- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1836-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04560-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- UAB „Biocentras“
- Ieškovas
- UAB „Bioprocesas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Biocentras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bioprocesas“ ieškinį atsakovui UAB „Biocentras“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovo priteisti 12 732,10 Eur skolos, 717,46 Eur delspinigių, 8,25 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų areštą pareikšto reikalavimo sumai. Ieškovo nurodyta, kad atsakovas neatsiskaito su savo darbuotojais, jo turtas jau yra areštuotas, atsakovas vengia prievolių vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovui UAB „Biocentras“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 13449,56 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
4. Teismas sprendė, kad duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Biocentras“ buvo pareikšta turtinio pobūdžio reikalavimų kitose civilinėse bylose, be to, dalis atsakovo turto jau yra areštuota. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, nes jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas UAB „Biocentras“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas neva nėra įvykdęs prievolės sumokėti nuomos mokestį ieškovui už 2014 m. gegužės – birželio mėnesius pagal negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bei šios sutarties pagrindu atsakovui 2014 m. gegužės 31 d. ir 2014 m. birželio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Tokie ieškovo ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas su ieškovu pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras yra visiškai atsiskaitęs, jokių neįvykdytų įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu neturi.
5.2. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, ginčo šalys yra geranoriškai suderinusios atsakovo skolos pagal nuomos sutartį likutį ir jo apmokėjimą išdėsčiusios sudarytame skolų grąžinimo 2018-2022 metais grafike. Pagal minėtą grafiką numatyta, kad skolos pagal nuomos sutartį likutis pradedamas dengti nuo 2018 m. birželio mėn. Taigi, akivaizdu, kad jokių vykdytinų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas būtų suėjęs, ieškovui kreipiantis į teismą, atsakovas neturėjo ir šiai dienai neturi. Kaip šalys pačios yra patvirtinusios grafike, nuomos ir kitų pagal patalpų nuomos sutartį mokėtinų mokesčių skolos likutis yra susidaręs per 2016 m. ir 2017 m., todėl akivaizdu, kad už visus ankstesnius laikotarpius, taip pat ir 2014 m. gegužės – birželio mėnesius, ginčo šalys viena su kita yra atsiskaičiusios ir viena kitai jokių pretenzijų neturi.
5.3. Ginčo sąskaitų padengimo metu atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs lėšų sumą, kurios užteko ne tik visiems iki to momento atsiradusiems įsipareigojimams, įskaitant ir įsipareigojimus pagal ginčo sąskaitas – faktūras, padengti, tačiau juos padengus netgi buvo likusi 9040,19 Eur dydžio permoka ieškovui, kurios visiškai užteko ir nuomos mokesčiui už kitą nuomos mėnesį (t. y. 2014 m. liepos mėn.) apmokėti. Atsakovo teigimu, ieškovo ieškinys niekaip negali būti laikomas bent tikėtinai pagrįstu, kas yra viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
6. Ieškovas UAB „Bioprocesas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Atsakovo nurodomas skolų grąžinimo grafikas gautas iš ieškovo apgaule, jis negalioja ir niekaip neatspindi tikrosios šalių pozicijos. Ieškovas mėgino tartis su atsakovu dėl skolos išdėstymo, papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimo, tačiau šis tik imitavo derybų procesą, vilkino laiką ir joks susitarimas galiausiai nebuvo pasiektas. Nors atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio ir skolos, tačiau naudojosi nuomos objektu savo reikmėmis, nuolat žadėdamas atsiskaityti vėliau.
6.2. 2017 m. pabaigoje šalys tarėsi dėl skolos išdėstymo ir rengėsi pasirašyti Skolos grąžinimo (išdėstymo) sutartį. Skolos grąžinimo sutartyje išdėstytas skolos gražinimo grafikas yra identiškas tam, kurį į bylą pateikė atsakovas, todėl akivaizdu, kad šalys, tardamosi dėl Skolos grąžinimo sutarties sąlygų, derino ir Skolos grąžinimo grafiką. Suderinus ieškovui tinkamą skolos grąžinimo grafiko variantą, atsakovo prašymu jis buvo patvirtintas parašais kaip Skolos grąžinimo sutarties dalis (priedas), nors pati Skolos grąžinimo sutartis nebuvo iki galo suderinta ir nebuvo pasirašyta. Vertinant jį šiame kontekste, Skolų grąžinimo grafikas savaime nėra šalių teises ir pareigas keičiantis dokumentas, nes jis neatitinka šalių tikrosios valios, kuri turėjo būti išdėstyta ir patvirtinta Skolos grąžinimo sutartyje. Atsakovas, vos gavęs ieškovo pasirašytą Skolų grąžinimo grafiką ir ieškovo sutikimą toliau naudotis nuomojamomis patalpomis, nutraukė bendravimą su ieškovu ir tolesnį derybų procesą, dėl to joks galutinis susitarimas nebuvo pasiektas. Skolų grąžinimo grafikas gali būti vertinamas tik kaip skolos pripažinimas, o ne mokėjimo išdėstymas, nes ši funkcija turėjo būti nustatyta Skolos grąžinimo sutartimi kartu su papildoma įkeitimo sąlyga.
6.3. Ieškovo reikalavimai neįgyvendinami jau labai ilgą laiką, atsakovas taip pat yra neatsiskaitęs su savo darbuotojais, jo turtui yra taikytas areštas. Atsakovas gali mėginti slėpti savo turtą arba bandyti jį perleisti, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškovu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
11. Atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad ieškovo keliamas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
12. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
13. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą nėra. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad šalys pasirašė skolos grąžinimo grafiką, taip pat pridėjo išrašą iš atsakovo buhalterinės programos bei akto dėl skolų suderinimo kopiją. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, pridėjo sutartį, pagal kurią buvo suderintas šalių skolos grąžinimo grafikas, tačiau šalys jos nepasirašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo pateiktų duomenų negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Atsakovo pateikti įrodymai, kuriais atsakovas įrodinėja ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, galės būti įvertinti ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovui pareikšti ieškovo reikalavimai būtų aiškiai nepagrįsti.
14. Kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sąlygos, nustatė, kad atsakovui UAB „Biocentras“ buvo pareikšta turtinio pobūdžio reikalavimų kitose civilinėse bylose, be to, dalis atsakovo turto jau yra areštuota, ir konstatavo riziką galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Pažymėtina, kad atsakovas atskiruoju skundu taip pat neginčijo antros būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovui nepaneigus pirmosios instancijos teismo konstatuotos galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, nėra pagrindo vertinti, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovo turtui buvo nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
15. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį, kuri yra teisėta bei pagrįsta, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.