- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-22
- Bylos Nr.
- PK-2202-573/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00105-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, susipažinęs su Mariaus Kuprevičiaus skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
privatus kaltintojas Marius Kuprevičius prašo už jo viešą užgaulų pažeminimą pripažinti Mariją Kryžanauskienę kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., įpareigoti viešai atsiprašyti jo, atlyginti patirtą 2000,00 Lt neturtinę žalą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Marius Kuprevičius savo skunde nurodo, kad 2012-09-20 17.27 val. internetiniame portale „Lietuvos rytas“ (www.lrytas.lt) buvo patalpintas „Lietuvos ryto“ televizijos įrašas, kuriame po to, kai jis davė parodymus rezonansinėje „pedofilijos“ byloje, jis ragino emigrantus Seimo rinkimuose palaikyti I. Degutienę. Vaizdo įrašo pavadinimas – „Buvęs Kedžių ir Venckų rėmėjas M. Kuprevičius Seimo rinkimuose ragina palaikyti ne N. Venskienę, o I. Degutienę“. Po straipsniu internetinių komentarų skiltyje keletą internetinių komentatorių jį šmeižė, niekino, įžeidinėjo, žemino visuomenės akyse. Tuo pagrindu jis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kad būtų nustatyti komentatoriai. 2013-06-04 gavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustačius asmenį, galimai šmeižusį ir įžeidinėjusį jį. Apklausta Marija Kryžanauskienė prisipažino parašiusi komentarą.
Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – BPK 412¹ str. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 3 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesą ne bet kokių teisės pažeidimų, o būtent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 2 str. asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.
BK 155 str. numatyta atsakomybė už nusikaltimo – įžeidimo padarymą. Šio straipsnio 1-oje dalyje apibrėžta įžeidimo sąvoka: „tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų“. Įžeidimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą. Objektyviai įžeidimas yra aktyvūs veiksmai. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad įžeidinėja kitą asmenį, supranta, kad žemina žmogaus garbę ir to nori. Nagrinėjamoje byloje šių būtinų nusikaltimo požymių nenustatyta. Žodžiai, kurių paskleidimu kaltinama Marija Kryžanauskienė, buvo išdėstyti po straipsniu „Buvęs Kedžių ir Venckų rėmėjas M. Kuprevičius Seimo rinkimuose ragina palaikyti ne N. Venskienę, o I. Degutienę“. Teismas mano, kad privatus kaltintojas, išsakydamas savo nuomonę vaizdo įraše žinojo, kad šis straipsnis susilauks dėmesio, kad jo pasisakymai susiję su rezonansine „pedofilijos“ byla, kad visuomenė turi dvi kardinaliai priešingas nuomones apie aptariamus įvykius, todėl turėjo būti pasiruošęs emocingam nuomonių reiškimui, ne visai etiškiems pasisakymams. Šie išsakyti žodžiai turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau ne kaip veika tyčia įžeisti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).
Teismas mano, kad nagrinėjamoje medžiagoje nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad Marijos Kryžanauskienės išsakyti žodžiai turi būti vertinami kaip BK 155 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Paduotame skunde yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Mariaus Kuprevičiaus skundą kaltinant Mariją Kryžanauskienę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.
Nutarties nuorašą išsiųsti skundą padavusiam asmeniui.
Skundą padavęs asmuo turi teisę per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo apskųsti nutartį Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.