprisistatė, pasakė, kad nuo V.. Nepamena, ar tai buvo tas pats mikroautobusas ar ne. Vyriškis pasakė, kad atvežė automobilių dalis, kurių automobilių jis nepamena, tik pagal pirkimo–pardavimo sutartis gali pasakyti, kad tai buvo automobilių AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ dalys. Automobilių kėbulai buvo supjaustyti, kokiu būdu, t. y. į kelias dalis supjaustyti, neatsimena, neatsimena, ir kokios konkrečiai dalys buvo atvežtos. Kiek dalių buvo atvežta, tiek jų buvo ir iškrauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Atvežtas dalis jis su V. iškrovė angare, kuriame ardomi automobiliai. Nepažįstamas vyriškis jam davė automobilių dokumentus, kurie buvo užsienio kalba ir kuriuose buvo nurodyti identifikavimo numeriai, tačiau patikrinti kėbulo numerio negalėjo, kadangi tarp atvežtų dalių nebuvo nė vienos dalies, ant kurios būtų nurodytas identifikavimo numeris. Nepažįstamas vyriškis jam nurodė pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti tą patį pardavėją V.. Nepažįstamo vairuotojo neklausė, kada atveš likusias dalis. Vyriškiui išvažiavus jis užpildė pirkimo–pardavimo sutartis tarp V. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nenurodydamas įsigijimo kainos, kadangi buvo atvežtos ne visos dalys. Sutartis planavo duoti V. V. penktadienį, kai atveš visų automobilių likusias dalis. Kas buvo padaryta su atvežtų automobilių AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ dalimis, jis nežino, nes nesirūpino, ardymu privalėjo rūpintis vadybininkas V. G.. Nurodė, kad automobilių jis nevogė. Nuo 2012-06-15 iki 2012-10-15 jis buvo išvykęs į užsienį darbo reikalais. Pradžioje buvo Ispanijoje, paskui Prancūzijoje. Apie atliktą kratą sužinojo iš sugyventinės J. P. birželio 15 –16 dieną, tiksliai neatsimena. J. P. pasakė, jog jam šaukimas nebuvo paliktas, todėl nusprendė, kad jis policijos pareigūnams nėra reikalingas. Kai jis buvo išvykęs, jo sugyventinė gyveno pas savo tėvus. Apie tai, kad jo ieško, jam pranešė V. G. telefonu spalio mėnesį. Jis iš karto paskambino policijos pareigūnams, kurie pasakė, kad jis turi prisistatyti į policiją. Minėtų automobilių dokumentai buvo juodame segtuve, kuris buvo padėtas ant 1-os lentynos angare šalia administracinės patalpos. Ar kas iš darbuotojų žinojo, kur yra automobilių dokumentai, jis nežinojo. Minėtų automobilių dalys galėjo būti atvežtos ir per daugiau kartų nei du, bet jis neatsimena (t. 5, b . l. 9–11).
2014-04-29 teismo posėdžio metu apylinkės teisme V. V. prašė remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad automobilių „Volkswagen Sharan“, „Škoda Octavia“, „Audi A3“, „Toyota Corolla Verso“ dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2012-06-11 ir 2012-06-12 iš V. V., kuris pasiūlė pirkti automobilių detales iš užsienio. Iki įvykio V. V. nepažinojo, jį tyrimo metu atpažino iš nuotraukos. Jis teigė, kad detales gali tiekti nuolat ir kad pateiks jų dokumentus. Sutarė, kad kai atveš autodetales, jų dokumentus, tuomet jis apskaičiuos jų kainą ir sumokės pinigus. 2012-06-11 vakare V. V. mikroautobusu atvežė dalį dviejų automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corolla Verso“ dalių. Jas su V. G. iškrovė, iš karto rūšiavo sandėliavimui. 2012-06-11 V. V. atvežęs detales, atvežė ir dviejų automobilių dokumentus užsienio kalba, juose buvo nurodytas identifikavimo numeris. Jis kėbulo numerio patikrinti negalėjo, nes tarp atvežtų dalių nebuvo detalės, ant kurios būtų nurodytas identifikavimo numeris. V. taip pat parodė savo asmens tapatybės kortelę. Jis iš dokumentų užpildė automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corolla Verso“ pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyse neįrašė transporto priemonės kainos, kadangi V. atvežė ne visas dalis, dėl tos pačios priežasties V. V. sutarčių nepasirašė. 2012-06-12 autodetales atvežė ne V. V., kitas nepažįstamas vairuotojas, kuris neprisistatė, pasakė, kad yra nuo V.. Jis atvežė ir kitų automobilių AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ dokumentus užsienio kalba, pagal kuriuos surašė pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal dokumentuose nurodytus identifikavimo numerius patikrinti kėbulo numerio taip pat negalėjo, nes tarp atvežtų dalių taip pat nebuvo detalių, ant kurių būtų nurodytas identifikavimo numeris. Detalės buvo vežamos 3–4 kartus, visais kartais jas priimdavo jis ir V. G.. Sutartis planavo duoti pasirašyti V. V., kai atveš visų automobilių likusias dalis. Tolimesniu dalių ardymu, jų pardavimu rūpinosi vadybininkas V. G.. Autodetales ardė V. Š.. Apie įsigytų automobilių detalių pardavimą buvo įdėti skelbimai internete, kurie yra atnaujinami kartą per savaitę. Laikotarpiu nuo 2012-06-15 iki 2012-10-15 jis darbo reikalais buvo užsienyje, jo pareigas vykdė V. G.. Sandorį su V. V. turėjo užbaigti V. G.. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta krata, jam telefonu pasakė sugyventinė J. P.. Įsigytų automobilių dokumentai buvo įmonės patalpose, kodėl pareigūnai jų kratos metu nerado, paaiškinti negali. Nors jam perduotų automobilių „Volkswagen Sharan“, „Škoda Octavia“, „Audi A3“, „Toyota Corolla Verso“ dokumentų savininkai apie automobilių vagystes pranešė vėliau nei jam buvo perduoti dokumentai, tačiau savininkai tikriausiai tik vėliau jų pasigedo. Nežinojo, kad įsigyti automobiliai buvo vogti, jam toks įtarimas nekilo. Iš pardavėjo gavo automobilio dokumentus, V. V. asmens tapatybės kortelę, su kuria ir tvarkė pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilių VIN kodų patikrinti pagal dokumentus neturėjo galimybės, nes automobilių detalės buvo atvežtos supjaustytos dalimis, nebuvo detalių su VIN numeriais. Jis tiksliai nežino, ant kokių detalių būna kėbulo numeris, nes kiekvieno automobilio markės kėbulo numeris žymimas skirtingose vietose. Tikėjosi, kad V. V. atveš dalių ir su kėbulo numeriais, tačiau likusių detalių neatvežė. Mano, kad jis sužinojo apie policijos kratas įmonėje, todėl daugiau nepasirodė (t. 6, b . l. 166–168).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. G. 2012-06-16 ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus dėl automobilių „Volkswagen Sharan“, „Toyota Corolla Verso“, AUDI A3 ir „Škoda Octavia“, įsigijimo aplinkybių. Jis, parodė, jog minėtų automobilių dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo maždaug per 1,5 mėnesio laikotarpį. Iš pradžių į darbinį telefoną paskambindavo nepažįstami vyriškiai ir pasiūlydavo pirkti automobilių „Volkswagen Sharan“, „Toyota Corolla Verso“, AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ dalis, apie tai jis pasakydavo V. V.. Priimti minėtų automobilių dalis jam nurodė direktorius V. V.. Į automobilių aikštelę maždaug per 6 kartus suvežė jam nepažįstami vyriškiai. Kiekvieną kartą būdavo vis kiti vyriškai, kurių jis neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, visi kalbėjo lietuviškai. Atveždavo skirtingomis transporto priemonėmis: „Volkswagen“, „Mercedes-Sprinter“ mikroautobusais. Vienu vežimu skirtingi minėti vyrai atveždavo skirtingų automobilių, pvz., „Toyota Corolla Verso“ ir „AUDI A3“, skirtingas dalis, kitą kartą kitas vyriškis atveždavo, pvz., „Volkswagen Sharan“ ir AUDI A3 skirtingas dalis. Atvežtos automobilių dalys būdavo supjaustytos, išardytos, reikėdavo tik pabaigti ardyti salono apdailą, variklį. Pradžioje jis neatkreipė dėmesio, o tik kratos metu suprato, kad galimai buvo atvežtos automobilių „Volkswagen Sharan“, „Toyota Corolla Verso“, AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ dalys tos pačios spalvos, to paties modelio ir galėjo priklausyti vienam tam pačiam automobiliui. Visiems automobiliams buvo išpjautos automobilių dalys, ant kurių būdavo nurodyti automobilių VIN numeriai, todėl priimant automobilius be VIN, automobilių dokumentų nereikėjo. Ar ant variklių buvo VIN numeriai, jis neatkreipė dėmesio. Ar atvežtos automobilių dalys buvo įtrauktos į apskaitą, jis nežino. Minėtų automobilių supjaustytos dalys būdavo atvežamos bendrovės darbo metu skirtingomis valandomis. Atvežtas dalis priimdavo jis dalyvaujant direktoriui V. V., kuris apžiūrėdavo dalis ir nustatydavo supirkimo kainą. Pinigus už dalis mokėjo V. V.. Priimti dalis nurodydavo V. V.. Ar iš atvežtų dalių buvo kas parduota, jis nežino. Jis nematė, kad tarp atvežtų dalių būtų užvedimo spynelės. Minėtų keturių automobilių dalis pabaigdavo ardyti V. Š.. Kad minėti automobiliai galėjo būti vogti, jis nežinojo (t. 4, b . l. 148–149).
2014-04-29 teismo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytojas apklausiamas V. G. nurodė kitokias aplinkybes ir parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo rasti automobiliai, kuriuos atvežė V., pavardės nepamena. Pamena, kad pas V. V. atvažiavo V. ir jie kalbėjosi, paskui tos pačios dienos pavakaryje atvežė automobilio dalis. Jis su V. V. dalis apžiūrėjo, tiko kaina ir buvo nutarta pirkti. V. V. tarėsi dėl kainos, o jis su V. V. pasitarė, ar detales verta pirkti. Jis dirba vadybininku nuo 2007 metų, jo pareigos parduoti detales, įmušti į kasą. Pirkimuose dalyvauja V. V.. Automobilių dokumentų nematė, nes tai ne jo pareiga. Su dokumentais dirba direktorius ir buhalterė. Jis rūpinasi pardavimais, teikia informaciją pirkėjams. Negali pasakyti, kiek ir kokie asmenys jam skambino ir negali atsakyti, ar jam skambino tas asmuo, kuris ir atvežė keturių automobilių dalis. Pamena, kad asmuo detales vežė ne vieną kartą, apie 3–4. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Parodė, kad apie V. sužinojo iš V. V.. Nematė, ar V. V. mokėjo pinigus už detales, nes kainas derino kabinete. V. V. su V. vieną kartą derino, paskui jo nebematė, detales atveždavo vairuotojas. Automobiliai buvo atvežami dalimis, jei tai durelės, tai jos su stiklu ir rankena. Kėbulas nebuvo panašus į automobilį, nes jis buvo supjaustytas. Kai įmonėje vyko krata, jis buvo. Pareigūnai ieškojo pavogtų automobilių detalių. Kratos metu su V. V. nebendravo. Po kratos jis buvo sulaikytas ir išleistas tik po 12 dienų, tada ir susisiekė su V. V.. Dokumentai laikomi biure. Kratos metu pareigūnai tikrino visus dokumentus. Tą dieną, kai vyko krata, turėjo atvežti kitas detales. V. V. jam sakė, kad detales atveš ir reikės buhalterei pasakyti, kad ji atsiskaitytų, nes jis pats buvo išvykęs. Jam nebuvo nurodyta iš asmens paimti kokius nors dokumentus. Pirkimo–pardavimo dokumentus būtų tvarkiusi buhalterė, jam V. V. neliepė sutvarkyti dokumentus ir paimti parašus. Kur buvo automobilių dokumentai, jis nežinojo (t. 6, b . l. 12–13).
