Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. vasario 2 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsniu, atidėtas 2 metams. 2016 m. lapkričio 9 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) 2017 m. kovo 27 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 2017 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2017 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 27 d., bausmės neatlikęs;

5) 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą 15 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. 2020 m. spalio 6 d. apie 8.07 val. Kauno tardymo izoliatoriuje, A. Mickevičiaus g. 11, Kaune, po atlikto rytinio patikrinimo, būdamas rėžiminio korpuso I-ojo aukšto kameroje Nr. 168, priėjęs prie kameros durų (grotų) ir be jokios aiškios priežasties specialistės K. K. J. atžvilgiu pradėjo vartoti įvairius necenzūrinius bei ją žeminančius žodžius, po ko, sakydamas „Žiurke tu, suka man čia neaiškinsi, dar kartą čia užeisi, nuplikysiu karštu vandeniu“, pagrasino su ja susidoroti, tokiais savo nusikalstamais veiksmais patvirtindamas pagrindą, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti K. K. J. sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 6 d. rytinio patikrinimo metu apie 8 valandą būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje paprašė auklėtojos, kad K., kuri yra dinaminės priežiūros specialistė, vedžioja jį skambinti, nebevedžiotų jo ir neitų prie jo kameros durų, kadangi su ja anksčiau yra konfliktavęs. Tada prie kameros durų priėjo K. ir jie pradėjo ginčytis tarpusavyje. Įvyko žodinis emocinis konfliktas. Jis nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir sakė jai pasitraukti nuo durų, nes užmuš. Pripažįsta kaltę dėl kaltinime nurodytų išsakytų grasinimų. Pripažįsta, kad tokiu būdu norėjo sukelti nukentėjusiajai baimę, užmušti neketino. Supranta, kad nukentėjusioji galėjo išsigąsti jo grasinimų. Taip pasielgė iš pykčio. Kodėl pyko, negali paaiškinti. Savo poelgį vertina kvailai, atsiprašo nukentėjusiosios ir ateityje pasižada taip nebesielgti.

Iš 2020 m. spalio 6 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl 2020 m. spalio 5 d. K. K. J. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–2).

Iš 2020 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo stebėjimo kamerų įrašu, kuriame užfiksuota kaip Kauno tardymo izoliatoriaus (veiklos teritorija A. Mickevičiaus g. 11) 1-ojo rėžiminio korpuse rytinio patikrinimo metu iš kameros Nr. 168 išėjus Ž. J. ir I. A., prie kameros Nr. 168 grįžta K. K. J. ir atsistojusi priešais kamerą Nr. 168 intensyviais kūno judesiais kažką sako, trumpam nueina nuo kameros durų po to sugrįžta ir vėl tęsiasi aktyvus pokalbis. Po kiek laiko K. K. J. išeina iš 1-ojo rėžiminio aukšto. Likę pareigūnai tęsia rytinį kamerų patikrinimą toliau. K. K. J. grįžta į 1-ąjį rėžiminio korpuso aukštą kartu su budinčiosios pamainos vyriausiuoju specialistu (1 t., b. l. 58–59).

Iš 2020 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su Kauno tardymo izoliatoriaus (veiklos teritorija A. Mickevičiaus g. 11) registratoriaus vaizdo įrašu nuo 2020 m. spalio 5 d. 08.03.07 val. iki 2020 m spalio 5 d. 08.08.07 val., kuriame užfiksuota kaip rytinio patikrinimo metu iš kameros išeidinėjančiai pareigūnei I. A. nuteistasis L. L. užduoda klausimą „ar ji galėtų padaryti, kad pareigūnė K. neprieitų prie jo kameros“, pareigūnė I. atsako „nu Lukai“, 08.06.14 val. pareigūnas Ž. J., kuris filmuoja vaizdo registratoriumi, užeina į kitą kamerą Nr. 169, taip pat rytinį patikrinimą toliau tęsia pareigūnė I. A.. Kas vyksta prie kameros Nr. 168 nebesimato. 08.07.02 val. pareigūnui Ž. J. išėjus į 1-ojo rėžiminio aukšto koridorių matosi, kaip pareigūnė K. K. J. stovi prie kameros Nr. 168. 08.07.12 val. pareigūnai L. R. ir K. K. J. stovi prie kameros Nr. 168 durų, prieina ir vaizdo registratoriumi fiksuojantis Ž. J. taip pat Resocializacijos skyriaus auklėtojos I. A. ir L. I. (1 t., b. l. 58–59).

