Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

V. Š., asm.kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1995-08-15 Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 6 klasių išsilavinimą, Kauno „Aitvaro“ vidurinės mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymu;

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996-09-24, Kubilėlių kaime, Šakių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. ir A. K. 2011 m. rugsėjo 4 d. laikotarpyje nuo 19 iki 20 val., Daugystės g. 15, Rociškių kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, veikdami bendrininkų grupėje, su savimi turėtu raktu atrakinus G. Ž. priklausančios gyvenamojo namo durų spyną, įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė G. Ž. priklausančius iš dėžutės 200 lt įvairiomis metalinėmis monetomis, 1,5 l talpos 4 butelius rusiško vyno, kurių bendra vertė 48 Lt, vieną šampano butelį, kurio vertė 12 Lt, 20 pakelių cigarečių „Bond“, kurių vertė 90 Lt, ir 10 pakelių cigarečių „Denim“ bendrai 40 Lt vertės, tuo padarydami G. Ž. 390 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad nuvažiavo į Tociškių kaimą ir apvogė, kartu buvo K ir S. Važiavo automobiliu AUDI, kurį vairavo Romas. Namo duris atsirakino su raktu, kurį buvo pavogęs anksčiau. Jis su K susitiko parke ir susitarė eiti vogti. Namuose pas Ž. ieškojo pinigų. Raktą pavogė, kai buvo nuėjęs pas Ž. nusipirkti cigarečių. Į namus įsibrovė kartu su K., viską ėmėm kartu. Supranta, kad blogai pasielgė. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė, civilinį ieškinį atlygins.

A. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad su J. S. ėjo į parduotuvę ir parke sutiko V., kuris jo paprašė surasti mašiną ir kas pavairuos. Jie nuėjo iki S. namų, Juo nuvežė R. Š.. Jie nežinojo, kur važiuoja, nesakė, kad važiuoja vogti. Sakė, kad važiuoja pas močiutę pasiimti rūbų. Jis nuėjo su V. į kitą namą, kur V. atrakino duris, įėjo į vidų. V. viską surinko, pakvietė jį, kad padėtų, tuomet viską sudėjo į krepšius ir išėjo. Jis nesuprato, kad važiuoja vogti, tačiau kai atrakino V. namo duris, tada jau suprato, kad eina vogti ir jis sutiko eiti į namą.. Jis nežinojo, kieno tai namas, kaime buvo pirmą kartą. Jis name nieko neieškojo tik nuo stalo paėmė alkoholinius gėrimus ir išėjo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiąja.

Nukentėjusioji G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sekmadienis apie 8.30 val. jis važiavo pas karvę. Kai grįžo sutiko V. močiutę ir ji jam pasakė, kad buvo atvažiavę V. drabužių pasiimti. Ji įėjus į namus pamatė, kad spinta išversta, knygos išverstos. Tada nubėjo pas V. močiutę, kuri pasakė, kad reikia skambinti policijai. Kad raktas nuo namų buvo dingęs, ji buvo pastebėjusi prieš nusikaltimą. Su kaltinamaisiais susitaikė, mamos atsiprašė.

Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuvažiavo pas V. močiutę, kur jis nuėjo ir paėmė jo daiktus. O V. tuo metu nuėjo į kitą namą. Jis tuo metu sėdėjo mašinoje su R.. V. parėjo ir parsinešė gėrimų. Jis galvojo, kad tame name V. teta gyvena ir nežinojo, kad ten eina vogti, nes V. turėjo raktus. Tik tuomet, kai jis buvo iškviestas į policiją, jis suprato, kad vogė.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamą veiką taip pat patvirtina šie byloje surinkti įrodymai:

Apžiūros protokole užfiksuota vagystės įvykio vieta (t. 1, b.l. 3-12).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur užfiksuota, kaip kaltinamasis V. Š. įvykio vietoje patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b.l. 53-59).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur užfiksuota, kaip kaltinamasis A. K. įvykio vietoje patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b.l. 113-118).

Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad V. Š. ir A. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., tai yra įsibrovė į G. Ž. namus. Patys kaltinamieji nurodė, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo pavogti jų. Teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, jog anksčiau būdamas pas nukentėjusiąją namuose, pavogė jos namų raktą, o vėliau juo pasinaudodamas be G. Ž. žinios pateko į jos namus ir pagrobė jai priklausantį turtą. Taigi V. Š. ir A. K. į nukentėjusiosios namus pateko be savininkės leidimo, pasinaudodami be jos žinios gautu raktu. Šie požymiai atitinka įsibrovimo požymius. Kaip matyti V. Š. tyčia pagrobti daiktus kilo anksčiau, negu buvo pradėtas nusikaltimas, tam ruošdamasis jis iš anksto pagrobė namų raktą, taigi į patalpą brovėsi turėdami tikslą vogti, kas leidžia konstatuoti kad vagystės sumanymas kilo prieš įsibraunant į patalpas, atitinkamai darytina išvada, kad jų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. A. K. teigė, jog jis nežinojęs apie V. Š. ketinimus vogti, tačiau patvirtino, kad tuo metu, kai V. Š. atrakino namus, jis jau suprato, kad yra vykdomi nusikalstami veiksmai, nuo jų neatsisakė, kas leidžia daryti išvadą, kad A. K. konkliudentiniais veiksmais sutiko kartu vykdyti vagystę. Nusikaltimas yra baigtas, nes pavogtus daiktus teisiamieji parsivežė į namus ir juos sunaudojo, kas patvirtina, kad jie galėjo jais disponuoti.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikštas nukentėjusios G. Ž. 195 Lt. civilinis ieškinys. Prieš pradedant nagrinėti bylą, buvo pateiktas V. Š. įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios G. Ž. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo yra įsipareigojama 195 Lt žalą atlyginti per 2 mėnesius. Kaip matyti dėl žalos atlyginimo yra susitarta, civilinio ieškinio nukentėjusioji neatsisakė. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, jog prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis įrodytas, todėl priteistinas iš kaltinamųjų solidariai. Nepilnametis A. K. atlygino pusę padarytos žalos, tai yra 195 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiajai G. Ž. priteistina 195 litų solidariai iš kaltinamųjų V. Š. ir A. K.. Ir kadangi A. K. yra atlyginęs dalį žalos, tad V. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žala priteistina iš įstatyminių atstovų.

Dėl bausmių dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisiamųjų V. Š. ir A. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi jie tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, įsibrovė į G. Ž. namą ir pagrobė svetimą turtą. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teisiamieji padarytas nusikalstamas veikas pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. Š. ir A. K. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Be to, A. K. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, o V. Š. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kas taip pat pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.)

Skiriant bausmę A. K. ir V. Š. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybę – nėra duomenų, kad V. Š. ir A. K. nusikaltimo darymo metu galėtų būti nepakaltinami ar ribotai pakaltinami – nėra įrašyti į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą (t. 1, b.l. 78, 129), nebausti administracine tvarka (t. 1, b.l. 73, 124) nusikaltimą įvykdė neteisti.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. V. Š. ir A. K. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teisiamieji suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo jų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Teisiamieji yra nepilnamečiai, neturintis savarankiškų pajamų, todėl jiems skirtina laisvės apribojimo bausmė.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teisiamųjų veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. BK 91 str. taip pat įpareigoja atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų elgesį po nusikalstamos veikos. Tiek V. Š., tiek A. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys parodo, kad teisiamųjų šeimos buvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau šiuo metu šeimose jaučiamas pagerėjimas, todėl yra išbrauktos iš apskaitos. Abiejų vaikų mamos turėjo sunkumų dėl vaikų elgesio, tačiau šiuo metu rūpinasi jais. Teismo posėdžio metu įstatyminė atstovė R. Š. nurodė, jog šiuo metu sūnaus elgesyje mato pagerėjimą, jis klauso, būna namuose. Įstatyminė atstovė A. K. taip pat teigė, jog didelių nesklandumų su sūnumi neturinti, tikisi, kad tai bus paskutinis vaiko nusižengimas. Teismas konstatuoja, jog norint pasiekti bausmės tikslus teisiamiesiems skirtinas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. V. Š. šiuo metu nedirba ir nesimoko, jam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų V. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 60 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nes nors šiuo metu nedirba ir nesimoko, tačiau jam pradėjus dirbti, ar mokytis, nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką. Taip pat būtina įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu. Atitinkamai tokie įpareigojimai skirtini A. K., tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu mokosi, jis įpareigotinas tęsti mokslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. paskirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios G. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 195 Lt (šimtą devyniasdešimt penkis Lt) turtinei žalai atlyginti G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiui V. Š. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 195 Lt (šimtą devyniasdešimt penkis Lt) solidariai iš civilinių atsakovų R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.