Palyginusi V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju ir bylos nagrinėjimo metu apklausiant liudytoju bei kitus įrodymus, surinktus šioje byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktines aplinkybes labiau atitinka liudytojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu buvo keičiami pagal kaltinamojo V. V. parodymus, siekiant padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. V. ir liudytoją sieja draugiški santykiai, V. G. dirba V. V. įmonėje vadybininku, yra pavaldus išteisintajam. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad apklausiant įtariamuoju V. G., apklausoje dalyvavo tas pats gynėjas, kuris, nutraukus ikiteisminį tyrimą V. G. atžvilgiu (t.4, b.l . 159-163), vėliau gynė V. V.,
2012-06-16 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininką V. Š. jis nurodė kitokias kaltinime nurodytų automobilių atsiradimo aplinkybes, negu kaltinamasis ir liudytojas V. G. ir parodė, kad automobilius „Volkswagen Sharan“, Škoda Octavia“, „Toyota Verso“ ir AUDI A3 jis rado aikštelėje ryte, po nakties atėjęs į darbą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju V. Š. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku ir jis ardydavo automobilių kėbulus. Įvairių automobilių kėbulai jau būdavo perpjauti. Dalį perpjautų automobilių kėbulų jis rasdavo atėjęs į darbą po nakties, dalį perpjautų automobilių kėbulų parveždavo iš užsienio. Kas perpjaudavo automobilių kėbulus, jis nežino. Jo darbas buvo iš perpjautų kėbulų nuimti visas automobilių detales, jas surūšiuoti bei nuvežti į pagrindinį angarą, kur dalys buvo sudedamos į lentynas parduoti. Minėtame angare yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpa. Jis automobilių detales nuardydavo kitame angare-sandėlyje. Ardydavo dalis vienas arba jam padėdavo V., kuris aikštelėje dirbo neoficialiai ir ateidavo, kada jis norėdavo. Viską, ką daryti, nurodydavo V.. 2012 metų birželio mėnesio antrą savaitę, tai galėjo būti po 6 dienos, ryte pamatė, kad angare-sandėlyje ant duobės stovėjo „Volkswagen Sharan“ kėbulas juodos spalvos, pagaminimo metų nežino. Automobilio priekinė dalis buvo nupjauta, priekinis dangtis buvo nuimtas, išpjauta kėbulo dalis, ant kurios būna VIN numeris kartu su lanžeronais, nuimtos automobilių durelės, nebuvo priekinio stiklo, kiti langai dar buvo, stogas buvo iš dalies įpjautas, variklis buvo išimtas ir padėtas angare netoli automobilio, išimtos automobilio sėdynės. Jam nepasirodė keista, kad išpjauta detalė, ant kurios būna VIN numeris, nors ant kitų automobilių kėbulų VIN būdavo. V. nurodymu „Volkswagen Sharan“ jis ardė vienas. Pabaigė pjauti stogą, nupjovė galinius sparnus, nuėmė automobilio salono vidinę apdailą, išrinko variklį, nuėmė kitas smulkias dalis, blokelius. Neatkreipė dėmesio, ar yra kokie lipdukai ant detalių, jokių numerių nuo detalių nepanaikino, lipdukų neplėšė, net nežino, kur kokie numeriai turėtų būti. Kur yra „Volkswagen Sharan“ automobilio kėbulo dalis, ant kurios turi būti VIN su lanžeronais, jis nežino. Išardytas automobilio dalis jis nuvežė į kitą angarą ir paliko, o dalis į lentynas sudėjo V.. Po dviejų dienų, kai buvo atvežtas automobilis „Volkswagen Sharan“, jis ryte atėjęs į darbą pamatė, kad angare-sandėlyje ant duobės yra automobilis „Toyota Verso“, mėlynos spalvos, kelių durelių, neatsimena, pagaminimo metų nežino. V. jam liepė pabaigti ardyti automobilį. Ardyti jam padėjo V., tik nepamena, kiek dienų jis padėjo ardyti – ar vieną, ar dvi. Automobilio „Toyota Verso“ priekinė kėbulo dalis jau buvo nupjauta, dalis, ant kurios yra automobilio VIN su lanžeronais, buvo išpjauta, kur yra minėta dalis, jis nežino. Taip pat buvo nupjautas stogas, nuimtos durelės, išimtas priekinis stiklas, išimtos sėdynės, išimtas variklis. Jis kartu su V. pabaigė ardyti kėbulo dalis. Išardyto automobilio dalys pasiliko angare. 2012-06-11 atvykęs į darbą angare-sandėlyje pamatė ant duobių stovinčius automobilį „Škoda Octavia“, pilkos spalvos, ketverių durelių, pagaminimo metų nežino, ir automobilį AUDI A3 juodos spalvos, dvejų durelių. V. liepė minėtus automobilius išardyti. Automobilio „Škoda Octavia“ priekinė dalis nupjauta, išpjauta dalis, ant kurios yra VIN numeris su lanžeronais, kur minėta dalis, jis nežino, buvo išimtas variklis, išimtos sėdynės. Visas kitas automobilio „Škoda Octavia“ dalis jis nupjovė ir išardė pats. Išardytas dalis paliko angare-sandėlyje. Automobilio AUDI A3 buvo nupjauta priekinė dalis, išpjauta dalis, ant kurios yra VIN numeris su lanžeronais, kur minėta dalis, jis nežino, buvo išimtas variklis, nuimtos durelės, išimtos sėdynės tamsios spalvos. Jis visiškai išardė šį automobilį. Automobilio salonas buvo tamsus. Dalys pasiliko angare-sandėlyje. Iš kur atsirado angare automobiliai, jis nežino. Ar automobiliuose buvo užvedimo spynelės, neatkreipė dėmesio (t. 4, b . l. 156–158).
2013-09-24 ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad prašo remtis parodymais, kuriuos davė įtariamojo apklausos metu (t. 4, b . l. 168–169).
2014-04-29 teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklausiamas kaip liudytojas V. Š. parodė, kad kas vyko įmonėje, jis nesidomėjo, dažnai būdavo neblaivus. Kratos metu taip pat buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas neblaivus ir ką sakė, nepamena. Negali pasakyti, kodėl apklausiamas antrą kartą tvirtino savo pirminius parodymus, negali pasakyti, ar pirminiai parodymai jam buvo perskaityti. (t. 6, b . l. 171).
Teisėjų kolegijos manymu nėra jokio pagrindo tikėti liudytojo V. Š. parodymais, kad įtariamuoju jis buvo apklaustas būdamas neblaivus ir dėl to jo parodymai yra neteisingai. Iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą (t. 4, b. l. 154) matyti, kad įtarimas jam buvo pareikštas dalyvaujant advokatui R. Kivyliui, įtariamasis kaltės pagal pareikštą įtarimą nepripažino, nurodė, kad protokolas iš jo žodžių surašytas teisingai. V. Š. dirbo kaltinamojo V. V. įmonėje ir buvo pavaldus kaltinamajam, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu bendravimas tarp šių asmenų apribotas nebuvo, todėl parodymai buvo keičiami kaltinamajam palankia linkme.
Analogiška parodymų kaita pastebima ir vertinat V. M. parodymus. 2012-06-20 ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad V. V. yra jo sesers R. V. tėvas. V. V. leisdavo jam neoficialiai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, t. y. reikėdavo padėti darbininkams ardyti automobilių dalis ar atlikti įvairius buitinius darbus. Jis laikinai gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame pastate. Kas ir kada atvežė automobilius AUDI A3 ir „Toyota Corolla“ ar jų dalis, jis nematė, tačiau matė, kad 2012 metų birželio pirmos ar antros savaitės pradžioje į aikštelę atvažiavo automobilis mikroautobusiukas su mėlynu tentu, modelio nežino, juo atvažiavo du ar trys vyriškiai, jų neįsidėmėjo, matė pirmą kartą. Minėti vyriškiai prie angaro-sandėlio iškrovė mėlynos spalvos automobilio stogą, mėlynos spalvos duris, buferius, tačiau nežino, kokių tai automobilių dalys. Minėtas mikroautobusas į aikštelę gegužės ir birželio mėnesiais atvažiavo ir įvairių automobilių dalis atvežė keletą kartų. Kas atvažiuodavo, jis neatsimena, kokias ir kokių išardytų automobilių dalis atveždavo, nežino. Patikslina, kad „Toyota Corolla“ dalis angare-sandėlyje pirmą kartą pamatė 2012-06-14, be to, matė, kad sandėlyje yra „Škoda Octavia“ variklis, durys, spalvos neatsimena, bei AUDI A3 galinė važiuoklė. Apie automobilį „Volkswagen Sharan“ nieko nežino, neardė, nematė. Nežiūrėdavo, ar mašinos turėdavo identifikavimo numerius (t. 4, b . l. 152–153).
2013-10-04 ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad prašo remtis parodymais, kuriuos davė įtariamojo apklausos metu, kadangi tai buvo teisingi parodymai, duoti netrukus po įvykio. Daugiau papildyti nieko negali (t. 4, b . l. 166–167).
Ikiteisminio tyrimo metu duoti V. M. parodymai panašūs ikiteisminio tyrimo metu duotus V. G. parodymus, tačiau kaip ir kiti asmenys, teisiamojo posėdžio metu jis vengė patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Kaip liudytojas apklaustas apylinkės teisme 2014-04-29 teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad apie įmonės veiklą nieko nežino. Nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes ir ką pasakojo policijos pareigūnams. Pats automobilių markių detalių įvardyti ir jų atpažinti negali. Kokie tai buvo automobiliai, jam sakė policijos pareigūnai (t. 4, b . l. 166–167).
2012-10-22 ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. P. parodė, kad už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklos organizavimą yra atsakingas direktorius V. V., jis perka automobilius, automobilių dalis, parduoda automobilius, perka smulkias ūkines, kanceliarines prekes. Vadybininkas V. G. atsakingas už darbą kasos aparatu, t. y. priima pinigus už parduotas automobilių dalis ar automobilį, už atliekų tvarkymą, už „Atliekų tvarkymo“ apskaitos žurnalą. Ji yra atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pinigų įplaukų ir išplaukų užpajamavimą, PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, ataskaitų teikimą ir t. t. Kaip vyksta darbas sandėliuose, kas kieno nurodymus vykdo, ji nežino. Kiek jai yra žinoma, pagalbiniai darbininkai atlieka darbus, kuriuos nurodo direktorius V. V. arba vadybininkas V. G.. Priimti ar nepriimti automobilių dalis sprendžia direktorius V. V., o jei jo nėra, tai gali derinti vadybininkas V. G. telefonu su V. V.. Visą veiklą sandėliuose gali nurodyti V. V. ir V. G.. Įmonėje yra trys atskaitingi asmenys, tai yra ji, direktorius V. V. ir vadybininkas V. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ superka automobilių dalis. Įmonė nusistatė tvarką, kad ji veda suminę apskaitą, t. y. sumoka vieną sumą pagal sąskaitą už bendrą detalių kiekį. Kokius automobilių dokumentus turi pateikti žmogus, atvežęs automobilį pardavimui, ji tiksliai neatsimena, bet, atrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lietuvos Respublikos fizinio ir juridinio asmens atskirai nepirko automobilių dalių. Jeigu būtų perkama iš fizinio asmens, tai turėtų būti užpildyta dalių pirkimo–pardavimo sutartis, jei parduotų juridinis asmuo, tai jis pateiktų sąskaitą faktūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiro žurnalo ar segtuvo, kur būtų užpajamuotos įsigytos automobilių dalys, neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi keletą automobilių dalių iš užsienio fizinio ar juridinio asmens, tai pirkimo metu buvo sudarytos automobilių dalių pirkimo–pardavimo sutartys arba išrašytos sąskaitos (INVOICE), tai turi būti užpajamuota segtuvuose „Išlaidos“, „Atskaitingi asmenys“ bei užfiksuota buhalterinėje programoje. Visi automobilių, automobilių dalių įsigijimo, pardavimo dokumentai yra saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, administracinėje patalpoje. Kratos metu administracinėje patalpoje buvo visi 2001, 2012 metų įsigijimo, pardavimo dokumentai. Ji neatsimena, ar kratos metu buvo paimti visi automobilių įsigijimo, pardavimo dokumentai, kurie buvo įsigyti, parduoti iki 2012-06-15, kadangi ataskaitų padaryti negali, o visi įsigijimo, pardavimo dokumentai buhalterijai turi būti pateikti mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos (t. 1, b. l. 68–70).