Iš 2020 m. gruodžio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. pateikia metalinį strypą, kuris 2020 m. spalio 5 d. buvo išimtas iš kameros Nr. 168, strypą turėjo suimtasis L. L. (1 t., b. l. 66).

Iš 2020 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vyriausiojo specialisto M. V. pateiktas metalinis strypas. Apžiūros metu nustatyta: strypo ilgis 42,5 cm, o plotis 3 cm. (1 t., b. l. 69–73).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. L. grasinus sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios K. K. J. sveikatą pasitvirtino. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, vaizdo stebėjimo kamerų bei vaizdo registratoriaus užfiksuotais įrašais, kita rašytine bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Nors ikiteisminio tyrimo metu L. L. kaltės grasinus sunkiai sutrikdyti sveikatą nepripažino, tačiau pripažino, jog kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis būdamas piktas, vartojo nukentėjusiosios K. K. J. atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, grasino užmušti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog šie jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jis iš tiesų būdamas įpykęs pasakė nukentėjusiajai „Užmušiu, pasitrauk nuo durų“, taip pat pripažino, kad išsakė kaltinime nurodytus grasinimus dėl apiplikinimo karštu vandeniu. Kaltinamojo parodymai dėl išsakytų grasinimų iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams bei liudytojų L. R., I. A., Liudytojų Ž. J. bei A. K. parodymams. Nukentėjusioji K. K. J. parodė, kad rytinio patikrinimo metu tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas dėl to, kad L. L. išreiškė prašymą auklėtojai, kad nukentėjusioji su juo nebendrautų, o K. K. J. tai išgirdusi siekė išsiaiškinti tokio prašymo priežastis. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad užmuš, grasino apiplikyti karštu vandeniu, šūkavo, daužė duris. Liudytojai L. R. ir I. A., kartu su nukentėjusiąją atlikę rytinį patikrinimą, taip pat parodė, jog rytinio patikrinimo metu tarp nukentėjusiosios ir suimtojo L. L. kilo žodinis konfliktas. Liudytojas L. R. parodė, jog konflikto metu L. L. nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad apipils karštu vandeniu, daužė kameros duris. I. A. taip pat parodė, jog tą pačią dieną asmeninio pokalbio su L. L. metu L. L. reiškė nepasitenkinimą K. K. J. darbu, sakė kad apipils ją karštu vandeniu, trenks strypu per galvą. Liudytojas Ž. J. parodė, jog L. L. reiškė nepasitenkinimą K. K. J. atžvilgiu, vartojo keiksmažodžius, dėl konflikto buvo iškviestas pamainos budintysis. Liudytojas A. K., įvykio metu kartu buvęs vienoje kameroje su kaltinamuoju, patvirtino, kad rytinio patikrinimo metu, pareigūnams išėjus iš kameros, L. L. sukonfliktavo su pareigūne. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai bei vaizdo registratoriaus įrašai taip pat patvirtina, kad 2020 m. spalio 5 d. rytinio patikrinimo metu tarp kaltinamojo ir K. K. J. kilo žodinis konfliktas.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad L. L. 2020 m. spalio 6 d. apie 8.07 val. Kauno tardymo izoliatoriuje, A. Mickevičiaus g. 11, Kaune, po atlikto rytinio patikrinimo, specialistės K. K. J. atžvilgiu pradėjo vartoti įvairius necenzūrinius bei ją žeminančius žodžius bei grasino ją nuplikyti karštu vandeniu.

