- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1598-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VSDFV Prienų skyriui
- Kategorijos
- 83.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto P. G. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-1338-805/2008 pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VSDFV Prienų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio santuokos įregistravimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė (b.l.2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir O. K. –G., mirusi 2008-07-05, įregistravo santuoką 1940-06-23 Santaikos Romos katalikų bažnyčioje.
Pareiškėjas nurodė, jog yra senatvės pensininkas, tačiau pretenduoja gauti ir našlio pensiją. Jos negali gauti, kadangi neišliko duomenų apie jo ir žmonos santuokos sudarymo registraciją. Santuoką pareiškėjas ir jo žmona įregistravo 1940-06-23 Alytaus rajono Santaikos Romos katalikų bažnyčioje. Lietuvos valstybės istorijos archyvui 1940 metų metrikų knygos saugoti nebuvo perduotos, todėl pažymos apie santuoką išduoti nėra galimybės. Kad tokia santuoka buvo sudaryta patvirtina pareiškėjo paso nuorašas su įrašu, kad santuoka buvo sudaryta su O. K. 1940-06-23, vaikų S. G., D. M. G., B. O. G., P. J. G. gimimo liudijimų nuorašai bei žmonos O. G. mirties liudijimo nuorašas.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 3 d. nutartimi (b.l.12) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.
Teismas nutartyje nurodė, pagal CPK 444 str. 2 d. 3 p. nustatomas ne pats santuokos sudarymo būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas (pažyma). Jeigu pareiškėjas nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl pakartotinio liudijimo išdavimo ar įrašo atkūrimo, teismas atsisako priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Prie pareiškimo pridedamais dokumentais, t.y. pareiškėjo P. G. Lietuvos Respublikos piliečio pase esančia žyma nustatyta, kad Prienų rajono metrikacijos įstaiga įregistravo pareiškėjo santuoką su O. K., gimusia 1910-04-12, 1940-06-23, data perkelta - 1993-06-04. Pareiškėjui nesikreipus į civilinės metrikacijos įstaigą, pareiškimas atsisakytas priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (b.l.15) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant pareiškimą nagrinėjimui.
Apeliantas nurodo, jog nutartis yra neteisėta ir naikintina, kadangi byloje pakanka duomenų ir yra visos sąlygos, numatytos LR CPK 444, 445 straipsniuose. Jeigu būtų išlikęs santuokos liudijimas, nebūtų reikalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, kad 1940 metų metrikų knygos saugoti nebuvo perduotos, todėl pažymos apie santuokos įregistravimą Santaikos Romos katalikų bažnyčioje išduoti nėra jokios galimybės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo ir pritaikė CPK 444 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 8-8.1 p. nuostatomis. Be juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas negali gauti našlio pensijos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakytina dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatomas ne pats santuokos sudarymo, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas (pažyma). Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jo įregistravimo faktas negali būti nustatytas. Jeigu pareiškėjas nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl pakartotinio liudijimo išdavimo ar įrašo atkūrimo, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 straipsnyje. Vienas iš jų – santuokos sudarymas. Civiliniame kodekse nustatytos tik pagrindinės civilinės būklės aktų registravimo tvarkos nuostatos (CK 3.1 straipsnis). Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktas pareiškėjo P. G. paso nuorašas, kuriame padarytas įrašas, kad Prienų rajono metrikacijos įstaiga įregistravo santuoką su O. K., gim. 1910-04-12, akto įrašo data – 1940-06-23, perkelta – 1993-06-04. Taigi pareiškėjas turėjo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl pakartotinio liudijimo išdavimo. Tiek pareiškimo, tiek atskirojo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl pakartotinio liudijimo išdavimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo pareiškimą.
Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentas, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 nuostatomis, yra visiškai nepagrįstas. Būtent pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasaciniame teisme formuojamos vienodos teismų praktikos.
Dėl nurodytų motyvų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.