Liudytoja J. P. apklausta 2014-04-29 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kai vyko krata, jos nebuvo, kai atėjo, pareigūnai jos paprašė buhalterinių dokumentų, kuriuos ji pateikė. Kokių dokumentų jos prašė, nepamena, pamena, kad atidavė pirkimus, atliekų žurnalus. Vėliau atvyko ir pasiėmė už penkerius metus buhalterinius dokumentus. Dokumentai, kurie yra naudojami tą dieną, laikomi biure, o kurie naudojami retai, yra archyvuojami ir laikomi kitoje patalpoje, spintose. Kratą atliko visur, pasiėmė ne visus dokumentus. Dokumentus pasiėmė per kelis kartus, kelis kartus pati dokumentus į Klaipėdą vežė. Pirmą kartą jos prašė dokumentų, susijusių su pirkimu, ji pateikė „pirkimų“, „atliekų“ segtuvus, atliekų apskaitos žurnalą. Viskas vyko greitai, nenurodė konkrečiai, ką turi pateikti, tiesiog paprašė pirkimo dokumentų, juos ir pateikė. Kratos metu V. V. buvo išvykęs. Vėliau ji pranešė, kad vyko krata. Jam nesakė, kokių dokumentų nerado, nes ji nežinojo, jai nebuvo aišku, kokių jie dokumentų nori. Kratos metu ji buvo savo kabinete, o pareigūnai kratą atlikinėjo kitose patalpose, matė, kad pareigūnai kažką ėmė. V. V. neminėjo apie jokius dokumentus ir nesakė, kur dokumentai yra padėti (t. 6, b . l. 169–170).
Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytojas K. Č. parodė, kad jam priklausė „Volkswagen Sharan“, kuris buvo pavogtas 2012-06-06. Po vagystės internetiniame puslapyje „Autoplius.lt“ rado skelbimą, kad dalimis parduodamas automobilis „Volkswagen Sharan“ 1.9 l, 2005 metų, juodos spalvos, automatinė pavarų dėžė, t. y. tokios pačios komplektacijos kaip ir pavogto automobilio. Pasiskambino nurodytu telefono numeriu sužinojo, kad automobilio salono sėdynės yra pilkos spalvos, odinės, t. y. tokios pačios, kaip ir pavogto automobilio. Kilus įtarimams, kad tai prieš savaitę pavogtas automobilis, nuvyko į aikštelę. Aikštelės darbuotojas, jam, kaip galima pirkėjui, parodė priekinį ir galinį buferius. Pagal nubraižymo požymius atpažino, kad tai jo automobilis. Kėbulas buvo kieme, automobilis buvo supjaustytas dalimis, buvo išpjaustyti VIN numeriai. Automobilio vidaus salonas buvo atidėtas atskirai ir jis buvo supakuotas. Sėdynes atpažino iš nusidėvėjimo detalių, nes viena galinė sėdynė buvo pradeginta. Policijos komisariate parodė skelbimą. Nėra garantuotas, kad būtent pavogto automobilio fotonuotrauka buvo skelbime. Parodė, kad visi VIN numeriai buvo išpjauti. Automobilyje yra trys VIN numeriai ir jie visi buvo išpjauti (t. 6, b . l. 169).
„Autoplius.lt“ įdėtas skelbimas apie parduodamas automobilio „Volkswagen Sharan“ dalis (IDA(duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 37–38). UAB „Plius“ administratorė A. G. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus paklausimą, kada į autoplius.lt buvo atsiųsti ir įdėti skelbimai dėl „Volkswagen Sharan“ pardavimo dalimis (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilio „Toyota Corolla Verso“ pardavimo dalimis (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilio „Honda Accord“ pardavimo dalimis (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 143, 144) atsakė, kad papildant atsakymą į dokumentą Nr. 138 (t. 1, b. l. 145) dėl automobilių „Volkswagen Sharan“ (IDA(duomenys neskelbtini)), „Toyota Corolla Verso“ (IDA(duomenys neskelbtini)), „Honda Accord“ (IDA(duomenys neskelbtini)) skelbimas (ID(duomenys neskelbtini)) įdėtas 2012-06-07 11.50 val. iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), skelbimas (IDA(duomenys neskelbtini)) įdėtas 2012-06-08 10.30 val. iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), skelbimas (IDA(duomenys neskelbtini)) įdėtas 2012-06-02 12.16 val. iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 149).
Iš 2012-06-15 kratos protokolo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buvo rastos automobilių „Volkswagen Sharan“, „Toyota“, „Audi“ ir „Škoda“ dalys. Angare, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpa, rastas ir iš spintelės stalčiaus paimtas segtuvas 2011–2012 „Nurašyti automobiliai“ su dokumentais, segtuvas 2012 m. „Pirkimai“ su įvairiais dokumentais, segtuvas 2012 m. „Atskaitingas asmuo“ su įvairiais dokumentais, segtuvas 2012 m. „Pardavimai“ su įvairiais dokumentais. Nuo stalo paimtas nešiojamasis kompiuteris „SIEMENS“ Nr. (duomenys neskelbtini) su krovikliu, lipdukai su automobilių dalių pavadinimais ir kodais. Taip pat po stalu rastas ir paimtas kompiuterio procesorius Nr. (duomenys neskelbtini) su maitinimo laidu ir raudonos spalvos atminties USB. Ant stalo rasta ir paimta užrašų knygutė. Spintelės stalčiuje rasta rudos spalvos dėžė su metaliniu įrenginiu ir įvairiais priedais prie įrenginio. Stalo stalčiuje rasta ir paimta BITĖS SIM laikiklis be SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), BITĖS SIM laikiklis be SIM kortelės (duomenys neskelbtini), užrašų knygutė, dėžė su įrenginiu. Šalia pirmo angaro esančiame pagalbiniame pastate, kurio viduje įrengta lauko virtuvė, ir toje virtuvėje esančioje spintos lentynoje rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris TOSHIBA Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu, V. Š. darbo pažymėjimas. Pirmo angaro biuro patalpoje taip pat rastas ir paimtas kompiuterio laidas ir raktų ryšuliai (t. 1, b. l. 94–99).
Iš 2012-09-11 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad kratos metu buvo rastos automobilio „Volkswagen Sharan“ dalys, automobilio „Toyota Corolla Verso“ dalys, automobilio „Škoda Octavia“ dalys ir automobilio „Audi A3“ dalys (t. 1, b. l. 167–185).
Iš Specialisto išvados Nr. 30-19-IS1-437 nustatyta, kad pateiktos tyrimui automobilio „Volkswagen Sharan“ dalys priklauso automobiliui „Volkswagen Sharan“ VIN: (duomenys neskelbtini) , automobilio „Audi“ dalys priklauso automobiliui „Audi A3“ VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158–162). Iš Specialisto išvados Nr. 30-1-IS1-853 nustatyta, kad pateiktos tyrimui automobilio „Audi“ dalys priklauso automobiliui „Audi A3“ VIN: (duomenys neskelbtini) , automobilio „Škoda“ dalys priklauso automobiliui „Škoda Octavia“ VIN: (duomenys neskelbtini) , automobilio „Toyota“ dalys priklauso automobiliui „Toyota Corolla Verso“ VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 190–196).
Iš dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2012-10-18 V. V. pateikė automobilio „Škoda Octavia“ VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio „Audi A3“ VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio „Toyota Corolla Verso“ VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio „Volkswagen Sharan“ VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio „Volkswagen Sharan“ I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilio „Toyota Corolla Verso“ I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilio „Audi A3“ I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilio „Škoda Octavia“ I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 12–60).
Transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2012-06-11, 2012-06-12. Sutartyse nurodytas pardavėjas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjas – UAB (duomenys neskelbtini) , sutartyje automobilių kaina nenurodyta, sutartys pardavėjo ir pirkėjo nepasirašytos (t. 5, b. l. 14–17).
Iš Specialisto išvados Nr. 140-(6813)-IS1-363 nustatyta, kad I. K. transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankai yra tikri, pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių neaptikta. (t. 2, b. l. 51–53).
Iš Specialisto išvados Nr. 140-(5877)-IS1-376 nustatyta, kad I. K. transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankai yra tikri, pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių neaptikta. (t. 2, b. l. 55–56)
Iš Specialisto išvados Nr. 140-(6815)-IS1-320 nustatyta, kad I. K. transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankai yra tikri, pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių neaptikta. (t. 2, b. l. 59–61).
Iš Specialisto išvados Nr. 140-(6814)-IS1-321 nustatyta, kad I. K. transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankai yra tikri, pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių neaptikta. (t. 2, b. l. 63–65).
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimų nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Sharan“ VIN: (duomenys neskelbtini) yra registruotas Ispanijoje, jis nėra pavogtas, paieškomas ar išregistruotas. 2012-07-11 šio automobilio savininkas kreipėsi į policiją dėl dokumentų vagystės iš automobilio „Madride“. Automobilis „Škoda Octavia“ VIN: (duomenys neskelbtini) registruotas Ispanijoje, nėra vogtas, paieškomas ar išregistruotas. 2012-06-30 savininkas kreipėsi į policiją dėl dokumentų vagystės iš automobilio „Madride“. Automobilis „Toyota Corolla Verso“ VIN: (duomenys neskelbtini) registruotas Ispanijoje, nei automobilis, nei jo dokumentai nėra ieškomi. Automobilis „Audi A3“ VIN: (duomenys neskelbtini) registruotas Ispanijoje, nuo 2012-06-29 yra ieškomi šio automobilio registracijos dokumentai (t. 5, b. l. 62, 64, 66).
Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad nebuvo paneigta kaltinamojo versija, kad jis įsigijo ne automobilius „Toyota Corolla Verso“, „Volkswagen Sharan“, „Škoda Octavia“, „Audi A3“, o tik jų detales ir nežinojo, kad jos buvo įsigytos nusikalstamu būdu, tai yra pagrobus minėtus automobilius. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad kokiu būdu gautas turtas, nagrinėjamu atveju V. V. akivaizdžiai suprato iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų ir pan.