Grasinimas apiplikyti karštu vandeniu tiesiogiai nukreiptas į asmens sveiktą ir išreiškia tiesioginį bauginimą padaryti rimtus, skausmingus, sunkius sužalojimus. Ši kaltinamojo frazė buvo išsakyta žodinio konflikto metu, kaltinamasis šią frazę pasakė apimtas neigiamų emocijų, pykčio, būdamas agresyvus. Tuo pačiu metu kaltinamasis ne tik išvadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, bet ir daužė kameros duris, buvo agresyvus, iš karto po to rankose turėjo metalinį strypą. Be to, pats kaltinamasis pripažino, jog tuo metu nuo veiksmų jį sulaikė būtent kameros grotos. Nukentėjusioji parodė, jog ji anksčiau jokių problemų ir konfliktų dėl L. L. elgesio nėra turėjusi ir jai toks suimtojo elgesys buvo netikėtas, sukėlė pyktį, o kaltinamajam pradėjus agresyviai elgtis – ir baimę. Visa tai patvirtina, jog kaltinamojo išsakyta frazė su necenzūriniais žodžiais, tiesiogiai grasinant apiplikyti karštu vandeniu buvo ne tik kaltinamojo neigiamų emocijų ir pykčio išraiška, bet taip pat buvo sąmoningai nukreipta išgąsdinti, sukelti baimę nukentėjusiajai, o nukentėjusioji, matydama be priežasties agresyvų jos atžvilgiu kaltinamojo elgesį bei girdėjusi, kad kaltinamasis gali būti neprognozuojamas, turėjo realų pagrindą tokius grasinimus vertinti kaip realius, t. y. kaip keliančius realią grėsmę jos sveikatai ar gyvybei. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog, pasakydamas kaltinime nurodytą frazę nukentėjusiajai, kaltinamasis grasino sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, o nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tokie jo veiksmai gali įbauginti, išgąsdinti nukentėjusiąją ir to siekė, nes frazė, kuria tiesiogiai grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatą, išsakyta kartu su necenzūriniais žodžiais, pykčio proveržyje, elgiantis agresyviai ir taip sudarant grasinimo realumo įspūdį.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą požymiai, todėl L. L. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, į Priklausomybės ligų cento Kauno filialą nesikreipė, pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nenustatyta.

Įvertinant kaltinamojo L. L. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė būdama anksčiau teistas keturis kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis. Be to, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendis), kuriuo L. L. nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Nors šiai dienai minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau vertinant su kitais teistumais ši aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip pavojingą asmenybę, linkusią nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, savo poelgį vertina blogai, savo iniciatyva nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji priėmė kaltinamojo atsiprašymą, civilinio ieškinio nereiškė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliam jos dydžiui – 6 mėnesiams.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

L. L. šią naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu, 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės, 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, dar neįsiteisėjęs, todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, šiuo nuosprendžiu L. L. paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrinama.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad L. L. valstybės suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 234,00 eur. (1 t., b. l. 17).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kadangi, kaltinamasis, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau iki šiol keturis metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, be to, šiuo metu jis suimtas kitoje byloje, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam skirta didesnė nei 15 metų laisvės atėmimo bausmė, duomenų, kad jis turi kokio nors turto ar gauna pajamų, byloje nėra, teismas sprendžia, jog šios proceso išlaidos iš kaltinamojo dėl jo blogos turtinės padėties neturi būti priteisiamos.

Kaltinamajam ikiteisminio yrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu kardomoji priemonė neskirta, nes jis suimtas kitoje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybe, būtinybės skirti kardomąją priemonę nėra, todėl kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis strypas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 61, 65) – palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį strypą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinius diskus (1 t., b. l. 61, 65) – palikti saugoti byloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. L. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.