Apylinkės teismas nenustatė vieno iš BK 189 str. 1 d. sudėties būtinųjų požymių – kaltės, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą ir nori taip veikti, todėl nusprendė, kad V. V. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atsiskleidžia byloje surinktų įrodymų viseto analize. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytuose V. V. veiksmuose yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Sugretinus visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo apylinkės teismo nuosprendyje aptarti, t. y. kaltinamojo V. V. parodymai, liudytojo V. G. parodymai, liudytojo V. M. parodymai, liudytojo V. Š. parodymai, liudytojos J. P. parodymai, liudytojo K. Č. parodymai, kratos protokolai, specialistų išvados, apžiūros protokolai ir kt. duomenys, darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai atskleidė V. V. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą, kad jis įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą. Nustatytos aplinkybės (V. patirtis jau anksčiau ne kartą perkant automobilius ar jų dalis, Lietuvoje galiojančiais įstatymais nustatytos automobilių ar jų dalių įgijimo tvarkos žinojimas, automobilių pasiūlymo, atvežimo, pirkimo - pardavimo aplinkybės ir kita) paneigia V. V. argumentus, kad jis nežinojęs ir nesupratęs apie nusikalstamą automobilių gavimo būdą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti V. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nežinojo, jog įsigyja nusikalstamu būdu įgytą turtą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. 2012-10-18 ikiteisminio tyrimo metu dėl automobilių įsigijimo parodė, kad automobilių „Volkswagen Sharan“, „Škoda Octavia“, „Audi A3“, „Toyota Corolla Verso“ dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2012-06-11 ir 2015-06-12 iš fizinio asmens V. V.. Maždaug 3–4 dienos prieš 2012-06-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiavo lengvasis automobilis, iš kurio išlipo nepažįstamas vyriškis. Jis jam pasiūlė pirkti automobilių detales iš užsienio ir nurodė, kad automobilių detales galėtų tiekti nuolat. Vyriškio pasiūlymas jam tiko ir jis pasakė, kad kai turės automobilių dalių, gali jas iš karto atvežti į aikštelę. V. išvažiavo ir telefono numerio nepaliko. Aikštelėje tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau tiksliai nepamena ir nežino, ar kas nors jį matė kalbant su V.. 2012-06-11, apie 16-17 val., iš anksto neperspėjęs, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiavo mikroautobusas, markės neatsimena, spalvos ir valstybinių numerių neatsimena. Jį vairavo V., su juo daugiau asmenų nebuvo. Aikštelėje buvo jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. G.. Vyriškis pasakė, kad mikroautobuse turi automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ dalis. V. padavė automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Toyota Corola Verso“ dokumentus, kurie buvo užsienio kalba su nurodytais identifikavimo numeriais, tačiau patikrinti negalėjo, nes tarp atvežtų dalių nebuvo nė vienos dalies, ant kurios būtų nurodytas identifikavimo numeris. 2012-06-12, apie 16–17 val., tik jam ir V. G. būnant, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiavo mikroautobusas, kurio markės, numerių, spalvos neatsimena. Mikroautobusą vairavo vyriškis, kurį matė pirmą kartą. Vyriškis neprisistatė, pasakė, kad nuo V.. Nepamena, ar tai buvo tas pats mikroautobusas, ar ne. Vyriškis pasakė, kad atvežė automobilių dalis, kurių automobilių jis nepamena, tik pagal pirkimo– pardavimo sutartis gali pasakyti, kad tai buvo automobilių AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ dalys. Nepažįstamas vyriškis jam davė automobilių dokumentus, kurie buvo užsienio kalba ir kuriuose buvo nurodyti identifikavimo numeriai, tačiau patikrinti kėbulo numerio negalėjo, kadangi tarp atvežtų dalių nebuvo nė vienos dalies, ant kurios būtų nurodytas identifikavimo numeris. V. V. 2014-04-29 teismo posėdžio metu apylinkės teisme prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tik jau nurodė, kad detalės buvo vežamos 3–4 kartus, visais kartais jas priimdavo jis ir V. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. G. 2012-06-16 ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus dėl automobilių „Volkswagen Sharan“, „Toyota Corolla Verso“, AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ įsigyjimo parodė skirtingas aplinkybes nei teigė V. V.. V. G. teigimu, minėtų automobilių dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo maždaug per 1,5 mėnesio laikotarpį, tiksliau nurodyti negali. Iš pradžių į darbinį telefoną paskambindavo nepažįstami vyriškiai ir pasiūlydavo pirkti automobilių „Volkswagen Sharan“, „Toyota Corolla Verso“, AUDI A3 ir „Škoda Octavia“ dalis, apie ką jis pasakydavo V. V.. Priimti minėtų automobilių dalis jam nurodė direktorius V. V.. Į automobilių aikštelę maždaug per 6 kartus automobilių dalis suvežė jam nepažįstami vyriškiai. Kiekvieną kartą būdavo vis kiti vyriškai, kurių jis neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, visi kalbėjo lietuviškai. Atveždavo skirtingomis transporto priemonėmis: „Volkswagen LT“, „Mercedes-Sprinter“ mikroautobusais. Vienu vežimu skirtingi minėti vyrai atveždavo skirtingų automobilių, pvz., „Toyota Corolla Verso“ ir AUDI A3 skirtingas dalis, kitą kartą kitas vyriškis atveždavo, pvz., „Volkswagen Sharan“ ir AUDI A3 skirtingas dalis. Minėtų automobilių supjaustytos dalys būdavo atvežamos bendrovės darbo metu skirtingomis valandomis. Atvežtas dalis priimdavo jis dalyvaujant direktoriui V. V., kuris apžiūrėdavo dalis ir nustatydavo supirkimo kainą. 2014-04-29 teismo posėdžio metu apylinkės teisme V. G. parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo rasti automobiliai, kuriuos atvežė V., pavardės nepamena. Pamena, kad pas V. V. atvažiavo V. ir jie kalbėjosi, o tos pačios dienos pavakaryje atvežė automobilio dalis. Jis su V. V. dalis apžiūrėjo, tiko kaina ir buvo nutarta pirkti. Apie V. sužinojo iš V. V.. Negali pasakyti, kiek ir kokie asmenys jam skambino, ir negali atsakyti, ar jam skambino tas asmuo, kuris ir atvežė keturių automobilių dalis. Pamena, kad asmuo detales vežė ne vieną kartą, apie 3–4. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. 2012-06-16 ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas V. Š. parodė, kad 2012 metų birželio mėnesio antrą savaitę, tai galėjo būti nuo 6 dienos, ryte atėjęs į aikštelę, angare-sandėlyje ant duobės stovėjo „Volkswagen Sharan“ kėbulas juodos spalvos. Vakare minėto automobilio nebuvo. Automobilį ardė vienas. Buvo išpjauta kėbulo dalis, ant kurios būna VIN numeris kartu su lanžeronais, Jam nepasirodė keista, kad išpjauta detalė, ant kurios būna VIN numeris, nors ant kitų automobilių kėbulų VIN būdavo. Po dviejų dienų, kai buvo atvežtas automobilis „Volkswagen Sharan“, jis ryte atėjęs į darbą pamatė, kad angare-sandėlyje ant duobės yra mėlynos spalvos automobilis „Toyota Verso“. Ardyti jam padėjo V.. Automobilio „Toyota Verso“ priekinė kėbulo dalis jau buvo nupjauta, dalis, ant kurios yra automobilio VIN, su lanžeronais buvo išpjauta. 2012-06-11 atvykęs į darbą angare-sandėlyje pamatė ant duobių stovinčius pilkos spalvos automobilį „Škoda Octavia“ ir juodos spalvos automobilį AUDI A3. Automobilio „Škoda Octavia“ priekinė dalis nupjauta, išpjauta dalis, ant kurios yra VIN numeris su lanžeronais. Visas kitas automobilio „Škoda Octavia“ dalis jis nupjovė ir išardė pats. Automobilio AUDI A3 buvo nupjauta priekinė dalis, išpjauta dalis, ant kurios yra VIN numeris su lanžeronais. Jis visiškai išardė šį automobilį. Iš kur atsirado angare automobiliai, jis nežino. 2013-09-24 ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad prašo remtis parodymais, kuriuos davė įtariamojo apklausos metu. 2014-04-29 teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklausiamas kaip liudytojas V. Š. teigė, kad dažnai būdavo neblaivus. Kratos metu taip pat buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas neblaivus ir ką sakė, nepamena. Neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, galėjo prikalbėti netiesos, nes bijojo. Negali pasakyti, kodėl apklausiamas antrą kartą tvirtino savo pirminius parodymus, negali pasakyti, ar pirminiai parodymai jam buvo perskaityti. Nurodo, kad automobilių markės neskiria, jei automobilis neturi ženkliuko. 2012-06-20 ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad V. V. yra jo sesers R. V. tėvas. V. V. leisdavo jam neoficialiai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, t. y. reikėdavo padėti darbininkams ardyti automobilių dalis ar atlikti įvairius buitinius darbus. Matė, kad 2012 metų birželio pirmos ar antros savaitės pradžioje į aikštelę atvažiavo automobilis mikroautobusiukas su mėlynu tentu, modelio nežino, juo atvažiavo du ar trys vyriškiai, jų neįsidėmėjo, matė pirmą kartą. Minėti vyriškiai prie angaro-sandėlio iškrovė mėlynos spalvos automobilio stogą, mėlynos spalvos duris, buferius, tačiau nežino, kokių tai automobilių dalys. Minėtas mikroautobusas į aikštelę gegužės ir birželio mėnesiais atvažiavo ir įvairių automobilių dalis atvežė keletą kartų. Kas atvažiuodavo, jis neatsimena, kokias ir kokių išardytų automobilių dalis atveždavo, nežino. 2013-10-04 ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad prašo remtis parodymais, kuriuos davė įtariamojo apklausos metu, kadangi tai buvo teisingi parodymai, duoti netrukus po įvykio. Kaip liudytojas apklaustas apylinkės teisme 2014-04-29 teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes ir ką pasakojo policijos pareigūnams. Nurodo, kad nesidomėjo, kokios dalys buvo atvežtos, kas atvežė, visada vyko judesys. Nurodo, kad apklausos metu nurodė, kad krovė automobilio dalis, buvo automobilio dalys, automobiliai buvo supjaustyti, tai nebuvo automobilio atskiros detalės, tai buvo automobilio dalys. Pats automobilių markių detalių įvardyti ir jų atpažinti negali. Kokie tai buvo automobiliai, jam sakė policijos pareigūnai.
Teisėjų kolegija įvertinusi asmenų duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu konstatuoja, kad visų paminėtų asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu yra nenuoseklūs, iš esmės prieštaraujantys V. V. nurodytoms aplinkybėms, todėl, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes bei išteisintojo ir liudytojų tarpusavio santykius, galimybę bendrauti tarpusavyje, teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu duotus parodymu vertina kaip siekį padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad automobilių detales UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. V.. Pirmosios instancijos teismo manymu, V. V. sugyventinės I. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nepaneigia V. V. nurodytos aplinkybės, kad autodetales įsigijo iš V. V.. Apylinkės teismas nurodo, jog pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose nurodytas pardavėjo V. V. tikslus asmens kodas, patvirtina V. V. nurodytą aplinkybę, jog V. V. jam davė savo asmens dokumentą, o V. V. parodymus, kad V. V., atvežęs automobilių detales, jam perdavė automobilių dokumentus, patvirtina jo pateikti automobilių „Volkswagen Sharan“, „Toyota Corolla Verso“, „Audi A3“, „Škoda Octavia“ dokumentai, išduoti Ispanijos Karalystėje.
Žemesnės instancijos teismas
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu kaip liudytoju buvo apklausta V. V. sugyventinė I. T.. Apklausta teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ji nurodė, kad V. V. buvo jos sugyventinis. Nemano, kad jis galėjo užsiimti automobilių detalių pardavimu ar būti pardavęs detalių. Nurodė, kad jis turėjo invalidumo pensiją dėl regos, todėl būdavo namuose, tvarkydavosi, augino vaikus. Pinigai buvo bendri, ji dirbo, jis gaudavo pensiją. Nebūdavo, kad jis užsidirbtų pinigų, parneštų pajamų. Nežino, ar turėjo draugų, kurie prekiavo automobilių detalėmis.
Apeliacinio teismo vertinimu, neįrodytos V. V. nurodytos aplinkybės, kad automobilius įmonė įsigijo iš V. V., kuris automobilių dalis pristatė 2012-06-11 ir 2012-06-12. Šios aplinkybės iš esmės paneigtos ne tik liudytojų parodymais, bet ir tuo, jog skelbimai dėl automobilių dalių pardavimo autoplius.lt buvo įdėti anksčiau, dar prieš automobilių dalis pristatant į aikštelę, t. y. 2012-06-07 („Volkswagen Sharan“ IDA(duomenys neskelbtini)), 2012-06-08 („Toyota Corolla Verso“ IDA(duomenys neskelbtini)). Automobilio „Volkswagen Sharan“ savininkas K. Č. parodė, kad skaitydamas internetinį puslapį „Autoplius.lt“ rado skelbimą, kad dalimis yra parduodamas automobilis „Volkswagen Sharan“ 1,9 l. Jam kilo įtarimas, kad tai vogtas automobilis. 2015-06-14 jis nuvažiavo apžiūrėti parduodamas dalis į Tauragėje esančią aikštelę. Aikštelės darbuotojas jam, kaip galimam pirkėjui, viename angare parodė automobilio „Volkswagen Sharan“ priekinį ir galinį „juodos spalvos buferį. Iš nubrėžimų ant buferių, sėdynių trūkumų jis atpažino vogtą Volkswagen Sharan“. Šios nurodytos aplinkybės paneigia tai, kad už atvežtus supjaustytus automobilius V. V. dar nebuvo atsiskaitęs, nes nebuvo sutarta galutinė kaina, todėl nebuvo pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys. Pažymėtina, kad automobilių detalės jau buvo pardavinėjamos, nors, kaip teigia V. V., už jas dar nebuvo atsiskaityta. Už atvežtas dalis nebuvo atsiskaityta, tačiau, kaip nurodo liudytojas V. Š., jis ardė supjaustytų automobilių kėbulus į detales, kurias į lentynas kitame angare sudėliodavo V. G.. V. V. nurodo, kad pirko automobilių detales, tačiau tai, kad pirko automobilius, įrodo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose konkrečiai nurodyta, jog pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę: markė, modelis – „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , spalva pilka, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės registravimo dokumento serija ir numeris (duomenys neskelbtini) ; markė modelis – AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , spalva juoda, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) ; markė, modelis – „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , spalva mėlyna, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės registravimo dokumento serija ir numeris (duomenys neskelbtini) ; markė, modelis – „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , spalva juoda, identifikavimo numeris VOLKSWAGEN (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės registravimo dokumento serija ir numeris (duomenys neskelbtini) .
Kaip liudytoja apklausta įmonės buhalterė J. P. dėl automobilių ar jų dalių įsigijimo parodė, kad kokius automobilių dokumentus turi pateikti žmogus, atvežęs automobilį pardavimui, ji tiksliai neatsimena, bet, atrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lietuvos Respublikos fizinio ir juridinio asmens atskirai nepirko automobilių dalių. Jeigu būtų perkama iš fizinio asmens, tai turėtų būti užpildyta dalių pirkimo–pardavimo sutartis, jei parduotų juridinis asmuo, tai jis pateiktų sąskaitą–faktūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiro žurnalo ar segtuvo, kur būtų užpajamuotos įsigytos automobilių dalys, neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi keletą automobilių dalių iš užsienio fizinio ar juridinio asmens, tai pirkimo metu buvo sudarytos automobilių dalių pirkimo–pardavimo sutartys arba išrašytos sąskaitos (INVOICE), tai turi būti užpajamuota segtuvuose „Išlaidos“, „Atskaitingi asmenys“ bei užfiksuota buhalterinėje programoje. V. V. nurodė, kad šios sutartys nebuvo pasirašytos, nes nebuvo atvežtos visos automobilių dalys, nebuvo sutarta dėl galutinės kainos. Pasak V. V. automobilių dokumentus jam pateikė V. V., jų pagrindu buvo užpildytos pirkimo–pardavimo sutartys. V. V. teigė, kad penktadienį, t. y. 2012-06-15, V. V. turėjo pristatyti visas likusias detales, tada ir planavo duoti V. V. pasirašyti sutartis. Kadangi laikotarpiu nuo 2012-06-15 iki 2012-10-15 jis darbo reikalais buvo užsienyje, jo pareigas vykdė V. G.. Sandorį su V. V. turėjo užbaigti V. G.. Įsigytų automobilių dokumentai buvo įmonės patalpose, kodėl pareigūnai jų kratos metu nerado, paaiškinti negali. V. V. parodė, kad minėtų automobilių dokumentai buvo juodame segtuve, kuris buvo padėtas ant 1-os lentynos angare šalia administracinės patalpos. Ar kas iš darbuotojų žinojo, kur yra automobilių dokumentai, jis nežinojo. Akivaizdu, kad paties V. V. parodymai prieštarauja tarpusavyje. V. V. nurodo, kad sandorius turėjo pabaigti V. G., tačiau kartu nurodo, jog nežinojo, ar kas iš darbuotojų žinojo, kur yra dokumentai. V. G. parodė, kad V. V. jam sakė, jog detales atveš ir reikės buhalterei pasakyti, kad ji atsiskaitytų, nes jis pats buvo išvykęs. Jam nebuvo nurodyta iš asmens paimti kokius nors dokumentus. Pirkimo–pardavimo dokumentus būtų tvarkiusi buhalterė, jam V. V. neliepė sutvarkyti dokumentus ir paimti parašus. Kur buvo automobilių dokumentai, jis nežinojo. Tuo tarpu buhalterė J. P. parodė, kad V. V. nesakė apie jokius dokumentus ir nesakė, kur dokumentai yra padėti. V. V. grįžęs iš Ispanijos 2012-10-18 policijos pareigūnams pateikė automobilių dokumentus, nurodydamas, kad dokumentai visada buvo biuro patalpose, tačiau šios nurodytos aplinkybės yra iš esmės neįrodytos, kadangi atliktos kratos metu automobilių dokumentai nebuvo rasti.
Žemesnės instancijos teismas
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, t. y. visa apimtimi, objektyviai ir visapusiškai ištirti byloje esančius įrodymus, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl kai kurių V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu kaip liudytojas buvo apklaustas policijos pareigūnas, dalyvavęs atliekant kratą, A. L.. Apklaustas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kratą pamena, nes tai buvo išskirtinė krata. Važiavo turėdami duomenis, kad laužyne yra vogtas išardytas automobilis. Atvažiavęs pamatė, kad čia yra buvęs. Tuo metu buvo padaugėję vagysčių, todėl visi nusprendė atidžiai peržiūrėti laužyną. Viename iš angarų rado dar tris išardytus automobilius, kurie pagal modelius, pagal metus, pagal spalvą buvo pavogti. Išardytus automobilius „Škoda“, „Audi“, „Toyota“ identifikuoti vietoje nebuvo galimybės, kėbulo numerių nebuvo. Priėmė sprendimą apžiūrėti, užfiksuoti, palikti, kol gaus patvirtinimą, kad tai jų ieškomi automobiliai. Buvo apžiūrėta dokumentacija, gal yra duomenų, kas perdavė automobilį. Automobiliai buvo pavogti be dokumentų. Automobilių dokumentų nerado. Kitą dieną gavo patvirtinimą, kad tai jų ieškomi automobiliai. Atvažiavo ir dar kartą darė kratą, tada išiminėjo dalis, kurias galima identifikuoti. Buvo dar pasakyta, kad reikia apžiūrėti visas transporto priemones, kurios vagiamos – „Audi“, BMW, „Mercedes“. Apžiūrėjus, dar buvo 6–7 rastos, kurios ieškomos kaip vogtos. Pareigūnas taip pat parodė, kad kratą darė 6 pareigūnai, todėl teiginys, kad nepastebėjo dokumentų, tikrai kelia abejonių. Tikrai ieškojo dokumentų, kurie patvirtintų automobilių įsigijimą. Segtuvuose nebuvo. Pažymėjo, jog tai nebuvo biblioteka ar kioskas, kad būtų daug dokumentų. Pareigūnas akcentavo, kad dokumentų ieškojo patalpoje. Atvažiavo pagal vieną automobilį, bet kai kilo įtarimas dėl dar trijų automobilių, tai tikrai ieškojo atidžiai. Buvo segtuvas ,,Pirkimai“, segtuvas ,,Pardavimai“. Juos peržiūrėjo, dar papildomai stalčiuose ieškojo. Pirkimas–pardavimas yra A4 formato, nebūtų galima nepastabėti tokių lapų. Nemėtė dokumentų. Automobilių dokumentai buvo pristatyti vėliau. Dėl šių dokumentų buvo pateiktas užklausimas ir gautas atsakymas, kad dokumentai vogti Ispanijoje. Pareigūnas abejoja, kad ispanas po dviejų mėnesių sumąstė parašyti pareiškimą dėl dokumentų vagystės. Nemano, kad galima važiuoti be dokumentų. Pagal byloje esančius duomenis automobiliai „VOLKSWAGEN Sharan“, „Toyota Corolla Verso“, AUDI A3, „Škoda Octavia“ Lietuvoje pavogti laikotarpiu nuo 2012-06-05 iki 2012-06-08. Dėl dokumentų vagystės, kurie, pasak V. V., jam buvo pateikti V. V. 2012-06-11 ir 2012-06-12, iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimų nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Sharan“ savininkas 2012-07-11 kreipėsi į policiją dėl dokumentų vagystės iš automobilio Madride; automobilio „Škoda Octavia“ savininkas 2012-06-30 kreipėsi į policiją dėl dokumentų vagystės iš automobilio Madride; automobilio „Toyota Corolla Verso“ dokumentai nėra ieškomi; automobilio „Audi A3“ dokumentai yra ieškomi nuo 2012-06-29. Kaip nurodo pats V. V., laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2012-10-15 jis buvo išvykęs darbo reikalais į Ispaniją, Prancūziją, o sugrįžęs pateikė automobilių dokumentus.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nebuvo paneigta kaltinamojo versija, kad automobilių savininkai dėl dokumentų vagysčių į policiją kreipėsi tik tuomet, kai jų pasigedo, o ne tada, kai jie iš tikrųjų buvo pavogti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šią kaltinamojo versiją patvirtina aplinkybė, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas ar valdytojas iki 2013-12-05 nebuvo pranešęs policijai apie dokumentų dingimą. Apylinkės teismas pažymėjo, jog šioje byloje nebuvo tiriama, aiškinamasi, kaip ir kokiomis aplinkybėmis Ispanijoje buvo pavogti minėtų automobilių dokumentai. Nors prokuroras teigia, kad V. V. tik po atliktos kratos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, būdamas Ispanijoje, įsigijo automobilių dokumentus, o detalių pirkimo metu jų neturėjo, tačiau tai apylinkės teismas vertino tik kaip prielaidą, kurios nepatvirtina jokie įrodymai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje tyrėjai nepareikalavo įmonės (duomenys neskelbtini) nedelsiant pateikti įsigytų automobilių „Toyota Corolla Verso“, „VOLKSWAGEN Sharan“, „Škoda Octavia“, „Audi A3“ detalių dokumentus. Kratos metu nebuvo paimti visi UAB (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentai, nes, kaip matyti iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų, raštų įmonė (duomenys neskelbtini) tyrėjams teikė dokumentus pagal pareikalavimą 2012-10-24, 2012-11-02, 2012-11-07, 2013-01-02, 2013-02-07, 2013-05-03, 2013-05-21 (t. 2, b. l. 134–146, 159–160, 162–163, 176, t. 3, b. l. 147–148). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad iki kratos atlikimo įmonėje (duomenys neskelbtini) jokių automobilių „Toyota Corolla Verso“, „VOLKSWAGEN Sharan“, „Škoda Octavia“, „Audi A3“ įsigijimo dokumentų nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka. Liudytoja J. P. parodė, kad kratos metu administracinėje patalpoje buvo visi 2011, 2012 metų įsigijimo, pardavimo dokumentai. Ji neatsimena, ar kratos metu buvo paimti visi automobilių įsigijimo, pardavimo dokumentai, kurie buvo įsigyti, parduoti iki 2012-06-15, kadangi ataskaitų padaryti negali, o visi įsigijimo, pardavimo dokumentai buhalterijai turi būti pateikti mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos. Liudytoja J. P. taip pat parodė, kad kratos metu pareigūnai jos paprašė buhalterinių dokumentų, kuriuos ji pateikė. Kokių dokumentų jos prašė, nepamena, pamena, kad atidavė pirkimus, atliekų žurnalus. Vėliau atvyko ir pasiėmė už penkerius metus buhalterinius dokumentus. Dokumentai, kurie yra naudojami tą dieną, laikomi biure, o kurie naudojami retai, yra archyvuojami ir laikomi kitoje patalpoje, spintose. Kratą atliko visur, pasiėmė ne visus dokumentus. Dokumentus pasiėmė per kelis kartus, kelis kartus pati dokumentus į Klaipėdą vežė. Pirmą kartą jos prašė dokumentų, susijusių su pirkimu, ji pateikė „pirkimų“, „atliekų“ segtuvus, atliekų apskaitos žurnalą. Viskas vyko greitai, nenurodė konkrečiai, ką turi pateikti, tiesiog paprašė pirkimo dokumentų, juos ir pateikė. Tai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) tyrėjams teikė dokumentus pagal pareikalavimus 2012-10-24, 2012-11-02, 2012-11-07, 2013-01-02, 2013-02-07, 2013-05-03, 2013-05-21 (t. 2, b. l. 134–146, 159–160, 162–163, 176; t. 3, b. l. 147–148), nepatvirtina aplinkybės, kad automobilių dokumentai buvo įmonės patalpose. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas, dalyvavęs kratoje, A. L. parodė, kad vykusiose kratose konkrečiai buvo ieškomi automobilių įsigijimo dokumentai. Dokumentų buvo ieškoma atidžiai. Dokumentų ieškojo šeši pareigūnai, todėl aplinkybė, kad jų nepastebėjo, kaip teigia V. V., abejotina. Remiantis bylos duomenimis, paaiškėjus aplinkybėms, kad įmonėje gali būti apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tyrėjai iš įmonės pareikalavo pateikti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad V. V. būtų įsigijęs ne automobilių dalis, o pačius automobilius ir vėliau juos pats išardęs, paslėpdamas detales su VIN numeriais. Teismas nurodė, kad ant rastų automobilių dalių nebuvo jokių matomų pagrobimo ar vagystės požymių, iš kurių asmuo turėtų galimybę suvokti, kad automobilis pagrobtas. Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. V. įsigytų automobilio detalių neslėpė, jos buvo sudėtos įmonės teritorijoje pardavimui. Apie pardavinėjamas detales buvo viešai skelbiama internetinėje svetainėje www.auto.plius.lt. Liudytojas K. Č. patvirtino, kad 2012-06-14 atvykus į įmonę, jam, kaip tariamam pirkėjui, buvo parodytos parduodamos automobilio „Volkswagen Sharan“ detalės, jos nebuvo slepiamos. Byloje nebuvo nustatyti asmenys, pavogę automobilius „Toyota Corolla Verso“, „VOLKSWAGEN Sharan“, „Škoda Octavia“ ir „Audi A3“. Nebuvo įrodyta, kad V. V. buvo pranešta, kad jis įsigijo vogtų automobilių dalis. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad V. V. žinojo, jog įgyja nusikalstamu būdu įgytą turtą. Vien tai, kad visi automobiliai buvo pristatyti be identifikavimo numerių, be VIN numerių, turėtų asmeniui, kurio įmonės užsiima naujų ir naudotų automobilių ir automobilių dalių prekyba ir įmonė veiklą vykdo ne vienus metus, kelti įtarimą ir norą patikrinti pristatytus automobilius. Juolab, kad V. Š. parodė, kad ant kitų automobilių kėbulų VIN numeriai būdavo. Tai, kad automobilių detalės buvo sudėtos angare lentynose ir apie pardavinėjamas detales buvo viešai skelbiama internetinėje svetainėje www.auto.plius.lt, neįrodo, kad V. V. nežinojo, jog įsigyja nusikalstamu būdu įgytą turtą. Apeliacinio teismo vertinimu, V. V. siekė kuo greičiau realizuoti nusikalstamu būdu įgytų automobilių detales. Pažymėtina, kad detalės buvo pardavinėjamos, nors, V. V. teigimu, už pristatytas automobilių dalis net nebuvo sumokėta ir nebuvo pasirašytos sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, buvo laukiama, kol bus pristatytos visos automobilių dalys. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pristatytų automobilių dalys buvo ardomos angare-sandėlyje ir detalės vežamos į kitą angarą pardavimui.
Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų bei šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių tik patvirtina, jog V. V. kaltinime nurodytus automobilius „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „VOLKSWAGEN Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo jau žinodamas, jog šie automobiliai yra įgyti neteisėtai, nusikalstamu būdu, t. y. suvokė, kad įgijo turtą, gautą nusikalstamu būdu, norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., subjektyvieji požymiai ir už šią veiką V. V. privalo atsakyti.
Dėl V. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d.
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.
Apylinkės teismas ištyręs byloje esančius duomenis konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyta, kad V. V. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė automobilių Audi A4 VIN:(duomenys neskelbtini) , Audi A6 VIN: (duomenys neskelbtini) , Audi A6 VIN: (duomenys neskelbtini) , Audi A3 VIN: (duomenys neskelbtini) dalių ir detalių įsigijimo dokumentų - pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, bei apmokėjimo už juos dokumentų - kasos išlaidų orderių, mokėjimo nurodymų, nesurašė ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą jų realizavimo dokumentų – pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sprendžiant V. V. kaltės klausimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė - suminė apskaita ir, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita.
Apylinkės teismas nurodė, jog byloje nebuvo paneigta kaltinamojo versija, kad nešiojamame kompiuteryje esanti programa buvo naudojama tam, kad jis galėtų matyti, žinoti preliminarią automobilių detalių rinkos kainą. Niekas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, kad šioje programoje buvo vedami duomenys būtent apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus automobilius ar jų dalis. Laisvos formos registruose įtraukta daugybė skirtingų automobilių markių dalių, tačiau nėra jokių įrodymų, kad visus šiuos automobilius ar jų dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įsigijusi ir juos realizavusi. Apskaitos programoje matyti, kad pagal įvestą atitinkamą prekės numerį, jam buvo suteiktas BAR kodas, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tokios prekės su pažymėtais BAR kodais būtų buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyboje. V. V. teigė, kad pati programa suvedant duomenis nurodo BAR kodus, teigė, kad neužpildžius visų skilčių, nėra galimybės toliau programoje dirbti ir ši jo versija nebuvo paneigta. Vien ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo rasta detalių su BAR kodais, dar neįrodo, kad tokios detalės buvo užfiksuotos minėtoje laisvos formos registruose. Ši aplinkybė nebuvo tiriama ikiteisminio tyrimo metu. Po kratos atlikimo nebuvo tikrinama ar kompiuterinėje programoje registruotos automobilių detalės realiai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyboje.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustačius aplinkybės, kad laisvos formos registruose buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita, nėra pagrindo teigti, kad V. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra nepagrindė apskaitos dokumentais - kasos aparatų čekiais, kasos pajamų orderiais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 460963,99 Lt (570528,68-109564,69), gautų už parduotas automobilių detales, neužregistravo kasos knygose ir tuo 460963,99 Lt sumažino dokumentinį kasos likutį, bei nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis, kasos išlaidų orderiais, mokėjimo nurodymais ir neįtraukė į apskaitą šių detalių įsigijimo dokumentų. Nebuvo įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl V. V. dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d., išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1 p).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad V. V. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 str. 1 d. išteisintas nepagrįstai.
Specialisto išvadoje 2013-06-04 Nr. 5-3/50 pateiktų dokumentų pagrindu padarytos šios išvados: pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00211-12 esančią medžiagą (liudytojo apklausos protokolus, kratos ir apžiūros protokolus, automobilių dalių tyrimų specialisto išvadas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos Europolo pateiktą informaciją) nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 automobilių AW Sharan VIN:(duomenys neskelbtini) , Toyota Corolla Verso VIN:(duomenys neskelbtini) , Škoda Octavia VIN:(duomenys neskelbtini) , Audi A3 VIN:(duomenys neskelbtini) , AUDI A4 VIN:(duomenys neskelbtini) , AUDI A6 VIN: (duomenys neskelbtini) , AUDI A6 VIN:(duomenys neskelbtini) , BMW 530 VIN:(duomenys neskelbtini) , AUDI A3 VIN:(duomenys neskelbtini) ir jų dalių įsigijimo duomenų 9 atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. nepagrindė apskaitos dokumentais, UAB (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. P. neužregistravo apskaitos registruose: „Žurnalas: Pirkimai“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2013 „Detalių pardavimo įsigijimo savikaina“, „Žurnalas: Pirkimai“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2014 „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“. Taip pat nustatė, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus laisvos formos apskaitos registrus: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ (atspausdintus iš: kompiuterio procesoriaus ACC-4 Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programa ir nešiojamo kompiuterio „Toshiba“ serija NR. (duomenys neskelbtini) , (kompiuteriai paimti 2015-06-15 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“), kasos dokumentus, atsiskaitomųjų sąskaitų AB SEB banke, AB banke SNORAS išrašus, pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitas faktūras bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00211-12 esančia medžiaga nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2012-07-01 1876 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų čekiais, kasos pajamų orderiais, PVM sąskaitomis faktūromis) ir neįtraukė į apskaitą 460963,99 Lt (570528,68 – 109564,69), gautų už parduotas automobilių detales. Nepagrindė apskaitos dokumentais (pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis, kasos išlaidų orderiais, mokėjimo nurodymais) ir neįtraukė į apskaitą laisvos formos apskaitos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“ ir „UAB (duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ užregistruotų detalių įsigijimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu negalima nustatyti , iš kokių ūkio subjektų ir už kokią vertę prekių (automobilių detalių) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. įsigijo. Devyniais atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą automobilių AW Sharan VIN:(duomenys neskelbtini) , Toyota Corolla Verso VIN:(duomenys neskelbtini) , Škoda Octavia VIN:(duomenys neskelbtini) , Audi A3 VIN:(duomenys neskelbtini) , AUDI A4 VIN:(duomenys neskelbtini) , AUDI A6 VIN: (duomenys neskelbtini) , AUDI A6 VIN:(duomenys neskelbtini) , BMW 530 VIN:(duomenys neskelbtini) , AUDI A3 VIN:(duomenys neskelbtini) , kratos metu rastų UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalių ir detalių įsigijimo ir realizavimo. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 <...> nuostatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2012-07-01 1876 atvejais nepagrindė kasos aparatų čekiais ir kasos pajamų orderiais bei neužregistravo kasos knygose 460963,99 Lt (570528,68 – 109564,69), gautų už parduotas automobilių detales, tuo 460963,99 Lt sumažindamas dokumentinį kasos likutį ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ “ <...> nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos apartų naudojimo taisyklių <...> nuostatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. P. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 neužregistravo apskaitos registruose 460963,99 Lt (570528,68 – 109564,69) gautų už parduotas automobilių detales bei detalių įsigijimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 <...> nuostatas. Specialisto išvadoje pažymėta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, dėl padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. V.) Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 <...> nuostatų pažeidimus laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto , nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje taip pat padaryta išvada, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2012-07-01 apskaitos registruose neužregistravo 380451 Lt (460963-80512 PVM), gautų už parduotus automobilių detales, todėl Pelno (nuostolių) ataskaitose UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. užregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavimo pajamas ir tipines veiklos pelną, t. y užregistravo mažiau. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2012-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. deklaravo mažiau. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. nedeklaravo ir nepriskaičiavo 11225 (74833x15%) pelno mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2012-01-01 deklaravo tikrovės neatitinkančias pajamas pelno mokesčiui skaičiuoti ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 <...> nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymo Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ <...> nuostatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 <...> nuostatas, nes 9 atvejais nedeklaravo automobilių dalių įsigijimo bei realizavimo. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00211-12 esančią medžiagą nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 iš viso 1876 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 460963,99 Lt, gautų už parduotas automobilių detales, nepriskaičiavo ir neužregistravo: 80512 LT pridėtinės vertės mokesčio ir 58164 Lt pelno mokesčio, iš viso 138676 Lt mokesčių, kurių nesumokėjo į valstybės biudžetą ir tuo padarė valstybės biudžetui 138676 Lt nuostolio. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 pagal Lietuvos Respublikos 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 <...> nuostatas, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą atsakė direktorius V. V., pagal 2005-06-20 savininko sprendimą dėl individualios įmonės pertvarkymo bei 2005-07-01 darbo sutartį Nr. 1; Už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. P., dirbusi pagal 2007-10-03 darbo sutartį Nr. 29. (3 t., b. l. 7-23).
Specialistė V. V. buvo apklausta teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme. Specialistė patvirtino, kad 2013-06-04 atliktą specialisto išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tvirtina. Parodė, jog skaičiai paimti iš laisvos formos registro, duomenys atspausdinti iš kratos metu paimto kompiuterio. Tyrimas buvo atliktas pagal pateiktus įmonės dokumentus. Tyrėjai paprašė pateikti visus turimus dokumentus, byloje yra raštiški dokumentai, kokius dokumentus bendrovės direktorius pateikė ir kad dokumentų kitų neturi. Duomenys buvo paimti iš kompiuterio Toshiba, iš šių duomenų buvo minus tai, kas buvo oficialiuose dokumentuose. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma suminėje apskaitoje ir tai patvirtino bendrovės buhalterė, tai, kad detalės yra smulkios ir jų negalima apskaičiuoti (6 t., b. l. 186-188).
Tenkinus V. V. gynėjo prašymą byloje buvo paskirta ekonomine (buhalterinė-finansinė) ekspertizė siekiant pašalinti visas abejones dėl specialistės išvados. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė ekspertizės aktą 2014-11-26 Nr. 11-1412(14), kuriame išdėstė išvadas: „Jeigu laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, UAB (duomenys neskelbtini) detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 262442,288 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą, dėl to buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) “ 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu neįtraukė į apskaitą ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 64905,14 Lt PVM, dėl to buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu apskaitos registruose neužregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavimo pajamas, dėl to buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 reikalavimų. Taip pat padarė išvadą, jeigu laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, UAB (duomenys neskelbtini) detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) automobilių detalių kiekinė- suminė apskaita, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 262.442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 64.905,14 Lt PVM. 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu dėl nesumokėto PVM mokesčio 64.905,14 Lt padaryta žala valstybės biudžetui. Taip pat padaryta išvada, jeigu laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, UAB (duomenys neskelbtini) detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita, tai 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu 262.44.,28 Lt pajamos už automobilių detalių pardavimą nebuvo apskaitomos bendrovės apskaitos registruose ir nebuvo parodytos finansinės ataskaitos, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat, jeigu laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės“, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė- suminė apskaita, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu neįtraukė į apskaitą ir į finansinę atskaitomybę 262.442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 64.905,14 Lt PVM. 2008-10-01 – 2012-07-01 laikotarpiu dėl nesumokėto PVM mokesčio 64.905,14 Lt padaryta žala valstybės biudžetui.
Pažymėtina, kad tiek specialistė pateikiant specialisto išvadą, tiek ekspertė pateikiant ekspertizės aktą, naudojosi kompiuteryje „Toshiba“ esančiais duomenimis ir visa bendrovės pateikta dokumentacija. Pateiktos išvados iš esmės yra vienodos, užfiksuoti padaryti pažeidimai vedant buhalterinę apskaitą. Ekspertizės akte nurodyta, jei bendrovė vedė automobilių detalių kiekinę-suminę apskaitą, tai pažeidimai yra.
Apylinkės teismas įvertinęs įrodymus padarė išvadą, jog nenustačius aplinkybės, kad laisvos formos registruose buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita, nėra pagrindo teigti, kad V. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Apylinkės teismas nurodė, jog byloje nebuvo paneigta kaltinamojo versija, kad nešiojamame kompiuteryje esanti programa buvo naudojama tam, kad jis galėtų matyti, žinoti preliminarią automobilių detalių rinkos kainą. Niekas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, kad šioje programoje buvo vedami duomenys būtent apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus automobilius ar jų dalis. Laisvos formos registruose įtraukta daugybė skirtingų automobilių markių dalių, tačiau nėra jokių įrodymų, kad visus šiuos automobilius ar jų dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įsigijusi ir juos realizavusi. Apskaitos programoje matyti, kad pagal įvestą atitinkamą prekės numerį, jam buvo suteiktas BAR kodas, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tokios prekės su pažymėtais BAR kodais būtų buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyboje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada negali sutikti. Apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas dalyvavęs atliekant kratą A. L. parodė, kad kompiuteris buvo rastas paslėptas, patalpoje, kur darbininkų spintelės. Kompiuteris buvo pakištas po drabužiais. Nurodė, kad kompiuteryje buvo programa. Kaip suprato, kad palengvinti darbą, kiekviena dalis sužymėta BAR kodais. Kiek lygino, pirmieji skaičiai, pagal įvestą programą, buvo modelis, metai, o paskutiniai - konkreti dalis. Tam, kad nereikėtų vartyti, kokių metų, kokio modelio dalis, pagal tą programą buvo galima nustatyti matant BAR kodą. Automobiliai pagal tuos sąrašus ir BAR kodus atitiko. Identifikavus automobilius, kad Klaipėdoje vogtas, pirmosios dalys sutampo su BAR kodais. Išimtos visos detalės atitiko BAR kodus. Viskas atitiko ir modelis, ir dalis programoje. Pareigūnas paaiškino, kad ant automobilio dalies yra BAR kodas, pagal tą BAR kodą suranda Sharaną, po to jam ekspertas pasako, kad šis Sharanas yra vogtas. Pažymėjo, jog pirmi BAR kodo skaičiai rodo automobilio modelį, metus, spalvą. Iškilo klausimas, ar tai gali būti apskaitos programa, nes penki tokie patys automobiliai, skirtingos kainos.
Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu. 2013-12-02 vyriausiasis tyrėjas A. L. pateikė tarnybinį pranešimą, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamos kratos metu buvo išimti kompiuteriai. Nešiojamame kompiuteryje Toshiba rasta apskaitos programa. Programos aprašyme nurodyta „Apskaitos sandėliavimo programa UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragė, LT-72310“. Programoje yra suvesti duomenys apie įmonėje esančius automobilius, jų dalis, laikymo vietas, įsigijimo ir pardavimo kainas bei kitus duomenis (1 t., b. l. 199).
2012-10-24 ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad kompiuteris Toshiba priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojosi jis. Tik jis naudojosi kompiuteryje esančia programa. Duomenis pildė ir prižiūrėjo tik jis. Programos paskirtis yra ta, kad jis žinotų, kokios kainos yra rinkoje, už kiek gali pirkti ir už kiek gali parduoti. Skambindavo į laužynus ir sužinojęs kainas suvesdavo į lenteles. Per šią programą taip pat galėjo atspausdinti automobilių dalių BAR kodus. Išardžius automobilį jis įvesdavo automobilį į programą ir programa automobilio dalims suteikdavo BAR kodus, o jis juos atspausdindavo. BAR kodus suklijuodavo ant detalių, o detalės sudedamos į lentynas. Nesilaikė sandėliavimo taisyklių. Kartais suvesdavo už kiek parduodavo detalę. Jis asmeniškai detalėmis iš sandėlio neprekiauja. Pinigus į kasą įneša arba vadybininkas, arba buhalterė. BAR kodus klijuoja vadybininkas V. G. arba jo vadovaujami darbininkai (5 t., b. l. 70-71).
V. V. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme paaiškino, kad programą įsigijo iš „kompiuteristo“ sau ir savo kompiuterį, nes anksčiau naudota programa „Exel“ buvo nepatogi. Programa buvo skirta tam, kad iš autodetalių būtų galima sudėti visą automobilį ir paskaičiuoti jo kainą. Už įsigytą programą nieko nemokėjo. Jam ši programa buvo reikalinga tam, kad sužinoti, kokia automobilio ir automobilio atskiros detalės kaina, nes automobilių detalių daug ir kainas atsiminti yra sudėtinga. Duomenys programoje yra neteisingi ir realiai negali būti. Duomenis į programą vedė jis pats. Programoje buvo reikalinga užpildyti visas lentelės grafas, kad gauti galutinį skaičių, būtinai reikėjo įrašyti užpirkimo kainą. Jis į programą įrašydavo bet kokią kainą, kad gautų galutinį skaičių. Taip viską suvedęs galėdavo sužinoti, kiek gali kainuoti padanga ar kita automobilio detalė. Sužinojęs automobilių detalių kainas, jas sudėdavo ir taip sužinodavo, kiek jis gali gauti pardavęs automobilį. Nurodė, kad kompiuteris „Toshiba“ priklausė jam. Asmeniniame kompiuteryje esančia programa naudojosi tik jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje turėjo buhalterinį kompiuterį. Abu kompiuteriai kratos metu buvo paimti. V. V. taip pat parodė, kad programos autorius nenori viešintis, todėl jis „kompiuteristo“ vardo pavardės nežino.
Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme V. V. patvirtino, kad kratos metu išimtas kompiuteris „Toshiba“ buvo jo asmeninis ir tik jis juo naudojosi. Kompiuteryje esančia programa naudojosi tam, kad prieš įsigyjant kokią detalę įsitikintų ar vertą detalę įsigyti, sužinodavo už kiek gali pirkti, už kiek parduoti. Automobilyje yra apie 300 detalių, todėl visų detalių kainas prisiminti yra sudėtinga. Buhalterinė programa vedama per kasos aparatą, sąskaitas – faktūras, bet ne per jo kompiuterį. Kada įsigijo programą nepamena, ją galėjo įsigyti ir naudotis 2007 metais ar 2008 metais. Per šią programą spausdindavo BAR kodus. Teigia, kad BAR kodai iš kompiuterinės programos nesutampa su esamais duomenimis. Duomenys suvesti programoje nebuvo perduodami buhalterijai. Programą naudojo tik sau, tam, kad sužinotų kainas, kad įmonė veiktų pelningai. Programą įsigijo iš pažįstamo asmens, studento, jis tą programą sukūrė ir šia programa daug kas naudojasi. Programą įsigijo darbui, kaip direktoriui. Vadybininkas V. G. kompiuteriu nesinaudojo. V. G. skambindavo jam jei norėdavo sužinoti kainas, nes jis dažnai būdavo išvažiavęs į užsienį. Per metus 3-4 mėnesius išbūdavo užsienyje. Pirkdamas automobilį kainas jis sužinodavo pasinaudojęs kompiuterine programa (6 t., b. l. 165-168).
Tačiau tokiais V. V. parodymais nėra pagrindo tikėti.
Prokuroras teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepavyko nustatyti programos autoriaus, vardu A.. Elektroniniu paštu išsiųstas laiškas, tačiau atsakymas negautas, todėl į teismo posėdį iškvieti nepavyko.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas užklausimas programos „Auto dalių apskaita“ autoriui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir gautas atsakymas, kad „programa buvo sukurta tam, kad būtų galima susivesti detales į duomenų bazę. Susivesti detales į duomenų bazę yra naudinga, nes iškarto, paskambinus klientui, gali atsakyti turi ar neturi detalės, mėnesio ar metų pabaigoje gali matyti kiek ir kokių detalių parduota, kokį auto tikslinga ardyti ir t.t. Apskaitos neveda kada ir kam yra sukūręs programą, bet kiek pamena, tai kažkas apie 2009 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo programą“ (2 t., b. l. 127-128).
2012-10-22 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakingas už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą, jis perka automobilius, automobilių dalis, parduoda automobilius, perka smulkias ūkines, kanceliarines prekes. Ji yra atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pinigų įplaukų išplaukų užpajamavimas, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas, ataskaitų teikimas ir t.t. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. G. atsakingas už darbą kasos aparatu, t. y. priima pinigus už parduotas automobilių dalis ar automobilį, už atliekų tvarkymą. Nežino, kaip vyksta darbas sandėliuose, kas kieno nurodymus vykdo ir kaip yra sandėliuojamos dalys. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusistatė, jog veda suminę apskaitą, t. y. sumoka vieną sumą pagal sąskaitą už bendrą detalių kiekį. Kadangi yra suminė apskaita, tai atskirai detalės nėra įvedamos, pažymi tik pirkimo-pardavimo sutarčių datas, PVM sąskaitų-faktūrų datas, numerius, sumas. Nurodo, jog buhalterijoje kiekinė atskirų dalių apskaita nėra vykdoma, buhalterijoje yra fiksuojama tik suminė apskaita, t. y. galima nurodyti už kokią sumą yra automobilių dalių, atskirai nefiksuojant automobilių markių, dalių kiekio. Kiek jai žinoma, lipdukai su BAR kodais bendrovėje įvesti Ne maisto produktų inspekcijos reikalavimu prieš keletą metų. Jai tvarka sandėlyje nėra žinoma, nežino kas klijuoja BAR kodų lipdukus, jų apskaita nėra žinoma (3 t., b. l. 116-117).
2013-09-24 ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytoju V. Š. parodė, kad kai neturėdavo ką veikti, tai klijuodavo lipdukus. Lipdukus su BAR kodais jam duodavo vadybininkas V. G.. Kokiu tikslu klijuodavo lipdukus jam nėra žinoma, niekas neaiškino (4 t., b. l. 168-169).
2013-09-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad lipdukus su BAR kodais ant įvairių automobilio dalių klijuodavo jis. Lipdukai su BAR kodais buvo klijuojami tam, kad pasiteiravus klientui, būtų galima tiksliai atakyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pardavime pageidaujamą detalę, be to, kad būtų lengviau atskirti kokiam automobiliui, kokiam modeliui konkreti detalė priklauso. BAR kodai nebuvo klijuojami ant visų detalių. Kiek jam žinoma V. V. automobilių dalis su BAR kodais įvesdavo į savo nešiojamąjį kompiuterį, kad galėtų žinoti perkamų dalių galimas pardavimo kainas. BAR kodus į kompiuterį suvesdavo pats V. V. (4 t., b. l. 170-171).
Aptartų duomenų visuma neginčijamai įrodo V. V. kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir abejonių nekelia. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos byloje pateikta specialisto išvada ir ekspertizės aktas, kurios iš esmės patvirtina vienodas aplinkybes, kad tiriamu laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Skirtumas tarp specialisto išvados ir ekspertizės ako yra nustatytos žalos suma padaryta valstybei. Specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00211-12 esančią medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 iš viso 1876 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 460963,99 Lt, gautų už parduotas automobilių detales, nepriskaičiavo ir neužregistravo: 80512 LT pridėtinės vertės mokesčio ir 58164 Lt pelno mokesčio, iš viso 138676 Lt mokesčių, kurių nesumokėjo į valstybės biudžetą ir tuo padarė valstybės biudžetui 138676 Lt nuostolio. Ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2008-01-01 – 2012-07-01 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 262442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą bei neįtraukė į apskaitą ir nesumokėjo 64905,14 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Pažymėtina, kad toks skirtumas tarp sumų susidarė todėl, kad atliekant ekspertizę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateikė papildomų dokumentų, kuriuos įvertinus specialisto išvadoje nurodyta suma sumažėjo. Taip pat ekspertas nepaskaičiavo pelno mokesčio nurodydamas, kad pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių dokumentų, remiantis kuriais galima apskaičiuoti, kiek išlaidų patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 262442,28 Lt pajamoms gauti (nebuvo pateikti įsigijimo ir išlaidų dokumentai prie laisvos formos apskaitos registrų, kuriuose informacija buvo paimta iš kratos metu išimtų kompiuterių), todėl ekspertė nenustato neapskaičiuoto ir nesumokėto pelno mokesčio sumos už 2008-01+-01 – 2012-07-01 laikotarpį. Teisėjų kolegija vadovaudamasis ekspertizės aktu konstatuoja, kad 2008-01-01 – 2012-07-01 laikotarpiu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V., apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio 64905,14 Lt padaryta žala valstybės biudžetui.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustačius aplinkybės, kad laisvos formos registruose buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita, nėra pagrindo teigti, kad V. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka ir konstatuoja, kad kratos metu rastame kompiuteryje esama programa V. V. vedė bendrovės buhalterinę apskaitą. V. V. nurodytos aplinkybės, kad nešiojamame kompiuteryje esanti programa buvo naudojama tam, kad jis galėtų matyti, žinoti preliminarią automobilių detalių rinkos kainą, apygardos teismo vertintina kritiškai. V. V. teigia, kad dažnai vykdavo į komandiruotes ir jam skambindavo V. G., kad sužinoti kainą, tačiau kratos metu, kai V. V. buvo išvykęs į užsienį, kompiuteris buvo paliktas ir rastas paslėptas darbininkų persirengimo kambaryje, po drabužiais. Išanalizavus duomenis galima teigti, kad būtent šia programa V. V. vedė buhalterinę apskaitą. Programoje nurodyti duomenys yra ne pavienė informacija apie automobilius ir jų dalių kainas, tačiau konkrečių įmonės nupirktų automobilių ir jų detalių duomenys, pardavimo kainos, jų laikymo vieta ir t.t. V. V. nurodytos aplinkybės, kad suvesdavo visas automobilio dalis, kurių automobilyje yra apie 300, tam, kad nepamirštų kainų, vertintinos kritiškai. Taip pat, ši programa automobilių detalėms suteikė BAR kodus, kurie buvo klijuojami ant įmonės parduodamų autodetalių. Tai, kad BAR kodai sutapo su įmonėje parduodamomis detalėmis patvirtina vyriausiasis tyrėjas A. L. dalyvavęs kratos metu ir patvirtinęs, kad automobiliai pagal sąrašus ir BAR kodus atitiko. Iš programos kūrėjo laiško turinio taip pat galima daryti išvadą, kad programa buvo sukurta tam, kad būtų galima vesti apskaitą. Programos kūrėjas nurodė, jog programa sukurta tam, kad būtų galima suvesti automobilių detales į duomenų bazę. Suvesti į duomenų bazę yra naudinga, nes paskambinus klientui gali atsakyti turi ar neturi detalės. Tai, kad bendrovės buhalterė nurodė, jog bendrovėje buvo vedama tik suminė apskaita ir atskirų detalių apskaitos nebuvo, nepaneigia aplinkybės, jog V. V. kompiuteryje Toshiba esančia „Apskaitos sandėliavimo programa“ papildomai vedė buhalterinę apskaitą, kurios duomenys buvo slepiami, neįtraukti į oficialią įmonės buhalteriją ir tokiu būdu buvo slepiami mokesčiai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. V. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 222 str. 1 d., todėl nuosprendis naikintinas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 str. 1 d.
Nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, paremiami ūkio plėtros prioritetai (LR Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Taigi akivaizdu, jog mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai (2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 7, 8 str.), nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Šiuos principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta veikla, todėl už tyčinį mokesčių vengimą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 str. kyla tuomet, jei nustatoma, kad mokesčių mokėtojas žino ir supranta, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo ir siekia tų padarinių. Taigi, nusikaltimas, numatytas BK 220 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant klausimą dėl BK 220 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties – subjektyvinės pusės buvimo, būtina įvertinti visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, atskleidžiančių mokesčių mokėtojo suvokimą apie paties vykdomą veiką. Be abejonės mokesčių mokėtojas, tyčia nemokėdamas mokesčių, siekdamas jų išvengti, elgiasi nesąžiningai.
Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad V. V. pagal BK 220 str. 1 d. suformuluoto kaltinimo požymiai yra kildinami iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad laisvos formos registruose: „Trūkstamos detalės, „Automobilių įsigijimo ir jų detalių pardavimas“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pardavimas. Parduotos atskiros dalys“ buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių kiekinė-suminė apskaita, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip elgdamasis V. V. elgėsi nesąžiningai ir išvengė mokesčių.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. V. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 220 str. 1 d., todėl išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant, kad V. V., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajams, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-01 – 2012-07-01 laikotarpiu neįtraukė į apskaitą ir į finansinę atskaitomybę 262442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 64905, 14 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Dėl civilinio ieškinio
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš V. V. valstybei 138 676,00 Lt žalai atlyginti. Civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-07-01 1876 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 460962,99 Lt už parduotus automobilius, neapskaičiavo ir neužregistravo 80512 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 58164 Lt pelno mokesčio ir dėl neteisėtų V. V. veiksmų valstybė patyrė 138 676 Lt turtinės žalos. Matyti, kad valstybinė mokesčių inspekcija prašydama priteisti žalą valstybei rėmėsi specialisto išvadoje pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegija nustačiusi aplinkybes, kad ekspertizės akte pateikti duomenys yra tikslesni, nes atliekant ekonominę (buhalterinę-finansų) ekspertizę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė papildomus dokumentus, kuriuos įvertinus specialisto išvadoje nurodyta suma sumažėjo. Taip pat nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių dokumentų, remiantis kuriais būtų galima apskaičiuoti, kiek išlaidų patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 262442,28 Lt pajamoms gauti, ekspertė neturėjo galimybės nustatyti neapskaičiuoto ir nesumokėto pelno mokesčio sumos už 2008-01-01 – 2012-07-01 laikotarpį. Ekspertizės akte nustatytas žalos dydis valstybei, nesant tikslių duomenų ir nesant galimybei jų gauti, vertintinos V. V. naudai. Padarius išvadas, kad V. V. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 222 str. 1 d., BK 220 str., 1 d. ir konstatavus, kad ekspertizės kate pateikti duomenys iš esmės yra teisingi, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistinas 18797,87 eurų (64905,28 Lt) žalos atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V..
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.
V. V. anksčiau neteistas. Jis padarė kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitos - nesunkiems nusikaltimams. Padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, V. V. užsiima ūkine komercine veikla, todėl jam skirtina bausmė – piniginė bauda.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
nusprendė:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. ir skirti bausmes:
-už nusikalstamą veiką numatytą BK 189 str. 1 d. (keturi epizodai) - 100 MGL (3766 eurų) baudą;
už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. 1 d. - 120 MGL (4519 eurų) baudą; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. - 150 MGL (5649 eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - 200 MGL (7532 eurų) baudą.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisti 18797,87 eurų (64905,28 Lt) žalos atlyginimo.
Panaikinti V. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikaltimams tirti - kompiuterio procesorių ACC-4 Nr. (duomenys neskelbtini), lipdukus su BAR kodais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją, paimtą tyrimo metu, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK NTB Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose (archyve) grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Tauragės rajono apylinkės teisme, grąžinti V. V..
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikaltimams tirti - skelbimas iš skelbimų portalo „autoplius.lt“, automobilių Škoda Octavia VIN: (duomenys neskelbtini) , Audi A3 VIN: (duomenys neskelbtini) , Toyota Corolla Verso VIN: (duomenys neskelbtini) , VW Sharan VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio VW Sharan I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankus, automobilio Toyota Corolla Verso I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankus, automobilio Audi A3 I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankus, automobilio Škoda Octavia I. K. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. transporto priemonės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankus, palikti prie bylos.
Nuosprendis neskundžiamas.